Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-381-121/2008

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2008-02-14
Bylos Nr.: I-381-121/2008
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Bronius Januška (pirm.), Nijolė Šidagienė (pran.), Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas: N. V.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Albertas Pocevičius

Kategorijos

9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
9.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-381-121/2008Procesinio sprendimo kategorija 9.1, 9.6, 9.7.2, 61

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2008 m. vasario 14 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos (pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui N. V., pareiškėjo atstovui advokatui Albertui Pocevičiui, atsakovės atstovėms Jolitai Čėsnei, Aldonai Novikovai ir Agnei Pimpytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VMI prie FM 2007-05-16 sprendimą Nr. 143-223 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau- MGK arba Komisija) 2007-08-21 sprendimą Nr.S-139(7-117/2007). Paaiškino, kad Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 67 str. 2 dalies nuostata, jog, nesutikdamas su apskaičiuotąja suma, mokesčio mokėtojas privalo įrodyti, kad apskaičiuotoji suma yra neteisinga, neleidžia daryti išvados, jog mokesčio administratorius gali remtis prielaidomis ir spėliojimais. Be to, Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos renkant ir nešališkai vertinant įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2003-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr.A-11-648). 2007-03-28 patikrinimo akte Nr. 07-06-11-44 padaryta išvada, jog, kadangi jis mokesčių administratoriui pateiktame paaiškinime apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius nurodė 2001-01-01 turįs 20000 Lt santaupų, tačiau jų nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais, buvo konstatuota, kad 20000 Lt santaupos nurodytos 2001-01-01 datai, nepagrįsta, nes jis šias pinigines lėšas sukaupė per laikotarpį nuo 1998 metų. 1996-05-29 dieną įsigaliojo Gyventojų turto deklaravimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalies „c" punkte (originali redakcija, galiojusi iki 1998-07-14) buvo nustatyta, jog visi pilnamečiai Lietuvos Respublikos gyventojai privalo deklaruoti kalendorinių metų pradžioje turimą, per kalendorinius metus įsigytą ir kalendorinių metų pabaigoje turimą turtą, turimas pinigines lėšas, akcijas, obligacijas, vekselius ir kitus vertybinius popierius, paskolintas ir negrąžintas lėšas, viršijančias 2000 litų. To paties straipsnio 2 dalyje (originali redakcija) buvo nustatyta, kad visi pilnamečiai Lietuvos Respublikos gyventojai privalo deklaruoti per kalendorinius metus gautas pajamas ir sumokėtų mokesčių sumą. Pagal šio įstatymo nuostatas iki 2000-08-09 turtą ir pajamas deklaravusiems asmenims nebuvo numatyta prievolė juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįsti metų pradžioje nurodytas santaupų sumas. Tokia mokesčių mokėtojo pareiga ir atitinkamai mokesčių administratoriaus teisė duoti gyventojui privalomą vykdyti nurodymą pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo šaltinius atsirado tik 2000-08-09 (įsigaliojus Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. V1II-1887), tad mokesčių administratorius neteisus, reikalaudamas pagrįsti jo 1998 ir vėlesniais metais gautas pajamas. VMI prie FM, pavirtindama patikrinimo aktą skundžiamu sprendimu, nepagrįstai atsisakė remtis jo pateiktais duomenimis, kad 2001-01-01 jis turėjo 20000 Lt santaupų, tuo pažeisdama MAĮ 68 str. 1 dalies bei 70 str. nuostatas bei viršydama kompetenciją. MGK sprendime, nurodė, kad „net jeigu Pareiškėjas pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatas ir neturėjo prievolės iki 2000-08-09 juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįsti turėtas santaupas, tačiau, nurodydamas, kad patikrinimo pradžiai, t. y. 2001-01-01 turi sutaupęs 20000 Lt sumą ir teigdamas, kad mokesčių administratorius privalo į ją atsižvelgti, vertindamas jo 2001-2005 m. patirtas išlaidas, turėtų bent jau nurodyti šių santaupų šaltinius". Tokia pareiga neturi jokio įstatyminio pagrindo ir todėl VMI ir MGK sprendimai šioje dalyje yra nepagrįsti ir neteisėti. Dėl 32698 Lt, kurie patikrinimo akte traktuojami kaip pareiškėjo gauta nauda pinigais, yra 9490 Eur suma, kurią jis gavo iš R. P. kaip paskolą, paaiškino, kad skolos dokumentu, patvirtinančiu paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui pagal CK 6.871 str. 1dalį yra R. P. (paskolos davėjo) pinigų pervedimas į pareiškėjo sąskaitą banke, todėl šie pinigai nepagrįstai buvo apmokestinti 9864 Lt gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir 3317,27 Lt delspinigių. Formoje FR0698, pateiktoje mokestinio patikrinimo metu, jis nurodė, kad 2004 metais UAB „Jominvita" jam išmokėjo 14900 Lt darbo užmokestį, o 2005 m.- 7300,98 Lt ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Kauno skyriaus 2006-11-10 pažymą Nr.l5R-3831 apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2003-01-01 iki 2006-11-10, tačiau konstatuota, kad pažyma nepatvirtina darbo užmokesčio išmokėjimo fakto, nes, Kauno AVMI, atlikusi operatyvų patikrinimą UAB „Jominvita", nenustatė, kad 2004 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais bei 2005 metais įmonė būtų mokėjusi darbuotojams darbo užmokestį ir išskaičiavusi nuo jo gyventojų pajamų mokestį, tačiau jis negali atsakyti už savo buvusio darbdavio pažeidimus, o tai, kad J. B. 2004-10-01 ir 2004-11-11 į jo sąskaitą banke pervedė 7900 Lt ir 2000 Lt, tai tik patvirtina. Todėl nepagrįsta VMI išvada, kad tai yra jo kita gauta nauda pinigais ir apmokestinimas 2051,61 Lt GPM ir 465,31 Lt šio mokesčio delspinigiais yra neteisėtas. Taip pat nepagrįstai kaip kitą gautą naudą pinigais traktavo ir pareiškėjui M. Č. 2005-11-16 dieną pervestą 1000 USD (2625 Lt) paskolą. Nepagrįstai iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos 2006-09-20 atliktos kratos metu rasto 2005-08-17 paskolos raštelio originalo ir J. B. apklausos nuspręsta, jog būtent pareiškėjas suteikė J. B. minėto dydžio paskolą, nors paskolos raštelyje nebuvo nurodytas nei piniginis vienetas, nei sutarties šalys (CK 6.870 str. 1 d.), todėl išvada, kad minėta paskola buvo realiai suteikta ir tai atspindi pareiškėjo išlaidas, paremta prielaidomis bei spėlionėmis. VMI UAB „InReal" 2006-09-20 atlikto kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 1-06-13 (toliau - Ataskaita, 21 priedas prie Akto) pagrindu nustatė, kad esančio (duomenys neskelbtini), kilnojamojo turto 2004 metų pabaigoje, paskaičiuoto lyginamosios vertės metodu, buvo 77500 Lt, konstatuota, kad baldus ir buitinę techniką jis įsigijo 2005 metais kartu su sutuoktine per pusę, todėl jam tenka pusė 2005 metais padarytų išlaidų baldams ir technikai, t.y. 38750 Lt. Su tokia išvada nesutinka, nes ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. 10 punkto, kad turto vertinimo ataskaitoje turi būti turto vertės nustatymo pagrindimas. VMI, teigdama, kad pareiškėjas apskritai neteikė deklaracijų, nors turėjo tokią prievolę, šios savo išvados nepagrindė, todėl ji turi būti laikoma neteisėta. Taip pat nepagrįstas ir teiginys, kad pareiškėjo išlaidos didesnės už pajamas, nes jis J. B. 340000 Lt paskolos neteikė ir jo šeimos pajamų ir išlaidų balansas buvo toks: disponuojamos lėšos per 2001 m. - 2005 m. - 123864 Lt, o išlaidos per tą patį laikotarpį - 115944 Lt, t.y., disponuojamos lėšos viršijo išlaidas. Taikydama Statistikos departamento paskaičiuotas vidutines vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui, VMI visiškai neatsižvelgė į Taisyklių 17 punktą ir nevertino jokių kitų aplinkybių, susijusių su šeima, jo ir jo sutuoktinės paaiškinimų apie dovanas, kurių deklaruoti ir apmokestinti neturėjo prievolės, išmokų vaikams pagal Išmokų vaikams įstatymo (1994-11-03 Nr. 1-621) 5 str. (8 MGL gimus vaikui) bei 6 str. 3 d. (po 0,4 MGL kiekvienam vaikui per mėnesį nuo 2004-07-01), nors turėjo pareigą tai patikrinti. Todėl VMI patikrinimas laikytinas neišsamiu, o išvados - nepagrįstomis. Nesutinka ir su maksimalia 50 procentų bauda (49646 Lt), kuri jam buvo skirta dėl to, kad jis neva vengė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi bei pateikė klaidinančią informaciją. Teigia, kad 2006-11-27 mokesčių inspekcijos patalpose jam buvo užduoti klausimai ir buvo pareikalauta tuoj pat į juos atsakyti. Būdamas streso būsenos jis neteisingai suvokė klausimus. Jis 2006-11-22, 2006-11-27 bei 2006-11-23 teikė savo paaiškinimus, papildomus dokumentus, kviečiamas visada atvykdavo pas mokesčių administratorių. Todėl tokios baudos skyrimas neatitinka MAĮ 139 str. 1 d. reikalavimų, teisingumo ir protingumo kriterijų (b.l.4-13).

Atsiliepimas

Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad buvo vertinami pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir dokumentai, Inspekcijos turimi duomenys apie jo ir sutuoktinės įgytą turtą, gautas pajamas bei patirtas išlaidas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Kauno AVMI) pateikta informacija. Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad paaiškinime nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, todėl, apskaičiuojant pareiškėjo šeimos išlaidas, taikytas Statistikos departamento prie Vyriausybės apskaičiuotas vidutinių vartojimo išlaidų dydis vienam ūkio nariui per mėnesį. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2005 metais fiziniam asmeniui paskolino 340000 Lt ir už 77500 Lt kartu su žmona įsigijo baldus ir buitinę techniką. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas 2001-01-01 datai paaiškinime apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius nurodytų 20000 Lt santaupų nepagrindė ir negalėjo nurodyti pajamų šaltinio, per 2001-2002 metų laikotarpį pajamų negavo, 2003 metais gavo 33546 Lt pajamų, 2004 metais gavo 9900 Lt pajamų, 2500 metais gavo 5544 Lt pajamų (darbo užmokestis ir Rusijos gyventojo į sąskaitą pervesti pinigai) ir 65200 Lt AB Vilniaus banko bei 50000 Lt AB DNB NORD banko paskolas, patyrė 2003-2005 metais 421516 Lt išlaidų. Patikrinimo metu, įvertinus faktą, jog sutuoktinės N. V. tuo laikotarpiu išlaidos taip pat viršijo jos pajamas, vadovaujantis MAĮ 70 str. 1 dalies nuostatomis ir VMI prie FM viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr.VA-103 patvirtintomis Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimo taisyklėmis, pareiškėjui mokesčio bazė buvo nustatyta ir mokestis apskaičiuotas taikant išlaidų metodą. Tokiu būdu, mokestinio patikrinimo metu nuo pareiškėjo patirtų išlaidų sumos, viršijusios jo gautas pajamas, papildomai apskaičiuota sumokėti 87375,42 Lt GPM. Vadovaujantis MAĮ 96 str. 1 d. 2 punktu, 97 str. 1 dalimi, 139 str. 1 dalimi, pareiškėjui nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos GPM sumos apskaičiuota 10222,92 Lt GPM delspinigių ir paskirta 49646 Lt GPM bauda. Dėl skundo motyvo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai neatsižvelgė į jo iki 2001-01-01 turėtą 20000 Lt piniginių lėšų ne banke sumą ir kad neturėjo prievolės iki 2000-08-09 juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįsti turėtas santaupas, atsikerta, kad pagal MAĮ 40 str. 1 d. 8 punktą mokesčių mokėtojas privalo pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. Pareiškėjui 2006-11-07 buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti (forma FR0698), tačiau pareiškėjas nenurodė nei vieno konkretaus pajamų šaltinio, iš kurio galėjo sukaupti šias santaupas. Priešingai, pagal turimą informaciją pareiškėjas 1998 metais gavo tik 981,88 Lt draudžiamųjų apmokestinamųjų pajamų. Komisija sprendime teisingai nurodė, kad aplinkybė, kai asmuo tiksliai prisimena, kada sutaupė pinigus, tačiau visiškai nenurodo, iš kokių šaltinių juos sutaupė, vertintina kritiškai. Dėl 2003 metais gautų pajamų pareiškėjas skunde paaiškino, kad 9490 EUR gavo iš R. P. kaip paskolą, tačiau patikrinimo metu paaiškindamas šių pajamų nenurodė, nepateikė jokių dokumentų ir duomenų dėl 32698 Lt gautų pajamų. 2006-11-27 paaiškinime nurodė, kad sąskaitų Lietuvos ir užsienio bankuose neturi. Taigi matyti, kad pareiškėjas ne tik nenurodė 32698 Lt sumos pajamų gavimo šaltinio, tačiau iš viso nenurodė, kad 2003 metais gavo šias pajamas. Pareiškėjo argumentas, jog skolos dokumentu yra R. P. pinigų pervedimas į pareiškėjo sąskaitą, yra visiškai nepagrįstas, nes pinigų pervedimas į pareiškėjo sąskaitą neįrodo paskolos suteikimo pareiškėjui fakto, tik parodo, kad pareiškėjas tam tikrą pinigų sumą gavo iš R. P., gi paties R. P. paaiškinimas surašytas tik 2007-07-06. Todėl Inspekcija pagrįstai patikrinimo metu nustatytas 32698 Lt pajamas traktavo kaip pareiškėjo gautą kitą naudą pinigais. Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad Inspekcija nepagrįstai nepripažino UAB „Jominvita" jam išmokėto darbo užmokesčio (2004 metais- 14900 Lt, 2005 metais- 7300,98 Lt). Iš AB banko „Hansabankas" išrašų matyti, kad J. B. 2004-10-01 į pareiškėjo sąskaitą grynaisiais įnešė 7900 Lt (paskirtis- „sąskaitos papildymas"), o 2004-11-11 į pareiškėjo sąskaitą įmokėjo 2000 Lt (paskirtis- „darbo užmokestis už 10 mėn. UAB „Jominvita"), bet pareiškėjas šių pajamų 2006-11-22 paaiškinime nenurodė ir dokumentų dėl jų nepateikė, tačiau nustatyta, kad 2004 m rugpjūčio-gruodžio mėnesiais ir 2005 metais UAB „Jominvita" nemokėjo darbuotojams darbo užmokesčio ir neišskaičiavo GPM, už 2004 metus nepateikė metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos R0573, gi pareiškėjas, imdamas paskolas iš bankų, nenurodė UAB „Jominvita" kaip mokėjusios jam darbo užmokestį. Atsižvelgus į šias patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo pateikta SODROS Kauno skyriaus 2006-11-10 pažyma Nr.l5R-3831 nepatvirtina pareiškėjui darbo užmokesčio išmokėjimo fakto, o fizinio asmens J. B. į pareiškėjo sąskaitą įnešti 9900 Lt (7900 Lt ir 2000 Lt) laikyti kita pareiškėjo gauta nauda pinigais. Dėl skunde nurodytų 1000 JAV dolerių paskolos iš M. Č. pasisakė, kad šių pajamų pareiškėjas savo paaiškinime nenurodė, jokių dokumentų mokestinio patikrinimo metu nepateikė, todėl 1000 JAV dolerių sumos, kurią M. Č. pervedė į pareiškėjo sąskaitą, nėra pagrindo laikyti pareiškėjui suteikta paskola, o pinigų pervedimas į pareiškėjo sąskaitą nelaikytinas faktu, patvirtinančiu paskolos suteikimą, ir minėta pinigų suma pagrįstai patikrinimo metu laikyta kaip kita gauta nauda pinigais. GPMĮ 27 str. 1 dalis nustato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad pareiškėjas gavęs tiek A, tiek B klasės pajamų, 2004 ir 2005 metais privalėjo pateikti deklaracijas. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjo 2006-11-23 paaiškinime pateiktus duomenis apie jo šeimos kasmet patiriamas vartojimo išlaidas, taip pat jo ir sutuoktinės tikrinamuoju laikotarpiu įgytą turtą (automobiliai, baldai, buitinė technika), suteiktas paskolas (J. B.), nustatytas kitas fiksuotas išlaidas (sumokėtos baudos, vykdymo išlaidos antstolei, įvairios įmokos: namo draudimo, už studijas, už notarų paslaugas), pinigų judėjimą sąskaitose, konstatavo, kad pareiškėjo paaiškinimas neatitinka tikrovės, o ir jis 2006-11-23 paaiškinime nurodė, jog tiek 2004 m., tiek 2005 m. jo šeimos išlaidos buvo 7000 Lt. Inspekcija pagal pareiškėjo turimas bankuose sąskaitas nustatė, kad vien tik 2004 m. gruodžio mėn. jis iš AB banko „Hansabankas" sąskaitos už įvairius pirkinius prekybos centruose ir degalinėse sumokėjo 2488 Lt. Sutuoktinės sąskaitą (t.y.mokėjimo kortelę) pareiškėjas 2004 m. spalio-gruodžio mėnesiais papildė 14500 Lt suma, iš kurios 2005 m. sausio 3-9 d. 13000 Lt ji išsiėmė grynaisiais ir sausio mėn. kortele vien tik už pirkinius parduotuvėse, vaistinėje, kavinėje sumokėjo 1119 Lt. Iš to mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas turėjo kitų, nežinomų pajamų šaltinių. Kadangi pareiškėjo nurodytos vartojimo išlaidos neatitinka tikrovės, mokesčių administratorius pagrįstai, apskaičiuodamas pareiškėjo ir jo šeimos išlaidas, taikė Statistikos departamento apskaičiuotas vidutines vartojimo išlaidas vienam ūkio nariui per mėnesį, gi natūrinės išlaidos nebuvo vertinamos. Mokesčių administratorius, įvertinęs 2001-2005 metų pareiškėjo gautas pajamas (164190 Lt) ir patirtas išlaidas (421516 Lt), nustatė, jog pareiškėjo 2003 ir 2004 metų pajamos viršijo jo išlaidas, o 2005 metais pajamos buvo mažesnės už patirtas išlaidas 264817 Lt suma (397130 Lt - 132313 Lt), mokėtinas GPM apskaičiuotas įvertinus pareiškėjo 2005 metų išlaidų ir pajamų balansą. Dėl paskolos J. B. aplinkybių Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai apklausė J. B., šis 340000 Lt pinigų skolinimosi iš pareiškėjo faktą pripažino. Gi pareiškėjas priešingų įrodymų nepateikė, todėl visiškai pagrįstai padaryta išvada, kad pas pareiškėją 2005-08-17 rastas paskolos raštelio originalas yra pakankamas konstatuoti, jog pareiškėjas suteikė J. B. 340000 Lt paskolą. Mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti pareiškėjo turimų ir naudojamų baldų ir buitinės technikos rinkos vertę, pagrįstai rėmėsi UAB „InReal" 2006-09-20 kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 1-06-13 ir atkreipia dėmesį, kad šios ataskaitos 1.4 punkte nurodyti pagrindiniai informacijos šaltiniai, 5.4 punkto 1 lentelėje pateikti lyginamieji objektai ir vertės, kai tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų apie minėto jo turimo turto kainą ar įsigijimo datą. Ataskaita parengta nepriklausomo turto vertintojo, todėl atitinka Turto ir verslo pagrindų įstatymo 23 str. reikalavimus ir turi juridinę galią, ji laikytina teisinga, kol nenuginčyta (24 str. 3 d.). Komisija pagrįstai konstatavo, kad, atsižvelgusi į šias aplinkybes, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas vengė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, siekdamas nuslėpti savo tikrąsias pajamas bei išlaidas ir tokiu būdu apsunkinti mokesčių administratoriui apskaičiuoti mokesčio bazę (Taisyklių 4.2 punktas- pareiškėjas 2006-11-27 paaiškinime neatsakė į klausimus dėl baldų ir buitinės technikos įsigijimo datų ir kainų, ar turi jų pirkimą patvirtinančius dokumentus, į klausimą apie bankų sąskaitas nurodė, kad jų neturi, nors sąskaitas turi keliuose Lietuvos bankuose, 2006-11-22 paaiškinime nenurodė pajamų, gautų iš fizinių asmenų (R. P., M. Č.), bet nurodė negautas su darbo santykiais susijusias pajamas). Pareiškėjas, nedeklaruodamas iš fizinių asmenų gautų pajamų ir nesumokėdamas nuo jų GPM, pažeidė GPMĮ 27 str. ir šios aplinkybės atitinka Taisyklių 4.1 punkte nurodytas aplinkybes. Visa tai leido mokesčių administratoriui konstatuoti, kad pagal turimus dokumentus nėra galimybės nustatyti pareiškėjo ir jo šeimos vartojimo išlaidų, todėl pagrįstai, apskaičiuodamas pareiškėjo mokesčių bazę, taikė išlaidų metodą ir, vadovaudamasis MAĮ 70 str., už 2005 metus nuo nustatytos 264817 Lt mokesčių bazės apskaičiavo 87375,42 Lt GPM ir 10222,92 Lt GPM delspinigius. Byloje nustatytos aplinkybės, t. y., kad pareiškėjas nedeklaravo pajamų bei gavo pajamas iš nenustatytų šaltinių, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui pagrįstai skirta 50 procentų dydžio 49646 Lt GPM bauda (b.l.49-54).

Šalies argumentai

Pareiškėjas, teisme palaikydamas skundą, papildomai paaiškino, kad mokesčių administratorius jam neteisėtai priskaičiavo mokėtinas mokesčių sumas. Nurodė, kad jokių savo banko sąskaitų jis neslėpė, tačiau gali būti, kad nepaminėjo kokios nors vienos, kuri ilgą laiką buvo tuščia ir nenaudojama. Neseniai pareiškėjas sužinojo, jog neva jo skolinti pinigai atsispindi UAB „Jominvita“ buhalterijoje, jog ši bendrovė disponavo minėtais pinigais, tačiau pareiškėjo teismui pateiktos paskolos sutartys įrodo, jog ši bendrovė disponavo ne jo, o kitų asmenų skolintais pinigais. 10 tūkstančių litų jam padovanojo seneliai, o kiti pinigai gauti užsiimant įvairia veikla, pvz., padedant prekiauti motinai.

Pareiškėjo atstovas, palaikydamas skundą, papildomai paaiškino, kad pareiga deklaruojant pajamas nurodyti pajamų šaltinius atsirado tik 2000-08-09, įsigaliojus Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymui, iki tol pajamų šaltinių pagrįsti nereikėjo, todėl pareiškėjas neprivalėjo saugoti pajamų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus. Patikrinimo metu mokesčių administratorius reikalavo pateikti dokumentus, nepatenkančius į patikrinimo laikotarpį, todėl toks reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. R. P. pervedus pinigus į pareiškėjo sąskaitą, šiuos pinigus atsakovė nepagrįstai traktavo kaip kitą pareiškėjo gautą naudą pinigais, nes R. P. paaiškinime patvirtino, jog jis pareiškėjui suteikė paskolą. Nors yra nustatyta, kad UAB „Jominvita“ direktorius buhalterinę apskaitą tvarkė netinkamai, tačiau tai neleidžia teigti, jog pareiškėjo iš J. B. gauti pinigai negali būti traktuojami kaip jo gautas darbo užmokestis. M. Č. pareiškėjui persiųsti 1000 JAV dolerių, remiantis CK nuostatomis, irgi yra paskola. Nenustatyta, iš ko pasiskolinta bei paskolinta valiuta, pas pareiškėją atliktos kratos metu rastame raštelyje nurodyta 340 tūkstančių suma, be to, remiantis CK nuostatomis, šis raštelis nėra paskolos sutartis. Iš priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos matyti, jog J. B. apie 330 tūkstančių gavo ne iš pareiškėjo, o iš kitų asmenų ir šie pinigai atsispindi UAB „Jominvita“ buhalterijoje, jie buvo naudojami šios įmonės veikloje, įmonės turėtų pinigų sumos atitinka pagal paskolas gautas sumas, o pareiškėjo pinigai nėra užfiksuoti įmonės buhalterijoje. Nurodė, kad pagal 2004-03-24 paskolos sutartį paskolos davėjas S. B. paskolos gavėjui J. B. suteikė 50 000 Lt paskolą, pagal 2004-06-10 paskolos sutartį J. B. iš V. G. gavo 15 000 Lt paskolą, pagal 2005-01-04 paskolos sutartį paskolos davėjas G. B. J. B. suteikė 141 000 Lt paskolą, o pagal 2005-04-14 paskolos sutartį paskolos gavėjas J. B. iš paskolos davėjo M. P. gavo 51 000 Lt paskolą. Šios sutartys paneigia anksčiau apklausos metu J. B. nurodytą aplinkybę, kad jis finansavo bendrovės „Jominvita“ veiklą iš pareiškėjo gautais pinigais, ir patvirtina aplinkybę, kad šios bendrovės veikla buvo finansuojama iš J. B. pagal paskolos sutartis su kitais asmenimis gautų lėšų. Nurodo, kad abu J. B. apklausos protokolai yra prieštaringi –neatitinka nurodytos sumos

ir nėra duomenų, kad 160 000 Lt J. B. grąžino pareiškėjui, o logiškai tokių parodymų paaiškinti neįmanoma. Nagrinėjamu atveju buvo pasinaudota niekiniu rašteliu.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė Agnė Pimpytė, prieštaraudama skundui, papildomai paaiškino, kad pareiškėjo poziciją paneigia 2007 m. sausio 10 d. liudytojo J. B. apklausa, kurios metu jis nurodė, jog skolos raštelį pasirašė su pareiškėju, be to, pareiškėjas neneigia, kad minėti dokumentai buvo pas jį. Suteikta paskolos sutartis pasirašyta tik J. B. Nors paskolos sutartys egzistavo mokestinio patikrinimo metu, tačiau jos nebuvo pateiktos mokesčių administratoriui. Abiejuose J. B. apklausos protokoluose jokių prieštaravimų nėra, juose smulkiai išdėstytos visos aplinkybės.

Atsakovės atstovė Aldona Novikova, prieštaraudama skundui, papildomai paaiškino, kad, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas pinigus išleido tikrinimo laikotarpiu, jis privalėjo pagrįsti savo santaupas, gi jis nepateikė jokių įrodymų, kad 20 000 Lt santaupų realiai egzistavo. Pareiškėjas tikrintu laikotarpiu gavęs R. P. suteiktą paskolą, jos nenurodė, nurodė gavęs tik banko paskolą. 2004 -2005 metais UAB „Jominvita“ buvo jau nemoki, Sodrai pateikdavo duomenis apie draudžiamąsias pajamas, tačiau neskaičiavo mokesčių, jų nepervedė Sodrai, nemokėjo darbuotojams atlyginimų bei neteikė deklaracijų. Be to, pinigus į pareiškėjo sąskaitą pervedė J. B. kaip fizinis asmuo, todėl pats mokesčių mokėtojas turėjo pateikti deklaraciją apie gautas kitas pajamas. Atkreipia dėmesį, kad J. B., liudydamas baudžiamojoje byloje, nurodė, kad paskolos raštelis buvo parašytas pareiškėjo iniciatyva, jis taip pat nurodė, jog buvo suteikta apie 500 tūkstančių litų paskola, nors 2005 m. pasirašytame paskolos raštelyje nurodyta 340 tūkstančių suma. Pareiškėjas, paprašytas nurodyti Lietuvos ir užsienio bankus, kuriuose 2001 - 2005 metais turėjo sąskaitų, jų nenurodė.

Atsakovės atstovė Jolita Čėsnė, prieštaraudama skundui, papildomai paaiškino, kad mokesčių administratorius pagal jo įvertinimą apskaičiuoja mokesčių mokėtojo paskolą vadovaudamasis MAĮ 70 str. nuostatomis ir Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėmis. Pareiškėjui mokesčių administratoriui pateiktuose paaiškinimuose neatsakius į klausimus dėl baldų ir buitinės technikos įsigijimo, nenurodžius jų kainų, taip pat nenurodžius paskolų, gautų iš fizinių asmenų ir pan., mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 70 str.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

VMI prie FM, nuo 2006-10-16 iki 2007-03-28 atlikusi pareiškėjo mokestinio laikotarpio nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 mokestinį patikrinimą, 2007-03-28 patikrinimo aktu Nr. 07-06-11-44, pasirėmusi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) nuostatomis, pareiškėjui nuo gautų 2003 ir 2004 metais ir nedeklaruotų 42 598 Lt pajamų apskaičiavo 11 915, 61 Lt GPM ir 3 782,58 Lt šio mokesčio delspinigių bei, vadovaujantis MAĮ 70 str. nuostatomis, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taikant išlaidų metodą, už 2005 metus nuo nustatytos 264 817 Lt mokesčių bazės apskaičiavo pareiškėjui 87 375, 42 Lt GPM ir 10 222, 92 Lt šio mokesčio delspinigių (b.l. 14-26, MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-117/2007), I t. b.l. 12-23).

VMI prie FM 2007-05-16 sprendimu Nr. 143-223 patvirtino 2007-03-28 patikrinimo aktą Nr. 07-06-11-44 (toliau – Patikrinimo aktas) bei skyrė pareiškėjui maksimalią 50 proc. dydžio baudą, iš viso 162 942,53 Lt, iš jų – 11 915,61 Lt GPM, šį mokestį apskaičiavus pagal GPMĮ, 3782,58 Lt GPM delspinigių, 87 375,42 Lt GPM, šį mokestį apskaičiavus pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, 10 222,92 Lt delspinigių nuo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą apskaičiuoto GPM ir 49 646 Lt GPM baudą (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-117/2007), I t. b.l.9-11). Sprendimas motyvuotas tuo, kad, įvertinus pareiškėjo paaiškinime pateiktus duomenis apie jo šeimos kasmet patiriamas vartojimo išlaidas, taip pat jo sutuoktinės tikrinamuoju laikotarpiu įgytą turtą, suteiktas paskolas, nustatytas kitas fiksuotas išlaidas, pinigų judėjimą sąskaitose, nustatyta, jog pareiškėjo nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, todėl apskaičiuojant jo šeimos išlaidas pagrįstai taikytas Statistikos departamento apskaičiuotas vidutinių vartojimo išlaidų dydis vienam namų ūkio nariui per mėnesį.

Pareiškėjas Komisijai 2007-06-19 pateikė skundą dėl VMI prie FM 2007-05-16 sprendimo Nr. 143-223 panaikinimo (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-117/2007), I t. b.l.1-8). Komisija 2007-08-21 sprendimu Nr.S-139(7-117/2007) patvirtino Inspekcijos 2007-05-16 sprendimą Nr. 143-223 (MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-117/2007), II t. b.l.211-222).

Patikrinimo aktas grindžiamas tokiais įrodymais:

1) išrašu iš Sodros duomenų bazės apie pareiškėjo draudžiamuosius laikotarpius ir draudžiamąsias pajamas, kad N. V. laikotarpiu nuo 2003-01-02 iki 2003-04-01 dirbo UAB “Dersus”, nuo 2004-08-03 iki 2005-02-28 - UAB “Jominvita”, nuo 2005-09-01 iki 2006-10-29 - UAB “Svajoklė” (čia ir toliau-MGK bylos Nr. 6.11-05-(7-117/2007), I t. b.l. 49-50, 73);

2) Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2007-03-07 raštu Nr. 38-S-3-748 (I t. b.l.51-52);

3) pareiškėjo 2006-11-23 paaiškinimu apie šeimos apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas (II t. b.l.183-184), kuriame nurodė, kad jo šeima išleido: 2001 m. - 2000 Lt, 2002 m. - 2000 Lt, 2003 m. - 3000 Lt, 2004 m. - 7000 Lt, 2005 m. - 7000 Lt;

4) pareiškėjo 2006-11-22 paaiškinimu apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius (forma FR0698), kuriame pareiškėjas mokesčių administratoriui nurodė 2001-01-01 turįs 20 000 Lt santaupų, tačiau jų nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais, taip pat nenurodė nei vieno konkretaus pajamų šaltinio, iš kurio galėjo sukaupti šias santaupas, taip pat nurodė, kad 2004 metais UAB “Jominvita” jam išmokėjo 14 900 Lt darbo užmokestį, UAB “Svajoklė” 2005 metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais jam išmokėjo 3 800 Lt darbo užmokestį (I t. b.l.54-72);

5) išrašu iš GYPAS duomenų bazės apie pareiškėjo 2003 m. pajamas, kad N. V. 2003 metais UAB “Dersus” su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 848,13 Lt (I t. b.l.74);

6) N. V. sąskaitos AB bankas Hansabankas išrašu, pagal kurį nustatyta, kad 2004-10-01 į jo sąskaitą J. B. įnešė grynais 7 900 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – “sąskaitos papildymas”, 2004-11-11 J. B. grynais pinigais įmokėjo 2 000 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirtį – “darbo užmokestis už 10 mėn. UAB “Jominvita” ir šių pajamų N. V. savo 2006-11-22 paaiškinime nenurodė, pagal kuriuos taip pat nustatyta, kad dažniausiai iš sąskaitų buvo išimami grynieji pinigai bankomatuose, išskyrus 2004 metais, kai iš AB bankas Hansabankas sąskaitos buvo ne tik išimami grynieji pinigai, bet ir vykdomi įvairūs atsiskaitymai, pvz., vien tik gruodžio mėn. už įvairius pirkinius prekybos centruose ir degalinėse buvo sumokėta 2488 Lt (I t. b.l.75-78, 54-72);

7) pareiškėjo 2006-11-27 paaiškinimu, kuriame jis neigė suteikęs paskolą J. B., nurodė, kad su šeima gyvena ir nuo 2004-10-21 yra registruotas name (duomenys neskelbtini), priklausančiame sutuoktinės N. V. motinai N. Ž., neatsakė į pateiktus klausimus dėl baldų ir buitinės technikos įsigijimo datų ir kainų, taip pat neatsakė, ar turi jų pirkimą patvirtinančius dokumentus, į klausimą apie bankų sąskaitas nurodė, kad jų neturi, formoje FR0698 nenurodė pajamų, gautų iš fizinių asmenų, bet nurodė negautas su darbo santykiais susijusias pajamas (I t. b.l.79-81);

8) Kauno AVMI 2007-02-08 raštu Nr. (18.5-19)-K-1526 ir Mokesčių mokėtojo UAB “Jominvita” įmokų išrašu (I t. b.l.82-83,84-89), iš kurių nustatyta, kad 2003-01-20 J. B. įregistravo uždarąją akcinę bendrovę “Jominvita”, buvo jos vienintelis akcininkas, nurodyti dokumentai patvirtina, kad pinigai buvo nuolat įnešami į įmonės kasą arba pervedami į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, be to, šiuose dokumentuose nėra informacijos, kad 2004 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais UAB “Jominvita” būtų išmokėjusi darbuotojams darbo užmokestį ir išskaičiavusi nuo jo gyventojų pajamų mokestį, taip pat nėra informacijos, kad UAB “Jominvita” už 2004 metus pateikė VMI metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (FR0573);

9) Western Union informacija apie asmenų gautas perlaidas, iš kurios matyti, kad 2005-11-16 N. V. Rusijos gyventojas M. Č. (Sankt Peterburgas) pervedė 1000 USD, t.y. 2625 Lt (pagal Lietuvos banko valiutų kursą), tačiau šių pajamų pareiškėjas savo 2006-11-22 paaiškinime nenurodė (I t. b.l.175-176);

10) AB SEB Vilniaus bankas sąskaitų išrašais, iš kurių matyti, kad 2005 metais N. V. gavo AB Vilniaus banko 70 000 Lt paskolą 25 metų laikotarpiui (I t. b.l.177-191);

11) AB banko DnB Nord informacija dėl kreditavimo ir sąskaitų išrašais, kurie įrodo, kad 2005 metais N. V. gavo AB DnB NORD banko 100 000 Lt paskolą 25 metų laikotarpiui, kurią grąžino 2006-09-11 (I t. b.l.192-201, II t.b.l.1-22);

12) pareiškėjo įmokų išrašu, pareiškėjo automobilių įsigijimo dokumentais, AB “Lietuvos draudimas” 2006-12-21 raštu Nr. 6.1-6-145, iš kurių matyti, kad per tikrinamąjį laikotarpį pareiškėjo fiksuotos išlaidos 2003 metais sudarė 1072 Lt (baudos, rinkliavos ir 757 Lt vykdymo išlaidų teismo antstolei ir Prienų raj. PK), 2004 metais išlaidos sudarė 5016,5 Lt (pirkti automobiliai Voyager ir Mazda, sumokėtos studijų, namo draudimo įmokos ir rinkliavos; 2005 metais išlaidos sudarė iš viso 419716 Lt, iš tos sumos: 2216 Lt (sumokėtos įmokos pensijų draudimui, už studijas, notarų paslaugas, tvarkant paveldėjimo dokumentus, namo draudimą, bauda, paskolos dalies grąžinimas AB bankui DnB Nord, taip pat matyti, kad namas (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas 375 000 Lt suma (II t. b.l.23, 24-39,42-43);

13) išrašu iš DB GYPAS dėl pareiškėjo 2005 metais gautų pajamų ir patirtų išlaidų, išrašu iš DB dėl 2004 ir 2005 įmokų už studijas, iš kurių matyti, kad UAB “Svajoklė” 2005 metais pareiškėjui apskaičiavo išmokėti 3 800 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, pritaikė 1160 Lt NPD, išskaičiavo 881 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir išmokėjo 2 919 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų (II t. b.l.40-41);

14) LR generalinės prokuratūros 2006-10-19 raštu Nr. 8.2-2650(05) ir kratos metu išimtų dokumentų kopijomis, iš kurių matyti, kad N. V. namuose, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos 2006-09-20 atliktos kratos metu buvo rastas 2005-08-17 paskolos raštelio originalas, kuriame nurodyta, kad J. B. pasiskolina pinigų verslui plėtoti 340 000, tačiau nenurodyta, kokia valiuta ir iš ko skolinamasi (II t. b.l.44-50);

15) UAB “InReal” 2006-09-20 atlikta nekilnojamojo turto - namo (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, kurioje nurodoma, kad namas (su žeme) 2004 metų birželio mėnesio datai įvertintas 441 000 Lt suma, atsižvelgiant, kad jame buvo atlikta tik dalinė apdaila ir nevisiškai sutvarkyta gerovė (II t. b.l.102-145);

16) UAB “InReal” 2006-09-20 atlikta Kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 1-06-13, kurioje nurodoma, kad name (duomenys neskelbtini) “vertinamas kilnojamasis turtas yra patrauklus rinkoje dėl šių priežasčių: gaminiai yra aukštos kokybės, rinkoje žinomi ir vartotojų tarpe vertinami. Vertinamas turtas - baldai ir buitinė technika įsigyti 2004-2005 metais. Kilnojamojo turto vertė 2004 metų pabaigoje, paskaičiuota lyginamosios vertes metodu, buvo 77 00 Lt” (II t. b.l.146-169);

17) N. V. 2006-11-27 paaiškinimu ir N. Ž. 2006-11-23, 2006-12-06, 2006-12-07 paaiškinimais, kuriuose nurodoma, kad visi baldai ir buitinė technika, esanti name (duomenys neskelbtini), priklauso N. ir N. V., taip pat nurodoma, kad perkant namą (duomenys neskelbtini), buvo įrengtos apšildymo, kondicionavimo, rekuperacinė, apsaugos, vandens filtravimo bei šildymo sistema, pakeliami vartai ir virtuvė, aplinka buvo apželdinta, be to N. V. paaiškino, kad ji 2006 metais už savo motiną N. Ž. grąžino 20 000 Lt paskolos N. J. (II t. b.l.170-172,173-180);

18) namo (duomenys neskelbtini), pardavėjos J. V. 2006-11-27 paaiškinimu, kuriame nurodoma, kad aplink namą buvo tik išlygintas molis, sodinukų nebuvo, namo garažo vidaus sienos nebuvo apkaltos dailylentėmis, nebuvo vandens filtravimo sistemos, pakeista garažo vartų pakėlimo sistema, nebuvo spintų su stumdomosiomis durimis, nebuvo jokių, tame tarpe ir virtuvės baldų, buitinės technikos (II t. b.l.181-182);

19) N. V. AB banko Hansabankas sąskaitų išrašais, iš kurių matyti, kad sąskaitą 2004 m. gruodžio mėn. grynaisiais ir pavedimu papildė N. V., 2005 metų sausio mėnesį daugiausiai mokėjimo kortele atsiskaitydavo sutuoktinė N. V. Jos sąskaita AB banke Hansabankas iš viso sutuoktinio N. V. 2004 m. spalio-gruodžio mėnesiais buvo papildyta 14 500 Lt, iš tos sumos 13 000 Lt 2005 metų sausio 3-9 dienomis ji išėmė grynaisiais pinigais ir sausio mėn. kortele vien tik už pirkinius parduotuvėse, vaistinėje bei kavinėje sumokėjo 1 119 Lt (II t. b.l.185-190);

20) išrašu iš VĮ Regitra DB apie N. V. ir N. V. vadu įregistruotas transporto priemones, kuris įrodo, kad 2006 metais šių asmenų vardu įsigyti 2 automobiliai BMW X5 (2003 ir 2005 metų gamybos), Audi A8 (1999 metų gamybos) ir BMW 745 (2002 metų gamybos) (II t. b.l.191-192, 193-194).

Įvertinęs paminėtus įrodymus, mokesčių administratorius nustatė, kad per 2001-2002 metų laikotarpį pareiškėjas pajamų negavo; 2003 metais gavo 33 546 Lt pajamų (iš tos sumos 32 698 Lt pervedė fizinis asmuo); 2004 metais gavo 9 900 Lt pajamų (iš tos sumos 7 900 Lt pervedė fizinis asmuo); 2005 metais gavo 5 544 Lt pajamų (darbo užmokestis ir Rusijos gyventojo į pareiškėjo sąskaitą pervesti pinigai) ir 65 200 Lt AB Vilniaus banko bei 50 000 Lt AB DNB NORD banko paskolas (iš viso gauta 164 190 Lt); 2003-2005 metais pareiškėjas patyrė 42 1516 Lt išlaidų (I t. b.l.9-11).

Pareiškėjas bylą nagrinėjant teisme pateikė 2004-03-24, 2004-06-10, 2005-01-04 ir 2005-04-14 paskolos sutartis (b.l.124-125,135-136), pagal kurias J. B. iš kitų asmenų (atitinkamai iš S. B., V. G., G. B. ir M. P. ) gavo 50 000 Lt, 15 000 Lt, 141 000 Lt bei 51 000 Lt paskolą, ir kuriomis pareiškėjas siekia patvirtinti aplinkybę, jog bendrovės „Jovinvita“ veikla buvo finansuojama ne iš pareiškėjo, o iš kitų asmenų J. B. gautomis lėšomis

J. B., teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, pripažinęs, kad ant kratos metu pas pareiškėją rasto paskolos lapelio yra jo parašas, ankstesnius savo parodymus pakeitė, teigdamas, kad jis pareiškėjui neskolingas, ir nurodė, jog ankstesnių apklausų metu jo duoti parodymai, kad jis skolinosi pinigus iš pareiškėjo, neatitinka tikrovės, nes tokius parodymus jis davė dėl pareigūno S. K. apklausų metu jam daromo spaudimo. Apklausos metu S. K. jam parodė paskolos raštelį, teigdamas, kad ant jo yra J. B. parašas, nors taip ir neišaiškėjo, iš kokio asmens tada jis ėmė pinigus, nes niekas šių pinigų iš jo nereikalauja. Vėliau jis pats skambino į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, norėdamas paneigti, kad yra skolingas pareiškėjui ir nesakė, kad jam daro spaudimą pareiškėjas ar jo aplinka (b.l.129,148).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo antrosios valdybos trečiojo skyriaus pareigūnai V. G. ir S. K. patvirtino, kad apklausų metu J. B. parodė, jog kratos metu pas pareiškėją namuose rastas paskolos raštelis pasirašytas jo (b.l. 129,149). Be to liudytojas S. K. parodė, kad kratos metu pas pareiškėją rastas J. B. pasirašytas paskolos raštelis, pagal kurį J. B. iš pareiškėjo pasiskolino pinigų ir šią aplinkybę J. B. patvirtino dviejų apklausų metu. Abu kartus apklausos vyko J. B. darbo vietoje, prieš apklausas J. B. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausų metu buvo kalbama labai ramiai, jų metu J. B. viską geranoriškai paaiškino ir joks spaudimas jam nebuvo daromas, tačiau, praėjus kiek laiko, J. B. bandė susisiekti su S. K. ir nurodė, kad jį „spaudė“ pareiškėjas bei jo aplinka.

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Vadovaujantis GPMĮ 27 str. 1 dalies nuostatomis, nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už. praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Šio įstatymo 6 str. 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms taikomas 33 proc. GPM tarifas (nuo 2006-07-01 iki 2007-12-3 1 taikomas 27 proc., nuo 2008-01 -01 - 24 proc. pajamų mokesčio tarifas).

Vadovaujantis MAĮ 40 str. 1 d. 8 punktu, mokesčių mokėtojas privalo pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. MAĮ 70 str. 1 dalis nustato, kad, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyli apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestines prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

Inspekcijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau - Taisyklės) 4 punkte nurodoma, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais)-(Taisyklių 4.1 p.); bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi (nevykdo arba netinkamai vykdo mokesčių teisės aktuose nustatytas mokesčių mokėtojo pareigas, trukdo mokesčių administratoriui įgyvendinti jam suteiktas teises, nevykdo mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti apskaitos dokumentus, registrus, sutvarkyti buhalterinę apskaitą ir kitais atvejais)-(Taisyklių 4.2 p.). Pagal Taisyklių 6.1 punktą, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t.y., mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybe, nurodyta Taisyklių 4 punkte, ir pagal Taisyklių 6.3 punktą atlieka vertinimą. Mokesčių administratorius įvertinimą turi atlikti pasirinkdamas vertinimo būdą, t. y., atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir, prireikus, parinkdamas vertinimo metodus, mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis, vertinimo būdo pasirinkimas priklauso nuo turimų duomenų bei informacijos šaltinių. Siekdamas atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, mokesčių administratorius gali taikyti vieną arba kelis vertinimo metodus bei būdus. Vienas iš vertinimo metodų yra išlaidų metodas (Taisyklių 6.3.3 p.).

Nustatyta, kad mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjo 2006-11-23 paaiškinime pateiktus duomenis apie jo šeimos kasmet patiriamas vartojimo išlaidas, taip pat jo ir jo sutuoktinės tikrinamuoju laikotarpiu įgytą turtą (automobiliai, baldai, buitinė technika), suteiktas paskolas, nustatytas kitas fiksuotas išlaidas (sumokėtos baudos, vykdymo išlaidos antstolei, įvairios įmokos: namo draudimo, už studijas, už notarų paslaugas), pinigų judėjimą sąskaitose, konstatavo, jog pareiškėjo paaiškinime nurodyti duomenys neatitinka tikrovės ir nurodė, kad pareiškėjas turėjo kitų, mokesčių administratoriui nežinomų, pajamų šaltinių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjo sutuoktinės to laikotarpio išlaidos taip pat viršijo jos gautas pajamas, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjo šeimos išlaidas, taikė Statistikos departamento apskaičiuotą vidutinių vartojimo išlaidų dydį vienam namų ūkio nariui per mėnesį ir nustatė, kad pareiškėjo 2003 ir 2004 metų pajamos viršijo jo išlaidas, o 2005 m. pajamos buvo mažesnės už patirtas išlaidas 264817 Lt suma, todėl mokėtinas GPM pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą apskaičiuotas įvertinus pareiškėjo 2005 metų išlaidų ir pajamų balansą.

Minėta, kad pareiškėjas jam nustatytos prievolės pagrįstumą neigia tokiais argumentais: 1) mokesčių administratorius nepagrįstai neatsižvelgė į jo iki 2001-01-01 turėtą 20 000 Lt piniginių lėšų ne banke sumą; 2) nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad 2003 metais 9490 EUR gavo iš R. P. kaip paskolą, 3) į tai, kad pareiškėjas 340 000 Lt paskolos J. B. nesuteikė, bei 4) į tai, kad pareiškėjas iš M. Č. 2005-11-16 pasiskolino 1000 JAV dolerių; 5) mokesčių administratorius nepagristai nepripažino UAB „Jominvita“ jam išmokėto darbo užmokesčio, 6) nepagrįstai nevertino jo gautų dovanų, taip pat 7) išmokų vaikams pagal Išmokų vaikams įstatymo 5 str. bei 6 str. 3 dalį ir 8) padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjui tenka pusė 2005 metais padarytų išlaidų baldams ir technikai.

I. Dėl pareiškėjo teiginio, kad mokesčių administratorius nepagrįstai neatsižvelgė į jo iki 2001-01-01 turėtą 20 000 Lt lėšų ne banke sumą.

Minėta, kad buvo tikrintas mokestinis laikotarpis nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31. Nustatyta, kad pareiškėjas 2006-11-22 paaiškinime apie šiuo laikotarpiu turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimą (forma FR0698 , toliau - 2006-11-22 paaiškinimas) nurodė, kad jis iki 2001-01-01 ne banke turėjo 20 000 Lt sumą, o 2006-11-27 paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad 20 000 Lt santaupų, turėtų iki 2001-01-01, jis neturi galimybes pagrįsti, nes tokių duomenų nekaupė. Pareiškėjas teigia, kad jis 20 000 Lt sukaupė per laikotarpį nuo 1998 metų, todėl mokesčių administratorius neteisėtai prašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius šias pajamas, gautas iki 2000-08-09.

MAĮ 40 str. 1 d. 8 punktas nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. Todėl, net jeigu pareiškėjas pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatas ir neturėjo prievolės iki 2000-08-09 juridinę galią turinčiais dokumentais pagrįsti turėtas santaupas, tačiau, nurodydamas, kad patikrinimo pradžiai, t. y. 2001-01-01, turįs sutaupęs 20 000 Lt sumą ir teigdamas, kad mokesčių administratorius privalo į ją atsižvelgti, vertindamas jo 2001-2005 m. patirtas išlaidas, jis turėjo nurodyti šių santaupų šaltinius. Aplinkybė, kai asmuo tiksliai prisimena, kada sutaupė pinigus, tačiau visiškai nenurodo, iš kokių šaltinių sutaupė šiuos pinigus, vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad pareiškėjas pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatas, anot jo, turėtų 20 000 Lt santaupų, nedeklaravo. Atsižvelgus į paminėtą, darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, jog jis iki 2001-01-01 turėjo 20 000 Lt lėšų ne banke sumą.

II. Dėl iš R. P. bei M. Č. gautų paskolų.

Civilinio kodekso 6.870 str. 1 dalis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (6.870 str. 2 dalis). CK 6.871 str. 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka tik paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (6.871 str. 3 dalis). CK 6.872 str. 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, šio straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. CK 6.873 str. 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Taigi, R. P. 2003-12-22 dieną padarytas 9490 EUR sumos pervedimas į pareiškėjo sąskaitą AB banke Hansabankas negali būti laikomas paskolos sutartimi, tad mokesčių administratorius pagrįstai 9490 EUR sumą (32 698 Lt) traktavo kaip pareiškėjo gautą kitą naudą pinigais. Dėl tokių pačių motyvų M. Č. 2005-11-16 pareiškėjui pervesti 1000 JAV dolerių traktuotini kaip pareiškėjo gauta kita nauda pinigais.

III. Dėl pareiškėjo teiginio, kad mokesčių administratorius nepagristai nepripažino UAB „Jominvita“ jam išmokėto darbo užmokesčio.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2006-11-22 paaiškinime nurodė, jog UAB „Jominvita“ 2004 m. ir 2005 m. jam išmokėjo atitinkamai 14 900 Lt ir 7300, 98 Lt darbo užmokesčio ir pateikė VSDFV Kauno skyriaus 2006-11-10 pažymą Nr.15R-3831, kurioje nurodoma, kad pareiškėjo draudžiamosios pajamos UAB „Jominvita“ darbo laikotarpiu nuo 2004-08-03 iki 2004-12-31 yra 14 900 Lt, o laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-02-28- 7300,98 Lt. Pareiškėjo sąskaitos AB banke Hansabankas išrašai patvirtina, kad 2004-10-01 į pareiškėjo sąskaitą J. B. grynaisiais įnešė 7900 Lt (paskirtis – „sąskaitos papildymas“), o 2004-11-11 šis asmuo į pareiškėjo sąskaitą įmokėjo 2000 Lt (paskirtis – „darbo užmokestis už 10 mėn. UAB „Jominvita“), tačiau nurodytų pajamų 2006-11-22 paaiškinime pareiškėjas nenurodė.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, imdamas paskolas iš bankų, nenurodė UAB „Jominvita“ kaip darbdavio ir jo išmokėto darbo užmokesčio, be to, nustatyta, kad UAB „Jominvita“ už 2004 metus nepateikė metinės A klasės išmokų, nuo išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (FR0573), byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2004 m rugpjūčio-gruodžio mėnesiais ir 2005 metais UAB „Jominvita“ būtų mokėjusi darbuotojams darbo užmokestį ir išskaičiavusi GPM.

Atsižvelgiant į tai, kad J. B. aukščiau paminėtų 7900 Lt ir 2000 Lt sumų pareiškėjui neišmokėjo pagal algalapius, t.y, nuo šių sumų jis, kaip darbdavio UAB „Jominvita“ atstovas neatskaičiavo ir nesumokėjo mokėtinų mokesčių, o pareiškėjas paminėtų pajamų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. nustatyta tvarką nedeklaravo ir mokesčio nuo šių pajamų nemokėjo, tad mokesčių administratorius pagrįstai į pareiškėjo sąskaitą J. B., kaip fizinio asmens, įneštus 9900 Lt priskyrė kitai pareiškėjo gautai naudai pinigais.

I V. Dėl 340 000 Lt paskolos J. B.

Nustatyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos pareiškėjo namuose 2006-09-20 atliktos kratos metu buvo rastas 2005-08-17 paskolos raštelio originalas, kuriame buvo nurodyta, kad J. B. pasiskolina pinigų verslui plėtoti 340 000, tačiau nenurodyta, kokia valiuta ir iš ko skolinamasi. Minėta, kad, pareigūnams apklausus J. B., šis pripažino 340 000 Lt skolinimosi iš pareiškėjo faktą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad liudytojas J. B. yra pareiškėjo pažįstamas ir jo buvęs bendradarbis, todėl yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, į tai, kad šio asmens parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja liudytojo S. K. parodymamas, taip pat į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių paskolos suteikimo J. B. faktą, daro išvadą, kad 2006-09-20 pas pareiškėją rastas paskolos raštelio originalas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas suteikė J. B. 340 000 Lt paskolą, šios paskolos suteikimo faktą patvirtina kratos metu pas pareiškėją rastas paskolos raštelio originalas, pasirašytas J. B., patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (LR CK 6.871 str.) ir pareiškėjui suteikiantis teisę į kreditorinį reikalavimą (CK 6.65 str.).

Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktos 2004-03-24, 2004-06-10, 2005-01-04 ir 2005-04-14 paskolos sutartys, pagal kurias J. B. iš kitų asmenų (atitinkamai iš S. B., V. G., G. B. ir M. P.) gavo 50 000 Lt, 15 000 Lt, 141 000 Lt bei 51 000 Lt paskolą, ir kuriomis pareiškėjas siekia patvirtinti aplinkybę, jog bendrovės „Jominvita“ veikla buvo finansuojama ne iš pareiškėjo, o iš kitų asmenų J. B. gautomis lėšomis, buvo sudarytos ir egzistavo mokesčių mokėtojo atlikto pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu, tačiau šių paskolos sutarčių pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė, taigi, nurodytos sutartys negali įtakoti ginčijamų mokesčių administratoriaus sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas kitų įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes dėl 340 000 Lt paskolos J. B. suteikimo, nepateikė, darytina išvada, jog pas pareiškėją rastas 2005-08-17 paskolos raštelio originalas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas suteikė J. B. 340 000 Lt paskolą, todėl mokesčių administratorius šią sumą teisėtai ir pagrįstai pripažino pareiškėjo 2005 m. patirtomis išlaidomis.

VI. Dėl pareiškėjo teiginio, kad mokesčių administratorius padarė nepagrįstą išvadą, jog jam tenka pusė 2005 metais padarytų išlaidų baldams ir technikai, t. y. 38750 Lt.

Nustatyta, kad pagal pareiškėjo, jo sutuoktinės ir jo uošvės paaiškinimus, visi baldai ir buitinė technika, esanti minėtame name, priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei, jų vertė pagal UAB „InReal“ 2006-09-20 ataskaitą Nr.1-06-13 2004 m. pabaigoje buvo 77 500 Lt. Kadangi pareiškėjas 2006-11-27 paaiškinime neatsakė į pateiktus klausimus dėl baldų ir buitinės technikos įsigijimo datų ir kainų ir mokesčių administratoriui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie kitokią buitinės technikos ir baldų, esančių šiame name, įsigijimo datą bei kainą, darytina išvada, kad mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti pareiškėjo turimų ir naudojamų baldų ir buitinės technikos rinkos vertę, pagrįstai rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta nepriklausomo turto vertintojo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neneigė, jos visi baldai ir buitinė technika, esanti name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra jo šeimos turtas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų įsigijimo kainą, darytina išvada, kad mokesčių inspektorius, siekdamas nustatyti pareiškėjo turimų ir naudojamų baldų ir buitinės technikos rinkos vertę, pagrįstai rėmėsi UAB „InReal“ 2006-09-20 kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 1-06-13 nustatyta turto verte - 77500 Lt, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad būtent 2005 metais pareiškėjas gavo aukščiau minėtas paskolas iš bankų, kas sudaro ženklią pareiškėjo 2005 m. gautų pajamų dalį, ir pareiškėjui pagrįstai apskaičiavo 2005 m. pusę išlaidų baldams ir buitinei technikai įsigyti, t. y. 38750 Lt.

VII. Dėl pareiškėjo teiginio, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nevertino jo gautų dovanų, taip pat išmokų vaikams pagal Išmokų vaikams įstatymo 5 str. bei 6 str. 3 dalį.

Pareiškėjo motyvai dėl išmokų vaikams neįvertinimo yra nepagrįsti. Nustatyta, kad mokesčių administratorius išsamiai vertino ir pasisakė dėl visų pareiškėjo paaiškinimuose nurodytų turto ar pajamų gavimo šaltinių ir jų pagrindimo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie jam įteiktas dovanas. Mokesčių administratorius, vertindamas pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamas bei išlaidas, atsižvelgė į visas sutuoktinių pateiktas pažymas apie gautas pajamas, taip pat ir į pareiškėjo sutuoktinės gautas pašalpas, o pareiškėjas, patvirtinančių, kad jis ar jo sutuoktinė gavo išmokas vaikams ir šių išmokų gavimą patvirtinančius dokumentus pateikė mokesčių administratoriui, tačiau jis jų nevertino, nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjas, mokesčių administratoriui pateikdamas 2006-11-27 paaiškinimą, neatsakė į klausimus dėl baldų ir buitinės technikos įsigijimo datų ir kainų, neatsakė, ar turi jų pirkimą patvirtinančius dokumentus, į klausimą apie bankų sąskaitas atsakė, kad jų neturi, nors sąskaitas turėjo keliuose Lietuvos bankuose, 2006-11-22 paaiškinime pareiškėjas nenurodė pajamų, gautų iš fizinių asmenų, tačiau nurodė negautas su darbo santykiais susijusias pajamas, leidžia teigti, jog pareiškėjas vengė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi siekdamas nuslėpti savo tikrąsias pajamas bei išlaidas ir tokiu būdu siekdamas apsunkinti mokesčių administratoriui galimybę apskaičiuoti mokesčio bazę ir tokie jo veiksmai atitinka Taisyklių 4.2 punkte nurodytas aplinkybes, be to pareiškėjas, nedeklaruodamas iš fizinių asmenų gautų pajamų ir nesumokėdamas nuo jų GPM, pažeidė GPMI 27 str. reikalavimus, kas atitinka Taisyklių 4.1 punkte nurodytas aplinkybes. Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad pagal turimus dokumentus nesant galimybės nustatyti pareiškėjo ir jo šeimos vartojimo išlaidų, mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiuodamas pareiškėjo mokesčių bazę taikė išlaidų metodą, bei apskaičiuodamas pareiškėjo ir jo šeimos išlaidas pagrįstai taikė Statistikos departamento apskaičiuotas vidutines vartojimo išlaidas vienam ūkio nariui bei vaikams per mėnesį.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagristai pareiškėjo gautą 42 598 Lt pajamų sumą (32 698 Lt + 9 900 Lt) apmokestino 33 proc. GPM tarifu ir nurodė sumokėti 11 915, 61 Lt GPM bei 3 782,58 Lt GPM delspinigių, ir vadovaudamasis MAĮ 70 str., pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taikydamas išlaidų metodą, už 2005 metus nuo nustatytos 264 817 Lt mokesčių bazės apskaičiavo pareiškėjui 87 375,42 Lt GPM ir 10 222,92 Lt GPM delspinigių.

Vadovaujantis MAĮ 139 str. 1 dalimi, tuo atveju, kai mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu vengė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, jam pagrįstai paskirta maksimali 50 proc. apskaičiuoto GPM dydžio, 49 646 Lt GPM bauda.

Taigi, įvertinus tai, kas pasakyta šiame sprendime, ir atsižvelgus į visų įrodymų – paties pareiškėjo paaiškinimų ir duomenų apie jo bei jo sutuoktinės įgytą turtą, gautas pajamas bei patirtas išlaidas turinį, liudytojų parodymus, Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją, visumą, kolegija daro išvadą, kad mokesčių administratoriai (teritorinis ir centrinis), apskaičiuodami pareiškėjo mokesčių bazę, pagrįstai taikė išlaidų metodą ir už 2005 metus nuo nustatytos 264 817 Lt mokesčių bazės apskaičiavo 87 375,42 Lt GPM, 10 222,92 Lt GPM delspinigių bei skyrė pareiškėjui 50 procentų dydžio 49 646 Lt GPM baudą, o Komisija iš esmės teisingai išnagrinėjo šį ginčą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

nusprendė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-05-16 sprendimą Nr.143-223 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-21 sprendimą Nr.S-139(7-117/2007), palikti nepakeistus, o skundą- atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Bronius Januška

Nijolė Šidagienė

Liudmila Zaborovska