Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei pagal J. B. D. ieškinį atsakovui A. D.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Šeimoje neliko pagarbos vienas kitam, meilės ir supratimo, abipusio pasitikėjimo, nėra lojalūs vienas kitam. CK 3.27 str. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 str. 2 d. nurodo, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas.

Nuo 2021 m. gegužės mėnesio gyvena atskirai. Atsakovas iki santuokos neatskleidė, kad turi skolų, kurias priverstinai išieško antstoliai. Susituokus, antstoliai išieškojimą už sutuoktinio skolas nukreipė ir į jos turtą. Laikytina, kad A. D. sutuoktinio pareigų nevykdo ar jas netinkamai vykdo, nes jų šeimoje tarpusavio santykiai iširo dėl jo kaltės ir nenoro gyventi kartu. Atsakovas kaltas dėl jų tarpusavio santykių pablogėjimo ir santuokos iširimo. Jų gyvenimas kartu tapo neįmanomas dėl skirtingo požiūrio į šeimos bei gyvenimo vertybes.Nuo 2021 m. gegužės mėnesio visiškai nutrūko jų šeimyninis gyvenimas,jie nebendrauja, nesidomi vienas kito gyvenimu.

LR CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Šių savo pareigų atsakovas nevykdo.Esant tokiai padėčiai šeimoje, gyvenimas kartu tapo neįmanomas, todėl jų santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

LR CK 3.59 str. numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Bendrų vaikų neturi.Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalaujanti. Po santuokos nutraukimo prašo palikti ikisantuokinę pavardę.

Per santuokos su atsakovu laikotarpį jie bendrąja jungtine nuosavybės teise neįsigiję jokio registruotino ir santuokos nutraukimo metu dalintino turto. Santuokoje įgytus namų apyvokos reikmenis, buitinės technikos prietaisus, baldus ir kitą šeimos turtu laikytiną turtą, yra pasidaliję gražiuoju, todėl šio turto į dalintino turto sąrašą netraukia.

Ji neturi asmeninių skolų,bei neturintys ir šeimos skolų.A. D. turi asmeninių skolų,įgytų iki santuokos sudarymo ir kurias iš jo priverstinai išieško antstolė Tereza Gerasimovič.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.126 straipsnis numato, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Sutuoktiniai, kreipęsi į teismą dėl turto padalijimo, privalo pareiškime nurodyti jiems žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdami jiems pareiškimo kopiją. Išieškojimą vykdančiai antstolei pranešę apie vykstantį santuokos nutraukimo procesą.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.Ieškovė nurodė,kad santuokos iširimui matyt reikšmės turėjo tai, jog jie iki santuokos sudarymo draugavo trumpą laiką , tik nuo 2020 m lapkričio mėn. ir nespėjo vienas kitą gerai pažinti, suprasti vienas kito charakterių, išsiaiškinti kiekvieno požiūrį į santuoką ir sutuoktinių teises ir pareigas.Po santuokos sudarymo išvykę gyventi į (duomenys neskelbtini),kur atsakovas dirbo.Tačiau atsakovui iškilus finansiniams sunkumams ir jo kitoms elgesio problemoms, jis pradėjo elgtis neadekvačiai, pradėjo girtauti ,jai paprieštarvus jo tokiam elgesiui ,jis ją su vaiku tiesiog išvarė iš namų ir į Lietuvą parvykusi tik atvykusio ją su vaiku parvežti brolio pagalba. Po jos išvykimo į Lietuvą atsakovas ją terorizuodavęs telefono skambučiais visaip koliodamas ir šmeiždamas.Rugpjūčio 26d. jis supykęs sudaužė jos naudojamo automobilio stiklą ,bet po to žalą atlygino.Tokie atsakovo veiksmai rodo, kad nėra jokių galimybių su atsakovu toliau gyventi santuokoje ir dėl to prašo neskirti termino susitaikymui,o santuoką nutraukti iš karto.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko pilnai , prašė neskirti termino susitaikymui ir prašė santuoką nutraukti iš karto ,neprieštaravo ieškovės nurodytiems motyvams dėl santuokos iširimo bei nenurodė jokių motyvų ,kodėl jis sutinka dėl santuokos nutraukimo.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

2021-06-25 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma patvirtinama, kad atsakovas nesutiko dėl mediacijos vykdymo.

Santuokos sudarymo įrašu patvirtinama,kad šalių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje , įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš pateiktų antstolės Terezos Gerasimovič surašytų vykdymo procesinių dokumentų matosi,kad iš atsakovo yra vykdomas piniginių lėšų išieškojimas pagal 2015 m Varėnos rajono apylinkės teismo priimtą teismo įsakymą Nr.e2L-268-547/2015.

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK Trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

LR CK 3.28 str. numatyta , kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės išdėstytų aplinkybių matyti, kad šalims šeimos santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo sukurti nepavyko dėl nesutarimų, skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, sutuoktinių teisių ir pareigų įgyuvendinimo. Iš ieškovės paaiškinimų seka, kad nuo 2021 m gegužės mėn. sutuoktiniai gyvena atskirus gyvenimus, neveda bendro šeimos ūkio, nebendrauja. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Ieškovė teisme nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes bendras jų gyvenimas nesusiklostė dėl atsakovo netinkamo elgesio jos ir jos mažamečio vaiko atžvilgio, jų santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę, jie gyvena visiškai atskirus gyvenimus, neveda bendro šeimos ūkio, nebendrauja, visas pajamas ir išlaidas tvarko atskirai. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė ir ieškovės motyvų dėl santuokos iširimo priežasčių neginčijo teismo posėdyje ir ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė, tuo faktiškai pripažindamas ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jų santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu byloje nustatytas įstatyme numatytas pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis),kadangi jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio ,pareigas nesūpindamas šeima .Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu ir galėtų pradėti gyventi kartu.Todėl teismas sprendžia, kad tolimesnis sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, šalių santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta bei dėl to neskirtinas terminas terminas susitaikymui.

Ieškovė prašo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę ir toks jos prašymas tenkintinas, atsakovas nprieštaravimo tam nepareiškė.Taip pat nepriteistinas išlaikymas sutuoktiniams vienam iš kito,kadangi šalys neprašo priteisti tokį išlaikymą, nes šalys yra darbingos.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Šalys nurodė,kad jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruoto turto, kurį reikėtų dalinti nutraukiant santuoką, nėra įgiję. Ieškovė nurodė, jog ji jokių kreditorių neturi. Atsakovas taip pat nenurodė,jog jie turėtų kokių tai šeimos kreditorių, bei pripažino esant jo skolą kreditoriui,atsiradusią dar prieš santuokos sudarymą,kurią išieško antstolis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės pateiktu 2021-07-21 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr.(8.2MR)TP-21-T-1987-6638 patvirtinama ,kad ieškovei buvo suteikta 50 proc. antrinė teisinė pagalba.

Teikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo turėjo būti mokamas 100 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškinys buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis,tai turėjo būti mokamas 75 Eur žyminis mokestis.Kadangi Tarnybos sprendimu ieškovei buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba 50 proc.dydžio,tai ji sumokėjo tik kitą likusią dalį- 38 Eur žyminio mokesčio .Ieškovė neprašė priteisti jai iš atsakovo jos sumokėto žyminio mokesčio dalį(38 Eur).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistinas 37 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteistina ir valstybės turėtos išlaidos už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą, kurios pagal 2021-09-10 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą Nr.(12.33Mr)PT-6004 sudaro 180 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3. 60, 3.61 str.,CPK 259,265,268,270 str., 385 str.

nusprendė:

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės J. B. - D. (iki santuokos B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. D. , a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo A. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę- B., atsakovui -D. pavardę.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) 37(trisdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio(lėšos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą ,įmokos kodas 5660, paskirtis-žyminis mokestis) .

Priteisti valstybei iš atsakovo A. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) 180(vieną šimtą aštuoniasdešimt) Eur valstybės turėtų garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų advokato pagalbai ieškovei apmokėti (lėšos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) .

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.