- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2-11158-615/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05472-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
- 3.4.1.11.1Leistinumas, ieškiniui keliami reikalavimai ir jo nagrinėjimas dokumentinio proceso tvarka
- 3.4.1.11.3Preliminaraus sprendimo priėmimas, įsiteisėjimas, preliminaraus sprendimo ir jo priedų nuorašų išsiuntimas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei A. B. dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 790,72 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodo, kad ginčas kilo dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytos aplinkybės, kad atsakovė laiku neinformavo Vaikų išlaikymo fondo administracijos apie gautas priteistas lėšas iš vaiko tėvo G. B., todėl už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. susidarė permoka. Ieškinyje taip pat pažymima, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatymo nauja redakcija, 12 straipsnis), atsakovė įstatymų nustatyta tvarka privalėjo raštu pranešti Vaikų išlaikymo fondo administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konsta tuoja:
Ieškinio dalykas yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovo piniginiai reikalavimai yra kilę iš atsakovės įstatyme nustatytos pareigos teikti ieškovui informaciją, kuri būtų svarbi prašomiems išmokų mokėjimams, ir dėl kurios nesuteikimo susidarė permoka. Atsižvelgus į tai, ieškovo prašymu ieškinys nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).
Ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai: prašymas dėl išmokos gavimo, pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimo, raštas dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo, sprendimas dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, raštas dėl pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą pateikimo, raštai dėl informacijos pateikimo, antstolės patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, sprendimas dėl išmokų nutraukimo, raštai dėl išlaikymo permokos grąžinimo.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas privalo pranešti Fondo administratoriui apie prašyme pateiktų duomenų pasikeitimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo dienos; pranešti, jei atsirado aplinkybių, dėl kurių išmoka negali būti mokama; prašyme išmokų administratoriui nurodyti išsamią ir teisingą informaciją, įrodančią vaiko teisę gauti išmokas, bei pateikti išmokoms gauti būtinus dokumentus; grąžinti neteisėtai gautas išmokas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).
Atsakovei neįvykdžius įstatyme numatytos pareigos pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos vaikų išlaikymo išmokos mokėjimui, t. y. atsakovė laiku neinformavo Vaikų išlaikymo fondo administracijos apie gautas priteistas lėšas iš vaiko tėvo G. B., todėl už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. susidarė permoka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu ir nurodyto dydžio permoką jai grąžinusi (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteisiama 790,72 Eur permokos sumą (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, VSDĮ 21 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistinas 9,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 7 dalis, 93, 96 straipsniai), nuo kurio mokėjimo pateikiant ieškinį ieškovas yra atleistas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 428 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (juridinio asmens kodas 191738576) iš atsakovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 790,72 Eur (septynių šimtų devyniasdešimties eurų 72 ct) permoką ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (790,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,00 Eur (devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Reikalavimas atsakovei: per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo įvykdyti preliminarųjį teismo sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnis), būti motyvuoti ir pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui bus išduotas vykdomasis raštas.
Jeigu atsakovė per dvidešimt dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.
Preliminarus teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą atsakovė nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.
Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.