Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-08 · Byla Nr. N1-494-424/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-08
Bylos Nr.
N1-494-424/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00672-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Nukentėjusysis
M. K.
Kaltinamasis
J. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-494-424/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00672-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 8 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,dalyvaujant prokurorei J. Ž.,nukentėjusiajam M. K., jo atstovui advokatui S. L.,

kaltinamiesiems J. Ž., jo gynėjai advokatei E. Ž.; N. Š., jo gynėjai advokatei R. V.; D. K., jo gynėjui advokatui E. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakai, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini)., nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, L. M. Š. gimnazijos, IV klasės moksleivis, neteistas,

N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Trakai, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., Lietuva, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 1 kurso studentas, neteistas,

J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini)., Lietuva, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji D. K., N. Š. ir J. Ž. 2017-10-31, apie 0.30 val., būdami viešoje vietoje – sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios Trakų r., Statkonių k., kieme, veikdami kartu bendrininkų grupėje ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl menkavertės priežasties kilusio su M. K. konflikto metu, kad neva šis nekviestas atvyko į sodyboje vykusią šventę, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. D. K. atsistojęs prie nukentėjusiojo garsiai šaukdamas varė M. K. iš kiemo, po ko kumščiu smūgiavo M. K. į veidą, tačiau pataikė į rankas, kadangi nukentėjusysis rankomis smūgį užblokavo. Nukentėjusiajam išsigandus ir pradėjus šalintis iš kiemo, J. Ž. spyrė M. K. į koją ir, rankoje turėta gumine lazda, ne mažiau vieno karto sudavė šiam į galvą. Po to, M. K. išbėgus iš sodybos kiemo ir bebėgant link miško nuo jį besivijusių D. K., J. Ž., N. Š. ir tyrimo metu nenustatytų asmenų, bei tamsoje atsitrenkus į tvorą ir nugriuvus ant žemės, J. Ž., D. K., N. Š. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis pribėgo prie gulinčio M. K., kur N. Š. ne mažiau vieno karto dešinės rankos riešu sudavė į veidą, po ko J. Ž., N. Š. ir tyrimo metu nenustatyti asmenys kojomis spardė M. K. į įvairias kūno vietas. Tokiais bendrais veiksmais kaltinamieji kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis padarė nukentėjusiajam M. K. daugybines galvos poodines kraujosruvas, nosies, kairio dilbio muštines žaizdas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Tokiais savo veiksmais kaltinamieji D. K., N. Š. ir J. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis D. K. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2017 metų rudenį dalyvavo trijų draugų gimtadienyje, vykusiame sodyboje „(duomenys neskelbtini)“. Visi linksminosi, šoko, vartojo alkoholį, kai apie 23 val. 30 min. atvažiavo nukentėjusysis M. K. su draugu. Tuo metu jis pats buvo antrame aukšte esančiame kambaryje. Kai pamatė, kad atvažiavo M. K., jis išėjo iš kambario ir paklausė M. K. ką jis čia veikia, kadangi jo niekas nekvietė. Jo draugas Lukas stovėjo ant laiptų apačioje. Tarp jo ir M. K. įvykio pokalbis, jis M. varė iš gimtadienio. Jis atsakė, kad atvažiavo su draugu Luku, konkrečiai nieko nepasakė. Tada pasiūlė M. K. išeiti į lauką. Laiptais žemyn leidosi jis, M. K. ir jo draugas Lukas Į lauką išėjo ir daugiau žmonių. Jis M. K. varė iš gimtadienio, nes jis jam nepatinka ir nebuvo kviestas. Jiedu pykosi, keikėsi ir jis M. K. pastūmė. Paskui nukentėjusiajam trenkė M.. Parodė, kad turi blogą regą ir tą vakarą buvo su akiniais, bet jie lūžo, todėl buvo be akinių. Jo regėjimas -5, todėl blogai viską matė. Matė, kaip kažkas nukentėjusiajam trenkė į šoną ir M. K. pradėjo bėgti. Parodė, jog visi lauke buvę vaikinai nusivijo nukentėjusįjį. Jis taip pat norėjo bėgti, bet jam neleido D. M.. Prie jo taip pat buvo ir N. Š.. Ką jis darė, nepamena. Jam atrodo, jog N. Š. sudavė ranka M. K.. Danielius jį patį laikė apie 4-5 min. Parodė, kad D. M. visada sulaiko jį, kad ko nors neprisidirbtų. Kai Danielius paleido, jis nuėjo link tvoros prie gatvės. Pamatė grupę žmonių, kurie visi mušė M. K.. Nematė, kad J. Ž. turėtų lazdą, jam matant J. Ž. smūgių M. K. nesudavė. Jis priėjo ir pasakė, jog gana mušti. Mušimas buvo nutrauktas, tada Mantas atsikėlė ir nubėgo į mišką. Visi nuėjo atgal į pirtį, o jis pradėjo M. kviesti, kad šis išvažiuotų. Sakė, jog jo niekas nebemuš ir jis saugiai galės sėsti į automobilį ir išvažiuoti. Tada M. K. išėjo iš miško, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Pagarsinus D. K. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet kaltinamasis parodė, jog J. Ž. turėjo rankose lazdą, kaltinamasis D. K. šių parodymų nepatvirtino. Parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu klaidingai parodė, jog prie tvoros nebuvo priėjęs todėl, jog buvo išsigandęs, šiuo metu sunku atsiminti visas įvykio detales. Papildomai parodė, jog prie tvoros M. K. jis nemušė. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė. Kai M. K. išėjo iš miško matė, jog jo nosis buvo sumušta.

Kaltinamasis N. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Parodė, kad tą vakarą šventė gimtadienį kartu su draugais. Kiek girdėjo, kažkas minėjo, jog kažkas iš Trakų atveš merginą į gimtadienį. Buvo antrame aukšte kambaryje ir gulėjo lovoje, kai išgirdo triukšmą; kažkas kažką varė lauk. Jis atsikėlė išėjo iš kambario ir pamatė D. K., išeinantį į lauką. M. K. pažino iš balso. Jis taip pat nusileido į pirmą aukštą ir išėjo į lauką. Lauke buvo žmonių, taip pat ir M. K. su savo draugu L.. M. gal 10 kartų buvo sakyta, kad jis išvažiuotų iš sodybos. M. stovėjo, tada D. K. jį pastūmė. M. atsitraukė nuo jo, o J. Ž. tuo metu užsimojo lazda, tačiau nematė ar sudavė M.. M. K. buvo neramus, įžūlus, o Lukas buvo ramus. Kai J. Ž. užsimojo lazda, M. K. pradėjo bėgti. Jis M. K. kartą sudavė rankos riešu. Jis nubėgo apie 8 metrus ir nugriuvo prie tvoros. Nukentėjusįjį nusivijo vaikinai, kurių pavardės B., M., B. ir taip pat jis. Daugiau asmenų neatsimena, viso 6-7 žmonės. Prie tvoros pirmas smūgį nukentėjusiajam sudavė jis. Sudavė ranka į kairį žandą ir jis nukrito. Parodė, jog nukentėjusiojo jis pats nespardė. Spardė kiti žmonės. Vėliau atėjo D. K. ir prašė nusiraminti. D. K. pažino iš balso. Atėjo D. K. ir visus išstumdė. Jis pats grįžo atgal į pirtį. Po šio įvykio greitai atvažiavo vaikinai iš Trakų su lazdomis ir juos sumušė. Su tais vaikinais iš Trakų buvo ir M. K.. Civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi nukentėjusiajam nosies nesužalojo.

Kaltinamasis J. Ž. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. spalio mėn. šventė 3 draugų gimtadienius, kokių neatsimena. Nakties metu į šventę atvažiavo M. K. su draugu Luku. Juos abu jis pažįsta. Kad jie atvažiavo išgirdo iš D. M.. Jis tuo metu buvo antrame aukšte, sėdėjo kambaryje ir žaidė telefonu. Kai jis pamatė atvykusius asmenis iš Trakų, juos pažino ir pasakė, kad jie turi išeiti, nes nėra kviesti. Visiems būnant pirties antrame aukšte ant laiptų, D. K. M. K. liepė eiti į lauką. Nematė, kad M. K. būtų kas nors pastūmęs. Antrame aukšte vyko žodinis konfliktas. Pradėjus lipti laiptais žemyn, pirmas ėjo D. M., už jo jis, paskui Lukas ir už jo M. K.. Su savimi jis turėjo lazdą, su kuria būtų išvaręs nepageidaujamą žmogų. Visi išėjo į lauką. Lauke prasidėjo konfliktas tarp D. K. ir M. K.. D. K. vijo M. K. iš kiemo žodžiais, paskui, mano, kad pastūmė. M. K. draugas L. pradėjo bėgti iš kiemo, tada pradėjo trauktis ir M. K.. Matė, kaip lauke N. Š. trenkė smūgį M. K.. Kai M. K. pradėjo bėgti, jam bėgančiam dar sudavė arba N. Š. arba ir vaikinas pavarde M.. M. K. nusivijo žmonių būrys. Jis taip pat bėgo su visais. Kai visi nubėgo paskui M., D. K. laikė D. M.. Bėgdamas M. K. tamsoje atsitrenkė į tvorą. Parkritusiam M. K. prie tvoros jis spyrė vieną kartą į kojas, paskui du kartus sudavė su lazda, kartą per kojas, kartą per ranką, spyrė vieną kartą, į galvą nesudavė. Ar M. K. prie tvoros spardė N. Š., nematė. Viskas vyko apie 5 min., po to atėjo D. K. ir pasakė, kad „gana spardyti“ Kokie žmonės dar buvo aplinkui nematė, kai M. K. ėjo į kiemą D. K. jam ėjo iš paskos.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2017 m. vasarą jo draugė O. paprašė pavežti jos draugę A. B. į gimtadienį į sodybą. A. B. jis paėmė prie prekybos centro „IKI“ ir nuvažiavo į sodybą „(duomenys neskelbtini)“. Mergina išlipo iš mašinos ir nuėjo. Jis, žinodamas, jog sodyboje yra pažįstamas J. K., nutarė užeiti su juo pasisveikinti. Jis užėjo į pastato vidų, pasisveikino dar su keliais vaikinais. Užlipo laiptais į antrą aukštą, tada priėjo kaltinamasis D. K. ir pradėjo rėkti: „kas čia tave kvietė, išeik!“. Tada ir prasidėjo konfliktas. Konfliktą pradėjo D. K.. Jis pasakė D. K.: „nerėk , aš tik pasisveikinsiu su J. K. ir išeisiu“. Pamatė, kaip prie jo priėjo J. Ž.. Iš pirmo aukšto užlipo N. Š.. Už jo paties ant laiptų stovėjo jo draugas L. V.. Buvo ir daugiau žmonių, bet jų nepažino. Tada D. K. N. Š. pasakė: „nešk pušką, reikės šauti“. Tada jis pasakė, kad tuoj pat išeina ir pradėjo laiptais leistis žemyn. Jam einant laiptais iš nugaros jį kažkas pastūmė. Kai išėjo į lauką, lauke buvo daug žmonių, kurie jį apsupo. Jis suprato, kad gražiuoju nepavyks iš ten išeiti. Lauke D. K. vis dar rėkė, norėjo jam trenkti į veidą, bet jo smūgį užblokavo. Tuo tarpu jam kažkas trenkė iš nugaros į pakaušį. Buvo suduoti du smūgiai. Suprato, kad reikia bėgti iš sodybos. Jam bėgančiam kažkas dar trenkė į pakaušį, pasidarė tamsu akyse, bet išsilaikė ant kojų ir išbėgo pro vartus. Kiemas buvo apšviestas, žmones galima atpažinti. Jis pradėjo bėgti iš kiemo, priešais jį bėgo L. V.. Jį pradėjo vytis D. K.. N. Š., J. Ž., taip pat matė M. B.. Vijosi ir kiti, bet jų veidų nematė. Kadangi lauke buvo tamsu, jis bėgdamas atsitrenkė į tvorą ir pargriuvo. Jį pradėjo spardyti. Spardė D. K., N. Š. ir Ž.. N. Š. jam gulinčiam vieną kartą kumščiu sudavė į kaktą. Po šio smūgio kumščiu, jį dar spardė. Žino, kad tai buvo N. Š., nes matė, kad tai buvo vaikinas su barzda, daugiau sodyboje barzdotų vaikinų nematė. Paskui girdėjo kaip D. K. pasakė: „gana spardyti“. Mano, kad ir D. K. spardė, nes jis stovėjo toje vietoje šalia, iš kurios pajuto spyrius ir iš tos vietos išgirdo D. K. balsą. Tiksliai įvardinti spardančiųjų negali, nes veidą dengėsi rankomis. Teigė, jog spardė visi. Taip pat parodė, J. Ž. jam sudavė paskutinį smūgį gumine lazda, tai pats gerai matė. Parodė, jog užpuolikai norėjo taip pat sudaužyti jo automobilio langus, bet J. K. saugojo ir neleido to padaryti. Užpuolikai nuėjo nuo jo, tada jis atsistojo ir pradėjo eiti link Trakų. Po kiek laiko priėjo merginos ir paklausė kaip jis jaučiasi. Jos jį nufotografavo jo telefonu. Po kiek laiko į jo telefoną paskambino D. K. ir pasakė, kad ateitų paimti mašinos, pasakė: „ateik pasiimk mašiną ir važiuok“. D. K. pažadėjo, kad daugiau jo niekas nemuš. Jis atėjo į kiemą, pasiėmė mašiną ir išvažiavo. Mano, jog viskas tai įvyko dėl to, kad jis iš Trakų, o užpuolikai iš Lentvario. Važiuodamas keliu pasivijo draugą L. V., su kuriuo buvo atvykęs į sodybą. Važiuojant į Trakus po muštynių, buvo sustojęs pailsėti, nes jam sunku buvo vairuoti. L. V. važiavo su juo. Parodė, kad nuo sužalojimų ant nosies liko randas. Po muštynių buvo krausjosrūvos ant rankų, kojų. Negali pasakyti kuris konkrečiai spyrė į nosį.

Liudytojas L. V. parodė, kad tą vakarą, kai įvyko muštynės, važiavo iš Aukštadvario į Trakus autobusu. Prie Trakų paskambino M. K. ir paprašė, kad jis paimtų jį iš autobusų stoties ir nuvežtų namo. M. K. paskambino jo draugė ir paprašė, kad jis nuvežtų vieną merginą švęsti gimtadienio į sodybą „Jauki pirtis“. Jiedu paėmė tą merginą prie „IKI“ parduotuvės, esančios Trakuose ir trise nuvažiavo į minėtą sodybą. Kai atvažiavo į vietą, mergina išlipo, o jie su nukentėjusiuoju nuėjo pasisveikinti su J. K.. Mantas užlipo į antrą aukštą, o jis liko stovėti ant laiptų. Tada juos iš ten pradėjo varyti, rėkti. Girdėjo, kad M. K. sakė, kad viskas gerai, mes išeinam. Pradėjo laiptais lipti žemyn. Prieš jį laiptais lipo J. Ž. su gumine lazda, kas ėjo iš paskos negali pasakyti. Lauke buvo apie 20 žmonių, kurie juos apsupo ratu, rėkė, varė lauk. Prie jo stovėjo J. Ž. su lazda ir rėkė, kad Trakai prieš Lentvarį nepašokinės. Viskas vyko labai greitai. Visas konfliktas vyko apie 5 min. Kai D. K. M. K. sudavė smūgį ranka per pakaušį, jis tuo metu atsisuko ir viską gerai matė. M. K. ranka per pakaušį sudavė kažkas, bet jo įvardinti negali. Vienu metu jis atsisuko ir pamatė kaip iš nugaros D. K. trenkė M. K., o J. Ž. su gumine lazda trenkė jam. Jiedu susižvalgė su M. K. ir jis suprato, kad reikia bėgti ir pradėjo bėgti. Už vartų jis nubėgo į kairę, o M. K. į dešinę. Matė kaip M. K. nusivijo J. Ž., D. K. ir dar, rodos, buvo Julianas. Iš viso 5-7 žmonės vijosi M.. Tarp bėgančių paskui M. tikrai matė D. K. ir J. Ž.. Maždaug po pusvalandžio jis susitiko M., kuris buvo sumuštas. M. K. pasakė, kad jį suspardė. Važiuojant pakeliui į Trakus M. skundėsi skausmais. Matėsi, kad jam sunku vairuoti. M. K. pasakojo, kad bėgdamas atsitrenkė į tvorą, nukrito, o atbėgę vaikinai jį išvoliojo mėšle, spardė, daužė su gumine lazda. M. žaizdas matė ant veido, rankų. Parodė, kad didžioji dalis žmonių sodyboje buvo neblaivūs, jis su M. buvo blaivūs. Jo nuomone konfliktą pradėjo J. Ž.. Jis demonstravo nepasitenkinimą su lazda.

Liudytojas J. K. parodė, kad įvykio dieną, šventė gimtadienį. M. K. atvažiavo su L. V. ir užėjo į pirties vidų. Jis pats tuo metu buvau antrame aukšte, kambaryje. Konfliktas prasidėjo tarp D. K. ir M. K. prie laiptų D. K. sakė, kad Mantas ir Lukas greičiau išeitų, nes jie yra nekviesti. M. K. ir L. V. varė J. Ž. ir D. K.. M. pasakė, gerai einam jau. Jie jau buvo pradėję stumdytis, bet pradėjo lipti žemyn laiptais. Kai Mantas su Luku leidosi žemyn, M. buvo suduoti smūgiai iš nugaros. Lauke lentvariečiai ir Mantas su Luku aiškinosi santykius. Paskui M. su L. pradėjo bėgti iki pagrindinio kelio. Kai kurie juos nusivijo. Po kiek laiko žmonės grįžo skanduodami: Lentvaris, Lentvaris. Kai M. su L. nubėgo, D. K., N. Š., J. Ž. juos nusivijo. Kai nusivijusieji grįžo jis buvo kieme. Niekas nieko nekalbėjo ką padarė M.. Jis susirinko daiktus ir po 20 min. išvyko iš pirties. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, J. K. juos patvirtino, prašė vadovautis jais.

2018-05-29 ir 2018-09-12 apklaustas liudytoju J. K. parodė, kad 2017 metų spalio mėnesio 30 dieną buvo pirtyje „Jauki pirtis“. Iš pradžių viskas vyko sklandžiai, po to atvažiavo M. K. su L. V., jis atvežė merginas. M. K., kadangi jį pažįsta, pakilo su juo pasisveikinti į antrą aukštą. Tuo metu antrame aukšte buvo D. K., Nikas (pavardės nežino) ir Ž. J.. Jis matė, kad D. K. dar viduje sudavė M. K. ne mažiau dviejų smūgių, tiksliai nepasakys kur, bet mano, kad į galvą, sakė, kad išeitų greičiau iš pirties. Mantas ir Lukas atrodė išsigandę, lentvariečių buvo daugiau, jie tiesiog norėjo greičiau išeiti. Išėjus į lauką matė, kad M. pradėjo mušti. Kas, nežino, prie Manto stovėjo gal septyniese, gal aštuoniese. Jis negali pasakyti, kiek sudavė smūgių ir kur, bet po to nubėgo į mišką ir žino, kad ten sumušė M.. Grįžę lentvariečiai skandavo "Lentvaris, Lentvaris". Grįžo Ž., K., N., kitų asmenų negalėjo įvardinti. Grįžo septyni ar aštuoni vaikinai. Tada jis paskambino draugui L. S.. Jis atvažiavo ir pasiėmė jį iš pirties. Jie išvažiavo maždaug po 30 minučių. Negali pasakyti, kiek sudavė smūgių ir kur, bet agresyviausi buvo Ž. ir K.. Po įvykio bendravo su M. K. ir jis pats pasakė kas jį sumušė miške prie tvoros (1 t., b. l. 189).

Liudytojas L. M. parodė, kad šventė kelių draugų gimtadienius pirtyje. Vakare M. K. atvežė merginą. Su juo pirtyje prasidėjo konfliktas. Jis išgirdo triukšmą, kuomet buvo pirties pirmame aukšte. Išėjęs į lauką stovėjo prie pirties durų. Konfliktas persikėlė į lauką. Visi stovėjo apsupę ratu M. K.. J. Ž. varė Mantą iš kiemo. Matė, kaip D. K. smūgiavo iš nugaros M. K.. Tada Mantas pradėjo bėgti, o jie visi jį nusivijo. ir pradėjo Mantą mušti. Matė, kad buvo suduotas kieme smūgis M. gumine lazda, bet nematė, kas sudavė. Kieme buvo didelis triukšmas, visi rėkė ir varė M. K. iš kiemo. M. K. ganėtinai mandagiai ir draugiškai elgėsi kieme. Suprato, kad jis net nenorėjo likti, jis tik atvežė merginą. M. K. nebuvo agresyvus. Kieme buvo daug žmonių apie 20. Praėjus maždaug 10 min., kai grįžo žmonės, nusiviję M. K., pradėjo sklisti kalbos, kad atvažiuos vaikinai iš Trakų ir kils muštynės. Paaiškino, kad šventės metu dauguma žmonių vartojo alkoholį. Po įvykio N. Š. kalbėjo, kad reikia į bylą įtraukti daugiau kaltinamųjų, kad po mažiau reikėtų kiekvienam sumokėti M. K. pinigų.

Liudytoja S. A. parodė, kad įvykio dieną buvo pirtyje „Jauki pirtis“. Joje vyko kelių žmonių gimtadieniai. Šventės metu atvyko keli vaikinai ir mergina iš Trakų. D. K. užsipuolė M. K. ir pradėjo jį vyti iš pirties. Taip pat jį vijo ir N. Š.. Ji pati stovėjo lauke su vaikinais, kurių vardai Laurynas ir Silvestras. M. K. jau rengėsi išvažiuoti, kai kieme įvyko konfliktas. Konflikto iniciatorius buvo D. K.. Jis buvo konfliktiškai nusiteikęs, grasino M. K., sakė M. dingti iš čia, nes bus sumuštas. M. K. vienu metu pradėjo bėgti, D. K. jį pradėjo vytis. Kas vyko toliau ji nežino. Šventė buvo sugadinta, patyrė stresą.

Liudytojas D. A. M., parodė, kad įvykio dieną buvo švenčiamas draugų gimtadienis pirtyje. Jis pamatė, kad atvažiavo M. K. su draugu. Jis tuo metu buvo antrame aukšte. Kai jis leidosi į pirmą aukštą, M. K. kilo į antrą aukštą Jis paklausinėjo pas kitus ar jis buvo kviestas. Visi sakė, kad jis nebuvo kviestas į gimtadienį. Jis liepė M. K. išeiti į lauką. Laiptais lipant žemyn, paskui M. K. ir jo draugą Luką ėjo J. Ž.. Išėjo į lauką ir ramiai kalbėjosi. Paskui po truputį į kiemą priėjo daugiau žmonių. Visi rėkė, keikėsi. Tada D. K. pastūmė M. K.. Pastebėjo, kad M. draugas L. pradėjo trauktis iš kiemo, paskui jį nubėgo ir M.. Nematė kad bėgančiam M. būtų suduoti smūgiai. Lipant laiptais niekas nesistumdė. Kieme M. buvo išsigandęs. Jis stovėjo ir kalbėjo, o paskui pradėjo elgtis agresyviai. M. su draugu vijosi daug žmonių: J. Ž., N. Š., M., Š., B., B., kitų nepamena. Kiemas apšviestas, o ten kur nubėgo visi ant kelio, buvo neapšviesta. Lauke susirinko ir daugiau žmonių, visi pradėjo rėkti ir raginti M. išvažiuoti. D. K. M. K. pastūmė ir M. K. pradėjo bėgti iš kiemo. Kiti jį pradėjo vytis. Jis liko kieme. Jis neleido bėgti ir D. K., ir laikė jį. Bet vėliau jis buvo nuėjęs prie visų ir M. K.. Po kiek laiko M. atėjo kruvinas, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Kai D. K. nuėjo prie M. K., daugelis jau buvo grįžę į kiemą. Nematė ar J. Ž. ką nors turėjo rankose. D. K. laikė, nes jis geras draugas ir jis nenorėjo, kad jis prisidarytų sau problemų.

Liudytojas S. B. parodė, kad 2017 m. spalio mėn. šventė pirtyje keturių draugų gimtadienius. Nakties metu atvažiavo M. K.. Jis pats buvo pirmame aukšte, kai pamatė M. K.. M. K. atvežė į gimtadienį merginą. Lauke pamatė kaip kalbasi J. Ž., D. K. ir M. K.. M. K. matė pirmą kartą. Jie kalbėjosi ramiai. Smurto niekas nenaudojo. Kažkas keikėsi ir rėkė, kad Mantas važiuotų iš čia ir tada prasidėjo konfliktas. Visi išėjo iš pirties į lauką. Lauke M. K. kalbėjosi su D. K. ir J. Ž.. M. K. pasakė, kad J. K. perduos linkėjimus ir išvažiuos. Kas vyko toliau nematė, nes nuėjo į pirties vidų. Vėliau sklido kalbos, kad sumušė M. K..

Liudytojas D. Š., kad 2017 m. rudenį šventė gimtadienius sodyboje „(duomenys neskelbtini)“. Girdėjo, kad atvažiavo M. K.. Draugai nuėjo su juo pakalbėti. Jis pats neišėjo iš pirties. Kaip atvažiavo M. K., jis pats nematė. Draugai išėjo į lauką su juo pakalbėti. Jis M. pamatė pro langą. Į lauką išėjo J. Ž. ir dar 3-4 žmonės. Kas vyko toliau nežino. Vėliau sužinojo, kad buvo muštynės, kad M. K. primušė. Dėl to jam buvo nemalonu.

Liudytojas D. S. parodė, kad 2017 m. buvo pirtyje kartu su draugais. Jau vėlai vakare jis su D. Š. buvo pirties antrame aukšte, kai išgirdo triukšmą ir pasižiūrėjo pro langą į kiemą. Pirties viduje Manto nematė. Pamatė, kaip link tvoros bėga vienas žmogus, o jam iš paskos dar 2-3 žmonės. Buvo tamsu, žmonių nepažino, matė tik siluetus. Paskui sužinojo, kad sumušė M. K..

Liudytojas V. M. parodė, kad 2017 m. spalio mėn. pabaigoje, šventė draugų gimtadienius sodyboje. Vidurnaktį į sodybą atvažiavo M. K.. Tarp M. K. ir kitų vaikinų įvyko konfliktas. Juos konfliktuojančius matė lauke. Jie rėkavo, pykosi. Paskui M. K. nubėgo į kitą kiemo pusę, o kiti nubėgo paskui jį. Su kuo konkrečiai konfliktavo M. K., jis nematė. Lauke buvo tamsu, nelabai gerai matė konfliktuojančius asmenis. Jie konfliktavo garsiai, keikėsi. Fizinio kontakto tarp konfliktuojančių nematė.

Liudytojas J. B. parodė, kad buvo pakviestas į pirtį, švęsti gimtadienius. Vienu metu nuėjo į pirties antrą aukštą ir išgirdo triukšmą, kad atvažiavo nekviesti žmonės. Tuos žmones varė, kad jie išeitų iš antro aukšto. Matė, kad į pirties antrą aukštą atėjo nepažįstami žmonės. Ant laiptų matė M. K. ir kažką iš vietinių vaikinų. Kažkas juos pradėjo vyti į lauką. Jie nuėjo į lauką, o jis nulipo į pirmą aukštą ir ten pasiliko. Iš kitų žmonių girdėjo, kad Mantas bėgo, kiti jį nusivijo, M. atsitrenkė į tvorą.

Liudytoja A. B. parodė, kad socialiniuose tinkluose rado jos pažįstamo M. B. įrašą, jog kviečiami žmonės švęsti gimtadienio. Tuomet ji paprašė M. K., kad jis nuvežtų ją į šventę. Buvo 22.00 val., jis ją paėmė nuo stotelės ir nuvežė į sodybą „(duomenys neskelbtini)“ Automobilyje dar buvo L. V.. Ji išlipo iš automobilio. M. K. su Luku nuėjo link pirties. Atėjusi, pasisveikino ir užlipo į antrą aukštą, netrukus išgirdo triukšmą ir suprato, kad vaikinai pykstasi. Jie buvo ant laiptų į antrą aukštą. Kalbos turinio negirdėjo, nes kambario durys buvo privertos. Išėjusi iš kambario antrame aukšte pamatė kaip M. K. pykstasi su lentvariečiais. Praėjo apie 15-20 min. išgirdo kalbas, kad sumušė M. K.. Matė lentvariečius, kurie ėjo nuo kelio pusės ir pasididžiuodami šaukė, kad sumušė Tedį, t. y. M. K.. Kas būtent rėkė neatsimena. Atvyko į vakarėlį apie 22.30 val., išvyko 24.00 val. Apie 23.00 paskambino draugui, kad atvažiuotų jos paimti, kadangi po įvykio, kai buvo sumuštas M. K., išsigando ir jai pasidarė baisu.

Iš 2018-02-08 medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiajam M. K. padaryta: muštinė žaizda nosies kairiame sparnelyje apie 1 cm ilgio, muštinė žaizda kairiame dilbyje apie 3 cm ilgio, daugybinės sumušimo žymės jų pobūdis nekonkretizuotas) galvoje, juosmenyje, dešinėje plaštakoje ir kairio kelio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais, kietais, bukais daiktais. Sužalojimai tiek kartu tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 110-111).

2018-05-09 specialisto išvadoje Nr. G 1499/2018(01) konstatuota, kad M. K. nustatytos daugybinės galvos poodinės kraujosruvos, nosies, kairio dilbio muštinės žaizdos. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Trakų ligoninėje 2017-10-31, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-10-31). Diagnozuoti pavieniai dešinės plaštakos, juosmens, kairio kelio sumušimai nepagrįsti objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimai nėra vertinami. Nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai poodinės kraujosruvos sugyja be pasekmių, o muštinės žaizdos sugyja jungiamojo audinio randais (1 t., b. l. 112-113).

Šalies argumentai

Iš 2017-10-31 M. K. pareiškime policijai nurodė, kad 2017-10-30, apie 23-24 val., sodyboje „Jauki pirtis", kur jam buvo grasinta, o lauke 20 žmonių jį sumušė. Jis bėgo, nugriuvo, o jį toliau spardė daug žmonių, tarp kurių buvo J. Ž., D. K., N. Š., M. B.. Šie asmenys buvo neblaivūs. J. Ž. daužė jį gumine lazda (1 t., b. l. 45).

Pagal BK 284 str. atsakomybė atsiranda tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš byloje ištirtų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamieji, kartu su kitais asmenimis viešoje vietoje, kaimo turizmo sodyboje „Jauki pirtis“ dėl mažareikšmės dingsties – į lentvariečių vakarėlį atvykus nekviestam M. K. iš Trakų – užsipuldami M. K. ir įžūliu elgesiu, pasireiškusiu šūkavimais, grasinimais, smūgių sudavimu M. K., sukeldami konfliktą, peraugusį į smurtinius veiksmus prieš M. K., bei jį sužalodami demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. Tokiais kaltinamųjų veiskmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka, sukelta baimė ir nejaukumo jausmas ten buvusiems asmenims, kurie buvo šokiruoti kaltinamųjų agresyvaus elgesio bei fizinio smurto. Veiksmų intensyvumas – stumdymas, smūgių sudavimas išeinančiam M. K., vijimasis nubėgančio nukentėjusiojo, kai šis jau pasišalino iš sodybos, ir jo sumušimas, savo pavojingumu toli peržengia administracinio nusižengimo ribas ir šiuo konkrečių atveju tokie kaltinamųjų veiksmai negali būti niekaip pateisinti. Šiuo atveju kaltinamųjų veiksmai, vertinami kaip vienos, bendrininkų įvykdytos veikos, objektyvinės pusės elementai. Nes būtent bendrininkų pritarimas, palaikymas ir veiksmai skatino kiekvieno iš kaltinamųjų agresiją ir neteisėtus veiksmus. Todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str.

Nors D. K. neigia spardęs nukentėjusįjį, šios aplinkybės buvimas ar nebuvimas nekeičia jo veiksmų kvalifikacijos, nes net ir atmetus kaltinimą dėl nukentėjusiojo spardymo, lieka kiti jo neteisėti veiksmai: keiksmai, garsus šūkavimas, nukentėjusiojo stumdymas (tai pripažįsta ir pats D. K.), bandymas kieme suduoti smūgį ranka į veidą (tai patvirtina nukentėjusiojo, liudytojo L. V. parodymai).

Motyvuojamoji dalis

Tačiau kiekvienas asmeniui pareikštame kaltinime nurodytas neteisėtas veiksmas turi būti įrodytas. Aplinkybės, kad D. K. spardė nukentėjusįjį į vairias kūno vietas nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas. Net pats nukentėjusysis daro tik prielaidą, kad jį spardė ir D. K., nes jis buvo kartu su kitais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais; teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad D. K. spardė M. K., ši aplinkybė šalinama iš jam pareikšto kaltinimo.

Kaltinamieji J. Ž. ir N. Š. taip pat neigė savo kaltę dėl nukentėjusiojo spardymo prie tvoros, tačiau J. Ž. pats pripažino, kad M. K. prie tvoros jis spyrė vieną kartą į kojas. Kad jį spardė ir N. Š. patvirtino nukentėjusysis parodęs, kad po smūgio kumščiu į kaktą, N. Š. jį dar spardė. Žino, kad tai buvo N. Š., nes matė, kad tai buvo vaikinas su barzda, o daugiau sodyboje barzdotų vaikinų nematė. Taigi, šie veiksmai J. Ž. ir N. Š. inkriminuoti pagrįstai.

Nors kaltinamieji stengėsi išvengti kaltinimo dėl nukentėjusiojo spardymo prie tvoros, neigdami patį veiksmą ar smūgius nukentėjusiajam į galvą, siekdami išvengti pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, pažymėtina, kad kaltinimas jiems pareikštas ne dėl nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo, kur būtų svarbu nustatyti kiekvieno kaltininko tyčią ir jos kryptingumą. Šioje byloje jie kaltinami viešosios tvarkos sutrikdymu. Todėl nustačius, kad šis nusikaltimas buvo padarytas, kaltininkai atsako už visas bendros veikos pasekmes, nepriklausomai nuo kiekvieno jų individualių veiksmų.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. K., teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, į tai, kad jis buvo konflikto, peraugusio į nusikaltimą iniciatorius, į tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, kad nusikaltimu buvo padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai; į kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi. Įvertinus nurodytas aplinkybes jam skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajam N. Š., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus, tyčinis nusikaltimas, į tai, kad nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai; į kaltinamojo asmenybę - neteistas, administracine tvarka baustas 4 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir važiavimą be bilieto, mokosi – studijuoja. Įvertinus nurodytas aplinkybes jam skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. Ž., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus, tyčinis nusikaltimas, į tai, kad nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai į kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas 5 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir važiavimą be bilieto, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, kaltinamasis dirba. Įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamajam N. Š. skirtina vienerių metų laisvės apribojimo bausmė.

Visiems kaltinamiesiems skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas M. K. pareiškė civilinį ieškinį 3045 Eur žalai atlyginti, kurią sudaro 2545 Eur turtinė ir 500 Eur neturtinė žala. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro preliminari 2000 Eur suma rekomenduojamam nosies rando operaciniam bei lazeriniam gydymui. Ši suma grindžiama UAB Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos 2018-08-09 pažyma; 45 Eur išlaidos gydytojo konsultacijai, pagrįstos kasos aparato kvitu, ir 500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

Neturtinę žalą sudaro patiriamas psichologinis diskomfortas dėl sumušimų. Ant nosies likęs randas primena apie įvykį, kurio metu buvo sužalotas. Po sužalojimo išgyveno depresiją, sukrėtimą, jautė pažeminimą.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas įvertina tai, kad išpuolis prieš nukentėjusįjį buvo įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, kas sąlygojo nukentėjusiojo pažeminimą. Kaltinamųjų veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta kaltinamo sveikata. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių neturinių vertybių, todėl jos sutrikdymas, nors ir nežymus, sukelia asmeniui ypač daug išgyvenimų ir nepatogumų. Nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, buvo priverstas kreiptis į medikus ir skirti tam laiką, dėl ko patyrė išgyvenimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo nurodyta 500 Eur suma nėra per didelė nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinams.

Vertinant reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pažymėtina, jog dėl fizinio asmens sužalojimo kaltas asmuo turi atlyginti visas su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu patirtas išlaidas. Jei asmuo iki nuosprendžio priėmimo tokių išlaidų nepatyrė, kaip žalos atlyginimas gali būti priteisiamos būsimos realios ir būtinosios išlaidos. 2 000 Eur suma galimam rando gydymui vertinama kaip nepagrįsta įrodymais. Neįrodytas šios operacijos būtinumas ir nukentėjusiojo realūs ketinimai tokią operaciją atlikti. Todėl siekdamas būsimų išlaidų atlyginimo, civilinis ieškovas turi įrodyti ne tokių išlaidų galimybę, bet būtinumą ir realumą. Vien gydytojo rekomendacija ir procedūros preliminarios kainos nurodymas, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas tokį reikalavimą tenkinti.

Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje tikslas - atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą (BPK 109str.). Nukentėjusiojo patirtos išlaidos, advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, pagalbai apmokėti, nėra kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pasekmė ir pagal BPK 106 str. yra priskiriamos proceso išlaidoms. Todėl 500 Eur advokatui sumokėta pinigų suma nėra civilinio ieškinio dalykas ir negali būti priteisiama kaip žalos atlyginimas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 28,26 Eur žalos atlyginimo, susijusios su M. K. gydimu. Šis reikalavimas pagrįstas 2018-09-13 gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkinamas.

Nors nukentėjusysis reikalavimą dėl išlaidų, patirtų jį byloje atstovaujančio advokato paslaugoms apmokėti, pareiškė netinkama forma, t.y. reikšdamas civilinį ieškinį šiai sumai, tai nepaneigia jo patirtų išlaidų ir teisės gauti šių išlaidų atlyginimą. 500 Eur sumą, sumokėtą advokatui, patvirtina 2018-09-04 pinigų paėmimo kvitas serija LAT Nr. 1009160. Advokatas S. L. atstovavo nukentėjusįjį tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant teisme, todėl šios išlaidos yra proceso išlaidomis ir priteisimos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 straipsniais, teismas,

nusprendė:

D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimu.

D. K. įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslą ar pradėti dirbti ir nuo 21:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar mokymusi.

Kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

J. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimu.

J. Ž. bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą ir nuo 21:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu .

Kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

N. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimu.

N. Š. įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslą ar pradėti dirbti ir nuo 21:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar mokymusi.

Kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti M. K. solidariai iš D. K., N. Š. ir J. Ž. 45 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai: priteisti solidariai iš D. K., N. Š. ir J. Ž. 28,26 Eur žalos atlyginimą.

Priteisti M. K. iš D. K., N. Š. ir J. Ž. po 166,67 Eur proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Ramunė Valiulytė