Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-415-503/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-28
Bylos Nr.
1-415-503/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Kaltinamasis
V. J.
Baudž. byla Nr. 1-415-503/2018Proc. Nr. 1-01-1-52525-2016-1Proc. sprend. kateg. 1.2.18.7.1.; 2.3.6.4.4.4(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 28 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorei Gintarei Meškauskienei, kaltinamajam V. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinius du kartus:

1. 2012-04-03 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį – 48 MGL bauda, bausmę neatlikęs;

2. 2014-11-25 pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 30 MGL bauda, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 219 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. J. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas (duomenys neskelbtini) kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. vieta (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 21 str. atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p., kuriame numatyta, kad „Draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, <...>, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas <...> nustatyta tvarka už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į Fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, kad iki 2016-01-01 deklaravęs mokėtinas SODRAI lėšas, pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui patvirtintas valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų AKB (duomenys neskelbtini) finansines ataskaitas už 2016 m. pirmą ketvirtį 2016-03-31 - 10237,43 euro, 2016 m. antrą ketvirtį 2016-06-30 - 13064,76 euro, kuriose deklaravo priskaitytas ir sumokėtinas įmokas, tačiau deklaruotų socialinio draudimo įmokų nesumokėjo ir po to, kai valstybės įgaliota institucija - VSDF Marijampolės skyrius - 2016-07-05 raštišku raginimu Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytinai įteiktu 2016-07-12, priminė AKB (duomenys neskelbtini) apie pareigą sumokėti įmokas - 10934,34 euro per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos, tačiau privalomų draudimo įmokų per nustatytą terminą nesumokėjo, nors 2016-07-22 pabaigoje bendrovėje buvo 32427,08 euro nepanaudotų bendrovės veikoje pinigų likutis, t. y. kaltinamas pagal BK 219 straipsnio 1 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą neprisipažino. Teismui paaiškino, jog veikė kaip direktorius, darė viską, kad įmonė nebūtų bankrutuojanti. Be to, jo vadovaujamai bendrovei (duomenys neskelbtini), šios bendrovės poilsio verslui inkriminuotu laiku buvo nepatogios sąlygos, nes buvo dažni lietūs, klientų nebuvo, o bendrovės darbuotojus reikėjo priimti į darbą ir juos išlaikyti. Šiuo metu įmonė jau bankrutavusi, nors VSDFV ir Mokesčių inspekcija galėjo daryti bendrovei išlygas, priimti sprendimus ir atidėti mokėjimus, bet niekas to nedarė. Bendrovės vykdomas verslas niekieno nebuvo ginamas, priešingai kaip ūkininkų. Mano, jog neteisingas kaltinimas, kad jis vengė sumokėti mokesčius. Atkreipė dėmesį į tai, kad darbuotojams atlyginimai buvo mokami, be to už prekes stengėsi sumokėti. Tiek VSDFV, tiek mokesčių inspekcijos prašė atidėti mokėjimus, bet niekas nekreipė į tai dėmesio. Taigi, jis dėjo visas pastangas, kad išliktų verslas, kad, šiam išlikus, galėtų sumokėti mokesčius. Tikisi kažką dar veikti, uždirbti pinigų ir rasti kompromisą. Prašo išteisinti. Atsakė, kad kiek galėjo, tiek mokėjo įmokas, nes trys sezonai finansine prasme buvo prasti. Be to, kelis kartus ėjo į Sodrą dėl mokesčių mokėjimo ir šnekėjosi. Gi, dėl mokesčių atidėjimo Sodrai raštą rašė. (duomenys neskelbtini) nėra sąlygų uždirbti iš poilsio verslo, poilsiautojai reikalauja kokybės, o investicijos buvo per mažos. Taip pat atsakė, kad jis pats sprendė ką daryti su tais (kaltinamajame akte nurodytais) pinigais. Tačiau tikėjosi užsidirbti daugiau ir susimokėti mokesčius. Jį pusiaukelėje sustabdė įmonės bankrotas. Žinojo situaciją dėl Sodros raginimų, tačiau kiek galėjo tiek mokėjo mokesčių. Be to, dengė ankstesnes skolas. Taigi jis nieko piktybinio nedarė. Priešingai dėjo visas pastangas, kad bendrovė veiktų. Neginčija aplinkybių, kad buvo atsakingas, kad jis pateikė Sodrai finansines ataskaitas (deklaracijas). Tačiau darbuotojai būdavo priimami sezoniniam ir nesezoniniam darbui. O buvo, kad metus prieš bankrotą skolinosi pinigų, kad išlaikyti bendrovę. Be to, priėmė žmones į darbą, atrodė, kad turi viskas veikti, o prasidėjo lietūs, klientų nebuvo, pajamų nebuvo. Tačiau tuo metu galėjo būti situacija ir tokia, kad jis šiandien atleidžia darbuotojus, o rytojaus dieną pateka saulė, atvažiuoja poilsiautojai, o darbuotojų nėra. Pripažino, kad gavo liepos mėnesį raginimą. Tačiau niekas nepažiūrėjo, kiek poilsiaujančių žmonių tomis dienomis buvo. O raštą, kad sumokėti įmoką, gavo liepos 12 d., tačiau nieks neklausė, ar galės sumokėti. Po to vyko į Sodrą Vilkaviškyje, prašė atidėti ar išdėstyti mokesčius. Dėl to buvo pas D. R.. Ši jam paaiškino tvarką, žadėjo paklausti, pakalbėti ir pranešti, tačiau ir šiandien pranešimo negavęs. Yra rašęs ir prašymą, kad atidėti mokesčių sumokėjimą. Pas D. R. kažką pasirašė ir tiek, ji žadėjo pasidomėti ir atsakyti. Tie 32000 Lt buvo pas jį. Tačiau bendrovė turėjo skolų – šias dengė, be to, už medį reikėjo mokėti. O pinigai ne kasoje buvo, jie skaitėsi, kad pas jį, bet jų gyvų nebuvo, jis juos paėmė ir naudojo. Bendrovėje pinigų nebuvo, jie buvo apskaitoje, kad jie pas jį, o realiai jų nebuvo. Gi jis iš tų apskaitinių pinigų viską pirko bendrovei. Nei kasos aparate, nei kasos knygoje tų pinigų nebuvo. Jis tuos pinigus buvo paėmęs ir leido įmonės veiklai. 2016 metais įmonė veiklą baigė su minusu, pernai taip pat su minusu. Pernai kovo mėnesį iškelta teismo sprendimu bankroto byla. Dėl bankroto iškėlimo kreipėsi Sodra. Pagal įstatymą pirma turėtų būti bankroto byla keliama. Anksčiau buvę atvejų, kad Sodrai buvo nesumokėjęs 8000 Lt, ir 12000 Lt, ir 24000 Lt. Tačiau nueidavo, pasikalbėdavo, susitardavo, sumokėdavo ir viskas tuo baigdavosi. Manė, kad ir šį sykį bus taip, kad tik pagąsdins. Taip pat atsakė, kad (duomenys neskelbtini) yra trečia bankrutuojanti įmonė. Tačiau šiuo atveju jis buvo nuvykęs į Sodrą ir raštą rašė. Po to pasikalbėti su Sodros darbuotojais nepavyko, nes iš anksto jam nepranešė. Mano, kad Sodra save turi ginti. Jie turi jo rašą, jis jiems parašęs prašymą 2017 metais kai imta apie bankrotą kalbėti. Be to, jei tuos pinigus matė, tai galėjo juos pasiimti. Be to, jis direktorius ir jam reikėjo spręsti ką daryti, kad išliktų verslas. Tačiau jis tų pinigų neturėjo, jis juos buvo išleidęs bendrovės veiklai. Taip pat atsakė, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas praeitų metų liepos 31 d. Nežino, kodėl šis atsinaujino. Dėl įspėjimo apie mokėjimus jis veikė, tačiau kaip direktorius jis mokėjo darbo užmokestį darbuotojams. Manė, kad jei įmonė pelningai dirba, tai ji gali mokesčius mokėti. Maistą ir gėrimus pirko baro veiklai. Medžiagas iš „Vilkasta“ pirko, kaip darbo įrankius. Mokėjo už alų į barą, taip pat už dujas, už žuvį. Impregnanto medienai reikėjo dažyti suoliukams, stalams. Kavinuko reikėjo į kambarius. Benzino reikėjo žolei pjauti. Visa tai yra veikla. Įmonėje pavaduotojų neturėjo, viską turėjo pats organizuoti. Pats ieškojo prekių, jas krovė ir iškrovė. Iš 32000 Lt asmeniškai sau nieko nepirko. Važiuodavo į bazes, į turgus, stengdavosi paimti apskaitos dokumentus, bet ne visuomet juos gaudavo. Be to, prekes prekybai bare pirkdavo Lenkijoje, nes ten šiek tiek pigiau. Be to, 32000 Lt yra susikaupę per laiką apskaitoje, - jie susikaupė per laiką ir liko. Jie sunešti per kasą ir grynais. Pvz., atvažiuoja penki vyrai, nori gyventi penkias dienas, paprašo parašyti sąskaitą ir sumoka grynais. Jis sąskaitą parašo, o tuos grynus pinigus įdeda į veiklą. Kai buvo rašomas įspėjimas dėl sumokėjimo, mano, kad Sodra neturėjo duomenų, ar bendrovė moki ir gali sumokėti. Dažniausiai nustatomas terminas, - ar mėnesio, ar dešimties dienų. Tačiau anksčiau vieną kartą buvo išdėstyta sumokėti per metus. Be abejo tikėjosi, kad ir šį kartą taip bus. Dar prieš bankrotą susikrapštė pinigų ir sumokėjo 1000 eurų Sodrai. Dokumentai dėl atidėjimo įmokų mokėjimo buvo (duomenys neskelbtini) dokumentuose, ši bankrutavusi. Administratorius perėmė visus dokumentus, perėmė kažkokią dalį pinigų. Taip pat atsakė, kad pirma buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, paskui bankrotas. Be to, nurodė, kad jis skolą Sodrai mokėjo, tik ji augo ir liko panaši. O atsakymo į jo raštą jis negavo. Skola Sodrai kaupėsi nuo 2013 m. Skola Sodrai susidariusi iš seniau. Taigi atsakymo dėl skolos atidėjimo (išdėstymo) negavo, tik buvo raginimas sumokėti. Be to, paskutiniais metais praktiškai visus Sodrai mokesčius mokėjo, skola buvo susidarius iš anksčiau.

Specialistė B. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nemokumas apibrėžtas bankroto įstatyme. Pagal bendrovės apskaitos registrus buvo paskaičiuotas šios nemokumas nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30. Išanalizavus pateiktus registrus ir įsipareigojimus buvo paskaičiuota, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė buvo nemoki. Įmonės įsipareigojimai viršijo į apskaitos registrus įrašyto turto vertę. VSDFV nurodė, kad buvo įteiktas pranešimas dėl skolos sumokėjimo 10934, 34 eurų sumai, o pagal bendrovės tvarkomą apskaitą pas V. J. ir kasoje tuo 10 dienų laikotarpiu, per kurį privalo sumokėti pagal VSDFV pranešimą, turėjo būti pakankamai lėšų. 2016-07 pradžioje J. turėjo 34727, 25 eurus, o liepos pabaigoje apskaityta 32427,08 eurai pinigų likutis nepanaudotas bendrovės veikloje. Išvada, kad J. galėjo sumokėti tą sumą. Ji atliko įmonės dokumentų tyrimą. Pateikti dokumentai rodo, kad pas J., kaip materialiai atskaitingą asmenį, liepos 22 d. 31812,66 eurai turėjo būti, o kasoje 614,42 euro. Taip rodo dokumentai. Atsakė, kad materialiai atskaitingam asmeniui gali būti išduodami pinigai iš kasos, įmonės vadovas gali išsiimti ir iš banko sąskaitos. 614 eurų buvo kasoje, o kita dalis pas J., kaip materialiai atskaitingą asmenį. Tokio dokumento, pagrindžiančias išlaidas, nėra. Jei tie pinigai buvo panaudoti ir po 2016-09-30, kada jau neįeina į tiriamą laikotarpį, galėjo būti pateikti apskaitai. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais. Jis galėjo iš tų pinigų darbuotojams atlyginimus mokėti, bet turi būti mokėjimo žiniaraščiai. Kiek pamena, kas buvo banko sąskaitoje, nurašinėjo mokesčiai ir Sodra. Nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30 buvo iš sąskaitos nurašyta virš 4000 eurų VSDFV, VMI, antstoliui Maliukevičiui, antstoliai Balčiūnui, Registrų centrui ir banko mokesčių. Ne jos kompetencijai spręsti, ar tai buvo tyčinis nemokėjimas. Pagal įmonėms priminimus, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir pagal kuriuos ji rašo išvadas, buvę atvejų, kad buvo ir keli priminimai įmonėms. Buvo praktikoje, kad po antro priminimo, kai nesumokėjo mokesčių, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Yra tekę susipažinti, kai po bankroto bylos iškėlimo pradedamas ikiteisminis tyrimas VSDFV iniciatyva.

Liudytoja D. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta darbiniais reikalais, kaip draudėją. Ji dirba VSDFV, jos darbo vieta Vilkaviškyje. Ji darbinės veiklos, susijusios su AKB „(duomenys neskelbtini)“, nevykdė. Nepamena, negali pasakyti, kad J. būtų kreipęsis į ją dėl išmokos išdėstymo. Jei būtų kreipęsis, būtų nurodžiusi specialistą, nukreipusi į tą skyrių, kuris gali dėl išdėstymo spręsti, nes jos pareigybės aprašyme to nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla; įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai; įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais; teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas, kai priimtas, surašytas prisilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, veikos sudėties, asmens kaltumo ir kitų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ir teisingai įvertintais įrodymais. Be to, šio nutarimo 3.1.8 punkte yra išaiškinta, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003, Nr.19). Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi bei BPK 44 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Baudžiamajame procese yra laikomasi principo, jog visos abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.

Kaltinimas buvo grindžiamas iš esmės:

2016-10-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pranešimu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl Agroserviso kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ galimai nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnyje. Pranešime (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad AKB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013-01-01 valstybinio socialinio draudimo įmokas į Fondo biudžetą moka nereguliariai ir nepilnai. Įsiskolinimas VSDF biudžetui 2016-09- 30 susidarė 18437,66 eurai. Fondo valdybos Marijampolės skyrius, siekdamas iš Bendrovės išieškoti įsiskolinimą, taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtą skolą nurašyti iš draudėjo sąskaitų, siuntė raginimus sumokėti skolą Fondo biudžetui geruoju, pasirašytinai įteikė priminimus (2014-02-26 įteikė 2014-02-18 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-07-12 įteikė 2016-07-05 raštą Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokėti apskaičiuotas įmokas, tačiau įsiskolinimas nebuvo panaikintas. Fondo valdybos Marijampolės skyrius 2016-04- 04 bendrovei išsiuntė 2016-04-01 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų pateikimo“, tačiau Bendrovė dokumentų patikrinimui nepateikė. Bendrovės vadovas V. J. keletą kartų kviestas atvykti į Fondo valdybos Marijampolės skyrių, (paskutinį kartą 2016-07-12 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) aptarti susidariusią situaciją, įsiskolinimo susidarymo priežastis ir galimybę įsiskolinimą padengti, tačiau vadovas neatvyko. Fondo valdybos Marijampolės skyriaus specialistai 2016-08-25 nuvyko susitikti su Bendrovės vadovu Bendrovės registravimo ir veiklos vykdymo adresu, tačiau pakalbėti su Bendrovės vadovu nepavyko (2016-08-25 tarnybinis pranešimas Nr(duomenys neskelbtini)). Skyriaus specialistai analizavo Bendrovės valstybinio socialinio draudimo įmokų perskaičiavimo ir sumokėjimo į Fondo biudžetą per 2016 m. devynis mėnesius duomenis ir nustatė, kad Bendrovės skola 2016 m. pradžiai buvo 8574,12 eurų, Bendrovė per 2016 m. spalio - rugsėjo mėn. priskaičiavo 11287,99 eurus, o sumokėjo 2422,18 eurų, t. y., tik 12,19 procentų visos skolos Fondo biudžetui (1t., b. 1. 5-10);

2016-07-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priminimo Agroserviso kooperatinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas 526881, sumokėti apskaičiuotas įmokas“, kuris pasirašytinai 2016- 07-12 įteiktas V. J. (1t., b. 1.79);

2017-03-21 atsakymu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, kuriuo pateikta AKB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinio socialinio draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos F4 už 2016 metų I ir II ketvirčius (1t., b. 1. 167-168);

2017-03-09 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl AKB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Specialisto išvadoje nurodoma, kad AKB „(duomenys neskelbtini)“ po VSDFV Marijampolės skyriaus 2016-07-12 pasirašytinai įteikto V. J. 2016-07-05 priminimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įmokų sumokėjimo per 10 dienų turėjo galimybę sumokėti priminime nurodytą 10 934,34 EUR įsiskolinimą, nes 2016-07-13 dienos pradžioje pas materialiai atsakingą V. J. ir kasoje buvo 34727,25 EUR (33420,87+1306,38) nepanaudotų bendrovės veikloje pinigų likutis, nuo 2016-07-13 iki 2016-07-22 bendrovės kasoje užpajamuota 4165,94 EUR įplaukų, šiuo laikotarpiu atsiskaitymams buvo išleista 6 466,11 EUR (2008,21+4457,90) ir 2016-07-22 pabaigoje pas V. J. ir kasoje apskaitytas 32427,08 EUR nepanaudotų bendrovės veikloje pinigų likutis, kuris beveik tris kartus didesnis už priminime nurodytą įsiskolinimą (išvados 9 punktas). Agroserviso kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus nustatytą 10 dienų terminą, tai yra nuo 2016-07-13 iki 2012-07-22, turėdama įsiskolinimą VSDFV vykdė einamuosius mokėjimus:

per atsakingą asmenį V. J. nuo 2016-07-13 iki 2016-07-22 atsiskaitymams išleisti 2008.21EUR (išvados 9.1. punktas);

nuo 2016-07-13 iki 2016-07-22 iš kasos išlaiduoti viso 4857,90 EUR, iš jų 4457,90 EUR išlaiduoti darbo užmokesčiui išmokėti; 400 EUR išmokėti V. J. atsiskaitytinai ūkio išlaidoms (išvados 9.2. punktas);

iš atsiskaitomosios sąskaitos nuo 2016-07-13 iki 2016-07-22 nurašyta viso 687,64 EUR pagal VSDFV, VMI, antstolio Algimanto Maliukevičiaus, antstolio Arūno Balčiūno debeto pavedimus bei Registrų centro ir banko mokesčių (išvados 9.3. punktas). AKB „(duomenys neskelbtini)“ po VSDFV Marijampolės skyriaus 2016-07-12 pasirašytinai įteikto V. J. 2016-07-05 priminimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įmokų sumokėjimo per 10 dienų, nuo 2016-07-13 iki 2016-07-22, turėdama priminime nurodytą 10934,34 EUR VSD įmokų įsiskolinimą (trečioji eilė), pažeisdama 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 6.930 straipsnyje „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“, nurodytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė einamuosius mokėjimus (penktosios eilės) per materialiai atskaitingą V. J. ir bendrovės kasą, nes nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 22 d. per materialiai atskaitingą V. J. buvo atsiskaityta su tiekėjais už prekes ir paslaugas 2008.21 EUR sumai, tai:

- 2016 m. liepos 18 d. 925,07 EUR UAB Sanitex už maisto produktus, gėrimus;

- 2016 m. liepos 18 d. 87,53 EUR, 19 d. 41,34 EUR, 22 d. 112,56 EUR, viso 241,43 EUR UAB Vilkastos prekyba už emalę, maišytuvą ir kitas medžiagas;

- 2016 m. liepos 14 d. 12,15 EUR, 15 d. 27,24 EUR, 16 d. 15,15 EUR, 17 d. 24,30 EUR, 18 d. 18,33 EUR, 20 d. 77,41 EUR, 21 d. 21,74 EUR, 22 d. 29,55 EUR, viso 225,87 EUR UAB Gulbelė už suskystintas dujas ir maisto produktus;

- 2016 m. liepos 21 d. 200 EUR AB Volfas Engelman už alų;

- 2016 m. liepos 15 d. 96,36 EUR ir 2016 m. liepos 22 d. 81 EUR, viso 177,36 EUR AB Premia KPC už maisto produktus;

- 2016 m. liepos 16 d. 90,67 EUR Polski Zwiazek Wedkarski Gospodarstwo už žuvį;

- 2016 m. liepos 14 d. 30 EUR, 18 d. 30 EUR, 20 d. 30 EUR, viso 90 EUR UAB Regusta už dujas;

- 2016 m. liepos 13 d. 23,48 EUR UAB Makveža už inpregnantą medienai;

- 2016 m. liepos 16 d. 17 EUR UAB Metalo amžius už kavinuką ekspreso kavai;

- 2016 m. liepos 20 d. 11,27 EUR UAB Senukų prekybos centras už dažus, teptukus;

- 2016 m. liepos 21 d. 5,09 EUR UAB Lukoil Baltija už kurą;

- 2016 m. liepos 13 d. 0,97 EUR pašto paslaugos, (išvados 10.1. punktas).

- 2016-07-15 iš bendrovės kasos išlaiduoti 881 EUR ir 2016-07-21 išlaiduoti 3576,90 EUR, viso 4457,90 EUR darbo užmokesčiui išmokėti ir 2016-07-21 išduoti 400 EUR materialiai atsakingam. V. J. atsiskaitymams (išvados 10.2. punktas, 1 t., b. 1. 55-68, priedai 69-161).

2018-02-19 MB „Bankroto paslaugos“ bankroto administratoriaus gautu raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vykdant AKB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras nustatyta, kad V. J. 54 000 Eur sumą panaudojo vykdydamas sutartį su Baltarusijos įmone IOOO „Belrader“ 2017 m. vasario mėnesį. Bankroto administratoriaus manymu, ikiteisminiame tyrime nurodoma 32 427, 08 Eur suma, 2016-07-22 buvusi AKB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo panaudota vykdant įsipareigojimus pagal sutartį (2 t., b.l. 169-172).

Kaltinamasis V. J. iš esmės gynybinę poziciją grindė, tuo, kad kaltinime nurodytu laiku jis neturėjo tyčios nesumokėti Sodrai mokesčius po jam įteikto Sodros priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius. Juolab, kad jis po šio priminimo kaip ir anksčiau kreipėsi į Sodrą dėl mokesčio atidėjimo, nes tuo metu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki.

Nors specialistės B. V. išvadoje nurodyta, kad V. J. turėjo galimybę sumokėti įmokas Sodrai, tačiau pats V. J. tai neigia. Pagal buhalterinės apskaitos duomenis 2016 m. liepos mėnesio laikotarpiu pas V. J. buvo virš 30000 Eur likutis, tačiau V. J. neigia turėjęs tokią pinigų sumą, juolab, kad kaltinime nurodyta Sodrai skola tęsėsi iš anksčiau. Jo parodymai, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos buvo išleistos įmonės veiklai vykdyti, tačiau negali dėl objektyvių priežasčių pateikti visų apskaitos dokumentų, jog dalis piniginių lėšų buvo išleista ankstesnei Sodrai skolai padengti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nepaneigti. Minėtos specialistės išvadoje nurodyta, kad po minėto pranešimo įteikimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ gavo pajamų į kasą, tačiau nedengė šia suma įsiskolinimo Sodrai. Tačiau minėta išvada patvirtina tai, kad didžioji dalis bendrovės lėšų buvo panaudota bedrovės darbuotojų darbo užmokesčiui bei kitiems einamiesiems mokėjimams tiekėjams, pardavėjams. Nepaneigta V. J. nurodyta aplinkybė, jog be šių mokėjimų bendrovė būtų negalėjusi vykdyti veiklos. Be to, minėtos specialistės išvada rodo tai, kad pas V. J. einantis pinigų likutis pagal avansinę apyskaitą mažėjo. Minėta išvada nustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis 2016 m. buvo bloga. 2016-01-01 įmonės įsiskolinimas buvo 87873,35 Eur, 2016-09-30 – 101076,81 Eur. Įmonė šiuo laikotarpiu buvo nemoki. Įmonė negalėjo patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, kadangi įsiskolinimai viršijo turtą nuo 3,63 karto iki 4,27 karto. Tačiau įtikinančios V. J. nurodytos aplinkybės, jog jis darė viską, kad bendrovė būtų moki; tačiau tam buvo poilsio verslui nepalankios eilę metų klimato sąlygos, todėl bendrovės finansinė padėtis kasmet blogėjo. Be to, sumažėjo bendrovės darbuotojų skaičius, iš Sodros nurodomų 40 darbuotojų, tiriamuoju laikotarpiu liko 5. Akivaizdu, kad nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30 bendrovės įsiskolinimas labai ženkliai nepadidėjo, įvertinus tai, kad per šį laikotarpį bendrovė atsiskaitė su darbuotojais, turėjo kitų pateisinamų išlaidų, be to, sumokėjo iš išleistų atsiskaitymams 48568,70 Eur 8,38 proc. mokesčiams. Gi, 2016 m. gruodį V. J. Sodrai sumokėjo 1000 Eur.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu surinkti duomenys rodo (patvirtina) tai, kad tiriamuoju laikotarpiu V. J. iš dalies mokėjo tiek SODRAI, tiek VMI, tiek tiekėjams, tiek darbuotojams. Jis pinigines lėšas, kurias turėjo išmokėtas iš bendrovės ūkio reikmėm, panaudojo bendrovės veikloje, norėdamas išsaugoti jos veiklą, nes bendrovė, kaip nurodyta specialistės išvadoje, buvo nemoki.

Byloje patikimais duomenimis nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, nors vykdė dalį atsiskaitymų, tame tarpe ir su Sodra bei VMI. Byloje liko nepaneigti V. J. parodymai, kad bendrovės išmokėtas jam pinigines lėšas ūkio reikmėm jis ir buvo panaudojęs bendrovės veikloje, tame tarpe ir atsiskaitymams su įvairiais subjektais, nors ir pažeisdamas mokėjimų eiliškumo tvarką. Būtent bendrovės nemokumas, V. J. siekis išsaugoti bendrovės veiklą, o tai patvirtina atlyginimų bendrovės darbuotojams mokėjimas, mokėjimai kreditoriams ir iš dalies Sodrai bei VMI, nesudaro pagrindo neabejotinai teigti, kad V. J. tyčia siekė nesumokėti visų mokesčių Sodrai. Be to, byloje nenustatyta atvejų, kai bendrovės nemokumas buvo sukeltas sąmoningai, siekiant išvengti pareigos sumokėti mokesčius Sodrai.

V. J. į bylą pateiktas 2016-03-25 raštas Sodrai patvirtina tai, kad jis po ankstesnio Sodros priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius kreipėsi į Sodrą dėl mokesčio atidėjimo. Pagal V. J. paaiškinimus ankstesnio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas. Ši jo nurodyta aplinkybė nepaneigta. V. J. teisiamojo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, jog jis po kaltinime nurodyto Sodros priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius kreipėsi į Sodrą, - į darbuotoją D. R., teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. R. BPK 20 straipsnio 3 dalies prasme nepaneigė. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad V. J. tikėjosi, jog už tiriamą laikotarpį mokesčio sumokėjimas bus kaip ir anksčiau atidėtas, t. y. jis neturėjo tyčios nesumokėti visų mokesčių Sodrai.

Akivaizdu, pagal aukščiau nurodytas aplinkybes, yra abejonė dėl galimos V. J. nusikalstamos veikos padarymo.

Esant ankščiau nurodytai abejonei, patikimų duomenų visuma nenustačius kaltinime aprašytas subjektyvias aplinkybes, nėra galimybės, ir vien tik 2016-07-05 Sodros priminimo įteikto V. J., bei 20017-03-09 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nepakanka padaryti neabejotiną išvadą, kad V. J. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nekaltumo prezumpcijos principas sako, jog visos abejonės, nepašalinti prieštaravimai, jei jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju nepašalinta abejonė aiškinama V. J. naudai, nes, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas bylos aplinkybes, jos nepavyko pašalinti.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad V. J. išteisintinas, neįrodžius, jog kad jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Be to, teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį V. J. atžvilgiu pažymi, kad Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-85/20013 išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, jog teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas ir kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinio Teismo) 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos - tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje esančius ir Liteko duomenis VSDFV Marijampolės skyrius 2016-10-19 raštu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. J. atžvilgiu pagal BK 219 straipsnio 1 dalį, o 2016-12-20 pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto iškėlimo Agroserviso kooperatinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apygardos teismas 2017-02-10 nutartimi iškėlė bankroto bylą Agroserviso kooperatinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Ši nutartis Lietuvos Apeliacinio teismo 2017-03-30 nutartimi palikta nepakeista. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialistė B. V. teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, jog, atlikdama kitų įmonių ūkinės finansinės veiklos tyrimą, yra kelis kartus pastebėjusi, kad pateiktoje medžiagoje išvadai padaryti yra keli Sodros priminimai įmonei apie pareigą sumokėti mokesčius. Visa tai rodo, kad baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju turi būti suprantama kaip kraštutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. O akivaizdu, kad Sodra siekė tikslų ne tik minėta kraštutine priemone, tačiau ir civiline priemone, ir neįvertinus tarp siekiamų tikslų ir priemonių turėjimo būti pusiausvyros, - proporcingumo, lygiateisiškumo reikalavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 296, 297, 301 – 305, straipsniais,

nusprendžia:

V. J. pagal BK 219 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Valdas Petraitis