Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-10 · Civilinė byla Nr. 2-588/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-10
Bylos Nr.
2-588/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
Trečiasis asmuo
OOO „Dva kontinenta“, akcinės bendrovės „SEB bankas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-588/2011 Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens OOO „Dva kontinenta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6405-585/2010 pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį dėl kreditorių susirinkimo nutarimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius AB „SEB bankas“ kreipėsi į teismą, ginčydamas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus dėl kreditorių komiteto sudarymo. Nurodė, kad pirmojo UAB „Auto1“ kreditorių susirinkimo metu nebuvo patvirtintas didžiausio UAB „Auto1“ kreditoriaus AB „SEB lizingas“ finansinis reikalavimas, kuris smarkiai keistų teismo jau patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų procentines išraiškas, o šiuo metu AB „SEB lizingas“ dalyvavimas bankroto procese eliminuojamas. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti kreditorių komiteto sprendimų vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų negaliojimo gali ir turi būti sprendžiamas pirmiausia paties kreditoriaus AB SEB bankas teisių ir teisėtų interesų gynimo prasme, o ne motyvuojant kito asmens teisių gynimu.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki ginčo dėl kreditorių komiteto sudarymo teisėtumo išsprendimo uždraudė BUAB „Auto1“ kreditorių komitetui priimti bet kokius sprendimus veikiant BUAB „Auto1“ bankroto byloje bei uždraudė BUAB „Auto1“ administratoriui, įmonės kreditoriams ar bet kuriems tretiesiems asmenims vykdyti bet kokius (tame tarpe ir iki šios nutarties paskelbimo) kreditorių komiteto priimtus sprendimus.

Teismas nustatė, kad bankroto byloje, turinčioje aiškiai išreikštą viešojo intereso pobūdį, teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą gali spręsti savo iniciatyva. Pažymėjo, kad į 2010 m. spalio 19 d. vykusį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyko BUAB „Auto1“ bankroto administratorius, o teismo posėdis buvo atidėtas. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi panaikino nutartis dalyse, kuriomis buvo patvirtinti I. K. kreditoriniai reikalavimai UAB „Auto1“ bankroto byloje (šis asmuo AB SEB bankas skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu išrinktas į kreditorių komitetą). Panaikinus teismo nutartis, kuriomis minėtas asmuo įtrauktas į kreditorių sąrašą, jis nebegali vykdyti kreditorių komiteto nario pareigų, kadangi kreditorių komiteto nariais gali būti tik įmonės kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai patvirtinti teismo (ĮBĮ 25str.). Tokiu būdu paaiškėjus, kad ginčo nagrinėjimas užtruko, kad ginčijant kreditorių komiteto sudėtį priimami nauji kreditorių komiteto nutarimai, kad bankrutuojančios įmonės administratorius be svarbios priežasties pats arba per savo atstovą, kuriuo nebūtinai privalo būti administratoriaus nurodytas advokatas ir net nebūtinai advokatas, neatvyko į teismo posėdį, kad mažiausiai vieno kreditorių komiteto nario įgaliojimai objektyviai yra sustabdyti, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdant kreditorių komiteto veiklą, uždraudžiant priimti naujus sprendimus ir įgyvendinti jau priimtuosius, jeigu jie nėra įvykdyti. Iš kitos pusės, teismas pažymėjo, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė esmingai nepakenktų visam bankroto procesui, kadangi gali efektyviai veikti kreditorių susirinkimas, spręsdamas visus būtinus bankroto proceso klausimus savo kompetencijos, apimančios ir visus kreditorių komiteto kompetencijos klausimus, ribose.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu tretysis asmuo OOO „Dva kontinenta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:

1. Nuo 2010 m. birželio 30 d. niekas iš esmės nėra pasikeitę, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi. Antai OOO „Dva kontinenta“ žiniomis, I. K. yra pateikęs atskirąjį skundą dėl 2010 m. spalio 18 d. nutarties, todėl laikytina, kad I. K. kreditorinis reikalavimas šiuo metu yra galiojantis.

2. BUAB „Auto1“ kreditorių susirinkimas yra delegavęs visas savo teises kreditorių komitetui, todėl negali jomis naudotis, tačiau kreditorių komiteto veikla yra paralyžiuota ir tokiu būdu iš esmės sustabdytas UAB „Auto1“ bankroto procesas ir dėl to patiriami papildomi nuostoliai, susiję su administravimo išlaidomis.

3. AB „SEB banko“ skunde keliami reikalavimai gali būti įgyvendinti tiesiog priėmus teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, kurių taikymas nagrinėjamu atveju yra neekonomiškas ir neproporcingas.

4. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad priimti UAB „Auto1“ kreditorių komiteto sprendimai būtų padarę žalą ieškovui ar kitiems asmenims, o laikinosios apsaugos priemonės ne gina viešąjį interesą, bet daro žalą kreditorių interesams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB „SEB bankas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad I. K. kreditorinis reikalavimas šiuo metu nėra patvirtintas, o nutarčių dalys, kuriomis jis anksčiau buvo patvirtintas, panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. neskundžiama nutartimi. Tuo tarpu vienintelis UAB „Auto1“ hipotekos ir įkeitimo kreditorius yra AB „SEB bankas“, kuris ir patiria daugiausia potencialių nuostolių dėl BUAB „Auto1“ bankroto proceso trukmės, tačiau, nepaisant to, mano kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Atitinkamai administravimo sąmatą galima persvarstyti, o visu įmonės bankroto laikotarpiu efektyviai gali veikti kreditorių susirinkimas. Taigi kreditorių komiteto veiklos suspendavimas niekaip negali sustabdyti BUAB „Auto1“ bankroto bylos ir bankroto proceso. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis bankroto byloje užtikrinamas ne ieškinys, o pažeistos kreditoriaus teisės, kurios gali būti pažeistos nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo tarpu po Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties priėmimo, pasikeitė ne tik I. K., bet ir UAB „Sorelija“ procesinė padėtis UAB „Auto1“ bankroto byloje, o kreditorių komitetas liko sudarytas iš 3 narių ir tapo nekompetentingu spręsti jokių klausimų. Pažymėtina, kad konkreti kreditorių komiteto sudėtis yra išrinkta būtent UAB „Sorelija“, I. K. ir R. V. turimos balsų daugumos pagrindu, o šiuo metu yra patvirtintas ir vienas didžiausių AB „SEB lizingas“ kreditorinis reikalavimas 1 227 408,59 Lt sumai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Auto1“ prašo suinteresuotojo asmens OOO „Dva kontinenta“ atskirojo skundo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o BUAB „Auto1“ kreditorių komiteto sprendimai nepadarė žalos ieškovui ar kitiems asmenims, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių BUAB „Auto1“ bankroto proceso tikslai galėtų būti pasiekti operatyviau.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bankroto bylos nagrinėjimas yra visuomet susijęs su viešuoju interesu, nes nuo sąžiningai ir teisingai vykdomų bankroto procedūrų priklauso tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių finansinių interesų tenkinimas, o tai susiję ir su šalies ekonomikos kryptingu vystymusi. Tokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bankroto proceso metu paties teismo iniciatyva CPK 144 straipsnio 2 dalies nuostatoms neprieštarauja. Tuo tarpu, nors apeliantas nurodo, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu aplinkybės išliko tos pačios kaip ir Vilniaus apygardos teismui priimant 2010 m. birželio 30 d. nutartį, tačiau akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi panaikinus dviejų iš penkių kreditorių komiteto narių (I. K. ir UAB „Sorelija“), kurių pareikšti finansiniai reikalavimai ginčijamų BUAB „Auto1“ kreditorių 2010 m. birželio 4 d. susirinkimo nutarimų priėmimo metu buvo vieni didžiausių, negalima laikyti, jog šiuo metu aplinkybės nėra pasikeitusios. Atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartyje pažymėta, kad ji neskundžiama ir duomenų, kad I. K. atskirasis skundas dėl minėtos nutarties būtų priimtas, nėra. Iš kitos pusės, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas būtent pagal AB „SEB banko“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant apsaugoti AB „SEB lizingas“ interesus, skundžiama nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva, siekiant apsaugoti bendrai tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus. Taigi skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas ne ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, o ieškovas neturėjo pateikti įrodymų apie kreditorių komiteto nutarimais jam daromą žalą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad kreditorių susirinkimas yra delegavęs visas savo teises kreditorių komitetui, todėl negali jomis naudotis, o UAB „Auto1“ veikla iš esmės yra paralyžiuota. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto teiginys yra nepagrįstas, nes kreditorių komiteto sudarymas apskritai nėra privalomas, o kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas, kuris, sistemiškai vertinant ĮBĮ nuostatas, gali ir atšaukti kreditorių komitetui suteiktas teises (ĮBĮ 23 str. 2 p., 25 str. 3 d.). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad uždraudus BUAB „Auto1“ kreditorių komitetui priimti sprendimus, o kitiems asmenims – juos vykdyti, gali efektyviai veikti kreditorių susirinkimas. Tokiu būdu nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad būtent dėl kreditorių komiteto veiklos sustabdymo patiriami administravimo išlaidų nuostoliai.

Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo principo, o AB „SEB banko“ skunde keliami reikalavimai, teismui išsprendus ginčą, gali būti įgyvendinti ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau, visų pirma, kaip jau minėta kreditorių komiteto veiklos ir jau priimtų sprendimų įgyvendinimo sustabdymas nagrinėjamu atveju neeliminuoja kreditorių susirinkimo teisės spręsti bankroto procese jam priskirtus klausimus (ĮBĮ 23 str.), o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant apsaugoti tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus (kilus abejonių dėl kreditorių komiteto sudarymo, jo sudėties ir įgaliojimų), negali būti laikomos neatitinkančiomis ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Atitinkamai laikinosios apsaugos priemonės bankroto procese turi užtikrinti realią tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesų apsaugą, o kreditorių nutarimų dėl kreditorių komiteto sudarymo panaikinimas tuomet, kai, užsitęsus ginčo dėl tokio kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais nagrinėjimui, dalis tokio plačius įgaliojimus galinčio turėti komiteto nutarimų jau būtų įgyvendinta, būtų formalus ir kaip tik neatitiktų ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasKazys KailiūnasDanutė Milašienė