- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- e2-26572-779/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19198-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei M. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 288,81 Eur negrąžinto kredito, 177,89 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-12-12 su atsakove buvo pasirašyta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovei suteikta 57,92 Eur paskola 30 dienų. Atsakovės prašymu 2012-02-24 suteiktas papildomas 86,89 Eur kreditas, 2012-03-03 papildomas 115,84 Eur kreditas, 2012-03-24 papildomas 28,96 Eur kreditas. Kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas, todėl 2012-08-09 atsakovė turėjo grąžinti iš viso 289,62 Eur. Atsakovė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, negrąžino visos paskolos ir liko skolinga ieškovui 288,81 Eur paskolos ir 177,89 Eur palūkanų.
Atsakovei M. V. teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka asmeniškai 2015-06-04. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė per sistemą www.smscredit.lt 2011-12-12 su ieškovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 869830001, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 57,92 Eur vartojimo kreditas 30 dienų terminui. Atsakovės prašymu 2012-02-24 buvo suteiktas papildomas 86,89 Eur dydžio kreditas, 2012-03-03 papildomas 115,84 Eur kreditas, 2012-03-24 papildomas 28,96 Eur kreditas. Pagal sutarties sąlygas iš viso atsakovė turėjo grąžinti ieškovui 289,62 Eur iki 2012-08-09. Atsakovė įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti laiku, tačiau savo pareigos nevykdė, pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir liko skolinga ieškovui 288,81 Eur negrąžinto kredito. Kadangi atsakovė paskolos laiku negrąžino buvo paskaičiuota 177,89 Eur palūkanų, taigi iš viso susidarė 466,70 Eur dydžio skola.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą, taigi ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 288,81 Eur dydžio negrąžintą kreditą tenkintinas.
Pažymėtina, kad ieškovą ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra beveik 200 (du šimtai) procentų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vartojimo kredito metinė palūkanų norma yra 110,54 %, o bendra kredito kainos metinė norma net 198,60 %. Nors kreditas nebuvo grąžintas vartojimo kredito sutartyje numatytu terminu, tačiau ilgą laiką skaičiuojamos tokios didelės metinės palūkanos praranda mokėjimo funkciją, per ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai, mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant ir taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti 177,89 Eur dydžio palūkanos, laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų priteisimas pažeistų atsakovės interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį. Teismas ieškovo apskaičiuotas sutartines palūkanas mažina per pusę, t. y. iki 88,95 Eur. Teismo vertinimu ši palūkanų suma yra pakankama ieškovo, kaip kreditoriaus teisėtų interesų užtikrinimo priemonė, atitinkanti kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo ir užtikrinanti minimalių nuostolių atlyginimą (CK 1.5 str., 6.37 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti sutartimi ar įstatyme numatytas palūkanas (CK 6.37 str.). Ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (377,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-06-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 2 d.). Kadangi teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 377,76 Eur, kas sudaro 80,94 procento ieškinio reikalavimų sumos, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 12,14 Eur dydžio žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „4finance“, į. k. 301881644, 288,81 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 81 ct) negrąžinto kredito, 88,95 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 95 ct) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (377,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-01) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 12,14 Eur (dvylika eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.