Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2003 m. kovo 28 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1, 2 dalis, 272 straipsnio 2 dalį (BK straipsnio redakcija galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – 4 metų laisvės atėmimo su 1/5 turto konfiskavimu;

2) 2003 m. birželio 18 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis, – 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo;

3) 2004 m. liepos 14 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2, 4 dalis, – 1 metai laisvės atėmimo;

4) 2005 m. spalio 12 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1, 4 dalis – 1 metus laisvės atėmimo;

5) 2006 m. kovo 27 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio l dalį – 2 metais laisvės atėmimo;

6) 2009 m. lapkričio 12 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

7) 2010 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 1 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo;

8) 2010 m. spalio 20 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 3 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo;

9) 2010 m. lapkričio 29 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo;

10) 2011 m. vasario 7 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 3 metus laisvės atėmimo;

11) 2011 m. lapkričio 5 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnį – 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;

12) 2016 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 8 (aštuonių) MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;

13) 2018 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 24 parų arešto bausmė, bausmę atliekant poilsio dienomis;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie 20.00 val., užėjęs į (duomenys neskelbtini), butą, atvirai nuo stalo pagrobė mobilaus ryšio telefoną Samsung „Galaxy A5“, IMEI (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajai G. V. 210 eurų dydžio turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu S. S. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2018 metų vasarą (turbūt rugpjūčio 13 d.) šviesiu paros metu buvo svečiuose pas pažįstamą V., (duomenys neskelbtini). Jiedu ėjo iš parduotuvės nusipirkę sidro, kai S. S. sutiko pažįstamą ir sustojo pasikalbėti. Tuo metu V. nuėjo, kaltinamasis pakalbėjo su draugu, atsigėrė sidro ir grįžęs užėjo į laiptinę, tačiau kadangi buvo pirmą kartą pas draugą – supainiojo laiptinę. Pirmame ar antrame aukšte buto durys buvo atidarytos, jis įėjo ir suprato, kad ne ta aplinka. Nematė bute žmonių. Ant stalo prieškambaryje gulėjo telefonas, kaltinamasis jį paėmė ir išėjo. Nesėlino prie telefono, po kambarius nevaikščiojo. Negali paaiškinti, kodėl paėmė telefoną. Išėjęs iš laiptinės nuvažiavo troleibusu iki (duomenys neskelbtini), nupirko alkoholio, ant suolelio atsisėdo, prisigėrė, supratęs, ką padarė. Telefoną mano palikęs, kur buvo atsisėdęs. Pas draugą negrįžo. Šiuo metu gydosi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės, nevartoja narkotinių medžiagų. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Vaikai gyvena su žmona, bet jis bendrauja su vaikais. Gyvena su močiute atskiram kambaryje. Gailisi už padarytą nusikaltimą, pažadėjo pradėti dirbti ir atlygti žalą dalimis.

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytą dieną vakare, jis buvo pas savo iš matymo pažįstamą V., jo pavardės nežino, jo telefono nežino, adresu (duomenys neskelbtini), pirmoje ar antroje laiptinėje, tiksliai neįsidėmėjo, antrame aukšte. Jie buvo kartu su V. ir jam atrado buvo jo tėvas bute. Sugalvojo su V. išgerti alkoholinio kokteilio ir abu nuėjo į netoli buvusią „Maximą“, adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje „Maxima“ jis ir V. nusipirko kelis alkoholinius kokteilius, plastmasinėse buteliuose. V. nešė, kiek prisimena, kokteilius maišelyje, o ar jis nešė kokį butelį, neprisimena. Pakeliui iš parduotuvės jis sutiko savo iš matymo pažįstamą I., jo jokių duomenų nežino. Sustojo su juo pakalbėti, o V. nuėjo pats namo. Jis pasakė, kad paskui jį pasivys. Pakalbėjęs su I., jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini), namo ir priėjęs suprato, kad neprisimena, kokioje laiptinėje yra V. butas, ar pirmoje, ar antroje. Jis neprisimena, ar ant laiptinių durų buvo kodinė spyna. Užėjo gal į antrą laiptinę, jos durys nebuvo užrakintos, pakilo į antrą aukštą, ir užėjo į butą, buvusį tiesiai prieš laiptus. Durys buvo neužrakintos. Atsidaręs buto duris suprato, kad skiriasi aplinka, ir tai ne V. butas. Žmonių nepamatė bute. Nuo durų pasuko į kairę ir koridoriumi nuėjęs iki kambario, pamatė staliuką. Ant staliuko krašto gulėjo mobilaus ryšio telefonas, kiek prisimena buvo liečiamas, tamsios spalvos, modelio jau dabar neprisimena. Jis paėmė gulėjusį telefoną ir išėjo iš buto. Kai leidosi laiptais lyg ir girdėjo, kad kažkas šaukia, bet nesustojo ir išėjo iš laiptinės. Išėjęs iš namo, nuėjo link parduotuvės „Maxima“, ir netoli esančioje visuomeninio transporto stotelėje atsisėdo į autobusą, išvažiavo. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, ten nusipirko alkoholio. Po ko priešais parduotuvę esančiame skvere atsisėdo ant suoliuko ir gėrė. Atsisėdęs apžiūrėjo telefoną. Tikriausiai paliko išeidamas telefoną ant suoliuko. Tiksliai nežino. Šiuo metu dalyvauja metadono programoje Priklausomybės ligų centre, gydėsi ten paskutinį kartą 2018 metų spalio mėnesį. Jokių psichikos sutrikimų jis neturi, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, turi tik priklausomybę narkotinėms medžiagoms, ir dėl to dalyvauja programoje. Visus savo veiksmus ir veiksmų pasekmes jis pilnai suvokia. Labai gailisi dėl įvykdytos vagystės. Norėtų nukentėjusiajai atlyginti patirtą žalą, galėtų tai padaryti dalimis per kokius tris mėnesius (b. l. 136–137, 140).

2019 m. vasario 25 d. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokole nurodoma, kad S. S. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje (b. l. 143–147).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. V. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie 20.00 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gulėjo lovoje. Jos mama G. A. buvo išėjusi pas kaimynę. Ji lauko duris uždarė, bet neužrakino. Gulėdama lovoje staiga pamatė, kaip kažkieno ranka siekia jos telefono „Samsung GalaxyA5“, 200 eurų vertės, kuris gulėjo šalia lovos stovinčio stalo. Ji pašoko iš lovos ir pamatė pro duris išbėgantį nepažįstamą vyrą, kuris pavogė telefoną. Ji jo veido nematė, norėjo jį pasivyti, tačiau nespėjo, jis išbėgo į lauką. Vaikinas apie 180 cm. ūgio, labai liesas, buvo apsirengęs kamufliažinio rašto džemperį, tačiau ne žalsvą, o juodai baltą, marginti juodus džinsus, ant galvos turėjo kepuraitę su snapeliu juodos spalvos. Kai tas vyras išbėgo, buto koridoriuje rado pamestą kažkokį butelį su gėrimu (jos sūnus M. V., 17 m., tą butelį pastatė į koridorių, t. y. lietė rankomis). To vagies ji nepažįsta, jokių svečių jie nelaukė. Kaip tas vyras užėjo į butą, ji neišgirdo, nes garsiai žiūrėjo televizorių. Tą plastikinį butelį taip pat lietė jos tėvas G. (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. V. papildomai parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie nuo 19.30 val. iki 20 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gulėdama viename iš kambarių žiūrėjo televizorių. Tuo metu bute taip pat buvo jos tėvas G. A., kuris buvo kitame kambaryje (butas yra dviejų kambarių), kambario durys buvo uždarytos. Motina G. A., buvo išėjusi pas kaimynę (apie tai, kad ji išeinant neužrakino įėjimo buto durų, ji nežinojo). Savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“ buvo padėjusi kambaryje, ant stovėjusio stalo (minėtas stalas stovi šalia (priešais) lovos (-ą), kurioje ji gulėjo). Kambario durys yra išdėstytos už lovos. Staiga jai begulint pamatė ranką, kuri bando pasiekti jos mobiliojo ryšio telefoną, gulėjusį ant stalo. Iš pradžių nesuprato, kieno tai ranka. Pamanė, kad galimai vaikas žaidžia. Nieko nesakė. O po to pamatė, kad ranka yra svetimo žmogaus. Ji pasisuko ir pamatė klūpčiojantį ant kelių vyrą/vaikiną. Jis buvo užsidengęs veidą, galvą palenkęs žemyn ir ant veido užsitraukęs kepurės snapelį. Jis greitai griebė nuo stalo telefoną ir išbėgo pro buto duris. Ji pradėjo jį vytis. Jai išbėgus iš buto paskui jį, laiptinės koridoriuje stovėjo jos mama. Ji suriko – „Gaudykit. Vagis“. Motina nesuprato, kas vyksta. Ji bėgo laiptais žemyn paskui minėtą vyrą, jis buvo labai lieso kūno sudėjimo, apie 175–180 cm ūgio, vilkėjo džemperį, kuris buvo pilkai–baltos–juodos spalvos (kažką panašaus į komufliažinį raštą, ne vienos spalvos), su gobtuvu. Ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu. Kokius avėjo batus, neprisimena. Buvo užsidėjęs džinsus, tačiau dabar tiksliai neprisimena kokios spalvos, džinsai – „varionkos“. Pastarajam išbėgus iš namo laiptinės, jis nubėgo link kelio, kuris yra išdėstytas prie jos namo. Ji vilkėjo rožinės spalvos chalatu, išbėgusi paskui jį, pamatė, kad nepasivys, grįžo namo. Grįžusi namo, prie įėjimo į kambarį, iš kurio buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas, ant grindų, pamatė butelį su kažkokiu skysčiu. Šis butelis buvo paliktas minėto asmens. Norėtų patikslinti, kad asmens, kuris pavogė jos mobiliojo ryšio telefoną, ji nepažįsta. Jokių svečių jie nelaukė. Kada minėtas asmuo užėjo į butą, ji nežino ir negirdėjo. Tuo momentu, kada minėtas vyras pateko į butą, bute buvo tik ji ir jos tėvas. Apie tai, kad motina nebuvo užrakinusi buto durų, sužinojo tik po minėto įvykio. Asmens įvykdžiusio vagystę, atpažinti negalėtų, kadangi jo veido nematė. Galėtų atpažinti pagal drabužius, kūno sudėjimą (b. l. 31–32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. V. papildomai parodė, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate kartu su vyriausiaja tyrėja Renata Nemand peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų (duomenys neskelbtini) įrašą. Įraše buvo filmuojama (duomenys neskelbtini), lauko teritorija ir jos prieigos, įėjimas į jos namo laiptinę. Ties 19:51:09 atpažįsta vyrą iš nugaros, kuris 2018 m. rugpjūčio 13 d. iš jos neužrakinto buto pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“ IMEI (duomenys neskelbtini). Minėtą vyrą atpažįsta pagal kūno sudėjimą (labai lieknas, apie 1,75 cm ūgio) iš drabužių detalių, džemperis pilkai baltos spalvos (įžiūrimas kažkoks raštas, galimai komufležinis raštas, spalva nevientisa), juodos spalvos kepurė su snapeliu, kairėje rankoje nešasi butelį. Po įvykdytos vagystės, asmuo jos bute paliko butelį (b. l. 35–36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. A. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. apie 19.00 val., jam būnant (duomenys neskelbtini), savo buto kambaryje jis vienas žiūrėjo televizorių, žiūrėdamas televizorių išgirdo, kaip jo dukra G. V. kažką rėkia, ką rėkdama sakė, jis neatsimena. Jis išgirdęs rėkimą išėjo į šio namo laiptinę pasižiūrėti, kas atsitiko. Išėjęs į laiptinę, joje pamatė savo žmoną G. A. ir šalia žmonos stovinčią kaimynę iš šio namo 18 buto, kaimynė lyg vardu B., pavardės nežino. Grįžusi dukra G. V. jam pasakė, kad į jų butą buvo užėjęs nepažįstamas vyras, kuris pavogė jos mobilųjį telefoną. Jis pats šios vagystės nematė, negirdėjo, pačio vagies jis tai pat nematė (b. l. 49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. A. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d., apie 19.00 val., jai būnant (duomenys neskelbtini), savo kambaryje išgirdo kaip į buto duris kažkas skambina. Jai priėjus patikrinti, kas skambina į duris, jai jas atidarius pamatė savo kaimynę iš šio namo (duomenys neskelbtini) buto, jos vardo ji nežino, ji jos paprašė pas ją užeiti į butą. Ji su ja iškarto ir nuėjo į jos butą. Savo buto duris ji uždarė, bet neužrakino, nes planavo greitai grįžti namo. Tuo metu namo laiptinėje ji kitų asmenų nematė. Praėjus maždaug 5 minutėm ji su šia kaimyne išėjo į namo laiptinę ir tik joms išėjus į laiptinę ji pamatė, kaip iš jos buto, atsidaręs buto duris greit išbėgo jai nepažįstamas asmuo, apie 1.80 cm., ūgio, liekno kūno sudėjimo, vyras dėvėjo juodos spalvos kepurę su snapeliu, margos spalvos megztinį, buvo su tamsios spalvos kelnėmis. Atpažinti šio asmens ji negalėtų. Išbėgant šiam vyrui iš paskos jam bėgo ir jos dukra G. V., kuri garsiai rėkė „...vagis, vagis...“. Daugiau ji nieko nematė (b. l. 51).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(4075)-IS1-1472 nurodoma, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryto 2018 m. rugpjūčio 13 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 61–63).

Iš 2019 m. kovo 25 d. gauto rašto iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, nustatyta, kad vyro biologinių pėdsakų (dominuojantis genotipas), rastų ant tampono su nuoplova, padaryta 2018 m. rugpjūčio 13 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Vyro biologinių pėdsakų (šalutinis genotipas), rastų ant tampono su nuoplova padaryta 2018 m. rugpjūčio 13 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 64).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Teismas sprendžia, jog šioje byloje yra surinkta pakankamai S. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Pats S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu atliekant apklausas (b. l. 136–137, 140), tiek parodymų patikrinimo metu (b. l. 143–147), tiek vėliau teisme patvirtino savo kaltę ir nupasakojo visas esmines įvykio aplinkybes. Jis patvirtino, kad įėjo į butą pro neužrakintas duris ir nuo bute esančio stalo paėmė mobilų telefoną. Šiuos jo parodymus patvirtino nukentėjusiosios G. V. parodymai (b. l. 27, 31–32, 35–36). 2019 m. kovo 25 d. gautame rašte iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant tampono su nuoplova, padaryta 2018 m. rugpjūčio 13 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre yra S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 64). Taigi, visi aukščiau aptariami duomenys patvirtina, kad būtent S. S. pagrobė mobilaus ryšio telefoną Samsung „Galaxy A5“, IMEI (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje S. S. įėjęs į butą suvokė, kad per klaidą atsidūrė svetimuose namuose, o ne jo nurodyto pažįstamo Vitalijaus gyvenamosiose patalpose, tačiau tą supratęs, jis nepasišalino iš patalpų, o nusprendė pasisavinti tame bute esantį turtą. Jis nebuvo to buto gyventojų svečias, niekaip jiems sąmoningai neparodė, kad yra jų namuose, o su svetimu turtu siekė pasišalinti iš buto taip, kad nebūtų pastebėtas. Tai patvirtina jo teisme ir ikiteisminio tyrimo duoti parodymai.

Pažymėtina, kad kaltinamasis nežinojo, kam konkrečiai priklausė mobilus telefonas. Kita vertus, iš jo paties parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jis bendrais bruožais suprato, jog savinasi kitam asmeniui priklausantį turtą ir tuo daro turtinę žalą, nors ir nurodė, kad tuo metu nesuvokė, kodėl savinasi į mobilų telefoną (b. l. 136–137, 140). Todėl laikytina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Pagal nukentėjusiosios parodymus mobilaus ryšio telefonas Samsung „Galaxy A5“, IMEI (duomenys neskelbtini) yra 200 eurų vertės (b. l. 27). G. V. savo pareiškime dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nurodė, kad jai padaryta 210 eurų turtinė žala (b. l. 37). Iš jos pateiktos 2017 m. birželio 19 d. Tele2 judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties matyti, jog, nors mobilaus telefono vertė 429 eurai, tačiau mobilaus telefono pardavimo kaina 60 eurų, vienkartinis sutarties administravimo mokestis 1 euras, SIM keitimo mokestis 1 euras, valstybės nustatytas atminties laikmenos vienkartinis mokestis 5,25 eurai, mėnesinis mokestis už ryšio įrangą – 13,04 eurų. Telefono vagystės metu buvo sumokėta 236,77 eurai (60 eurų + 1 euras + 1 euras + 5,25 eurai + 13,04 eurų x 13 mėnesių) už mobilų telefoną. Šie duomenys parodo, kad nukentėjusiajai padaryta materialinė žala viršija jos nurodytą civiliniame ieškinyje.

Kaltininkas į kaltinime nurodytą butą pateko neturėdamas tam teisės ir be buto savininko ar kito teisėto valdytojo žinios, todėl S. S. pagrįstai inkriminuotas vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Skirdamas konkrečią bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis yra baustas daug kartų administracine tvarka, įskaitant ir už svetimo turto vagystes (b. l. 108–121), yra ne kartą teistas, įskaitant ir už svetimo turto pagrobimus. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas konkrečią bausmę, teismas pažymi, jog kaltinamasis anksčiau paskirtų baudų nemoka (LITEKO sistemos duomenimis), todėl baudos skyrimas nebūtų veiksminga priemonė nubausti kaltinamąjį. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis prieš nusikalstamos veikos padarymą jis buvo teistas 12 kartų, po – jam iškelti 3 ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių. Tai parodo, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir anksčiau paskirtos bausmės jo neteisėto elgesio nepakeitė. Dėl aptartų aplinkybių siekiant pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės tikslus S. S. skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo terminą. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šioje byloje yra pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis turi du mažamečius vaikus, yra registruotas darbo biržoje, žada pradėti dirbti, šiuo metu gydosi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės, nevartoja narkotinių medžiagų. Įstatyme nustatyti bausmės tikslai teismo nuomone bus veiksmingiau įgyvendinti kaltinamajam neatimant laisvės, o paskiriant įpareigojimus, kurie teigiamai veiktų jo elgesį. Teismas konstatuoja, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą atidėti bausmės vykdymą 2 metų laikotarpiui, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje arba dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti gydymąsi nuo priklausomybės ligų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 3, 5, 8, 10 p.). Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti S. S., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

G. V. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį 210 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l. 37). Teismas, vadovaudamasis tais pačiais motyvais kaip ir nuosprendžio dalyje, kurioje pasisakyta dėl turtinės žalos dydžio nustatymo kvalifikuojant nusikalstamą veiką, G. V. civilinį ieškinį laiko pagrįstu, sprendžia, jog žala kilo dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl tenkina civilinį ieškinį 210 eurų turtinei žalai atlyginti visiškai ir priteisia šią sumą civilinės ieškovės G. V. naudai iš kaltinamojo S. S..

Proceso išlaidų šioje byloje nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

2018 m. spalio 16 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 148) – naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pripažinti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dviejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 8, 10 punktais, S. S. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį: 1) tęsti gydymąsi nuo priklausomybės ligų, 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. S. civilinės ieškovės G. V. naudai 210 eurų turtinei žalai atlyginti.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.