Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-180-397-2013

Teisėja Asta Vailionienė Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00024-2011-3

NUTARTIS

2013 m. vasario 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, nuteistiesiems I. M., R. Č., R. J., jų gynėjams advokatams D. Radzevičiui, Č. Žukauskui, A. Kuzmai, nukentėjusiojo E. E. atstovui advokatui R. Mikulskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. E. ir nuteistųjų I. M., R. Č. ir R. J. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 167 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas: pagal BK 24 straipsnio 5 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 167 straipsnio 1 dalį 5 (penkiais) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinus griežtesne bausme apimant švelnesnę, nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, BK 67 straipsnio 2 dalies 4,6 punktus, 69, 71 straipsnius bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. P. 520,76 Lt turtinę žalą ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 5 (penkių) minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio – 650 Lt įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“. I. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 297 straipsnio 1 dalyje išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, BK 67 straipsnio 2 dalies 4,6 punktus, 69, 71 straipsnius bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. P. 520,76 Lt turtinę žalą ir per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 7 (septynių) MGL dydžio – 910 Lt įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“. R. Č. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 297 straipsnio 1 dalyje išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 6 (šešių) MGL dydžio – 780 Lt įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“. R. J. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 297 straipsnio 1 dalyje išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteista iš kaltinamųjų I. M. ir R. Č. solidariai 520,76 Lt (penki šimtai dvidešimt litų 76 centus) L. P. turtinei žalai atlyginti, 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų) L. P. neturtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) E. E. neturtinei žalai atlyginti. Priteista iš kaltinamųjų I. M. ir R. Č. solidariai 340 Lt (trys šimtai keturiasdešimt litų) valstybei (antrinės teisinės pagalbos išlaidos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d, 167 str. 1 d. (nusikalstamų veikų sutaptis), o R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 228 str. 2 d. už tai, kad jie, bendrininkaudami, I. M. asmeninių pažinčių su valstybės tarnautoju - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų rajone tyrimo poskyrio vyresniuoju tyrėju R. Č. pagrindu, I. M. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2011 m. balandžio 8 d. prašymais palenkus R. Č. daryti nusikalstamas veikas – jo prašymu tikrinti policijos informacinės sistemos bazes ir atskleisti jam tikrinimo metu gautą tarnybinę informaciją apie privatų asmens gyvenimą, ir taip sukursčius R. Č. piktnaudžiauti tarnyba siekiant asmeninės naudos – toliau palaikyti draugiškus tarpusavio santykius, neesant kyšininkavimo požymių, R. Č., būdamas valstybės tarnautoju ir pasinaudodamas savo pareigomis, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1,3,5,9 punktuose nustatytas pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų ,,Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.5 punktuose numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, neturėdamas teisėto pagrindo, įvesdamas į policijos programinę priemonę (VRIS naršyklę) duomenų paieškos pagrindus - duomenų patikrinimas, sutikslinimas, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., būdamas savo darbo vietoje, esančioje Alytaus apskrities VPK, Alytaus m. Jotvingių g. 8, savo slapyvardžiu prisijungė prie vidaus reikalų informacinės sistemos (toliau – VRIS naršyklės), tikrino I. M. dominančią informaciją, kurią per šešis kartus atskleidė I. M.: 2010 m. gruodžio 3 d. apie 14.12 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie D. Ž., R. S., G. Ž. gyvenamąsias vietas, asmens kodus, šeiminius ryšius, šeiminę padėtį, teistumus, kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų naudojamas transporto priemones ir bendraudamas tiesiogiai telefonu šią informaciją apie privatų asmens gyvenimą iki 14.15 val. perdavė I. M.; 2010 m. gruodžio 16 d. apie 9.55 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie N. K., T. K., N. K. gyvenamąsias vietas, asmens kodus, šeiminius ryšius ir bendraudamas tiesiogiai telefonu šią informaciją apie privatų asmens gyvenimą perdavė I. M.; 2010 m. gruodžio 20 d. apie 9.19 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis sužinodamas E. E. asmens kodą ir bendraudamas tiesiogiai telefonu šią informaciją apie privatų asmens gyvenimą perdavė I. M.; 2011 m. sausio 20 d. apie 12.08 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie automobilio, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) savininką ir bendraudamas tiesiogiai telefonu šią informaciją, t.y. kad šis automobilis priklauso UAB ,,Kauno vandenys“, perdavė I. M.; 2011 m. vasario 17 d. apie 13.20 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie automobilio, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) savininką ir nustatęs, kad tai yra E. P., bendraudamas tiesiogiai telefonu informaciją apie E. P. privatų gyvenimą – asmens kodą, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, šeiminius ryšius, teistumą, naudojamą automobilį perdavė I. M.; 2011 m. balandžio 6 d. apie 8.15 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie M. K., V. Č., L. P. asmens kodus, šeiminius ryšius, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą, jų turimus automobilius, kelių eismo taisyklių pažeidimus ir bendraudamas tiesiogiai telefonu šią informaciją apie privatų asmens gyvenimą perdavė I. M.; 2011 m. balandžio 8 d. apie 10.49 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie automobilio, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkus ir nustatęs, kad automobilio, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. Š., bendraudamas tiesiogiai telefonu informaciją apie D. Š. privatų gyvenimą – asmens kodą, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, šeiminius ryšius, teistumą, naudojamą automobilį bei tai, jog automobilis, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB ,,Auto Vicy“ perdavė I. M.; tokiu būdu I. M. ir R. Č. bendrininkaudami, I. M. kurstant, R. Č. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos sau – toliau palaikyti draugiškus tarpusavio santykius su I. M., taip savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą, suvaržė asmens konstitucines teises, dėl ko didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė, fiziniai asmenys – E. E., M. K., V. K., L. P. ir, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi gautą informaciją, perdavė I. M., kuris tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie nurodytų asmenų privatų gyvenimą.

Taip pat I. M. pripažintas kaltu pagal 24 str. 5 d. 228 str. 2 d., 167 str. (nusikalstamų veikų sutaptis) ir R. J. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 2 d. už tai, kad jie, bendrininkaudami, I. M. asmeninių pažinčių su valstybės tarnautoju - Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio vyresniuoju tyrėju R. J. pagrindu, I. M. 2010 m. gruodžio 28 d. ir 2011 m. vasario 15 d. prašymais palenkus R. J. daryti nusikalstamas veikas – jo prašymu tikrinti policijos informacinės sistemos bazes ir atskleisti jam tikrinimo metu gautą tarnybinę informaciją apie privatų asmens gyvenimą, ir taip sukursčius R. J. piktnaudžiauti tarnyba siekiant asmeninės naudos – toliau palaikyti draugiškus tarpusavio santykius, neesant kyšininkavimo požymių, R. J., būdamas valstybės tarnautoju ir pasinaudodamas savo pareigomis, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį, nustatantį, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1,3,5,9 punktuose nustatytas pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų ,,Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.5 punktuose numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti, neturėdamas teisėto pagrindo, įvesdamas į vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS naršyklę) duomenų paieškos pagrindus - duomenų patikrinimas, sutikslinimas bei operatyvinis tyrimas, 2010 m. gruodžio 28 d. ir 2011 m. vasario 15 d., būdamas savo darbo vietoje, esančioje Alytaus apskrities VPK, Alytaus m. Jotvingių g. 8, savo slapyvardžiu prisijungė prie policijos centrinės duomenų bazės (VRIS naršyklės), tikrino I. M. dominančią informaciją, kurią per du kartus atskleidė I. M.: 2010 m. gruodžio 28 d. apie 11.03 val. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie A. K. asmens kodą, jo vardu registruotas transporto priemones ir bendraudamas tiesiogiai telefonu šią informaciją apie privatų gyvenimą perdavė I. M.; 2011 m. vasario 15 d. tikrino neviešus elektroninius duomenis apie automobilį ,,Opel Vectra“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), jo savininką ir šią informaciją apie privatų asmens gyvenimą SMS žinute perdavė I. M.; tokiu būdu I. M. ir R. J. bendrininkaudami, I. M. kurstant, R. J. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės naudos sau – toliau palaikyti draugiškus tarpusavio santykius su I. M., taip savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą, suvaržė asmens konstitucines teises dėl ko didelės žalos patyrė Lietuvos Respublikos valstybė ir, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi gautą informaciją atskleidė I. M., kuris tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie nurodytų asmenų privatų gyvenimą.

Visi trys kaltinamieji buvo kaltinimi ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų klastojimo, t.y. tuo, kad jie, veikdami kaip bendrininkai, I. M. kurstant R. Č. ir R. J. teikti duomenis apie asmenis, šie, naudodamiesi VRIS naršykle, įvesdami joje klaidingus duomenų paieškos pagrindus - duomenų sutikslinimas, patikrinimas ir operatyvinis tyrimas, taip suklastojo tikrą dokumentą. I. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, o R. Č. ir R. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Visi kaltinamiesiems buvo kaltinami ir pagal BK 297 straipsnio 1 dalį dėl tarnybos paslapties atlkeidimo, I. M. kurstant tai padaryti. I. M. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 297 straipsnio 1 dalyje, o R. Č. ir R. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 297 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusysis E. E. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir priteisti išlaidas, jo patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato įstatymai - tarp jų ir baudžiamojo proceso kodeksas (toliau - BPK). BPK 44 str. 10 d. sakoma, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Įgyvendindamas šią teisę, dalyvaujantis procese nukentėjęs asmuo turi teisę vesti bylą per atstovą, kuris gali veikti įstatymo arba pavedimo pagrindu (įgaliotasis atstovas). Jis nurodo, kad civilinių atsakovų (nuteistųjų) I. M. ir R. Č. neteisėtais veiksmais buvo pažeistos jo, civilinio ieškovo E. E., teisės, nusikalstamais tikslais renkant ir atskleidžiant informaciją apie jo privatų gyvenimą. Siekdamas šias pažeistas teises apginti, kreipėsi į teismą, reikalaudamas nubausti kaltus asmenis bei pareikšdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jo interesus baudžiamojo proceso metu atstovavo advokatas R. M., ir esant kvalifikuotai advokato teisinei pagalbai buvo realizuota jo teisė į pažeistų teisių gynybą, įgyvendinti pirmosios instancijos teisme pareikšti reikalavimai nubausti kaltus asmenis ir priteisti patirtą žalą. Skunde nurodoma, kad baigus tirti įrodymus teismui buvo pateikta išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinantys įrodymai, tačiau teismas nepriėmė advokato išlaidas patvirtinančių įrodymų. BPK 106 str. 2 d. nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo, todėl,šiuo pagrindu prašo priteisti jo turėtas išlaidas už advokato atstovavimą.

Skunde teigiama, kad sprendžiant, ar buvo padarytas kvalifikuotas piktnaudžiavimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė LR BK 228 str. 2 d., t.y. piktnaudžiavimą siekiant turtinės naudos ar kitos asmeninės naudos. Jokios asmeninės naudos šiuo atveju siekta nebuvo, nes kaltinamasis I. M. buvęs bendradarbis ir informacijos suteikimą jam reikėtų vertinti kaip dviejų teisėsaugos įstaigų bendradarbiavimą nes jis dirba įstaigoje, kuriai vadovauja buvęs Lietuvos Respublikos generalinis policijos komisaras V. G., o jo įmonės veikla - teisinės pagalbos teikimas. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybei ir fiziniams asmenims buvo padaryta didelė žala, tačiau šių aplinkybių visiškai netyrė, ar apeliantas savo veiksmais padarė kam nors didelę žalą, neįvertino, kad dėl jo veikos nebuvo niekas pripažintas nukentėjusiuoju, nebuvo pareikšti civiliniai ieškiniai, tai nesukėlė jokio rezonanso visuomenėje, neįvertino, kad jo užimamos pareigos nėra svarbios, kad asmuo, kuriam suteikė informaciją, tai galėjo gauti visiškai teisėtu būdu. Nurodo, kad pripažįsta padaręs drausminį nusižengimą, tačiau jokios nusikalstamos veikos nepadarė, todėl jo atžvilgiu turėtų būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusiojo E. E. atstovas prašė nukentėjusiojo skundą patenkinti, o nuteistųjų skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų skundus tenkinti, o nukentėjusiojo E. E. skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini, o nukentėjusiojo E. E. apeliacinis skundas tenkintinas. Taip pat ištaisytina nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta akivaizdi rašymo klaida.

Dėl nukentėjusiojo E. E. skundo. Iš bylos duomenų matyti, kad E. E. byloje pripažintas nukentėjusiuoju, jį byloje astovavo advokatas R. M., kuris atstovavo jo interesus. Prie skundo pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusysis apmokėjo advokatui už jo atstovavimą 3000 litų. BPK 106 str. 2 d. reglamentuoja, kad teismas, pripažinęs asmenį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išeiškoti nukentėjusiojo ir civlinio ieškovo turėtas išlaidas advoikato paslaugoms apmokėti. Ši įstatymo norma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai atsisakė išspręsti ir nukentėjusiojo turėtų išlaidų už advokato paslaugas klausimą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprednis keistinas ir iš nuteistųjų priteisinos nukentėjusiojo E. E. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.

Išanalizavęs bylos medžiagą, surinktus įrodymus, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas visapusiškai ir pilnutinai ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai I. M., R. Č. ir R. J. pripažino kaltu dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis.

Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad nebuvo pagrindo pripažinti juos kaltais pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį, nes pagrindinis piknaudžiavimo (BK 228 straipsnis) kriterijus yra didelės žalos padarymas, o byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantai neneigia atlikę kaltinime nurodytus veiksmus, t.y., I. M. paaiškino, kad jis palaikė draugiškus santykius su policijoje dirbančiais R. Č. ir R. J. ir apsikeisdavo informacija apie įvairias nusikalstamas veikas, bet tai darė dėl visuomenės saugumo, niekam žalos nepadarė; R. Č. pripažino visus jam inkriminuotus veiksmus, tačiau mano, kad jo padaryti veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes naudodamasis duomenų bazėmis tik pažeidė naudojimosi jomis nustatytą tvarką, I. M. paprašytus duomenis jam teikė, yra įsitikinęs, kad šių duomenų I. M. niekur nepanaudojo; R. J. neneigia, kad I. M. paprašytas naudodavosi policijos komisariato duomenų bazėmis ir patikrinęs pateikdavo I. M. jo prašomus duomenis nesiteiraudamas kam jam jų reikia.

Skundose teigiama, kad pirmos instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad jie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybei ir fiziniams asmenims buvo padaryta didelė žala, tačiau nebuvo tirtos konkrečios, tai patvirtinančios aplinkybės, ar apeliantai savo veiksmais iš tiesų padarė kam nors realiai didelę žalą. Tokie apeliacinių skundų argumentai yra paremti tik pačių nuteistųjų subjektvia nuomone, jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi, todėl vertintini kaip jų gynybos pozicija.

Aukščiau paminėti pačių nuteistųjų parodymai patvirtina, kad visi policijos pareigūnai teikė privačiam asmeniui – I. M. policijos komisariato duomenų bazės duomenis apie fizinių asmenų privatų gyvenimą, tai R. Č. ir R. J. darė būdami valstybės tarnautojais ir pasinaudodamio savo tarnybine padėtimi.

Iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. P., E. E. paaiškinimų matyti, kad dėl neteisėtai renkamų duomenų apie jų privatų gyvenimą, šeimą, jie patyrė stresą ir įtampą, išgyvenimus. E. E. savo darbe patiria spaudimą iš aplinkos, yra gavęs užuominų, kurias supranta kaip grasinimus jam ir jo veiklai ir nors negali jų susieti su šiomis nusikalstamomis veikomis, tačiau sužinojęs, kad jo duomenys buvo renkami neteisėtai, nežinodamas, kam jie yra panaudoti, išgyvena dėl šių grasinimų realumo. Jam patiriant stresą, tai atsiliepia jo veiklai, todėl mano, kad patiria tam tikrus nuostolius profesinėje veikloje. Nukentėjusiųjų parodymai akivaizdžiai paneigia skundų argumentus, kad neteisėtais apeliantų veiksmais jokia žala nukentėjusiesiems nebuvo padaryta. Kaip teisingai nurodyta skundžiame nuosprendyje, ką be kita ko pažymėjo skunduose ir apeliantai, tokio pobūdžio bylose konkrečių didelės žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todėl šis požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinamųjų veiksmus, remdamasis bylos medžiaga, pagrįstai ir teisingai pažymėjo, kad iš tiesų, policijos pareigūnai R. Č. ir R. J. atliko aiškiai neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė tuo kad jie duomenis iš neviešų valstybės registrų perdavė asmeniui, t.y. I. M., dirbančiam privačiam versle ir siekiančiam asmeninės naudos, šių duomenų perdavimas nebuvo vienkartinis, nevieši duomenys buvo neteisėtai renkami ir perduodami iš įvairių registrų. Perduodant neviešus duomenis apie asmenis ir jų privatų gyvenimą, buvo pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos asmenų teisės ir laisvės, o I. M., pasinaudodamas šia nuteistųjų - valstybės tarnautojų R. Č. ir R. J. veika, neteisėtai rinko informaciją apie asmenų privatų gyvenimą, už ką jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 167 str. numatytą veiką. Ir R. Č. ir R. J., būdami poliocijos pareigūnais, žinodami savo įgalinimus, suprasdami „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo“ taisyklių reikalavimus, kad į šias sistemas galima patekti ir rinkti informaciją tik tiek, kiek tai susiję su triesioginių pareigų atlikimu, tyčia nesilaikė nustatytų reikalavimų, juos pažeidė ir tokiu būdu tikrino bei atskleidė, perduodant kitiems asmenims ( I. M.) neviešą informaciją apie kitus privačius asmenis; I. M. suprasdamas, kad patekimas į tokias sistemas yra ribojamas norminiais aktais, siekiant apsaugoti kitų asmenų interesus ir teises, žinodamas kad galimybę į tokias sistemas patekti gali policijos pareigūnai R. Č. ir R. J., suprasdamas, kad neviešos informacijos atskleidimas, rinkimas apie kitus asmenis yra draudžiamas įstatymu ir kitais norminiais aktais, palenkė minėtus pareigūnus tai daryti, tai yra palenkė juos pažeisti įstatymo reikalavimus ir tokių jų neteisėtų veiksmų pasekoje, atskleidus ir perdavus informaciją, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmenų gyvenimą.

Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. BK 228 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytas kvalifikuojantis požymis – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas - aiškintinas kaip naudos siekimas ne vien tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ir kitiems asmenims, susijusiems ne tik giminystės, bet ir draugystės, partnerystės ryšiais. Nematerialaus pobūdžio nauda aiškintina kaip karjeros galimybių susikūrimas pačiam sau ar sukūrimas kitiems asmenims, viršininkų palankumo užsitikrinimas ar užtikrinimas kitiems, darbo trūkumų slėpimas, šeimos narių, giminių, kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir pan.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad pagal I. M. darbovietėje jam nustatytas pareigas, jam kitų kaltinamųjų iš policijos informacinės sistemos perduodamus duomenis naudojo tiesiogiai savo pareigoms vykdyti, o policijos pareigūnais dirbantys kaltinamieji R. Č. ir R. J. tą informaciją teikė I. M. kaip draugui, buvuviam kolegai, todėl pagrįstai pripažinta, kad visi trys kaltinamieji savo veiksmais siekė asmeninės naudos. O R. Č. ir R. J. skunduose nurodyti argumentai, kad jie buvo įsitikinę, jog I. M. jam perduotų duomenų niekur nepanaudos, yra neįtikimi, nes jau vien prašymas pateikti informaciją apie konkrečius asmenis ir jų asmeninį gyvenimą, duoda pagrindą teigti, kad tokia informacija jam yra reikalinga ir tikėtina, kad bus panaudota, todėl tokie jų paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip siekimas sumenkinti savo kaltę.

Taigi, įvertinus aptartus duomenis, laikytina, kad skundžiamame nuosprendyje nuosekliai ir visapusiškai buvo ištirti visi įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas dėl pinžknaudžiavimo tarnybine padėtimi R. Č. ir R. J. atžvilgiu ir kaltinimas dėl lenkimo piknaudžiauti tarnyba ir neteisėtos informacijos apie asmeninį gyvenimą rinkimo I. M. atžvilgiu, kurie neabejotinai patvritino, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas veikas, pagal kurias jie pripažinti kaltais. Ir priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teismas nustatė ir išanalizavo visas aplinkybes, kokia žala neteisėtais kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta valstybei bei fiziniams asmenims, įvertino jas ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nustatytais veiksmais buvo padaryta didelė žala tiek valstybės interesams, tiek ir nukentėjusiems asmenims. Kaip jau minėta, žmogaus teisė į privatų gyvenimą saugoma ne tik poįstatyminiais aktais , įstatymais, bet ir pagrindiniu Lietuvos Respublikos įstatymu – Konstitucija (22 str.). Tai rodo ypatingą įstatymu suteikiamą reikšmę ir svarbą saugomai gėrybei ir žmogaus teisei. Tad policijos pareigūnų, asmens, kuris palenkė pastaruosius, veiksmai, kuriais buvo ne tik pasikėsinta, bet ir pažeistos tokią didelę svarbą turinčios ir saugomos žmogaus teisės ir interesai, negali būti laikomi kitokiais, kaip kad padariusiais didelę žalą fiziniams asmenims, o įvertinant, kad tokius veiksmus padarė asmenys, kurie pagal tarnybinius įgalinimus, tokių žmogaus teisių ne tik kad negali pažeisti, bet dar turi jas ir saugoti nuo kitų asmenų kėsinimosi, laikytina, kad dėl neteisėtų veiksmų patyrė didelės žalos ir valstybė, kuriai minimu metu atstovavo kaltinamieji R. Č. ir R. J.. I. M. suvokė, kad jis veikia nusikalstamai, renka informaciją apie privatų žmonų gyvenimą pažeidžiant įstatymų reikalavimus, pasinaudodamas , palenkdamas valstybės specialius įgalinimus turinčius pareigūnus, todėl ir tuo pačiu jis suvokė pastarųjų daromų veiksmų neteisėtumą, daromos žalos pobūdį, tai yra, kad žala daroma fiziniams asmenims, valstybei, ir jos dydį, tai yra, kad žala didelė. Skiriant bausmes nuteistiesiems, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, keliamą pavojų visuomenei, tyčios turinį.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis jų skundžiamoje dalyje paliekamas nepakeistas. Tačiau iš nuosprendžio revoliucinės dalies, motyvuojamosios dalies ir joje išdėstytų nusikalstamą veiką kvalifikuojančių aplinkybių matyti, kad faktiškai I. M. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 24 str. 5 d. 228 str. 2 d., bet skiriant bausmę pagal konkretų nusikaltimą, klaidingai nebuvo nurodytas BK 228 str. 2 d., įrašant tik BK 24 str. 5 d., todėl ši klaida ištaisytina ( BPK 328 str. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu,

nutarė:

nuosprendį pakeisti: nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad I. M. terminuota laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 6(šešiems) mėnesiams bausmė paskirta pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d.

nukentėjusiojo E. E. apeliacinį skundą patenkinti ir priteisti iš I. M., R. Č. ir R. J. solidariai nukentėjusiajam jo turėtas proceso išlaidas 3000 litų už advokato suteiktas paslaugas.

Nuteistųjų I. M., R. Č. ir R. J. apeliacinius skundus atmesti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.