Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-22 · Civilinė byla Nr. 2A-527-656/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
2A-527-656/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01332-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas, Jadvyga Mardosevič, Alma Urbanavičienė
Pareiškėjas
V. U., V. G.
Suinteresuotas asmuo
„Swedbank“, V. S.
Kategorijos
  • 2.3.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-527-656/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01332-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.2.6.1; 3.4.5.16.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens apelianto)V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. U. ir V. G. prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB ir V. S., nustatė

Bylos esmė

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo teismo panaikinti 2005-10-29 santuokos apskaitos akto įrašą Nr. 3903 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, kuriuo apskaityta pareiškėjų 2005-10-29 Arkikatedroje Bazilikoje sudaryta santuoka ir patvirtinti pareiškėjų sudarytą ir patikslintą 2017-03-28 sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu nusprendė pareiškėjų V. U. ir V. G. prašymą tenkinti. Panaikino pareiškėjų V. U. (iki santuokos – U.) ir V. G. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos apskaitos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje akto (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.Teismas patvirtino pareiškėjų V. U. ir V. G. (toliau – Šalys) sudarytą 2017 m. kovo 28 d. sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių, kurioje aptartos sąlygos dėl pareiškėjų turtinių teisių ir pareigų padalijimo, vaikų išlaikymo.Šalys teismo patvirtinta sutartimi dėl turto ir įsipareigojimų padalijimo bei nepilnamečių vaikų išlaikymo susitarė, kad sutarties sudarymo metu yra solidariai įsipareigojusios „Swedbank“, AB pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. BP35C151409701, kuria Šalims buvo suteiktas 47 787,30 EUR kreditas. Skolos likutis sutarties pasirašymo dieną yra 37 787,30 EUR. Po santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo už tinkamą prievolių vykdymą pagal kredito sutartį lieka atsakingos abi Šalys solidariai ir prievolė nemodifikuojama.Šalys nurodė, kad pagal įsiteisėjusį 2016 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą Nr. 2-2083-619/2016 iš V. U. ir V. G. solidariai priteista 56 026,20 EUR skolos, 3 930,63 EUR palūkanų, penki procentai metinių palūkanų už priteistą 59 956,83 EUR sumą nuo 2015 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kreditoriaus V. S. naudai. V. U. ir V. G. po santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo yra solidariai atsakingi kreditoriui V. S. ir prievolė nemodifikuojama. Šalys yra asmeniškai atsakingos kreditoriui V. S. už Vilniaus apygardos teismo 2016-02-23 sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas kreditoriui. Šalys susitarė, kad kiekvienos Šalies asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas po santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo lieka asmenine tos šalies nuosavybe.V. U. asmeninės nuosavybės teise priklauso 55,32 kv. m. ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas 2015-10-22 VĮ Registrų centre yra įvertintas 46 629,00 EUR.Šalys pareiškė, kad visus namų apyvokos daiktus yra pasidalinusios ir pretenzijų dėl šių daiktų viena kitai neturi. Piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose kiekvienos iš Šalių vardu lieka asmenine tos Šalies nuosavybe. Dalijant santuokoje įgytą turtą V. G. asmeninės nuosavybės teise natūra atitenka automobilis (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu sudaro 3 000,00 EUR.Nepilnamečių vaikų D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. U.. Vaikų tėvas V. G., įsipareigojo nepilnamečių vaikų D. G. ir L. G. išlaikymui mokėti po 200,00 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta sutartis, įsiteisėjimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, - indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tuo atveju, jei yra būtinos papildomos (liga, specialieji poreikiai, papildomas ugdymas etc.) vaikų išlaikymo išlaidos, Šalys susitaria šias būtinas ir pagrįstas išlaidas dengti lygiomis dalimis, pagal pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus.Teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi grąžinti apeliantui V. S. atsiliepimą į pareiškėjų prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas nurodė, kad apeliantas atsiliepimą pateikė jau po 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo priėmimo, be to, atsiliepimą pateikė V. S. atstovu prisistatantis advokatas V. D., tačiau prie atsiliepimo nepridėta atstovavimo sutartis.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Apeliantas suinteresuotas asmuo V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui naujam nagrinėjimui.Apeliantas nurodė, kad 2017 m. balandžio 19 d. jis pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu. Atsiliepimas buvo grindžiamas argumentais, kad sutartimi nustatytas turto padalijimas ir sutartas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis pažeidžia apelianto, kuris yra abiejų pareiškėjų kreditorius interesus.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje klaidingai nurodoma, kad apelianto V. S. atsiliepimą teismas užregistravo tik 2017 m. balandžio 21 d.. Iš tikrųjų Kreditoriaus atstovas, advokatas V. D., atsiliepimą per EPP sistemą pateikė 2017 m. balandžio 19 d. Iš pateikiamų EPP sistemos išrašų matyti, kad šioje civilinėje byloje atsiliepimas buvo pateiktas 2017 m. balandžio 19 d., o ne 2017 m. balandžio 21 d., kaip 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje nurodo teismas.Teismo posėdis vyko 2017 m. balandžio 20 d. apelianto atsiliepimas į pareiškėjų prašymą buvo išsiųstas 2017 m. balandžio 19 d., todėl apeliantas pateikė atsiliepimą iki teismo posėdžio dienos, t.y. nepraleido termino procesiniams dokumentams pateikti.Kreditoriui nėra žinoma ar teismas savalaikiai neužregistravo pateikto atsiliepimo ir jo nepriėmė į bylą iki teismo posėdžio dėl žmogiškojo faktoriaus ar dėl EPP sistemos trikdžių, tačiau tokios aplinkybės negali lemti kreditoriaus V. S. teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas proceso įstatymą neįvertinto Kreditoriaus V. S. prieštaravimų.Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog kreditoriaus atsiliepimą į pareiškėjų prašymą pateikė neįgaliotas bylą vesti asmuo — advokatas V. D., nes nepateikti atstovavimo teisę patvirtinantys dokumentai. Faktiškai dokumentai buvo pateikti, bet dėl EPP sistemos trikdžių nebuvo gauti teisme. Teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o pareiškimą gali atsisakyti priimti tik nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą.Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Teismas išsprendė klausimus, susijusius su kreditoriaus V. S. kreditoriniais reikalavimais ir sprendimas niekaip nekeičia pareiškėjų įsipareigojimo.Apelianto atstovavimo pagrindą patvirtinančio įrodymo nebuvimas yra esminis civilinio proceso normų pažeidimas, todėl teismas pagrįstai skundžiamą nutartį grąžinti apeliantui atsiliepimą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje konstatavo, kad V. S. atsiliepimą teismas užregistravo tik 2017 m. balandžio 21 d. Pagal apelianto pateiktą išrašą iš EPP sistemos, advokatas V. D., kuris save nurodė kaip apelianto atstovą, atsiliepimą per EPP sistemą pateikė 2017 m. balandžio 19 d. Iš pateikiamo EPP sistemos išrašų matyti, kad šioje civilinėje byloje atsiliepimas buvo pateiktas 2017 m. balandžio 19 d., o ne 2017 m. balandžio 21 d., kaip 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje nurodo teismas.Vadovaujantis LR CPK 175¹ str. 8 d. nuostatomis, jeigu procesiniai dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas nelaikomas praleistu. Bylos nagrinėjimas iš esmės rašytinio proceso tvarka vyko 2017 m. balandžio 20 d. Apelianto atsiliepimas į pareiškėjų prašymą buvo išsiųstas 2017 m. balandžio 19 d., todėl laikytina, kad apeliantas pateikė atsiliepimą iki teismo posėdžio dienos, t.y. nepraleido termino procesiniams dokumentams pateikti.Apeliantas pagrįstai nurodė, kad CPK 51 str. 1 d. įtvirtinta teisė asmenims vesti bylas teisme patiems arba per atstovus reiškia, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Ši teisės norma gali būti taikoma tuomet, kai asmuo kreipiasi į teismą kito asmens vardu ir interesais, atitinkamai nepatvirtindamas šio procesinio veiksmo atlikimo pagrįstumo (netinkamas procesinis atstovavimas). Procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 str., kurio 5 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. Kai teismas atstovo įgaliojimų apimties negali patikrinti vien dėl to, kad prie paduoto ieškinio nepridėtas įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, tokio dokumento nepridėjimas prie procesinio dokumento savaime negali būti vertinamas kaip įgaliojimų neturėjimas. Tokiu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo teismas, remdamasis CPK 115 str. 2 d., turi nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o pareiškimą gali atsisakyti priimti tik nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą.Esant nurodytoms aplinkybėm, pirmosios instancijos teismas atsiliepimo priėmimo klausimą turėjo spręsti 2017 m. balandžio 20 d. iki posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, o ne 2017 m. balandžio 24 d., kada jau buvo priimtas sprendimas iš esmės. Teismas, priėmęs apelianto atsiliepimą turėjo galimybę atidėti bylos nagrinėjimą ir, išklausęs pareiškėjų nuomonę dėl kreditoriaus V. S. prieštaravimų, ginčą spręsti iš esmės. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex oįficio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).Pirmos instancijos teismas iš pažeidė procesines teisės normas (rungimosi ir lygiateisiškumo principus, nurodytus CPK 12 ir 17 straipsniuose, nes neišklausė apelianto argumentų), o šio pažeidimo neįmanoma pašalinti apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti kreditoriaus atsiliepimo priėmimo klausimo ar spręsti dėl bylos perdavimo nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir visus su juo susijusius klausimus skatinami spręsti taikiai, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių; tuo atveju, kai sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs ir santuoka laikoma nutraukta, tačiau iš esmės yra neišspręsti kai kurie su santuokos nutraukimu susiję klausimai, naikinama ne visas teismo procesinis sprendimas, kuriuo yra patvirtinta santuokos nutraukimo padarinių sutartis, bet jo dalis, dėl kurios šalys nėra susitarusios, ir byla dėl šios dalies perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. K., S. K. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-421/2011; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. Š. ir V. Š. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-384/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008). Todėl priimtas sprendimas dalyje dėl turto padalijimo ir išlaikymo dydžio yra naikintinas ir klausimas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtos dalies 4, 5 ir 7 punktus, kuriuose nustatyta asmeninė sutuoktinių nuosavybė, susitarta dėl santuokoje įgyto bendra jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo ir nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, ir bylos dalį dėl prašymo patvirtinti pareiškėjų V. U. ir V. G. sudarytos 2017 m. kovo 28 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4, 5 ir 7 punktus perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasJadvyga MardosevičAlma Urbanavičienė