Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-45616-20, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, dirbantis ūkininkės E. M. ūkyje, teistas paskutinį kartą 1997 m. balandžio 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. J. 2020 m. lapkričio 17 d., apie 03 val. 00 min., A. M. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus kumščiu sudavė savo seseriai J. J. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. vakare, jis savo draugei A. M. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su seserimi J. J., vartojo alkoholį. Naktį, t. y. 2020 m. lapkričio 17 d., apie 03 val., tarp jo ir sesers kilo žodinis konfliktas. Sesuo pradėjo šmeižti jį, kaltinti nebūtais dalykais. Kadangi sesuo kalbėjo neteisybę, jis labai supyko ir susinervinęs du kartus kumščiu sudavė savo seseriai į veidą. Įvykio metu jis su seserimi buvo neblaivūs (b. l. 63-65).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji J. J. parodė, kad A. J. yra jos brolis ir jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 16 d., vakare, ji kartu su broliu, brolio draugės A. M., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Naktį, 2020 m. lapkričio 17 d., apie 03 val., tarp jos ir brolio kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu brolis nesusivaldęs jai du kartus kumščiu sudavė į veidą, pataikydamas į dešinę akį. Jai nuo suduotų smūgių labai skaudėjo, po akimi buvo atsiradusi kraujosruva ir patinimas. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 29-30, 33-35).

Liudytoja A. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). A. J. yra jos draugas. A. J. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kartais pabūna ir jos namuose. 2020 m. lapkričio 16 d. A. J. ir jo sesuo J. J. buvo pas ją namuose, jie vartojo alkoholį. Ji alkoholio nevartojo. Naktį, tuo metu jau buvo 2020 m lapkričio 17 d., maždaug apie 03 val., tarp A. J. ir J. J. kilo žodinis konfliktas, jie tarpusavyje susipyko. Konfliktas įvyko dėl to, kad J. J. pradėjo A. J. vadinti įžeidžiančiais žodžiais. Žodinio konflikto metu A. J. susinervinęs nesusivaldė ir J. J. kumščiu sudavė į veidą. Įvykio metu ji nenukentėjo. A. J. ir J. J. jokių pretenzijų neturi (b. l. 50-52).

- iš PRIR duomenų matyti, kad J. J. paskambinus į bendrąjį pagalbos centrą 2020 m. lapkričio 17 d., 03 val. 22 min., pranešė, jog ji buvo pas brolį ir jis ją sumušė, galva stipriai sumušta ir svaigsta, reikia medikų (b. l. 23-26);

- pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. J. 2020 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą prašydama įstatymų nustatyta tvarka nubausti brolį A. J., kuris jai du kartus kumščiu trenkė į dešinę akį. Taip pat užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo, kur buvo smurtaujama, apžiūra. Apžiūros metu reikšmingų bylai aplinkybių neužfiksuota (b. l. 8-10, 16-17, 18-19);

- 2020 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad J. J. nustatytas 2,07 promilių girtumas (b. l. 21-22).

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. J., tyčia rankos kumščiu trenkė du kartus savo seseriai J. J. į veidą, šiais veiksmais sukėlė artimajam giminaičiui fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors byloje nėra rašytinių kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio patvirtinančių įrodymų (alkotesterio parodymų ir pan.), tačiau jo paties pripažinimu, liudytojos ir nukentėjusiosios parodymais, kad įvykio dieną kaltinamasis vartojo alkoholį teismas abejoti neturi pagrindo.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 88-89, 90-93).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. A. J. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, praeityje teistas, teistumas išnykęs (b. l. 70-73), 2018 m. vasario 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą (b. l. 74-77). Baustas administracine tvarka (b. l. 78-79), Sodros duomenimis dirba pas E. M. (b. l. 80), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 81). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 87). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. prokuroro siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis 1 dalis), nustatant kaltinamajam teismo įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Prokuroras taip pat prašė kaltinamajam skirti įpareigojimą - be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų. Tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnyje, numatančiame nuteistųjų laisvės apribojimo bausme pareigas, įtvirtinta, kad nuteistieji laisvės apribojimo bausme privalo pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Kadangi įstatyme numatyta pareiga nuteistiems laisvės apribojimo bausme informuoti probacijos tarnybą apie gyvenamosios vietos pakeitimą, todėl prokuroro prašymas kartu su laisvės apribojimo bausme skirti įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų yra perteklinis, todėl šis įpareigojimas neskirtinas.

Kadangi A. J. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 67-69).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti A. J. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. J. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti A. J., kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis probuojamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Išaiškinti A. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.