Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-06 · Administracinė byla Nr. I-1337-365/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-08-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-06
Bylos Nr.
I-1337-365/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02868-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Rūta Miliuvienė, Gintaras Dzedulionis
Pareiškėjas
G. D.
Atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijai
Kategorijos
  • 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1337-365/2013Proceso Nr. 3-61-3-02868-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui G. D., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijai dėl nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugpjūčio 27 d. apie 16 val. į kamerą Nr. 130 buvo atvestas suimtasis A. B., nuo kurio sklido nemalonus kvapas. Kameroje buvę suimtieji pasiūlė nusiprausti, tačiau A. B. kategoriškai atsisakė tai daryti. A. B. buvo išbertas spuogais, kasėsi, todėl kamerose esantys suimtieji iškvietė pareigūnus. A. B. buvo išvestas iš kameros ir po kurio laiko vėl grąžintas; suimtieji nesutiko, kad A. B. būtų patalpintas į tą kamerą. Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu G. D. skirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktus atėmimas vienam mėnesiui už tai, kad šis nevykdė administracijos nurodytų. G. D. nesutiko su skirta nuobauda ir apskundė ją Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas netenkino G. D. skundo, todėl pastarasis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Šalies argumentai

G. D. teismo prašė: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 62-819; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos 2012 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 2S-4754. Pareiškėjas teigė, jog ir kiti suimtieji saugodami savo sveikatą nenorėjo A. B. įleisti į kamerą. Pareiškėjas mano, kad dėl šių aplinkybių atsakovų priimti administraciniai aktai neteisėti (b. l. 1-2).

Atsiliepimas

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius–kalėjimas atsiliepime (b. l. 27-28) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. suimtasis G. D. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą nustatytą Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 32 straipsnio 2 dalies 7 punkte. G. D. jau turėjo 1 galiojančią nuobaudą, todėl pareiškėjui 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 62-819 buvo paskirta adekvati pažeidimui nuobauda - atimta teisė 1 (vieną) mėnesį pirkti maisto produktus. Pažymėjo, kad 2011 m. vasario 25 d. atvykus G. D. į Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą, jis pasirašė įsipareigojimą, kuriuo buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK), Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau –Taisyklės), Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir t.t. pagrindinėmis nuostatomis ir reikalavimais. Taip pat buvo perspėtas, kad už minėtų teisės aktų, vidaus tvarkos ir dienotvarkės reikalavimų pažeidimą gali būti nubaustas drausmine nuobauda. Pareiškėjas G. D. patvirtino tai savo parašu. Be to, vertindamas G. D. drausmės pažeidimą Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktorius V. D. vadovavosi galiojančiais teisės aktais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat atsižvelgė į G. D. pateiktą rašytinį pasiaiškinimą. Įvertinęs visas aplinkybes, Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktorius suimtajam G. D. paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį ir skirta įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, ir tai, kad pareiškėjas G. D. jau turėjo vieną galiojančią nuobaudą. Nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl ji neturėtų būti naikintina. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos nustatė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktorius pagrįstai skyrė nuobaudą, teisėtumo nepažeidė, nuobauda paskirta pagrįstai ir nėra jokio pagrindo jos naikinti.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 37-38) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad SVĮ 32 straipsnio 1 dalie 1 ir 2 punktai imperatyviai nustato bendrąją suimtųjų pareigą - suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus, o šio straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato suimtiesiems draudimą kurstyti kitus suimtuosius ir nuteistuosius atsisakyti vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Pažymėjo, kad pareigūnų tarnybiniais pranešimais nėra pagrindo netikėti: jie patvirtina, kad pareiškėjas G. D. kategoriškai nesutiko, kad kartu su juo būtų laikomas A. B. ir kurstė kitus kameroje buvusius asmenis naudoti psichologinį smurtą prieš A. B., t. y. pareiškėjas nevykdė imperatyvios bendrosios suimtųjų pareigos – nevykdė įstaigos pareigūnų nurodymo, bei kurstė kitus suimtuosius/nuteistuosius atsisakyti vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Pareiškėjo argumentas, kad A. B. neįsileido į kamerą, kurioje jis buvo laikomas, nes saugojo savo sveikatą, vertintinas kritiškai, kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Įstatymo normos imperatyviai nustato, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos pareigūnų reikalavimus, o tik po to, jei abejoja dėl jų teisėtumo, gali juos apskųsti nustatyta tvarka. Pareiškėjas privalėjo vykdyti pareigūnų nurodymus (paklusti A. B. įkėlimui į kamerą Nr. 130), o tik po to kreiptis su prašymu ar su skundu į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną ir ginti savo teises, jei manytų, kad jo teisės pažeidžiamos. Kalėjimų departamentas kaip centrinė viešojo administravimo institucija į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, todėl mano, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir priimtas teisingai.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas prašė skundą tenkintiskunde išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jei A. B. būtų nusiprausęs ir administracija jo nebūtų talpinusi į kamerą kaip ketvirto asmens, nebūtų buvę šio konflikto.

Atsiliepimas

Atsakovo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu su skundu nesutiko, savo poziciją grindė atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais (2012 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 71), todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai- prižiūrėtojai ir kameroje su pareiškėju buvęs asmuo.

Liudytojas Z. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime korpuso vyresniuoju. Šio įvykio tiksliai neprisimena, patvirtino tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes. Liudytojas neprisimena, ar jis įvykio dieną bendravo su G. D., A. B., ar tik gavo pranešimą apie įvykį (2013 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas). Savo tarnybiniame pranešime liudytojas nurodė, jog posto Nr. 9 prižiūrėtojas jam pranešė apie tai, jog G. D. nesutiko, kad kartu su juo būtų laikomas A. B. ir kurstė kameroje esančius suimtuosius prieš A. B. naudoti psichinį skurtą. Dėl ko G. D. buvo izoliuotas nuo kitų suimtųjų. (b.l.32).

Liudytojas P. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime vyresniuoju prižiūrėtoju. Šio įvykio konkrečių aplinkybių neprisimena, patvirtino tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes (b.l.33,44). Tarnybiniame pranešime liudytojas rašė, jog G. D. beldė į kameros duris ir reikalavo išvesti iš kameros A. B.. Apie tai informavo korpuso vyresnįjį. Liudytojas aiškino, kad pasitaiko, kai suimtieji neįleidžia ar nenori įleisti į kamerą naujo suimtojo. Tai suimtieji daro dėl įvairių priežasčių, tačiau šio konkretaus įvykio nepamena. Patvirtino, kad G. D. reikalavo A. B. iškelti iš kameros, o dėl kokių priežasčių - nepamena (2013 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime kameroje kartu su G. D.. Tą dieną atvedė žmogų, kuris nesilaikė higienos reikalavimų: buvo purvinas, nuo jo sklido nemalonus kvapas, buvo spuoguotas ir kasėsi. Kameroje esantys suimtieji pasiūlė jam nusiprausti, tačiau šis atsisakė tai daryti. Tuo metu kameroje buvo 3 suimtieji, o A. B. atvedė ketvirtą. Liudytojas paaiškino, kad A. B. neįleido į kamerą todėl, kad bijojo nuo jo užsikrėsti kokia nors liga. Liudytojas nepamena, kas pasiūlė kviesti prižiūrėtoją ir patvirtino, kad G. D. nekurstė naudoti psichologinio smurto prie A. B., apie kurio nevalyvumą žinojo iš kitų suimtųjų. Visi kameroje buvę suimtieji siūlė A. B. nusiprausti, kadangi jis buvo spuoguotas ir kasėsi, visi suimtieji nenorėjo būti vienoje kameroje su A. B. Liudytojas patvirtino, kad medicininio išsilavinimo neturi (2013 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui G. D. skirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo ir pareiškėjo veiksmų vertinimo.

Nustatyta, kad pareiškėjui Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarimu buvo paskirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktus atėmimas vienas mėnesiui (b. l. 30-31). Nutarime nurodyta, kad suimtasis G. D. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 2012 m. rugpjūčio 27 d. apie 16 val., būdamas kamerojeNr. 130, nesutiko, kad kartu kameroje būtų suimtasis A. B.. Kurstė kitus kameroje buvusius asmenis, naudojo psichologinį smurtą prieš A. B. G. D. turi 1 galiojančią nuobaudą. Savo veiksmais jis pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 7 punkto reikalavimus (b. l. 30-31).

Dėl šio įvykio 2012 m. rugpjūčio 27 d. kameroje Nr. 130 buvę asmenys parašė paaiškinimus.

G. D. paaiškinime nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir teisminio nagrinėjimo metu: nuo A. B. sklido smarvė, jis kasėsi ir nenorėjo nusiprausti. Pareigūnai trumpam išvedė A. B., tačiau po to vėl atvedė, o jie (kameroje buvę suimtieji) nesutiko įsileisti į kamerą ir gyventi kartu su nevalyvu smirdančiu asmeniu.

A. I. – vienas iš asmenų, kuris buvo laikomas toje kameroje, buvo kviečiamas į teismą, tačiau neatvyko. Neturėdamas galimybės betarpiškai apklausti šį asmenį, teismas garsino jo paaiškinimą (b.l.70, 77). Savo paaiškinime A. I. (b.l.35) nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. į kamerą buvo atvestas žmogus, nuo kurio sklido nemalonus kvapas, buvo išbertas ir kasėsi, todėl po kiek laiko jį išvedus iš kameros ir parvedus atgal, „mes jo nebeįleidom, kadangi jis nesilaikė higienos reikalavimų“. (b. l. 46).

A. K. paaiškinime nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. į kamerą buvo atvestas žmogus, nuo kurio sklido nemalonus kvapas, buvo išbertas ir kasėsi, todėl po kiek laiko jį išvedus iš kameros ir parvedus atgal, „mes jo neįleidom..“. Taip pat prašė jį nuvežti į ligoninę, kad išgydytų niežus (b. l. 47).

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Šio įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojama, kad suėmimo vykdymo režimas – tai asmenų laikymų tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnyje yra nurodytos suimtųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji privalo: 1) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; 2) vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus; 3) tardymo izoliatoriaus administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose patys gyvena; 4) tausoti tardymo izoliatoriaus turtą. Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 7 p. suimtiesiems draudžia kurstyti kitus suimtuosius ir nuteistuosius atsisakyti vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XI skirsnyje yra nurodytos nuteistųjų elgesio taisyklės. Šių taisyklių 73 punktas nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.

Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 130 buvo laikomi trys asmenys ir norėta patalpinti ketvirtą – A. B. Buvę kameroje asmenys pareiškė administracijai pretenzijas dėl A. B. kvapo ir sveikatos būklės, dėl ko pastarasis trumpam buvo išvestas iš kameros. Bandant po trumpo laiko tarpo į kamerą vėl įvesdinti A. B., kameroje buvę asmenys pasipriešino ir neleido administracijai to padaryti. G. D. buvo laikomas kaip prižiūrėtojų nurodymų nevykdymo iniciatorius ir patalpintas atskirai. Dėl šių veiksmų Lukiškių TIK viršininko 2012 09 04 d. nutarimu G. D. skirta nuobauda - teisės pirkti maisto produktus atėmimas vienam mėnesiui. G. D. inkriminuota, kad jis nesutiko, kad kameroje kartu būtų suimtas A. B. ir kurstė kitus kameroje buvusius asmenis naudoti psichologinį smurtą prieš A. B. Tiek G. D., tiek kiti kameroje buvę asmenys patvirtinto, jog nesutiko su A. B. patalpinimu į jų kamerą, todėl teismas dėl to nepasisako.

G. D. nesutiko su jam inkriminuotu kitų kameroje buvusių asmenų kurstymu naudoti psichologinį smurtą prieš A. B. Liudytojai – prižiūrėtojai šio įvykio neprisiminė, aplinkybių komentuoti negalėjo, kodėl buvo inkriminuota minėta aplinkybė – paaiškinti negalėjo. Šių liudytojų tarnybiniuose pranešimuose nėra duomenų apie kokį nors kurstymą naudoti psichologinį smurtą prieš naujai pristatytą suimtąjį. Liudytojai – kameroje buvę asmenys (I., K.) teigė visi (mes) nesutikę su A. B. patalpinimu į kamerą, t.y. paneigė, kad būtent G. D. buvo viso konflikto iniciatoriumi. Todėl teismas daro išvadą, jog ši aplinkybė - kurstymas kitų kameroje buvusių asmenų naudoti psichologinį smurtą prieš A. B. – neįrodyta ir šalintina iš nutarimo.

Kaip jau buvo minėta, suimtieji privalo vykdyti administracijos nurodymus. Nesutikdamas, kad kameroje būtų patalpintas A. B., neleisdamas įvesti šio asmens į kamerą, G. D. nevykdė administracijos nurodymų ir pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str.1d. 1p. ir 2p.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą pažymėjo, kad suėmimo vykdymo režimo paskirties ir jo laikymosi užtikrinimo prasme suimtojo pareiga vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus yra pamatinė šio režimo tikslams pasiekti skirta taisyklė, išimtis iš kurios yra galima tik tuo atveju, kai suimtajam adresuotas administracijos reikalavimas akivaizdžiai kertasi su Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu draudimu žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (žr. LVAT 2013 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-225/2013).

2011 m. vasario 25 d. atvykus G. D. į Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą, jis pasirašytinai buvo supažindintas su Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir t.t. pagrindinėmis nuostatomis ir reikalavimais. Taip pat buvo perspėtas, kad už minėtų teisės aktų, vidaus tvarkos ir dienotvarkės reikalavimų pažeidimą gali būti nubaustas drausmine nuobauda. Pareiškėjas G. D. patvirtino tai savo parašu (b. l. 29).

Aiškinant Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio ir 32 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 49 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad suimtasis net ir abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs turi teisę apskųsti, jo manymu, neteisėtus pareigūno veiksmus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Suimtųjų patalpinimo į kameras klausimus sprendžia ne suimtieji, o įstaigos administracija. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo vykdyti pareigūno reikalavimą ir A. B. įleisti į kamerą, kai pastaras į ją sugrįžo po trumpo laiko.

Atkreiptinas dėmesys į tą teismui pateiktą informaciją, kad A. B. ginčo laikotarpiu sveikatos sutrikimo problemų neturėjo (b.l.62). Todėl pareiškėjo ir kitų kameroje buvusių asmenų nuomonė dėl galimų šio asmens susirgimų, nepagrįsta, t.y. prielaidos dėl grėsmės jų sveikatai buvo nepagrįstos.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnyje reglamentuotos suimtiesiems skiriamos nuobaudos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas; pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; teisės pirkti maisto produktų atėmimas iki vieno mėnesio;uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka. SVĮ 34 straipsnio2 dalyje nustatyta, kad suimtieji, kurie per vienus metus padaro ne mažiau kaip tris režimo pažeidimus, taip pat šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose nurodytais atvejais motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu gali būti uždaryti į drausmės izoliatorių iki dešimties parų, o nepilnamečiai – iki penkių parų.

Nutarime nurodoma, kad G. D. buvo baustas ir turėjo galiojančią nuobaudą; šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo. G. D. veiksmai - vengimas vykdyti administracijos nurodymus sudaro savarankiško pažeidimo , numatyto SVĮ 32 str.1d. 1p. sudėtį, o nuobauda – atėmimas teisės pirkti maisto produktus vienam mėnesiui, nėra per griežta už šį pažeidimą. Todėl pašalindamas iš nutarimo kurstymą kitų kameroje buvusių asmenų naudoti psichologinį smurtą prieš A. B., teismas palieka nutarimą galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,2 punktu, teismas

nusprend ė:

Pareiškėjo G. D. skundą tenkinti dalinai ir panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 09 04 d. nutarimo Nr. 62-819 dalį, kuria G. D. inkriminuotas kitų kameroje buvusių asmenų kurstymo naudoti psichologinį smurtą prieš A. B. faktas.

Likusioje dalyje nutarimą palikti galioti ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisRūta MiliuvienėMargarita Stambrauskaitė