- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-1976-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01664-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Skolininkas
- E. Ž.
- Kreditorius
- AB SEB banko
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1976-253/2012
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-01664-2012-3)
2012 m. gruodžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko E. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko 2012-04-20 pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-13 nutartimi pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo areštuotas įkeistas skolininko E. Ž. turtas, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
2012-04-20 kreditorius AB SEB bankas pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad skolininkas ir įkeisto daikto savininkas per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašė priverstinai išieškoti skolą ir už skolą parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių. Kreditorius nurodė, kad iš viso skola pagal 2006-07-21 tarp jo ir skolininko sudarytą kredito sutartį Nr. 0460618011234-52 (su visais pakeitimais ir papildymais) sudaro 118 644,23 EUR ir 2 774,61 Lt, taip pat prašė išieškoti 5 procentų dydžio įstatymines metines palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 139 Lt kreditoriaus sumokėtą žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-13 nutartimi nutarė išieškoti kreditoriaus AB SEB banko naudai iš skolininko E. Ž. 108 650,33 EUR negrąžinto kredito, 5 897,65 EUR priskaičiuotų palūkanų, 4 096,25 EUR ir 2 774,61 Lt delspinigių, iš viso 118 644,23 EUR ir 2 774,61 Lt, 5 procentų dydžio įstatymines metines palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 139 Lt kreditoriaus sumokėto žyminio mokesčio; nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – 252/400 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias E. Ž.. Teismas nustatė, kad skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įspėjimas ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2012-02-28, LR CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka. Nuo įspėjimo įteikimo praėjo mėnuo, duomenų apie tai, kad skola kreditoriui grąžinta, nepateikta.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas E. Ž. teismo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutartį panaikinti ir perduoti kreditoriaus prašymą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad negavo 2011-09-13 kreditoriaus pranešimo apie sutarties nutraukimą. Nurodo, kad bankas, pasinaudodamas sunkia E. Ž. finansine padėtimi ir ekonominiu spaudimu, papildomu susitarimu, kuriuo kredito suma buvo padidinta 6 585,86 Lt bei pakeista banko pelno marža, itin apsunkino kredito gavėjui kredito mokėjimą, dėl to kredito gavėjui tapo itin sunku vykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Skolininko teigimu, teismas nevertino ir nenustatinėjo, ar kredito sutartis nutraukta teisėtai. Mano, kad vienašališkai nutraukdamas sutartį kreditorius pažeidė įstatymo reikalavimus dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir skolininko kaip vartotojo, teises. Nesutinka, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, kadangi nėra LR CK 6.217 str. 2 d. išvardytų esminių sutarties pažeidimo pagrindų. Sutarties terminas yra ilgas, o suteikta kredito suma yra didelė, įsiskolinimas palyginus su šia suma nėra didelis, todėl teigti, kad kreditorius negauna to, ko pagrįstai tikėjosi pagal sutartį, nėra pagrindo. E. Ž. pažeidė prievolę ne tyčia ir ne dėl didelio neatsargumo, o dėl objektyvių visiems žinomų priežasčių, tai yra ekonominės krizės, dėl kurios pablogėjo E. Ž. finansinė padėtis. Be to, skolos grafike pagal paskolos sutartį nepateikiamas joks tikslus apskaičiavimas, kuriuo remiantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad skolininkai skolingi bankui nurodytą sumą. Teismas to tinkamai neįvertino, todėl neteisėtai priėmė nutartį, įpareigojančią skolininkus sumokėti nutartyje nurodytą nepagrįsto dydžio skolą ir parduoti iš varžytynių įkeistą turtą. Mano, kad teismas turėjo spręsti ir klausimą, ar reikalaujamos išieškoti netesybos – 4 096,25 eurų ir 2 774,61 litų – nėra neprotingai didelės, įvertinti, ar nėra suėjęs senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas visiškai nepagrindžia skolos apskaičiavimo nepagrįstumo. Pažymi, kad skunde nepagrįstai nurodoma, jog skolos dydis (palūkanų ir delspinigių apskaičiavimas) yra šios bylos dalykas. Nesutinka, kad susitarimas dėl kredito sutarties pakeitimo su skolininku pasirašytas pasinaudojant jo sunkia finansine padėtimi ir pažymi, kad tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, be to, šis susitarimas tik palengvino finansinius įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Nurodo, kas bankas skolininkui E. Ž. skirtus įspėjimo raštus (2010-04-27, 2011-01-13, 2011-09-13) išsiuntė skolininko adresu registruotu paštu. Skolininkas kredito sutarties nutraukimo ginčo teisenos tvarka neginčija. Skolininkas kredito sutartį pažeidė iš esmės, nes įmokų nemokėjo sistemingai. Paskutinė įmoka pagal kredito sutartį atlikta 2010-12-07, į raštiškus įspėjimus tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus kredito gavėjas nereagavo. Bankui 2011-08-11 priimant sprendimą dėl sutarties nutraukimo, įmokų vėlavimai siekė 576 kalendorines dienas, negrąžinto kredito skola sudarė 6 880,89 EUR, o laiku nesumokėtų palūkanų skolą sudarė 5 591,88 EUR.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu pagrįstai nutarė išieškoti kreditoriaus AB SEB banko naudai skolą ir už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą skolininko turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-07-21 tarp AB SEB banko ir E. Ž. sudaryta kredito sutartis Nr. 0460618011234/52 (su vėlesniais pakeitimais). 2009-07-09 sudarytas susitarimas dėl 2006-07-21 kredito sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo papildomai suteikta 6 585,86 EUR kredito dalis, skirta uždelstai grąžinti kredito daliai, sukauptoms ir nesumokėtoms palūkanoms sumokėti, bei pakeistas palūkanų apskaičiavimas. Prievolės pagal 2006-07-21 kredito sutartį Nr. 0460618011234/52 su vėlesniais pakeitimais įvykdymas užtikrintas hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 03120060008325. Juo kreditoriaus AB SEB banko naudai įkeistas E. Ž. nuosavybės teise priklausantis turtas: 252/400 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (LR CK 4.192 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01)). Pasirašydamos hipotekos lakštą, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), šalys susitarė, jog hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkas pažeis 2006-07-21 kredito sutartyje Nr. 0460618011234/52 ir jos pakeitimuose nustatytus terminus ir sąlygas. Minėtos kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 p. numato, kad kreditorius turi teisę nutraukti sutartį anksčiau negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, jei šis iš esmės pažeidžia sutartį, taip pat 5.2.1, 4.1 bei 4.5 punktuose numatyta, kad kredito dalies nemokėjimas ir apskaičiuotų palūkanų ar delspinigių nesumokėjimas laiku pagal grafiką yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis kreditoriui teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
Iš nagrinėjamos civilinės bylos duomenų nustatyta, kad 2010-04-27 E. Ž. išsiųstas kreditoriaus AB SEB banko pranešimas, kuriuo skolininkas įspėtas, kad nesilaiko 2006-07-21 kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nesilaiko sutartyje numatytų mokėjimo terminų ir nuo 2009-12-21 nemoka eilinių įmokų bei nuo 2009-12-21 nemoka palūkanų, ir prašoma pašalinti pažeidimus ne vėliau kaip iki 2010-05-21, įspėjant apie galimą sutarties nutraukimą. Apie sutartinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą skolininkas taip pat įspėtas 2011-01-13 kreditoriaus raštu, kuriuo prašoma padengti visus pradelstus mokėjimus ne vėliau kaip iki 2011-02-13 bei įspėjama apie sutarties nutraukimą. Iš šių kreditoriaus įspėjimų skolininkui matyti, kad šiuo atveju apeliantas praleido ne vienos kredito dalies mokėjimo terminą, t. y. sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė daugiau nei metus laiko iki paskutinio įspėjimo pateikimo. Šių pranešimų siuntimą apelianto gyvenamosios vietos adresu patvirtina AB „Lietuvos paštas“ registro duomenys. Apeliantas neneigia gavęs šiuos kreditoriaus pranešimus. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas savo įsipareigojimą būtų įvykdęs ir per papildomai kreditoriaus nustatytą terminą. Kreditoriaus nurodomas aplinkybes apie sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą paneigiančių duomenų, t. y. įrodymų patvirtinančių prievolės vykdymą, pradelsto įsiskolinimo sumokėjimą, apeliantas taip pat nepateikė (LR CPK 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad nagrinėjamu atveju kredito sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių, tačiau pažymi, kad ginčo kreditavimo sutartis vienašališkai nutraukta dėl kredito gavėjo nevykdomų sutartinių įsipareigojimų. Šiuo atveju kreditorius galėjo vienašališkai nutraukti sutartį ir pagal LR CK 6.209 str. bei pagal LR CK 6.217 str. 3 d., t. y. ir nesant esminio sutarties pažeidimo, bet skolininkui pažeidus jos įvykdymo terminą, nes skolininkas nuo 2009-12-21 tinkamai nemokėjo eilinių įmokų ir palūkanų, šios aplinkybės apeliantas nepaneigė, apeliantas buvo iš anksto tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą, suteikiant jam protingą terminą padengti susidariusiems įsiskolinimams, tačiau apeliantas nepateikė jokių duomenų apie prievolės vykdymą šiuo laikotarpiu, bendradarbiavimą su kreditoriumi, patvirtinančių duomenų apie skolinių įsipareigojimų nevykdymo priežastis. Kreditorius nurodė, kad paskutinė įmoka pagal kredito sutartį atlikta 2010-12-07, bankui 2011-08-11 priimant sprendimą dėl sutarties nutraukimo, įmokų vėlavimai siekė 576 kalendorines dienas, negrąžinto kredito skola sudarė 6 880,89 EUR, o laiku nesumokėtų palūkanų skolą sudarė 5 591,88 EUR. Tai yra žymi viso kredito dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorius AB SEB bankas, apeliantui ilgą laiką nustatytais terminais nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir susidariusio įsiskolinimo nesumokėjus per protingą terminą, įgijo teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (LR CK 4.192 str. (redakcija iki 2012-07-01)).
Nustatyta, kad AB SEB banko Verslo kredito komitetas 2011-08-11 sprendimu Nr. 242 nutarė E. Ž. nevykdant įsipareigojimų nutraukti 2006-07-21 kredito sutartį Nr. 0460618011234/52, sustabdant tolimesnį palūkanų ir delspinigių skaičiavimą ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Taip pat nustatyta, kad kreditoriaus 2011-09-13 apeliantui siųstu raštu skolininkas informuotas, kad kredito sutartis nutraukta ir prašoma padengti įsiskolinimą iki 2011-10-13, nepadengus įsiskolinimo išieškojimas bus vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Nors apeliantas nurodo, kad šio kreditoriaus pranešimo nėra gavęs, tačiau AB „Lietuvos paštas“ registro duomenys, kad pranešimas 2011-09-13 išsiųstas apelianto gyvenamosios vietos adresu, kuriuo anksčiau kreditoriaus siųstą korespondenciją apeliantas gaudavo. Be to, 2010-04-27 ir 2011-01-13 pranešimais apeliantas buvo tinkamai įspėtas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes – kredito sutarties nutraukimą.
Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d., redakcija iki 2012-07-01). Nagrinėdama kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir priimdama skundžiamą nutartį, hipotekos teisėja atliko procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, hipotekos teisėjas konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 str. 1 d. (redakcija iki 2012-07-01), bei preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, areštuoja įkeistą turtą, įspėja įkaito davėją apie galimą įkeisto daikto pardavimą, o gavęs pakartotinį pareiškimą LR CPK 558 str. 2 d. nustatyta tvarka sprendžia ir priima nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių arba dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti. Hipoteka užtikrintą pagrindinę sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, hipotekos teisėjas ex officio turėtų vertinti, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo – šiuo atveju sutarties nutraukimo – yra sąžiningos. Taigi šios kategorijos bylose hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų dėl pagrindinės prievolės, tarp jų ir ginčų dėl skolos dydžio, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo. Taip pat skundo argumentai, kad 2009-07-09 sudarant susitarimą dėl 2006-07-21 kredito sutarties sąlygų pakeitimo kreditorius pasinaudojo apelianto sunkia finansine padėtimi nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti delspinigių apskaičiavimą nustatančių kredito sutarties sąlygų, todėl šie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Hipotekos teisinių procedūrų pažeidimų nenustatyta.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino LR CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, įvertino, ar egzistuoja visos LR CK, LR CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-13 nutartį palikti nepakeistą.