Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šakių rajone atstovei Aistei Ambrazaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl termino palikimui atsisakyti atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant uždarajai akcinei bendrovei GF bankas, valstybės įmonei Turto bankas, institucija teikiančia išvadą byloje esant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šakių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą byloje išvadą ir teismo posėdyje paaiškino, kad teismo leidimo išdavimo klausimas, kai tai susiję su vaiko teisėmis, sprendžiamas išimtinai vaiko interesais, todėl Skyriaus nuomone, tikslinga vertinti tai, ar paveldimo turto kreditoriniai įsipareigojimai neviršija visos paveldimo turto vertės. Tikslinga tenkinti prašymą išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, jeigu paveldimo turto balansas yra neigiamas, kas neatitinka geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų nustatyta, kad pareiškėja yra nepilnamečio vaiko B. K. K. motina ir įstatyminė atstovė. Nepilnamečio B. K. K. tėvas G. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po G. K. mirties pareiškėja jų nepilnamečio sūnus vardu per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą. Pareiškėja po G. K. mirties nesikreipė į teismą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis G. K. nekilnojamojo turto neturėjo. Iš suinteresuoto asmens UAB GF bankas atsiliepimo matyti, kad palikėjas G. K. 2021 m. spalio 7 d. su UAB GF bankas sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. l dėl 8 850 Eur vartojimo kredito, kurio bendra vartojimo kredito gavėjo grąžintina suma 13 561,05 ir kurį įsipareigojo grąžinti iki 2028 m. spalio 28 d.

Dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio B. K. K. vardu atsisakyti priimti po jo tėvo G. K. mirties atsiradusį palikimą yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo atsisakymo. Įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Nustatyta, kad nepilnametis B. K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas palikėjo G. K. sūnumi, yra pirmos eilės įpėdinis ir turi paveldėjimo teisę į mirusiojo palikimą pagal CK 5.11 straipsnį. Iš Testamentų registro duomenų nustatyta, kad po G. K. mirties iki šiol nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Pareiškėja teigia, kad terminą palikimo atsisakymui vaiko vardu praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi pareiškėja nežinojo ir nesuprato paveldėjimo procedūrų nepilnamečio vaiko vardu, o pats nepilnametis vaikas neturėjo/neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali dalyvauti civiliniuose santykiuose.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė pareiškėjos elgesyje nesąžiningumo ar aplaidumo požymių, ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Tai, kad pareiškėja, būdama įstatymine vaiko atstove, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo priėmimo, negali lemti neigiamų pasekmių atsiradimo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko negalėjimas atstovauti savo interesams laikytina svarbia priežastimi atnaujinti palikimo priėmimo terminą.

Todėl atsižvelgdamas į nustatytas byloje aplinkybes ir išimtinai į vaiko interesus, teismas sprendžia, kad terminas atsisakyti priimti palikimą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis).

Dėl teismo leidimo atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (globėjai). Tai reiškia, kad tėvai (globėjai), atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai.

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad tėvai norėdami savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą turi gauti išankstinį teismo leidimą.

Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „ Teismų praktika “ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas. Akivaizdu, kad priėmęs palikimą, vaikas paveldėtų tik savo tėvo skolinius įsipareigojimus ir įgytų prievolę mokėti jo skolas.

Nagrinėdamas klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir spręsdamas prašomo leidimo išdavimo klausimą, teismas turi atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis).

Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog paveldimo turto ir skolų balansas yra neigiamas ir nenaudingas nepilnamečiam vaikui ir vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, tenkina pareiškėjos prašymą ir leidžia pareiškėjai atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo G. K. mirties, nepilnamečio pareiškėjos sūnaus B. K. K. vardu.

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais, 582 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Pareiškėjai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) mirusio G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą nepilnamečio sūnaus B. K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Išduoti pareiškėjai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, nepilnamečio pareiškėjos sūnaus B. K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.