Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kuriuo nutraukta G. B. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apeliaciniame skunde ginčijamas G. B. kaltės klausimas iš esmės. Apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą nutraukė nurodydamas, kad neįrodyta, jog ji žinojo apie tai, kad jos automobilyje buvo įrengtos slėptuvės ir jose yra cigarečių. Su šia apylinkės teismo išvada apygardos teismo teisėjas nesutinka ir naikina apylinkės teismo nutarimą.

6. Šioje byloje nekyla ginčo dėl to, kad G. B. vairuojamame automobilyje iš tiesų buvo įrengtos specialios, ne gamyklinės slėptuvės ir jose gabenamos cigaretės. Taigi, apygardos teismas nepasisako dėl šių aplinkybių. Tokiu atveju yra nustatinėjamas tik G. B. kaltės klausimas. Susipažinus su visa bylos medžiaga matyti, jog G. B. pateikiama gynybinė versija yra neįtikinanti bei atmestina. G. B. pasirašė po administracinio nusižengimo protokolu, pastabų nedarė (b. l. 1). Savo parašu patvirtino ir daiktų patikrinimo protokolą (b. l. 3), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą (b. l. 4). Pareigūnas R. V. aiškiai nurodė, kad aptikus slėptuvę G. B. vyras iškart pradėjo grasinti, vėliau klausė, kas pranešė apie slėptuves (b. l. 78), iš esmės tą patį nurodė ir kiti pareigūnai. Atsiliepime į skundą bei apylinkės teismo posėdžio metu G. B. teigė, kad nematė, kaip buvo išimtos cigaretės ir pan., tačiau ši aplinkybė, apygardos teismo vertinimu, nėra reikšminga, nes vėliau byloje atsirado G. C. tariamas prisipažinimas, kuriame patvirtinamas cigarečių buvimas tose vietose. Taigi, ar G. B. realiai matė ar nematė, kaip buvo išimtos cigaretės, nėra tikslinga nustatinėti, nes nėra pagrindo manyti, jog tas cigaretes galėjo kas nors, pavyzdžiui pareigūnai, tyčia ten įdėti.

7. G. B. kaltė įrodinėjama ne tiek nustatant aplinkybes kas ir kada konkrečiai į įrengtas slėptuves įdėjo cigaretes, tačiau tuo, kad ji negalėjo nežinoti apie daromą nusižengimą. Viena iš slėptuvių buvo įrengta prie galinio kairės pusės automobilio rato, susijungianti su kuro baku. Iš pareigūnų paašikinimų matyti, kad kuro bake buvusios cigaretės užėmė didelę kuro bako dalį, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog G. B. negalėjo nesuprasti, jog kuro bakas atlieka ne tik savo tiesioginę funkciją, tačiau jame yra ir papildomų daiktų. Pati G. B. parodė, jog kiekvieną darbo dieną vyksta į darbą Vilniuje, taigi, santykinai didelį atstumą. Tokiu atveju ji negalėtų nepastebėti, kad jos kuro bako talpa yra sumažėjusi.

8. Pareigūnai, apžiūrėję automobilyje įrengtas slėptuves parodė, jog slėptuvės buvo naudojamos, jos nebuvo tik ką įrengtos, kraštai buvo parūdiję ir pan. Nors pati G. B. teigia, kad mažai supranta kokios ertmės (slėptuvės) buvo įrengtos ir t.t., tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog jos išsilavinimas ir patirtis yra pakankama, kad ji suvoktų, jog automobilio kuro bakas funkcionuoja kitaip, nei įprasta, t.y. jo tūris yra stipriai sumažėjęs.

9. Byloje yra ir G. C. prisipažinimas (b. l. 20). Šis prisipažinimas apygardos teismo neįtikina dėl keleto priežasčių. Visų pirma, bendra gabentų cigarečių vertė yra 3903,11 Eur. Baltarusijos Respublikoje šių cigarečių vertė, suprantama, būtų mažesnė, tačiau, atsižvelgiant į G. C. finansinę padėtį bei jo asmenybę darytina išvada, kad jis vargu ar galėjo tokios vertės cigarečių įsigyti pats. Įvertinus prisipažinimo (b. l. 20) turinį matyti, kad G. C. lyg ir turėjo automobilio savininkės ir jos vyro pasitikėjimą, su jais bendraudavo automobilio remonto klausimais, tačiau kažkodėl jiems neva nepranešė apie tai, kad rado įrengtas slėptuves, nors pats savaime toks pranešimas ir slėptuvių buvimas nėra neteisėtas, o priešingai – būtų pasitarnavęs automobilio savininko interesams.

10. Apklausiamas apylinkės teismo posėdžio metu G. C. painiojosi savo parodymuose, negalėdavo tiksliai įvardyti, kokius remonto darbus ankščiau buvo atlikęs su G. B. automobiliu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad G. B. dirba Vilniuje ir ten vyksta iš esmės kiekvieną darbo dieną, tačiau kartais neva palikdavo automobilį remontuoti ne autoservise Vilniuje, tačiau G. C., kurio patirtis automobilių remonto srityje yra kvestionuotina.

11. Apygardos teisėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tariamas G. C. prisipažinimas buvo pateiktas teismui tik pirmojo apylinkės teismo posėdžio metu, t.y. 2018 m. lapkričio 5 d., o aptariamas įvykis buvo tų pačių metų spalio 9 d. Prisipažinimą teismui pateikė ne pats G. C., o G. B., kas taip pat sudaro pagrindą abejoti prisipažinimo autentiškumu ir objektyvumu.

12. Susipažinęs ir įvertinęs visą byloje pateiktą medžiagą apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas priėmė netinkamą sprendimą dėl G. B. kaltės. Kaip minėta, nekyla ginčo, kad automobilyje esančios slėptuvės buvo įrengtos specialiai, jose buvo gabenamos akcizais neapmokestintos prekės – cigaretės. G. B. negalėjo nežinoti apie tai, nes ji nuolat vairuoja tą automobilį, negalėjo nepastebėti, jog į kuro baką telpa gerokai mažiau kuro, nei iki tol. Dėl G. C., kaip automobilių meistro, kvalifikacijos bei jo prisipažinimo padarius nusižengimą apygardos teismui taip pat kyla daug pagrįstų abejonių. Pareigūnų parodymai byloje taip pat yra išsamūs ir nuoseklūs, teismas neturi pagrindo netikėti tuo, kad G. B. vyras savo veiksmais parodė, jog žinojo, kas vyksta, kad yra slapta gabenamos cigaretės. Visuma šių duomenų sudaro pagrindą naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą kaip nepagrįstą ir tenkinti apeliacinį skundą.

13. ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. To paties straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas. Apygardos teismas skirdamas nuobaudą G. B. atsižvelgia į tai, kad ji ankščiau bausta administracine tvarka už greičio viršijimą (b. l. 15), neteista, kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino. Teisėjas vertina, kad net ir nenustačius G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tikslinga jai paskirti įstatymų leidėjo sankcijoje numatytą minimalią baudą – 5200 Eur. Išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis nuobauda turėtų būti dar labiau švelninama – nenustatyta. Sprendžiant dėl administracinės poveikio priemonės skyrimo būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Aptariamos administracinio poveikio priemonės skyrimas yra priskiriamas teismo diskrecijai, o įstatymų leidėjas nesuteikė prioriteto nei transporto priemonės konfiskavimui, nei nekonfiskavimui. Apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad automobilis šiuo atveju buvo specialiai pritaikytas cigarečių gabenimui, jame įrengtos specialios ertmės, todėl automobilis laikytinas administracinio nusižengimo padarymo priemone. Teismas vertina, jog yra nustatytos visos įstatyme ir teismų praktikoje suformuotos sąlygos automobilio konfiskavimui. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Nagrinėjamu atveju cigaretės, kurios buvo gabenamos paslėptos G. B. automobilyje, laikytinos administracinio nusižengimo dalyku, todėl konfiskuotinos įstatymo nustatyta tvarka.

14. Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį apygardos teismas baudos sumokėjimą nustato išdėstant jos mokėjimą 1 metams. Mokėjimo tvarka nurodyta nutarimo rezoliucinėje dalyje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą byloje.

G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį ir paskirti jai 5200 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą, ją sumokant per vienerius metus, kas mėnesį sumokant po 430 Eur, paskutinįjį mėnesį – 470 Eur.

Remiantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonę.

Remiantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti 250 pakelių „NZ Gold“ ir 997 pakelius „Minsk supers lims“ cigarečių, kaip administracinio nusižengimo dalyką ir jas sunaikinti.

Nustatyti, jog paskirtą baudą G. B. turi sumokėti per 1 metus nuo šio nutarimo išsiuntimo jai dienos, kas mėnesį sumokant po 430 Eur, paskutinįjį mėnesį – 470 Eur. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB „Citadele“ bankas sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); Luminor Bank AB sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank" AB sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 18092862905.

Nutarimas įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiamas.