- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- 1S-123-485/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- V. V.
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 2 d. nutarties, kuria pripažintas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendis dėl V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. V. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis naktį iš 2014 m. vasario 10 d. į 2014 m. vasario 11 d., kartu su nenustatytu bendrininku nuvyko į taupomąjį banką (banką) (duomenys neskelbtini), ketindamas ten įvykdyti vagystę. Nenustatytas bendrininkas išlaužė taupomojo banko lango rėmą pirmame aukšte ir taip pateko į biuro patalpą, o būdamas ten, jis išlaužė biuro duris. Pro šias duris patenkama į pagrindinį klientų aptarnavimo skyrių, kuriame yra būtent taupomojo banko individualių banko seifų terminalas. Po to, kai bendrininkas atidarė biuro patalpos duris, jis pasišalino iš taupomojo banko, o nuteistasis įlipo per išlaužtą langą į vidų. Tada nuteistasis pradėjo su atsuktuvu įsilaužti į individualius banko seifus terminale. Pirmiausia jis ieškojo kompiuterio atmintukų bei taip pat ir grynųjų pinigų. Nuteistasis ir jo bendrininkas visą laiką palaikė ryšį vienas su kitu per „(duomenys neskelbtini)“. Po to, kai nuteistasis atidarė daugiau negu 30 iš ten esančių iš viso 200 individualių banko seifų, jam bendrininkas pranešė, kad į vietą atvyko policija, kuriai apie tai buvo pranešta tyliosios signalizacijos dėka. Nuteistasis pabėgo per išlaužtą langą, bet iškart po to jis buvo sulaikytas prie taupomojo banko. Kadangi individualiuose banko seifuose, į kuriuos buvo įsilaužta, nebuvo nei kompiuterio atmintukų nei grynųjų pinigų, todėl nuteistasis nieko nepavogė.
2. Už šio nusikaltimo padarymą V. V. buvo nuteistas pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnį ir 23 straipsnį, t. y. už pasikėsinimą įvykdyti vagystę esant sunkinančioms aplinkybėms. Jam paskirta 365 dienų laisvės atėmimo bausmė.
3. 2020 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija persiuntė iš (duomenys neskelbtini) prokuratūros gautus dokumentus su prašymu dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžio V. V. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
4. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendis buvo pripažintas ir V. V. nuteisimas 365 dienų laisvės atėmimo bausme pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 243 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnį ir 23 straipsnį buvo suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalimi ir 178 straipsnio 2 dalimi, paliekant V. V. 365 dienų laisvės atėmimo bausmę, atliekamą pataisos įstaigoje.
5. Nuteistasis V. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti, o (duomenys neskelbtini) prokuratūros prašymą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžio pripažinimo atmesti.
5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo ir jo gynėjos prašymą subendrinti jam paskirtą bausmę su ankstesniu lygtiniu paleidimu. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. birželio 24 d. Po to, (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. nuteistajam priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kurį Lietuvos Respublika pripažino ir vykdė, tai yra Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartimi jam buvo paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismui apie (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendį buvo žinoma, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių teismas šio teistumo nepripažino. Šiuo atveju teismas nepagrįstai pagal (duomenys neskelbtini) taisykles nesubendrino ir į galutinę subendrintą bausmę pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės neįskaitė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalimi, V. V. 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra, neatlikęs 1 metų 5 mėnesių ir 16 dienų laisvės atėmimo bausmės.
5.2. Be to, (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 78 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato bausmės vykdymo senaties terminą, tai yra penkerius metus už nusikalstamas veikas, kai gresia laisvės atėmimas nuo vienų iki penkerių metų. (duomenys neskelbtini) prokuratūros prašymas dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo yra pateiktas praleidus šį terminą. Teismas taip pat netaikė BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino. Pažymima, kad prašymas dėl nuosprendžio pripažinimo turi būti pateiktas per įstatyme nustatytą terminą. Nuteistasis per visą minėtą laikotarpį niekur nesislapstė, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikinėjo bausmę, o 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, įsidarbino, turi nepilnametį sūnų ir kiekvieną mėnesį teikia jam išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. V. skundas tenkinamas iš dalies.
7. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) VII dalyje nustatytas taisykles (BPK 365 straipsnio 1 dalis). BPK 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.
8. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymo), kuriuo buvo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš nurodytų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kaip nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 3 punkte, teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai.
9. Remiantis BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendis, kuriuo V. V. buvo paskirta 365 dienų (vienų metų) laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjo 2014 m. birželio 24 d. Jokių duomenų, kad jis buvo pradėtas vykdyti, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas suponuoja išvadą, jog nuosprendžio vykdymo senatis pagal Lietuvos Respublikoje taikomą baudžiamąjį įstatymą (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingam asmeniui išduodant 2020 m. vasario 4 d. liudijimą dėl minėtu nuosprendžiu V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo Lietuvos Respublikai, galimai jau buvo suėjusi.
10. Tokio manymo nepaneigia ir aplinkybė, kad V. V. (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už kitos nusikalstamos veikos padarymą 2015 m. spalio 20 d., kadangi, net ir vertinant nuo šios datos, nuosprendžio vykdymo senaties terminas (3 metų) išduodant liudijimą galimai buvo pasibaigęs. Be to, pagal BK 96 straipsnio 3 dalį, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, todėl būtina įvertinti, ar analizuojamu atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eiga nebuvo sustojusi. Nuteistasis nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. birželio 20 d. buvo suimtas. Pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį, 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžio V. V. paskirtos 6 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. birželio 21 d. Taigi ši aplinkybė, kuri neabejotinai turėjo būti žinoma (duomenys neskelbtini) Respublikos atsakingoms institucijoms, taip pat akivaizdžiai nepatvirtina, jog nuteistasis po 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžio priėmimo pasislėpė.
11. Taigi šiuo atveju, nors apylinkės teismas nurodė, kad Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nenustatyti, tačiau šios aplinkybės išsamiau neanalizavo ir dėl nuosprendžio vykdymo senaties termino detaliau nepasisakė. Skundui nagrinėti pateiktoje medžiagoje esančiame lydraštyje, kuriuo siunčiamas liudijimas dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, minima (duomenys neskelbtini) teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo atšaukimo, tačiau teismui pateiktame liudijime ši aplinkybė nedetalizuojama. Minima nutartis, nors ir pridėta prie liudijimo, tačiau į lietuvių kalbą neišversta, todėl detaliau spręsti apie jos turinį, o tuo pačiu ir įvertinti BK 96 straipsnyje numatytam nuosprendžio vykdymo senaties klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, nesusipažinus su šia nutartimi galimybės nėra. Šiuo atveju neaišku, kokiam terminui galimai buvo atidėtas V. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, ar atidėjimas nebuvo panaikintas jau šiam terminui suėjus (nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. birželio 24 d., o nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo priimta 2019 m. spalio 9 d., taigi nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos praėjus daugiau kaip 5 metams). Pažymėtina, kad jau po nutarties dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo atšaukimo priėmimo, nuteistasis dar iki 2020 m. rugsėjo 1 d. atliko bausmę Lietuvos Respublikoje pagal kitą (duomenys neskelbtini) nuosprendį (2016 m.), po ko buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Ši aplinkybė neabejotinai turėjo ir galėjo būti žinoma išduodančios valstybės atsakingoms institucijoms (b. l. 4 esančiame išduodančiosios valstybės dokumente tiksliai nurodoma netgi pataisos įstaiga, kurioje nuteistasis atliko laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje). Liudijimas, kuris išduotas 2020 m. vasario 4 d., lydraščiu Lietuvos Respublikai išsiųstas tik 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir gautas Generalinėje prokuratūroje 2020 m. rugsėjo 21 d. Taigi šiuo atveju atsižvelgtina ir į komentuojamo liudijimo išdavimo ir išsiuntimo laikotarpį nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus klausimo kontekste.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog aplinkybių spręsti, kad šiuo atveju neegzistuoja Įstatymo 8 straipsnyje nurodytos sąlygos, vertinamu atveju nepakanka ir apylinkės teismas, nors ir formaliai nurodęs, jog šios aplinkybės nenustatytos, tinkamai tokio savo sprendimo nemotyvavo. Tuo tarpu papildomos informacijos gavimas, sprendžiant skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, apygardos teismui įvertinus nuosprendžio vykdymo senaties klausimą, kai skundžiamoje nutartyje apie tai visiškai nebuvo pasisakyta, panaikintų nuteistajam apeliacijos galimybę. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis naikintina, dėl skundo priimant naują sprendimą – grąžinant bylos medžiagą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Skunde aukštesniajam teismui taip pat prašoma Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi skirtą bausmę subendrinti su nuteistajam Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartimi nustatyta bausme, kuri yra iš dalies atlikta, 2020 m. rugsėjo 1 d. nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties ir bylos medžiagos, nors nuteistasis nurodė aplinkybę, jog jis pataisos įstaigoje atlikinėjo bausmę pagal vėlesnį nuosprendį, tačiau bausmių bendrinimo klausimas pirmos instancijos teisme nebuvo sprendžiamas. Dėl šios priežasties, grąžinant pirmosios instancijos teismui klausimą dėl galimybės pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės nuteistajam paskirtą bausmę Lietuvos Respublikoje, dėl skundo argumentų dėl bausmių subendrinimo detaliau nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. V. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – grąžinti bylos medžiagą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.