- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 1N-145/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atmestas A. K. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-320-348/2013 S. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį; Ž. K. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį.
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu, Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2013 m. birželio 10 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskaciją ir galimą civilinį ieškinį, buvo laikinai, iki 2013 m. gruodžio 6 d. apribotos įtariamojo Ž. K. ir A. K. nuosavybės teisės į pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune.
Kauno apygardos teisme 2013 m. rugsėjo 4 d. gautas A. K. prašymas panaikinti paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą jos valdomam turtui – pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmestas A. K. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį. Pareiškėjos teigimu, ji nepatenka į BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektų ratą, kadangi nagrinėjamoje byloje neturi jokio procesinio statuso, nėra materialiai atsakinga už savo veiksnaus vyro veiksmus. Be to, turtas, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, net ir teoriškai negali būti laikomas nusikalstamu būdu gautu ar įgytu turtu, kadangi tariamai padarytų veikų metu šis turtas jau beveik tris metus jiems priklausė bendrąją jungtine nuosavybės teise.
Pasak pareiškėjos, vien tai, jog jis yra kaltinamojo sutuoktinė ir jų turtas nėra atidalintas, nėra priežastis apriboti ir jos, su galimai padaryta nusikalstama veika nesusijusio asmens, nuosavybės teises. A. K. tvirtinimu, tokiu būdu pažeidžiami teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, baudžiamojo proceso tikslai, Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės.
Skunde pareiškėja nurodo, kad civilinis ieškinys vis tiek negalės būti užtikrintas iš viso turto, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kadangi išieškojimas iš jos turto dalies nėra galimas Lietuvos Respublikos civilinio ir civilinio proceso kodeksų nuostatų prasme.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos A. K. skundas atmestinas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam/ arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad bylą perdavus į teismą, nuosavybės teisės apribojimo arba jo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 151 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog baudžiamosiose bylose dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojimas.
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaip matyti iš baudžiamojoje bylos medžiagos, byloje yra pareikštas AB „SEB lizingas“ 96 611,74 Lt dydžio civilinis ieškinys (t. 1, b.l. 198).
BK 72³ straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas ir kaltininko šeimos nariams. Pareiškėjos skundą nagrinėjantis teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, ar pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, taip pat nesprendžia, ar, patenkinus civilinį ieškinį, priteistos sumos išieškojimas gali būti nukreiptas ne tik į Ž. K., bet ir į jo sutuoktinės turtą, ar bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Visi šie klausimai bus išspręsti teismo nuosprendžiu, tačiau, netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo bei jo sutuoktinės turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu žalos išieškojimas pagal pareikštą civilinį ieškinį, jeigu civilinis ieškinys būtų patenkintas, taip pat gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas, todėl šioje baudžiamojoje byloje turi būti taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas tiek į kaltinamojo Ž. K., tiek į jo sutuoktinės – pareiškėjos A. K. turtą.
Nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės, ar pareikšti civiliniai ieškiniai pagrįsti, nevertinamos. Visi šie klausimai bus išspręsti teismo nuosprendžiu, tačiau iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas Ž. K. ir jo bendraturtei šiuo metu taikomas pagrįstai.
BPK 151 straipsnio nuostatų prasme, teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą proporcingumo principas nepažeidžiamas. Tokiu asmens teisių suvaržymu siekiama užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (sunkus, apysunkis ir nesunkus nusikaltimai), laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nekilnojamąjį turtą negali būti vertinama kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, jos taikymo sąlygos ir pagrindai neišnyko.
Be to, iš byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2013 m. birželio 10 d. nutarimo matyti, kad įtariamajam Ž. K. ir jo bendraturtei A. K. nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant tik disponuoti nekilnojamu turtu (t. y. parduoti, įkeisti), tačiau paliekant juos šio turto saugotojais, kas reiškia, kad pareiškėja gali naudotis nekilnojamu turtu ir jį valdyti (t. 4, b.l. 137).
Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis atitinka įstatymo reikalavimus, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjos A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.