- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-629-601/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Birutė Bobrel, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- P. A. M.
- Atsakovas
- G. R., A. M., E. A., A. A.
- Trečiasis asmuo
- K. D. V., V. M.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovo P. A. M. atstovams advokatei D. Ž. ir A. M. , atsakovėms G. R. , jos atstovui adv. A. Žvironui, E. A. , tretiesiems asmenims K. D. V. , jos atstovei adv. N. Grubliauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. M. ir trečiojo asmens K. D. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-634-773/2008 pagal ieškovo P. A. M. ieškinį atsakovams A. M. , G. R. , E. A. ir A. A. , trečiajam asmeniui K. D. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir valdymo teisių gynimo bei atsakovės G. R. priešieškinį ieškovui P. A. M. , atsakovei priešieškinyje K. D. V. , trečiajam asmeniui V. M. , savivaldybės institucijai duodančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybei dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. A. M. ieškiniu prašė : 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) , tvarką pagal M. Ruzgio firmos „Lituka” 2006 m. paruoštą projektą, paskiriant naudotis: P. A. M. – 466 kv. m. asmeninio naudojimo žemės, pažymėtos indeksu B ir 24 kv. m. bendro ploto žemės, pažymėtos indeksu E; G. R. – 470 kv. m. asmeninio naudojimo žemės, pažymėtos indeksu C ir C1 bei 20 kv. m. bendro naudojimo žemės, pažymėtos indeksu E; A. A. ir E. A. - po 235 kv. m. asmeninio naudojimo žemės, pažymėtos indeksu D bei po 10 kv. m. bendro naudojimo žemės, pažymėtos indeksu E; K. D. V. – 490 kv. m. asmeninio naudojimo žemės, pažymėtos indeksu A ir A1; 2) įpareigoti atsakoves G. R. ir A. M. valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlaisvinti bendro naudojimo žemės sklypą, M. Ruzgio firmos „Lituka“ 2006 m. projekte pažymėtą indeksu „E“, nukeliant nuo jo tvorą ir kitus joms priklausančius daiktus per teismo nustatytą 1 mėn. terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; atsakovėms neįvykdžius šio reikalavimo per teismo nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę pačiam atlikti tuos veiksmus ir kartu išieškoti iš atsakovių išlaidas, susijusias su šio įpareigojimo įvykdymu (t. 2, b. l. 106-111).
Atsakovė G. R. priešieškiniu prašė (t. 1, b. l. 126-128) ieškovo P. A. M. ieškinį atmesti, ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) , tokią tvarką: ieškovui P. A. M. paskirti naudotis 490 kv. m. ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „B" (iš jų 19,63 kv. m. bendro naudojimo įvažiavimas); atsakovui V. M. paskirti naudotis 490 kv. m ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „A“ (iš jų 19,63 kv. m. bendro naudojimo įvažiavimas); atsakovei G. R. paskirti naudotis 490 kv. m. ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „C“; atsakovėms E. ir A. A. paskirti naudotis 490 kv. m. ploto žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis raide „D“ (t. 1, b. l. 126-128); žemės sklypo dalį, plane pažymėta raide „E“ paskirti bendram naudojimui P. A. M. ir K. D. V. (t. 3, b. l. 67).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Teismas sprendime nurodė, kad tarp bendraturčių kilo ginčas dėl 0,1960 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas), naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas nustatė, kad tarp bendraturčių naudojimosi ginčo sklypu tvarka nėra nustatyta, jis bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso šiems bendraturčiams: P. A. M. – 490/1960 sklypo dalių, G. R. – 490/1960 sklypo dalių, E. A. – 245/1960 sklypo dalių, A. A. – 245/1960 sklypo dalių, ir K. D. V. – 490/1960 sklypo dalių (t. 2, b. l. 143-144). Bendraturčiai ieškovas P. A. M. ir atsakovė G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir priešieškiniu prašydami nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarką pagal jų paruoštus žemės sklypo planus (t. 1, b. l. 106, 130a). Teismas laikė, kad abiejuose šalių pateiktuose projektuose išlaikytos bendraturčių dalys, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl nei vienas iš projektų nepažeidžia bendraturčių nuosavybės teisių. Pagal ieškovo P. A. M. projektą ieškovo patekimas per bendro naudojimo žemę iki jam priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), yra tarp atsakovių G. R. ir A. ir E. A. gyvenamųjų namų ir ūkio pastatų, atsakovės G. R. namą apeinant šalia dviejų šio namo sienų, kuriose yra suformuoti įėjimai į namą. Tuo tarpu pagal atsakovės G. R. projektą ieškovo patekimas iki jam priklausančio gyvenamojo namo būtų tarp trečiojo asmens K. D. V. ir atsakovei G. R. priklausančių gyvenamųjų namų, praeinant tik šalia vienos šių namų sienos. Be to, pagal ieškovo pateiktą projektą ieškovo patekimas iki jam priklausančio namo yra suformuotas su posūkiu 90 laipsnių kampu, darant apie 45 laipsnių antrą posūkį priėjus atsakovėms priklausančio ūkinio pastato galą, tuo tarpu pagal atsakovės projektą ieškovo patekimas iki jam priklausančio namo yra tiesioje linijoje ir nuo (duomenys neskelbtini) ženkliai trumpesniu atstumu. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės G. R. pateiktas žemės naudojimo tvarkos projektas labiau atitinka žemės sklypo bendraturčių interesų pusiausvyros principą, yra patogesnis naudojimuisi, bendrai darantis mažesnę neigiamą įtaką naudojantis visiems bendraturčiams priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais, todėl yra labiau teisiškai pagrįstas. Vertinant šalių pateiktus žemės naudojimo tvarkos projektus siekiant minimizuoti ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, teismas laikė, kad atsakovės pateiktas žemės naudojimo tvarkos projektas yra labiau teisiškai pagrįstas, kadangi patekimas iki ieškovo gyvenamojo namo suformuotas tarp atsakovių namų, lemtų didelę grėsmę kilti naujiems šalių konfliktams ir teisiniams ginčams dėl naudojosi bendra žeme būdo, įvairių valdymo teisių pažeidimų ir pan., tuo tarpu pagal G. R. pateiktą žemės naudojimo tvarkos projektą, patekimas iki ieškovui priklausančio namo yra formuojamas tik šalia vienos atsakovės namo sienos, kurioje nėra įėjimo į jos namą, todėl yra žymiai mažesnė šių asmenų kontaktavimo ir konfliktavimo tikimybė, be to, pagal atsakovės pateiktą projektą ieškovo patekimas iki jam priklausančio gyvenamojo namo yra šalia trečiajam asmeniui K. D. V. priklausančio gyvenamojo namo sienos, o civilinėje byloje nėra duomenų, kad šių asmenų santykiai būtų konfliktiški. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktą projektą yra numatytas ženkliai mažesnis - 39,26 kv. m. bendro naudojimo žemės sklypo plotas (t. 1, b. l. 130), tuo tarp pagal ieškovo projektą numatyta palikti viso 64 kv. m. bendro naudojimo žemės ploto (t. 1, b. l. 104), be to, pagal ieškovo projektą bendro naudojimo žeme naudosis daugiau asmenų: P. A. M. , G. R. , A. A. ir E. A. , tuo tarpu pagal atsakovės projektą - bendro naudojimo žeme naudosis tik K. D. V. ir P. A. M. . Teismas laikė, kad nors byloje yra pakankamai įrodymų (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, Kauno miesto Požėlos rajono apylinkės teismo 1971 m. kovo 17 d. sprendimas) (t. 1, b. l. 62-63) patvirtinančių, kad pagrindinis patekimas į ieškovui priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), būdavo per žemės sklypo dalį pagal ieškovo pateiktą žemės naudojimosi tvarkos projektą, tačiau šalys tarpusavio susitarimu niekada nebuvo nustatę ginčo sklypo naudojimosi tvarkos, 1971-03-17 teismo sprendimas tik patvirtina, kad tarp šalių giminaičių kildavo nesutarimai dėl šio žemės sklypo valdymo ir naudojimo, todėl sprendė, kad praeityje tarp šalių faktiškai buvusi naudojimosi ginčo sklypu tvarka, patenkant į šiuo metu ieškovui priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), sprendžiant klausimą dėl pirmą kartą nustatomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nėra reikšminga. Teismas nurodė, jog tiek patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 106 - 111, t. 1, b. l. 104), tiek patikslintu priešieškiniu (t. 1, b. l. 126 - 128, t. 3, b. l. 28, 68), šalys prašė nustatyti ginčo sklypo naudojimo tvarką, nenurodant būdo, kaip bus naudojamasi bendro naudojimo žeme, t. y. nenustatant, ar tai yra įvažiavimas, pravažiavimas, praėjimas ar kt. Teismui atlikus ginčo sklypo vietos apžiūrą (t. 1, b. l. 144 - 145) nustatyta, kad bendro naudojimo žemės sklypas, siekiant sudaryti sąlygas ieškovui patekti iki jam priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , gali būti tiek tarp gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), tiek tarp gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), nes tarp šių namų yra panašūs atstumai, atitinkamai 394 cm ir 429 cm (pagal ekspertizės išvadą atitinkamai 420 ir 427 cm) (t. 2, b. l. 28), o tarp namų, esančių (duomenys neskelbtini), augantis medis ir šulinys iš esmės patekimui netrukdys, be to, šie daiktai gali būti lengvai pašalinti. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pagal ekspertizės išvadas nuolydis nuo (duomenys neskelbtini) šaligatvio iki namų (duomenys neskelbtini) yra 14 proc., nepaneigia galimybės naudotis šia sklypo dalimi kaip patekimu į namą, esantį (duomenys neskelbtini) . Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus atstovė Ž. Šabūnienė teismo posėdžio metu nurodė, kad įvažiavimas tarp namų 45–47 prieštarautų normatyvams, o urbanistiniu požiūriu bendro naudojimo žemė gali būti ir tarp 45-47, ir tarp 43-45 namų (t. 3, b. l. 38). Taip pat teismas pažymėjo, kad tai, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal teisės aktus gali būti naudojamas ir neįrengus įvažiavimo prie pat šio namo sienos, pavirtina ir ekspertizės akto išvados 14 p., kurioje nurodyta, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2004 „Gyvenamieji namai“ II skirsnyje „Esminiai statinio reikalavimai“, „Gaisrinė sauga“ prie kiekvieno gyvenamojo namo turi būti įrengtas privažiavimas gaisrinei technikai, iki 4 aukštų namams privažiavimas gaisrinei technikai gali būti įrengiamas 25 m atstumu iki pastatų, tuo tarpu atstumas nuo (duomenys neskelbtini) namo yra apie 19 m (t. 2, b. l. 29). Kita vertus, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovui priklausančio gyvenamojo namo dislokacija ginčo sklype yra susiformavusi istoriškai, jis buvo pastatytas ne prie pat (duomenys neskelbtini), todėl siekis įrengti įvažiavimą iki pat šio namo sienos, siekiant automobiliu važiuoti šalia kitiems sklypo bendraturčiams priklausančių gyvenamųjų namų, nėra pagrįstas visų žemės sklypo bendraturčių interesų pusiausvyros atžvilgiu, neatitinka proporcingumo principo (CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.). Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir nustatęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovės prašomas nustatyti naudojimosi ginčo sklypu projektas yra priimtiniausias tiek abiejų ginčo šalių interesų pažiūriu, tiek visų žemės sklypo bendraturčių interesų pusiausvyros požiūriu, šis projektas, įvertinant istoriškai susiklosčiusias šalių ir jų giminaičių nesutarimo priežastis, yra optimaliausias, minimizuojantis galimus konfliktus, be to, patogus ir pagal esamas sąlygas maksimaliai sudarantis šalims autonomiškai naudotis jiems priklausančiomis tiek žemės sklypo, tiek jame esančių statinių dalimis, o taip pat atitinkantis Žemės įstatyme įtvirtintus siekius žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais, ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, ir nustatė žemės naudojimo tvarką pagal atsakovės pateiktą žemės naudojimo tvarkos projektą, parengtą pagal UAB „Bendrieji statybos projektai“ žemės sklypo planą (CK 1.5 str., 4.75 str. 1 d. ir 4.81 str. 1 d.). Teismui atmetus ieškovo ieškinio reikalavimo dalį nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, netenkino ir jo ieškinio reikalavimo dalies dėl valdymo teisių pažeidimo, kuria ieškovas teismo prašė įpareigoti atsakoves G. R. ir A. M valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlaisvinti bendro naudojimo žemės sklypą, M. Ruzgio firmos „Lituka“ 2006 m. projekte pažymėtą indeksu „E“, nes ši žemės sklypo dalis yra paskiriama naudotis atsakovėms ir joje esantys daiktai ieškovo teisių nepažeidžia (CK 4.93 straipsnis). Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus, priteisė iš ieškovo P. A. M. atsakovės G. R. naudai, 100 Lt žyminio mokesčio bei 182 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93 str., 96 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo: 1) panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus patenkinti; 2) priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas visas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Motyvuose nurodo:
1) teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovui priklausantis gyvenamas namas stovi toliausiai nutolęs nuo Piliakalnio g., todėl ir bendrai naudojamo žemės sklypo ploto dalis gali būti didesnė;
2) tarp namų 2Alm (K. D. V. ) ir 3Alm (G. R. ) yra skirtingas žemės sklypo aukštis, auga du medžiai, yra vandentiekio tinklai, kurie trukdo normaliam patekimui iki ieškovo namo;
3) nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą projektą, kaip nurodė ekspertai, bendro sklypo, pažymėto raide „E“, nuolydis yra 14%, kuris viršija didžiausią leistiną 12% nuolydį;
4) nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovės projektą, ieškovas neturės jokios realios galimybės iki savo namo atsivežti kuro, statybinių medžiagų, be to, dėl skirtingo žemės aukščio, ieškovui paskirta naudotis žemės sklypo dalis yra nepatogi vaikščioti (ieškovas gimęs 1932 m);
5) pagal atsakovės pateiktą projektą, siekiant išlyginti bendram naudojimui paskirtą žemės sklypą, yra reikalingos papildomos nemažos sąnaudos, tuo tarpu pagal ieškovo pateiktą projektą jokių papildomų lėšų nereikia;
6) teismas netinkamai vertino 1971-03-17 sprendimą (nepagrįstai juo nesirėmė), kuriame konstatuota, kad vienintelis normalus ir saugus patekimas iki ieškovo gyvenamojo namo - bendras žemės sklypas tarp gyvenamųjų namų 3Alm ir 4Alm, minėtos faktinės aplinkybės nuo 1971 m. nėra pasikeitusios;
7) ieškovės pateiktas projektas neatitinka CK 4.75 str. ir 1.5 str. reikalavimų, kadangi ieškovui priskirta naudotis bendro žemės sklypo dalis pažymėta raide „E“, yra akivaizdžiai nesaugi ir pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus;
8) teismas neįvertino atstumų tarp gyvenamųjų namų nustatydamas naudojimosi tvarką žemės sklypo dalimis, kadangi pagal vietos apžiūros protokolą matyti, kad tarp gyvenamųjų namų 2Alm ir 3Alm atstumas yra mažesnis nei tarp 3Alm ir 4Alm;
9) teismas sprendime neapgrįstai išdėstė argumentus dėl posūkio kampų (90 ir 45 laipsnių), kadangi ieškovas nereiškė reikalavimo dėl įvažiavimo, o atsakovė minėto reikalavimo taip pat atsisakė;
10) teismas nevertino ir visiškai nepasisakė dėl liudytojų parodymų. Atsakovės liudytoja J. M. P. teismui patvirtino, kad ginčo valdoje nuo 1957 m buvo vienintelis pravažiavimas prie 47-ojo namo, į ieškovui priklausantį namą kuras buvo vežamas žemės sklypo dalimi tarp 45-ojo ir 47-ojo namų, t. y. atsakovių namų, tuo tarpu tarp 43 ir 45 namų nebuvo ir negalėjo būti jokio praėjimo.
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo K. D. V. prašo panaikinti teismo sprendimą bei priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) tiek ieškovo tiek atsakovės pateikti projektai prieštarauja teises aktams, ką patvirtino ir ekspertas A. K. , t. y. pagal UAB „Bendrieji statybų projektai“ projektą, įvažiavimui tarp namų Nr. 43 ir Nr. 45 įrengti lieka - 3,32 m, atstumas, įvažiavimo nuolydis - 14%; pagal M. Ruzgio firmos „Lituka“ projektą įvažiavimui įrengti lieka 3,21 m, nors didžiausias išilginis nuolydis nebūtų viršijamas;
2) nesant techninei galimybei įrengti privažiavimo prie 43A namo, teismas negalėjo pakeisti 1971-03-17 įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto praėjimo tarp 45 ir 47 namų, kuriuo visą laiką naudojosi 43A namo gyventojas ir juo nesiremti, be to nei viena iš šalių neginčijo minėto sprendimo, neprašė jo pakeisti, todėl jis privalomas tiek bylos šalims, tiek ir teismui, nagrinėjančiam bylą (CPK 18).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atsakovai G. R. , E. A. , A. A. , A. M. prašo ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atmesti. Motyvuose nurodo:
1) ieškovas nenurodė argumentų bei nepateikė įrodymų, kad būtų galima panaikinti skundžiamą sprendimą, be to, ieškovo nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra tik jo samprotavimai kaip pasidaryti įvažiavimą pro kito namą ir, kad niekas nevažinėtų pro jo namą. Ieškovas ginčo valdoje negyvena daug metų, nori ją parduoti;
2) K. D. V. apeliacinis skundas taip pat nepagrįstas, kadangi privažiavimas, priėjimas turi būti nustatytas, be to, pati K. D. V. galėjo teikti savo projektą, tačiau to nepadarė. Šalys tarpusavio sutarimu niekada nebuvo nustatę ginčo sklypo naudojimosi tvarkos, o teismo sprendimas tik patvirtino aplinkybę, jog tarp giminaičių nuolat kildavo nesutarimai dėl ginčo žemės valdymo ir naudojimo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ir tretysis asmuo K. D. V. prašė ieškovo apeliacinį skundą patenkinti, atsakovai prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nustatyta, kad byloje tarp bendraturčių kilo ginčas dėl 0,1960 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas), naudojimosi tvarkos nustatymo, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso šiems bendraturčiams: P. A. M. – 490/1960 sklypo dalių, G. R. – 490/1960 sklypo dalių, E. A. – 245/1960 sklypo dalių, A. A. – 245/1960 sklypo dalių, ir K. D. V. – 490/1960 sklypo dalių (t. 2, b. l. 143-144). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (t. 1, b. l. 131-139, t. 2, b. l. 113-114) matyti, kad šiame žemės sklype yra šie nekilnojamieji daiktai : ieškovui P. A. M. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 1A1m, kurio adresas (duomenys neskelbtini); atsakovei G. R. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 3A1m, kurio adresas (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalis ūkinio pastato 6I1m; atsakovėms A. ir E. A. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/2 dalis gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 4A1m, kurio adresas, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 136-139) ir po 1/3 dalis ūkinio pastato, pažymėto 6I1 m, ir po 1/2 dalį kiemo rūsio, pažymėto indeksu 7I1b ir šiltnamio, pažymėto indeksu 14Šlg; trečiajam asmeniui K. D. V. priklauso gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 2A1m, ir ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 5I1m, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Bendraturčiai ieškovas P. A. M. ir atsakovė G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir priešieškiniu prašydami nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarką pagal jų paruoštus žemės sklypo planus (t. 1, b. l. 106, 130a).
Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismų praktikoje nustatyta, kad vertinant bendraturčių reikalavimus patvirtinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančią žemės naudojimo tvarką, atsižvelgtina į šiuos kriterijus: 1) proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą; 3) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje; 4) kuri naudojimosi žemės sklypu tvarka palieka mažesnius bendro naudojimo žemės plotus; 5) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka tarp bendraturčių nusistovėjusiai tvarkai; 6) ar teisės aktų nustatyta tvarka galima naudotis žemės sklypu pagal prašomą patvirtinti tvarką. Pažymėtina, kad teismo pareiga - priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).
Lietuvos Respublikos CPK 185 str. numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas. Visiškai pagrįstai bendraturčių ginčo sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta pagal atsakovės G. R. pateiktą projektą (planą), nes: 1) pagal G. R. projektą nustatomas praėjimas iki ieškovo namo yra daug trumpesnis ir tiesus (17,0 m), o pagal ieškovo projektą nustatomas praėjimas būtų su 90 laipsnių kampu ir ilgesnis (25,6 m); 2) pagal G. R. projektą nustatomas praėjimas yra tik prie vienos atsakovės G. R. namo sienos, o pagal ieškovo projektą nustatomas praėjimas būtų prie dviejų atsakovės G. R. namo sienų; 3) pagal G. R. projektą nustatomas praėjimas bus bendrai naudojamas tik ieškovo ir trečiojo asmens K. D. V. (du bendraturčiai), kurių santykiai nėra konfliktiniai, o pagal ieškovo projektą nustatomas praėjimas būtų naudojamas ieškovo, G. R. , A. A. ir E. A. (keturi bendraturčiai), kurių santykiai yra konfliktiniai; 4) pagal G. R. projektą bendro naudojimo žemės (praėjimui) lieka tik 39,26 kv. m., o pagal ieškovo projektą bendro naudojimo žemės (praėjimui) lieka 64,0 kv. m. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės G. R. pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas yra priimtinausias ir optimaliausias tiek visų bendraturčių interesų pusiausvyros požiūriu, tiek abiejų ginčo šalių interesų požiūriu, minimalizuojantis galimus konfliktus bei patogus ir sudarantis šalims sąlygas maksimaliai autonomiškai naudotis jiems priklausančiomis žemės sklypo ir juose esančių statinių dalimis. Šią išvadą patvirtina ir 2007 m. balandžio 17 d. atlikta urbanistinė techninė ekonominė ekspertizė Nr. 07-04/36 ( t. 2, b. l. 26-30).
Nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino 1971 m. kovo 17 d. teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra aptartas apeliantų minimas teismo sprendimas (3 t., b. l. 90). Pažymėtina, jog 1971 m. kovo 17 d. teismo sprendime buvo nagrinėjamas klausimas dėl pažeistų teisių atstatymo, bet ne dėl bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (tarp bendraturčių naudojimosi tvarka nenustatyta), todėl iškilus nesutarimams tarp bendraturčių dėl naudojimosi tvarkos, šis ginčas turi būti sprendžiamas teismo tvarka, t. y. teismas turi nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Iš 1971 m. kovo 17 d. teismo sprendimo galima matyti tik tai, kad ieškovo projekte siūloma bendram naudojimui ginčo žemės sklypo dalis buvo bendrai naudojama ir dėl to kildavę nesutarimų (šis faktas nėra ginčijamas nagrinėjamoje byloje) ir tai neduoda pagrindo spręsti, jog būtent ta ginčo žemės sklypo dalis turi būti paskirta naudotis ieškovui. Faktinė nusistovėjusi tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka yra tik vienas iš daugelio kriterijų nustatant naudojimosi tvarką. Be to pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, jog faktinė nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu (praėjimu) tvarka buvo tarp atsakovės G. R. (Nr. 45) ir atsakovių E. ir A. A. (Nr. 47) gyvenamųjų namų, nes dėl to buvo ginčai, o iš šalių paaiškinimų matyti, jog prie ieškovo gyvenamojo namo buvo patenkama ir praėjimu tarp atsakovės G. R. (Nr. 45) ir trečiojo asmens K. D. V. (Nr. 43) gyvenamųjų namų.
Nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, kad tarp atsakovės G. R. (Nr. 45) ir trečiojo asmens K. D. V. (Nr. 43) gyvenamųjų namų esantis skirtingas žemės aukštis, augantys du medžiai, esantys vandentiekio tinklai yra trukdis normaliam ieškovo patekimui iki jo namo. Teisėjų kolegija pažymi, jog naudojimosi tvarkos nustatymas paprastai yra susijęs su tam tikromis išlaidomis, t. y. tam, kad būtų išspęstas tarp šalių kilęs ginčas, atkurta teisinė taika, paprastai vienai iš šalių ar abiems šalims, jų pačių patogumui, tenka atlikti tam tikrus darbus, susijusius su tam tikromis išlaidomis, tačiau šių išlaidų turėjimas negali būti pagrindu užkertančiu kelią optimaliausiam ginčo sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui. Be to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patekimui (praėjimui) prie savo namo netrukdo augantys medžiai, kurie, esant reikalui, gali būti nesunkiai pašalinti ir vandentiekio tinklai, nes tarp namų praėjimui esantis plotis yra 3,94 m. Esantis nepatogumas dėl skirtingo žemės aukščio (apie 0,9 m), techniškai nesunkiai gali būti pašalintas.
Apeliantai, prieštaraudami atsakovės pasiūlytam projektui, nepagrįstai remiasi eksperto nurodomu 14 procentų esančiu bendro naudojimo žemės sklypo nuolydžiu (galimas 12 procentų), nes šie ribojimai yra skirti įvažiavimui įrengiant (urbanistinė techninė ekonominė ekspertizė Nr. 07-04/36), bet ne praėjimui.
Kiti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesines teisės normas, todėl apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais, netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi apeliaciniai skundai atmestini, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti) priteistinos iš ieškovo ir trečiojo asmens (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. A. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens K. D. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) atsakovei G. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.