Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti.

Vilniaus PN atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 80).

Kalėjimų departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Valstybės institucijos ir jų pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Skundžiamu nutarimu Vilniaus PN direktorius nutarė pareiškėjui skirti nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 12-kai mėnesių (b. l. 44). Skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis buvo priimtas, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 22 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 2015 m. gruodžio 22 d. kameroje Nr. 18 pradėjo grasinti kitam nuteistajam ir stūmė pareigūną, kiek vėliau, atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą sugrįžti į kamerą ir staiga pradėjo bėgti priešinga kryptimi, kurstydamas kitus nuteistuosius nepaklusimui, o dar vėliau grasino pareigūnui, jį nužudyti, nereaguodamas į pareigūno nurodymus nusiraminti. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei 2 dalies 7 ir 8 punktus. Minėtame nutarime nurodyta, kad jis priimtas, vadovaujantis BVK 142 straipsniu. Pareiškėjas, nesutikdamas su nutarimu, prieš kreipiantis į administracinį teismą, dėl šios nuobaudos privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka pateikė skundą Departamentui (b. l. 33–36), kuris sprendime nurodė, kad nuobauda buvo skirta pagrįstai (b. l. 25–26). Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

BVK (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.) 142 straipsnyje įtvirtintos nuobaudų rūšys, skiriamos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Pagal BVK 112 straipsnio 1 dalį, režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. BVK 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Bendrosios nuteistųjų pareigos yra įtvirtintos BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatose, numatančiose, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Specialiąsias nuteistųjų pareigas įtvirtina BVK 110 straipsnis, kurio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato nuteistųjų pareigą laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 110 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad nuteistiesiems draudžiama kurstyti kitus atsisakyti vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus bei naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimas reiškia, kad nuteistasis itin piktybiškai pažeidė režimą (Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68, 3.2 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas R. U. (R. U.) tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, nurodydamas, kad 2015 m. gruodžio 22 d. apie 16.10 val. kameroje Nr. 18 pareiškėjas atsisakė priimti į kamerą kitą nuteistąjį, paaiškindamas, kad kažkas iš kitos kameros pro langą sušuko, jog šis nuteistasis yra „ožys“ (b. l. 39). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tada buvo pasiūlyta pareiškėjui pačiam pereiti į kitą kamerą, tačiau pareiškėjas atsisakė, reikalaudamas išvesti minėtą nuteistąjį ir grasindamas su juo fiziškai susidoroti, kurstė kitus nuteistuosius nepaklusti tokiam pareigūnų sprendimui, todėl pareiškėjui buvo nurodyta išeiti iš kameros ir ateiti į tarnybines patalpas paaiškinti nepasitenkinimą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti šį pareigūno nurodymą, o pareigūnui paėmus jį už rankos ir bandant išvesti iš kameros, pareiškėjas bandė pareigūną stumti, tačiau pareigūnas jį vis tiek išsivedė ir tarnybinėse patalpose dar kartą siūlė pačiam pereiti į kitą kamerą, vėliau pareiškėjas pabėgo nuo prižiūrėtojų ir buvo sulaikytas kitame koridoriaus gale.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 23 d. 10 val. vyko Vilniaus PN drausmės komisijos posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas siūlyti direktoriui pareiškėjui skirti nuobaudą (b. l. 42). Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad pareiškėjas, jį pasivijus koridoriaus gale, buvo atsistojęs į kovinę padėtį ir pasiruošęs smūgiuoti pareigūnams, o panaudojant prieš jį specialias priemones (pririšimą prie specialios lovos), pareiškėjas rėkė „aš tau perpjausiu gerklę arba čia, arba išėjęs į zoną, arba apipilsiu verdančiu vandeniu snukį“. Protokole nurodyta, kad pareiškėjas nekreipė dėmesio į pareigūno nurodymą nusiraminti. Protokole taip pat nurodyta, kad pareiškėjas turi 4 galiojančias nuobaudas. Aplinkybes dėl nepaklusimo grįžti į kamerą ir dėl grasinimų nužudyti 2015 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime direktoriui nurodė su pareiškėju tuo metu buvęs Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. Z. (b. l. 46). Prie šio pranešimo buvo pridėtas protokolas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas žodžiu paaiškino „nieko nerašysiu“ (b. l. 48). Iš esmės tas pačias aplinkybes savo parašais patvirtino ir Vilniaus PN prižiūrėtojai S. S. ir R. J. L. (b. l. 49).

Pareiškėjas pateikė teismui kitų nuteistųjų (A. B., D. D., T. A. ir A. G.) rašytinius paaiškinimus (b. l. 12–14, 74). A. G. nurodė, kad pareiškėjas nukentėjo be jokio pagrindo, nes jis tik paprieštaravo aštunto žmogaus patalpinimui į septynių vietų kamerą (b. l. 74). T. A. nurodė, nesuprantantis, kodėl R. U. išstūmė pareiškėją iš kameros, pasiteiravus, kodėl į kamerą talpinamas 8-tas žmogus, nors kameroje yra tik 7-ios gulimos vietos.

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti Vilniaus PN pareigūnai A. Z. ir R. U., kurie teismui nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 22 d. elgėsi agresyviai, nepakluso pareigūnų nurodymams, kurstė kitus nuteistuosius nepaklusti (t. y. nepriimti į kamerą kito nuteistojo), grasino kitam nuteistajam bei pareigūnui. Be to, pažymėjo, kad toks elgesys pareiškėjui yra būdingas, panaši situacija yra pasikartojusi ir vėliau.

Teismas neturi pagrindo abejoti priesaiką davusių statutinių valstybės tarnautojų rašytiniais bei žodiniais parodymais. Pareiškėjas teismui taip pat nenurodė aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, kad Vilniaus PN pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė melagingą informaciją, t. y. kad pareigūnai yra suinteresuoti specialiai kenkti pareiškėjui ir nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

Pataisos namai yra specifinė įstaiga, kurios veikla yra griežtai reglamentuota ir nuteistieji privalo laikytis nustatytų elgesio taisyklių. Pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Todėl pareiškėjas, žinodamas pataisos namų tvarką, turėjo vykdyti pareigūnų nurodymus, bet elgėsi priešingai, t. y. nevykdė pareigūno nurodymo išeiti iš kameros, vėliau – bandė pabėgti nuo jį į kamerą lydėjusių pareigūnų, grasino ne tik kitam nuteistajam, bet ir pareigūnams. Nepaklusimą pareigūnams iš dalies patvirtina ir pats pareiškėjas, skunde nurodydamas, kad buvo grubiai paimtas už rankos ir išvestas iš kameros (b. l. 1 antra pusė) bei nurodydamas, kad pabėgo iš kabineto ir nubėgo į koridoriaus galą (b. l. 1). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo gali būti pareikšta įstatymu nustatyta tvarka, o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) (LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-99/2014). Taigi, pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN sprendimu apgyvendinti 7-ių vietų kameroje 8-nis asmenis, turėjo teisę teikti Vilniaus PN direktoriui dėl to skundus, o ne protestuoti prieš tokį sprendimą grasinimais, agresyvaus elgesio demonstravimu ar kitais bausmės atlikimo režimo pažeidimais.

Pagal BVK 143 straipsnio 2 dalį, skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirta griežta nuobauda (perkėlimas metams į drausmės grupę), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas grasino nužudyti pareigūną, atsisakė pateikti pasiaiškinimą, taip pat į tai, kad jau turėjo 4-ias galiojančias nuobaudas, ši nuobauda nelaikytina neproporcinga a r neadekvati pareiškėjo padarytiems pažeidimams. Konstatuotina, kad skundžiamas Vilniaus PN nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai, nėra pagrindo panaikinti Departamento sprendimą, kuriuo Vilniaus PN nutarimas buvo pripažintas teisėtu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu bei 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.