Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-24 · Byla Nr. ATP-556-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-03-21Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-24
Bylos Nr.
ATP-556-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00332-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
V. D.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-556-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00332-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.4; 45.4.5; 45.4.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarimo, kuriuo V. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d., nubaustas 110 Lt bauda; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. D. pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 123 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. vasario 9 d., 17.07 val., Vilniaus r., Užubalių k., vairuodamas E. J. vardu registruotą automobilį ,,Renault Laguna“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgęs į vairuojamo automobilio greitį, nesilaikė tinkamo atstumo ir atsitrenkė į priekyje jo važiavusį S. T. vairuojamą automobilį ,,Mistubishi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, nesusitaręs su sugadinto turto savininku ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai, pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET taisykles, taip pat jis vairavo automobilį, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarimą pakeisti – palikti galioti dalyje dėl 3500 Lt baudos skyrimo ir panaikinti dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo 4 metams. Apeliantas mano, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas išsamiai ir objektyviai neištyrus visų faktinių aplinkybių.

Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas neapklausė policijos pareigūnų, surašiusių administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei nukentėjusiojo asmens S. T., todėl neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių ir nevisapusiškai bei neišsamiai išnagrinėjo bylą. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausdamas nei vieno policijos pareigūno, nors jų parodymai turėjo esminės reikšmės, visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių ir nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog bylą nagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas rėmėsi tik rašytiniais policijos pareigūnų pateiktais įrodymais, kurie šiuo atveju yra nepakankami. Atsižvelgiant į tai, kad teismo paskirta nuobauda už apelianto padarytus administracinius teisės pažeidimus yra pakankamai sunki, teisingas ir išsamus visų aplinkybių išaiškinimas, apelianto nuomone, yra labai svarbus siekiant įvertinti, ar paskirta nuobauda yra tinkama.

Apeliantas taip pat nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas skirdamas nuobaudą neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis remiantis galėjo būti paskirta mažesnė nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda. Apeliantas mano, kad jam paskirta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 metams yra per griežta ir gali būti pakeista. Pasak apelianto, skirdamas nuobaudą teismas turėtų atsižvelgti į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes ir pobūdį, į apelianto asmenybę ir turtinę padėtį, kadangi šeimoje jis yra pagrindinis pragyvenimui skirtų lėšų šaltinis, išlaiko nedirbančią žmoną ir du mažamečius vaikus, kurių vienas neįgalus, rūpinasi pensininkais tėvais. Apeliantas pažymi, kad po pažeidimo padarymo sutiko su pažeidimais ir galisi dėl jų padarymo, kas Vilniaus rajono apylinkės teismo buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą neatsižvelgė ir neįvertino apelianto sudėtingos turtinės ir šeimyninės padėties. Skiriant nuobaudą nebuvo pakankamai individualizuotos visos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu pinigus uždirba versdamasis atsitiktiniais darbais, neturėdamas teisės vairuoti netektų bet kokios galimybės susirasti tokių darbų, kadangi gyvena kaime, susisiekimas su miestu yra sudėtingas, reikalaujantis didelių laiko sąnaudų. Apeliantas pažymi, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra labai reikalingas, kadangi jis turi nepilnamečių vaikų, kuriuos kiekvieną dieną iš kaimo reikia vežioti į vaikų ugdymo įstaigas. Apelianto finansinė padėtis yra sunki, žmona nedirba, jis vienas yra priverstas išlaikyti du mažamečius vaikus, kurių vienas yra neįgalus. Kadangi šeimos pajamos yra nedidelės, didžioji dalis lėšų yra skiriama vaikų priežiūrai, būtinų daiktų, maisto, drabužių, medikamentų įsigijimui. Apeliantas taip pat prižiūri savo pensinio amžiaus tėvus, juos turi vežioti pas gydytojus, rūpintis jų buitimi, o tai neišvengiamai susiję su vairavimu. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, apeliantas neteks ir bet kokio pragyvenimo šaltinio, be kurio jo šeimai bus sunku išgyventi. Taigi, netekus teisės vairuoti transporto priemones neigiamas pasekmes patirs ne tik apeliantas, bet ir jam artimi žmonės. Apeliantas mano, kad vien paskirtos baudos suma jam yra labai didelė, sukelianti sunkias pasekmes, apeliantas padarė išvadas ir yra pasiryžęs ateityje stropiai laikytis įstatymų ir nedaryti naujų teisės pažeidimų. Apeliantas nurodo, kad teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, galėtų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neatimti tiesės vairuoti transporto priemones. Tai, apelianto manymu, neužkirstų kelio nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 str., pasiekimui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris (toliau institucija) nurodo, kad apeliacinį skundą laiko nepagrįstu. Institucija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą bei skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į V. D. asmenybę ir turtinę padėtį, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir į sunkinančios aplinkybės nebuvimą bei skyrė vidutinę sankcijoje už padarytus pažeidimus numatytą nuobaudą. Institucija mano, kad prevenciniai administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., negalėtų būti pasiekti, jei skiriamos nuobaudos būtų tik simbolinės, t. y. iš esmės nenubaustų teisės pažeidėjo, jei teisės pažeidėjai būtų nuolat atleidžiami nuo įstatymo numatytų nuobaudų arba paskirtos nuobaudos jiems būtų nuolat švelninamos, skiriant švelnesnes nuobaudas nei numatyta atitinkamoje sankcijoje. Neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, todėl nėra pagrindo keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 123 str. 1 d.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. D. 2013 m. vasario 9 d., 17.07 val., Vilniaus r., Užubalių k., vairuodamas E. J. vardu registruotą automobilį ,,Renault Laguna“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgęs į vairuojamo automobilio greitį, nesilaikė tinkamo atstumo ir atsitrenkė į priekyje jo važiavusį S. T. vairuojamą automobilį ,,Mistubishi“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, nesusitaręs su sugadinto turto savininku ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai, pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET taisykles, taip pat jis vairavo automobilį, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, tuo padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 123 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas neapklausė policijos pareigūnų, surašiusių administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei nukentėjusiojo asmens S. T., todėl neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių ir nevisapusiškai bei neišsamiai išnagrinėjo bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų išvadoms pagrįsti. Nagrinėjamu atveju patikrinus byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 123 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo yra visiškai įrodyta. Vilniaus rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad V. D. inkriminuojami pažeidimai įrodyti jo paaiškinimais teisme, nukentėjusiojo rašytiniais paaiškinimais bei administracinio teisės pažeidimo protokolu; tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, VĮ „Regitra" informacija apie kelių transporto priemones. V. D. apklaustas pirmosios instancijos teisme padarytus administracinius teisės pažeidimus pripažino, dėl jų gailėjosi (b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apklausti liudytojus nebuvo pagrindo.

Dėl nuobaudos švelninimo.

ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. ATPK 123 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.

V. D. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 123 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, t. y. sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, vidurkiui lygi administracinė nuobauda.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad V. D. prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neatimti tiesės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda pagal ATPK 130 str. 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apelianto nurodyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p., jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Apelianto nurodomos aplinkybės (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga susirasti darbą, rūpintis mažamečiais vaikais, senyvo amžiaus tėvais, netekus teisės vairuoti transporto priemones neigiamas pasekmes patirs ne tik apeliantas, bet ir jam artimi žmonės ir kt.) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis turėdamas pakankamai ilgą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys –pasišalinimas iš įvykio vietos pažeidžiant KET, sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 17-23), matyti, kad V. D. yra linkęs sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad V. D. atitinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Pirmosios instancijos teismo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą. Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus minėtas aplinkybes, V. D. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ATPK 313 str. 3 ir 4 d. V. D. motyvuotu rašytiniu prašymu dėl sunkios turtinės padėties, kitų aplinkybių, gali kreiptis į organą, paskyrusį nuobaudą (šiuo atveju į Vilniaus rajono apylinkės teismą), prašydamas baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, arba visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Taip pat, V. D., jeigu teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys naujų teisės pažeidimų, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, vadovaudamasis ATPK 329 str., galės kreiptis į administracinę nuobaudą paskyrusį organą (šiuo atveju į Vilniaus rajono apylinkės teismą), prašydamas sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. D. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė Ikasalienė