Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens G. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties, kuria nutarta perduoti Lietuvos Respublikos pilietį G. K. Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Europos arešto orderį.

Teisėja, susipažinusi su pateiktu EAO, vykdymo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – ir Generalinė prokuratūra) gautas Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Prancūzijos Respublikos prokuratūros prokuroro prie Paryžiaus apygardos didžiosios instancijos teismo 2018 m. spalio 10 d. išduotas Europos arešto orderis dėl Lietuvos Respublikos piliečio G. K. suėmimo ir perdavimo baudžiamajam persekiojimui už Prancūzijos Respublikos teritorijoje galimai padarytas keturias nusikalstamas veikas.

2. Europos arešto orderio „e“ dalyje ir Prancūzijos Respublikos prokuratūros prokuroro prie Paryžiaus apygardos didžiosios instancijos teismo pateiktoje papildomoje informacijoje, susijusioje su Europos arešto orderiu, nurodyta, kad G. K. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, dalyvavo Prancūzijos Respublikos teritorijoje įvykdytose dvejose vagystėse organizuota grupe, pasikėsinant įvykdyti vagystę organizuota grupe bei dalyvavo nusikalstamame susivienijime, sudarytame daugiausiai iš lietuvių tautybės asmenų, vykdžiusiame augalų apsaugos produktų, alkoholio ir žemės ūkio technikos vagystes Prancūzijos Respublikoje, o būtent:

2.1. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) vietovėje dalyvavo vagystėje, įvykdytoje organizuota grupe. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobti augalų apsaugos produktai ir tuo įmonei padaryta 575 552,05 Eur turtinė žala. G. K. DNR pėdsakas buvo rastas minėto nusikaltimo vietoje, ant krautuvo galinės dalies stiklo, kurį išmontavo nusikaltimo vykdytojai;

2.2. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 24 d. iki kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) vietovėje dalyvavo vagystėje, įvykdytoje organizuota grupe. Iš įmonės pagrobti augalų apsaugos produktai ir tuo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 300 000 Eur turtinė žala. G. K. buvo identifikuotas, atlikus jo naudoto mobiliojo telefono numerio (IMEI (duomenys neskelbtini)) netoli nusikaltimo vietos užfiksuotų signalų analizę;

2.3. naktį iš 2018 m. balandžio 4 d. į balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) vietovėje pasikėsino įvykdyti vagystę, veikiant organizuota grupe. G. K. DNR pėdsakai rasti ant įvairių daiktinių įkalčių. Policijos pareigūnai vykdė sekimą. Telefoniniai tyrimai akivaizdžiai įrodė, kad mobiliuoju telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), naudojosi G. K. (neteisėtai prisistatantis kito asmens vardu);

2.4. Taip pat G. K. įtariamas dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime (grupuotėje), sudarytame daugiausiai iš lietuvių tautybės asmenų, kuris laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2018 m. balandžio 5 d. Prancūzijos Respublikos teritorijoje vykdė plataus masto augalų apsaugos (fitosanitarinių) produktų, alkoholio, žemės ūkio technikos vagystes, taip padarant įmonėms labai didelę turtinę žalą. Įtariamojo ir jo bendrininkų veiklai vykdyti reikėjo būti ypatingai gerai organizuotiems, o taip pat vagysčių įvykdymui buvo reikalingas didelis išankstinis pasiruošimas. Nusikalstamo susivienijimo (grupuotės) buvimas grindžiamas tuo, kad jo veikloje dalyvavo didelis skaičius asmenų, veikiančių visoje Europoje; nusikaltėliai kartu važinėjo po Europą; bendras transporto priemonių – automobilių ir krovininių sunkvežimių – susiorganizavimas; kompiuterinės įrangos, skirtos nusikaltimams vykdyti, įsigijimas; plataus tinklo, skirto vogtų prekių (kelių dešimčių tonų augalų priežiūrai skirtų chemikalų) platinimui, sukūrimas; šešėlinių telefonų naudojimas; racijų naudojimas; netikrų asmens dokumentų naudojimas; dažni išankstiniai apsižiūrėjimai ir pan. Tai, kad G. K. įtariamas dėl vagysčių, įvykdytų 2016 ir 2018 metų laikotarpiu, rodo, kad jis priklausė šiai nusikalstamai grupuotei ilgą laiko tarpą.

3. Tokiais veiksmais G. K. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Prancūzijos Respublikos baudžiamojo koddekso (toliau – ir Prancūzijos BK) 113-2, 311-1, 311-9, 311-3, 311-14, 311-15 straipsniuose (vagystės organizuota grupe), 121-5, 113-2, 311-1, 311-9, 311-13, 311-14, 311-15 straipsniuose (pasikėsinimas įvykdyti vagystę organizuota grupe), 113-2, 450-1, 450-3, 450-5 straipsniuose (dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, vykdant vagystes organizuota grupe).

4. Europos Arešto orderis išduotas remiantis Paryžiaus apygardos didžiosios instancijos teismo vicepirmininko, atsakingo už ikiteisminį tyrimą, 2018 m. spalio 3 d. nutartimi dėl suėmimo G. K. paskyrimo.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškime dėl G. K. perdavimo Prancūzijos Respublikai pagal EAO nurodyta, kad nusikalstamos veikos – dalyvavimas nusikalstamame organizuotame susivienijime, organizuotas arba ginkluotas apiplėšimas (vagystė), dėl kurių išduotas Europos arešto orderis, yra pažymėta nusikaltimų, dėl kurių netaikoma abipusio baudžiamumo taisyklė, sąraše (2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų nustatytų reikalavimų 2 straipsnio 2 dalis). Pagal faktines aplinkybes šios nusikalstamos veikos atitinka požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 249 sraisnio 1 dalyje ir atitinka abipusio veikos baudžiamumo taisyklę. Maksimalios laisvės atėmimo bausmės, kurios Prancūzijos Respublikoje gali būti paskirtos už šiuos nusikaltimus: už vagystę veikiant organizuota grupe – 15 metų laisvės atėmimas, už dalyvavimą nusikalstamame susiviejime – 10 metų laisvės atėmimas.

6. Siekiant užtikrinti G. K. perdavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsniu, 2019 m. vasario 11 d. jis sulaikytas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 13 d. nutartimi G. K. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trim mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.

7. Užtikrinant perduotino asmens teises, 2019 m. vasario 28 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė, dalyvaujant advokatei, G. K. supažindino su EAO turiniu ir jam išaiškino supaprastintą perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką bei tokio perdavimo teisines pasekmes. G. K. nesutiko būti perduotas Prancūzijos Respublikai supaprastinta tvarka ir neatsisakė specialiosios taisyklės. Tokią pačią poziciją jis išsakė Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl šio asmens perdavimo Prancūzijos Respublikai.

8. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio G. K. perdavimo Prancūzijos Respublikai pagal EAO ir susipažinęs su Prancūzijos Respublikos prokuratūros prie Paryžiaus didžiosios instancijos teismo papildomai pateikta informacija, 2019 m. kovo 13 d. nutartimi nutarė jį perduoti Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 9¹ straipsnio 2 dalis). Teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) bei Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų G. K. perduoti Prancūzijos Respublikai.

Motyvuojamoji dalis

11. Perduotino asmens G. K. skundas atmetamas.

11.1. Vilniaus apygardos teismo nutartis perduoti Prancūzijos Respublikai G. K. pagal EAO baudžiamajam persekiojimui yra teisėta ir pagrįsta. Lietuvos apeliaciniame teisme nutartis revizuojama, atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus.

11.2. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl Lietuvos Respublikos piliečio G. K. perdavimo Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui pagal Europos arešto orderį, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, Lietuvos Respublikos BPK 71¹, 73 straipsniuose bei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų nustatytų reikalavimų (toliau – ir Sprendimas 2002/584/TVR).

11.3. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį, siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, ir kuris atitinka 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar yra laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Prancūzijos Respublikai.

11.4. Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad remiantis Europos arešto orderiu, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas Europos arešto orderį išdavusiai valstybei. Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal Europos arešto orderį perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu Europos arešto orderis buvo išduotas dėl jau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis, negu keturi mėnesiai.

11.5. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl G. K. perdavimo Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Europos arešto orderį, aukščiau nurodytus reikalavimus įvykdė.

11.6. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad prašoma G. K. perduoti kitai ES valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Prancūzijos Respublikoje dėl galimai padarytų vagysčių veikiant organizuota grupe, pasikėsinimo įvykdyti vagystę, veikiant organizuota grupe bei dalyvavimo nusikalstamame susivienijime.

11.7. Nagrinėjamu atveju EAO nurodytos veikos laikomos nusikalstamomis ir pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 249 sraisnio 1 dalyje ir atitinka abipusio veikos baudžiamumo taisyklę.

11.8. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja nenustatė Prancūzijos Respublikos gauto EAO turinio esminių trūkumų, kurie reikalautų papildomos informacijos. Šiuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus. EAO pakankamai suprantamai ir išsamiai nurodytos aplinkybės, kuriomis padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikos požymiai. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja konstatuoja, kad turima informacija apie G. K. inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus yra pakankama sprendimui pagal pateiktą EAO priimti.

11.9. Be to Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria Europos arešto orderyje nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios Europos arešto orderį šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios Europos arešto orderį teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Šiuo atveju užtenka, jog išdavusioji Europos arešto orderį valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Šio proceso metu aukštesnės instancijos teismas netiria G. K. inkriminuojamų nusikaltimų pagrįstumo ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumo. Šios aplinkybės bus tiriamos, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Prancūzijos Respublikoje.

11.10. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja taip pat nenustatė jokių EAO privalomo ar neprivalomo nevykdymo pagrindų, kurie neleistų G. K. perduoti Prancūzijos Respublikai.

11.11. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.