Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės D. Z. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gim.1980-04-30 Šiauliai, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teista:

1) 2014-06-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį, 256 straipsnį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, nuteista laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2015-07-03 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2017-09-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, nuteista laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2018-10-05 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

3) 2019-01-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, nuteista laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2017-09-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5,6,8 punktais, 3 dalimi, 4 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2020-02-12 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

4) 2023-01-24 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, skirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, 2023-06-15 išregistruota iš probuojamų asmens duomenų registro,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. smurtaudama nežymiai sužalojo buvusį sutuoktinį V. J., būtent: 2024-08-05, apie 17:30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia nemažiau 4 trauminiais poveikiais paveikdama nukentėjusiojo V. J. kūno vietas, padarė sužalojimus: odos nubrozdinimus dešinės ausies srityje ir kakle, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji R. J. 2024-08-21 apklausiama įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kalta dėl pareikšto įtarimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi sužalojusi buvusį sutuoktinį V. J. Nurodė, kad su V. santuokoje gyveno 5 metus. Vėliau santykiai pablogėjo, pradėjo labai nesutarti ir nusprendė išsiskirti. Santuoka buvo nutraukta maždaug prieš 10 metų. Gyvendami santuokoje bendrų vaikų neturėjo. Kiek žino, po santuokos nutraukimo V. iš pradžių gyveno su viena moterimi, o po to su ja išsiskyręs susirado kitą. Ji turėjo sugyventinį R. D., tačiau maždaug prieš metus jis mirė. Po jo mirties vėl pradėjo bendrauti su V., nes kartais reikia vyriškos pagalbos, nes pati nesugeba atlikti kai kurių ūkio darbų. Pradėjus su V. bendrauti, jokios kalbos apie bendrą gyvenimą nebuvo ir dabar tikrai jokio bendro ūkio neveda. Gal prieš kokį pusmetį jis neturėjo kur gyventi, eidavo nakvoti į nakvynės namus, todėl jam leido savo daiktus laikyti savo namuose. V. kartais pas ją ateidavo persirengi, pasiimti kažkurių savo daiktų. Kol abu yra blaivūs, tai sutaria gerai ir jokių pykčių nebūna. Paskutinis susitikimas su V. buvo 2024 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena. Mano, kad tai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, tai yra rugpjūčio 5 dieną. Minėtą dieną jai buvo laisvadienis ir ji būdama namuose išgėrė degtinės. Jokios progos nebuvo, tiesiog buvo pavargusi, norėjo šiek tiek atsipalaiduoti. Ji turėjo nusipirkusi 0,5 l talpos degtinės butelį, kurį dienos bėgyje išgėrė. Dienos metu, tikslios valandos neprisimena, pas ją buvo atėjęs V. Jis atėjo pasiimti kažkokius savo daiktus. Tada jie nesipyko. Kiek laiko V. pas ją buvo neprisimena. Pavakary, jis vėl atėjo pas ją. Ji dabar neprisimena ar jis sakė kodėl vėl atėjo pas ją ar ne. Jai atrodė, kad jis tą dieną buvo blaivus ir kartu su ja alkoholio negėrė. Dėl girtumo ji neprisimena kas įvyko tarp jos ir V. ir kodėl ji jį sužalojo. Ji tik atsimena, kad jam griebė už ausies, o už kurios nežino. Kad jam būtų griebusi už „maikutės“, kaklo ar kažkurių kitų kūno vietų to neprisimena, tačiau tikrai taip galėjo pasielgti ir tikrai galėjo sužaloti ne tik jo dešinę ausį, bet ir kaklą. Būdama neblaivi ji dažnai be jokios priežasties pasidaro agresyvi. Kokiu būdu galėjo padaryti žaizdą ausyje tiksliai pasakyti negali, greičiausiai galėjo sužaloti su ant piršto užmautu žiedu. Ar V. ausis kraujavo nežino, to nematė, nes jis greitai iš jos buto išėjo. Po to atvyko policijos pareigūnai. Ką tiksliai jiems sakė neprisimena. Kodėl jiems nurodė, kad V. ją mušė nežino. Buvo girta ir greičiausiai išsigando, jog pareigūnai ją sulaikys ir išveš į areštinę. V. nei minėtą dieną, nei anksčiau jos tikrai. Sekančią dieną po įvykio ji V. paskambino ir jo atsiprašė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su laisvės apribojimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios duotų paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, jos kaltę įrodo kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. J. parodė, kad R. J. yra buvusi sutuoktinė. Jie santuokoje gyveno maždaug 5 metus, tačiau dėl nuolatinių tarpusavio konfliktų, tiek jo, tiek jos neištikimybės, 2015 metais išsiskyrė. Jie bendrų vaikų neturi. Kol buvo vedę, gyveno R. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu mirė jo mama. Jis paveldėjo jos butą bendrabutyje, tačiau pasitaręs su R. jį pardavė. Išsiskyręs su R. neturėjo kur gyventi, todėl apsigyveno pas draugę ir pas ją gyveno kelis metus. Su ja išsiskyręs išsinuomojo kambarį bendrabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo su R. maždaug 10 metų visiškai nebendravo. 2023 metų rudenį sužinojo, kad mirė R. sugyventinis. Jo vardo ir pavardės nežino. Jis kaip tik tuo metu jokios draugės neturėjo, gyveno vienas, todėl nutarė su R. susitikti, pabendrauti, pasidomėti kaip jai sekasi. Vėl pradėjus bendrauti, kalbos apie bendrą gyvenimą nebuvo ir jis to nenorėjo. Ar R. norėjo kartu gyventi nežino. 2024 metų pradžioje jam teko ieškotis kito buto. Jis išsinuomavo kambarį tame pačiame bendrabutyje. Kadangi jame vyko remonto darbai, tai neturėjo kur laikyti savo asmeninių daiktų. Apie tai sužinojusi R. pasiūlė juos atvežti pas ją. Jis sutiko ir pas ją nuvežė kai kuriuos savo rūbus bei įrankius. Kadangi bute kurį nuomojosi buvo tik lova, todėl iki šiol iš R. savo daiktų nepasiėmė ir kartais pas ją nueina jų pasiimti ar persirengti. Tai nebūna labai dažnai. R. būdama blaivi yra ramaus būdo, paslaugi, tačiau tik išgėrusi alkoholio, o ypač degtinės, pasidaro labai agresyvi, todėl jis vengia su ja girta būti. Gal prieš kokią savaitę laiko ji būdama girta buvo pati atėjusi pas jį ir daužė buto duris. Jis išsikvietė pareigūnus, kurie jai išrašė Smurto artimoje aplinkoje orderį. 2024-08-05 dienos metu, tikslios valandos neprisimena, buvo apie pietus, jis buvo nuėjęs pas R., nes ji pati pasikvietė jį ateiti. Jis neturi kur gaminti maisto, todėl R. kartais jam jo duoda. Kai minėtą dieną pas ją nuėjo, ji buvo blaivi. Jis pas ją buvo gal kokį pusvalandį, nes ji turėjo važiuoti į darbą. Pasiėmęs iš R. maistą, grįžo į namus. Namuose išgėrė porą „bambalių“ alus. Pavakary pastebėjo, kad pas R. paliko savo sportinį bliuzoną, kuriame buvo įdėtas atsarginis jo buto raktas. Jis nenorėjo, kad R. jį rastų, todėl nutarė pas ją nueiti ir jį pasiimti. Kiek tiksliai buvo valandų kai pas R. nuėjo nežino, gal apie 17:30 val. R. rado namuose. Ji buvo girta. Matė, kad pas ją kambaryje ant stalo yra pastatytas nugertas degtinės butelis. Jis R. pasakė, kad atėjo pasiimti bliuzoną ir buvo trumpam prisėdęs fotelyje. R. jam siūlė išgerti kartu su ja, tačiau jis atsisakė, pasakė, kad gerti nenori, eina į namus. R. nenorėjo jo išleisti, pradėjo sakyti, kad jis eina pas „kekšes“. Jis žino girtos R. charakterį, todėl norėjo išvengti konflikto ir kuo greičiau iš jos buto išeiti. Jam stovint kambaryje netoli stalo, R. priėjusi prie jo trenkė jam į dešinę ausį. Ar ji jam sudavė plaštaka ar kumščiu negali pasakyti. Viskas įvyko labai greitai. Jis pajuto skausmą minėtoje ausyje, kurį įvertintų gal kokiais 2-3 balais. Po to pamatė, kad jam ant rankos pradėjo lašėti kraujas. Prilietęs plaštaką prie ausies, ant jos taip pat pamatė kraują. R. tuo metu nuo stalo paėmė taurelę su degtine, keikdama jį visokiausiais žodžiais, pradėjo laistyti degtinę ant jo. Nieko nelaukęs išėjo iš R. buto. Išeidamas jos nestumdė ir tikrai jos nemušė. Nuėjęs į netoliese esanti parkiuką atsisėdo ant suoliuko. Kadangi iš ausyje esančios žaizdos nesiliovė bėgęs kraujas, tai jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad R. jam sudavė, sužalojo. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jį apžiūrėjo, apvalė kraują. Į ligoninę jie jo nevežė, nes žaizda buvo nedidelė. Kaip atsirado ausyje įdrėskimas paaiškinti negali. Galbūt smūgio metu R. įbrėžė į ausį nagu. O gal ji jį sužalojo žiedu, kurį pastoviai nešioja. Dėl sužalotos ausies pas medikus nesilankė, nes žaizda buvo nedidelė ir tam nebuvo būtinybės. Vakar buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertą apžiūrai. Nors po įvykio R. jo atsiprašė, jis vis tiek nori, kad dėl jo sužalojimo būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas ir ji būtų nubausta. Jam atsibodo toks girtos R. elgesys, tie jos nuolatiniai įžeidinėjimai, puolimai ant jo. Be to jis norėjo, kad pareigūnai užfiksuotų jo sužalojimą, nes bijojo, kad R. jo melagingai neapkaltintu smurtu prieš ją. Kol jie kartu gyveno, tai ji dažnai kviesdavo policiją ir melagingai pranešdavo, jog jis prieš ją smurtavo. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jam išaiškinta. Ieškinio byloje nereikš. Papildomos apklausos metu nurodė, kad 2024-08-05 R. prieš jam suduodama į dešinę ausį buvo sugriebusi jam už marškinėlių ties dešiniu pečiu bandydama jį sulaikyti, kad jis neišeitų. Griebdama ji greičiausiai nagu, o gal žiedu įbrėžė į kaklą dešinėje jo pusėje. Kadangi jis kakle jokio skausmo nejuto, tai pareigūnams apie šį sužalojimą nesakė. Kad yra sužalotas kaklas, t. y., kad ant jo yra įdrėskimas pamatė tik sekančią dieną. Kaip ir sakė, smūgis į ausį buvo vienas. Dėl sužalojimo kakle į medikus nesikreipė.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2024-08-05 nukentėjęs V. J. (girtumas 2.95 promilės) paaiškino, jog buvo atėjęs į svečius ir kiek buvo galima suprasti kartu girtavo su savo buvusia žmona R. J. (girtumas 2,50 promilės) jos bute adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau kažkur išėjo ir pas ją paliko savo buto raktus. Jam apie 17.00 val. grįžus pasiimti savo buto raktų, R. J. supykusi ant jo neva jis buvo išėjęs pas „kurvas“, vieną kartą kumščiu trenkė į dešinę ausį ją taip sužalodama (pradrėksdama). V. J. savo patirtą skausmą dešimtbalėje sistemoje įvardijo kaip penkis balus. Namuose jokie vaikai negyvena, ginklai nelaikomi, anksčiau policija buvo kviesta daug kartų dėl žodinių konfliktų. Taip pat užfiksuota, kad yra sužalota V. J. dešinioji ausis, matoma kraujuojanti žaizda. Įvykio aplinka netvarkinga.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), fotografuota.

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas asmuo yra V. J., kuriam ant dešinės ausies matomas akivaizdus sužalojimas, tai yra įdrėskimas, fotografuota.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad V. J. nustatyti sužalojimai: odos nubrodinimai dešinės ausies srityje ir kakle; V. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; Sužalojimai padaryti 4 trauminiais poveikiais; V. J. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; V. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiesiogini trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu. Sužalojimų padarymo galimybės klausimas griuviminės traumos/ atsitrenkimo metu, spręstinas pateikus konkrečias griuviminės traumos/ atsitrenkimo aplinkybe.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti dviejų policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, esantys policijos Kūno kameromis užfiksuoto vaizdo tvarkymo sistemoje.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios R. J. kaltė įrodyta.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios R. J. prisipažinimas, nukentėjusiojo V. J. ikiteisminio metu duoti parodymai, tarnybiniame pranešime, asmens apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, bei kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog R. J. nemažiau 4 trauminiais poveikiais paveikdama nukentėjusiojo V. J. kūno vietas, padarė sužalojimus: odos nubrozdinimus dešinės ausies srityje ir kakle, tuo savo veiksmais nukentėjusiajam V. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. R. J. atlikdama smurtinius veiksmus V. J. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). R. J. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš V. J. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 str. 1 d.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, R. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. J. visu bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu). Nors prokurorė siūlo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 72² straipsnis numato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamosios R. J. ir nukentėjusiojo V. J. nesieja jokie giminystės ar šeimos ryšiai, kadangi jie yra buvę sutuoktiniai ir šiuo metu neveda bendro ūkio. Atsižvelgiant į tai, minėta baudžiamojo poveikio priemonė R. J. neskirtina.

Kaltinamoji R. J. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamosios R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kuris yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. R. J. anksčiau teista, bausmę atlikusi, tačiau teistumas neišnykęs, ji bausta administracine tvarka, niekur nedirba. Kaltinamoji sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai R. J. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis), nustatant prokurorės prašomą bausmės trukmę, jos dydį parenkant didesnį už bausmės vidurkį, numatytą BK 48 straipsnio 2 dalyje. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu), kadangi baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, kaltinamoji prisipažįsta esą kalta.

Daiktiniai įrodymai – BODY kameros vaizdo įrašai - 2 vnt. paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. J. visu bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią R. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Daiktinius įrodymus – BODY kameros vaizdo įrašus - 2 vnt., palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti R. J., kad: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti R. J., jog nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo jai dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.