- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-133-124/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- UAB „Snoro lizingas“
- Atsakovas
- A. U.
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1719-187/2013 pagal ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovei A. U. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ ieškiniu (1 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (23–24 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. U. 3115,71 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, 283,53 Lt delspinigių, 102 Lt žyminį mokestį, 5 % dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad UAB „Snoro lizingas“ su D. U. 2012 m. kovo 22 d. sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SJM20322SSPA, pagal kurią D. U. suteikta 2440 Lt paskola langams įsigyti. Pagal sutartį D. U. įsipareigojo mokėti mokėjimų tvarkaraštyje nurodytas mėnesines įmokas ir kitus mokėjimus, tačiau savo prievolės nevykdė. D. U. (duomenys neskelbtini) mirė. Prievolė pagal sutartį nėra neatsiejamai susijusi su asmeniu, ji privalo būti įvykdyta D. U. įpėdinio – atsakovės.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė (29–30 b. l.).
Teismas nurodė, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šis įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti pratęstas, jei nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (LR CK 5.63 str. 4 d.). Ieškovui teisė pareikšti reikalavimus D. U. įpėdiniams suėjo 2012 m. liepos 4 d. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas per įstatymo nustatytą terminą reiškė reikalavimus D. U. įpėdiniams, ieškinyje pratęsti šio termino neprašė. Pažymėjo, jog ieškovas yra juridinis asmuo, kurio tiesioginė veikla susijusi su paskolų, vartojimo kreditų suteikimu, todėl ieškovas, kaip sutarties šalis, turėjo būti aktyvus ir domėtis dėl kokių priežasčių sutriko D. U. paskolos grąžinimas sutartyje nustatyta tvarka, bei savalaikiai reaguoti pareiškiant reikalavimus D. U. įpėdiniams. Esant nurodytiems motyvams, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (32–33 b. l.) ieškovas UAB „Snoro lizingas“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, priteisti 102 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
1.Teismas, neesant atsakovo reikalavimo, pritaikė LR CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintą 3 mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino LR CK 5.63 str. 1 ir 4 d. įtvirtintas nuostatas, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas sprendimas.
2. Iš karto kai ieškovas nesulaukė mokėjimų pagal mokėjimų tvarkaraštį, sutartyje nustatyta tvarka siuntė pranešimus dėl skolos SMS žinutėmis ir paprastais laiškais, todėl paveldėtojai turėjo žinoti apie esamus įsiskolinimus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal minėtą sutartį už suteiktą paskolą buvo įsigyta prekė - langai, todėl apie naujų langų pakeitimą artimieji giminaičiai negalėjo nežinoti. Ieškovas, nors ir aktyviai domėjosi paskolos nemokėjimo priežastimis, apie D. U. mirties faktą sužinojo tik po kurio laiko. Ieškovas taip pat siuntė paraginimus paveldėtojai dėl skolos sumokėjimo, tačiau į laiškus reaguojama nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (49–50 b. l.) atsakovės A. U. įstatyminis atstovas A. U. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad sutinka su teismo motyvais, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, per kurį galėjo pareikšti savo reikalavimus. Šiuo atveju tarp D. U. ir ieškovo sudaryta paskolos sutartis traktuotina kaip vartojimo sutartis, nes viena šalis yra juridinis asmuo, o kita - fizinis asmuo, kuris paskolą pasiėmė savo asmeniniams, šeimos interesams. Dėl nurodytų priežasčių tokio pobūdžio bylose teismas turi būti aktyvus ir, gindamas silpnesniąją šalį, savo iniciatyva gali taikyti ieškinio senatį. Palikimas buvo priimtas nepilnametės dukros vardu, pagal turto apyrašą ir su teismo leidimu, tačiau apie palikėjos skolas jokios informacijos iš teismo negavo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Snoro lizingas“ apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas UAB „Snoro lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės A. U. priteisti 3115,71 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, 283,53 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 102 Lt žyminį mokestį bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (23–24 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Snoro lizingas“ 2012-03-22 su D. U. sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SJM20322SSPA su tikslu įsigyti langus (3–5 b. l.). Pagal minėtą sutartį D. U. įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas, nustatytas mokėjimų tvarkaraštyje, tačiau sutartinių prievolių tinkamai neįvykdė. (duomenys neskelbtini) D. U. mirė. Kaip matyti iš Mažeikių rajono 1 – ojo notarų biuro 2013-09-11 pažymos D. U. įstatyminė paveldėtoja yra atsakovė A. U., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios įstatyminiai įpėdiniai yra tėvai A. U. ir J. Š.. Be to, pažymoje nurodyta, jog paveldėjimo teisės liudijimas į D. U. palikimą yra išduotas 2013-06-06 mirusiosios vaikaitei A. U. (22 b. l.).
Atsakovės įstatyminiam atstovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovės įstatyminis atstovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė (28 b. l.). Kadangi atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismas 2013-10-25 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė (29–30 b. l.). Teismas sprendime nurodė, kad byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kad per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą kreditorius reiškė reikalavimus D. U. įpėdiniams, pratęsti šio termino neprašė, todėl teismas šiuo pagrindu ieškovo ieškinį atmetė.
Ieškovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu teigia, kad teismas nepagrįstai savavališkai, nesant atsakovo prašymo, pritaikė CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintą 3 mėnesių terminą, per kurį turi būti pareikšti reikalavimai palikimą priėmusiems įpėdiniams.
Tokia ieškovo pozicija yra pagrįsta. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal CK 5.63 str. 1 d. kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba reikšdamas teisme ieškinį, informuoja įpėdinius apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006). Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pareiškiant ieškinį teisme dėl paveldimo turto pagal CK 5.63 str. 1 d. vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neprivaloma prašyti atnaujinti praleistą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju reikia vadovautis CK 1.126 str. 2 d. nuostata, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jei ginčo šalis reikalauja. Kai ginčo šalis pareikalauja taikyti ieškinio senatį ir įrodo, kad trijų mėnesių terminas yra praleistas, tai kreditoriui atsiranda pareiga patvirtinti svarbias trijų mėnesių termino praleidimo priežastis (CPK 178 str., CK 1.131 str. 2 d., 5.63 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties, nes atsakovė apskritai jokių procesinių dokumentų teismui nepateikė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, taikė įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą nesant šalies reikalavimo, savo iniciatyva. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CK 5.63 straipsnio nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Pažymėtina, kad įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.53 str. 1 d.). Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais; jį sudarius, nustatoma palikimo sudėtis. Palikimo apyrašas riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrąja paveldėto turto verte (CK 5.53 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011). Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2012-09-26 nutartimi pareiškėjams A. U. ir J. Š. išduotas leidimas savo nepilnametės dukros A. U. vardu priimti D. U. palikimą pagal apyrašą, sudarytą LR CK 5.53 str. nustatyta tvraka. Vadovaudamasis minėta nutartimi, 2013-04-17 antstolis S. D. sudarė D. U. paveldimo turto apyrašą, jame detaliai nurodė palikėjos vardu registruotą turtą. A. U. paliudijo, kad šiame apyraše yra nurodytas ir aprašytas visas jam žinomas palikėjai D. U. priklausantis turtas, skolinės pareigos bei skoliniai reikalavimai, tačiau ieškovo UAB „Snoro lizingas“ kreditorinis reikalavimas, kaip D. U. įsipareigojimas ieškovui, nenurodytas.
Pažymėtina ir tai, kad sprendimo už akių priėmimas yra specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, tai įstatymo leidėjo nustatyta procesinė priemonė, leidžianti užtikrinti CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užkirsti kelią bet kurios bylos šalies procesiniam pasyvumui. Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių – kartu nulemia būtinybę priimti tokį sprendimą tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos bei sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. CPK 285 str. įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių pirmiausiai siejama su pačių bylos proceso dalyvių išreikšta valia – šalies atitinkamo prašymo buvimu (CPK 135 str. 1 d. 5 p., 142 str. 2 d. 4 p., 4 d.).
Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, savo valią dėl sprendimo už akių procesinio instituto taikymo galimybės yra pareiškęs – jis neprieštaravo tokio sprendimo priėmimui, jeigu atsakovė nepateiktų paruošiamųjų dokumentų (atsiliepimo ir kt.) (23 b. l.). Nors iš byloje esančio ieškovo prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo matyti, kad šioje byloje formaliai buvo įstatyminės sąlygos sprendimo už akių priėmimui (CPK 142 str. 4 d.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant atitinkamam šalies prašymui, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas), ir kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą. Sprendimo už akių įstatyminio instituto negalima aiškinti kaip įpareigojančio teismą priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinis Teismas, 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06) vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko tik formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, be to, ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus bei papildomus įrodymus dėl ginčo esmės. Iš jo buvo atimta teisė į tinkamą teismo procesą. Todėl, pirmosios instancijos teismui, priimant sprendimą už akių, nebuvo visapusiškai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, surinkti įrodymai bei tinkamai atliktas jų tyrimas ir dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas (CPK 177 str., 183 str.).
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, nutartyje įvardinti esminiai teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo, reikėtų išsiaiškinti dėl kokių priežasčių ieškovas praleido LR CK 5.63 straipsnyje numatytą terminą, ar neprašo jo atnaujinti, o taip pat išsiaiškinti aplinkybes kokiu būdu buvo priimtas palikimas, paveldėto turto ir skolinių įsipareigojimų dydį, ar yra atlikti palikimo priėmimo veiksmai, ar apie palikėjos skolinius įsipareigojimus ieškovas informavo įpėdinius.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.