- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- II-242-201/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui R. J., jo atstovui advokatui N. Z., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros (toliau – Klaipėdos miesto agentūra) atstovui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Klaipėdos miesto agentūros 2014-09-25 priimto nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. Klaipėdos miesto agentūros 2014-09-25 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalį, paskirta 3100 Lt dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas atsakingu už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, neužtikrino, kad termofikacinė jėgainė būtų eksploatuojama nepažeidžiant bendrovei išduoto leidimo sąlygų, o būtent: 2014-09-04 atlikus UAB “ (duomenys neskelbtini)” neplaninį patikrinimą buvo nustatyta, kad termofikacinėje jėgainėje deginamos iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių bei Panevėžio regionų pristatomos nebetinkamos perdirbti nepavojingos pramoninės atliekos, t.y. pažeidžiant bendrovei išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygą, kad termofikacinėje jėgainėje leidžiamam deginti tik LR Klaipėdos regione surinktas, po antrinio rūšiavimo likusias komunalines ir nebetinkamas perdirbti pramonines nepavojingas atliekas. Tuo R. J. pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
Šalies argumentai
R. J. skundu nesutinka, kad padarė administracinį teisės pažeidimą ir nurodo, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. birželio 16 d. sprendime buvo numatyta, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” jėgainėje bus deginamos komunalinės atliekos po rūšiavimo jų susidarymo vietoje, t.y. po pirminio gyventojų rūšiavimo arba po antrinio rūšiavimo, t.y. po rūšiavimo technologijų pagalba, jei toks rūšiavimas atsiras Klaipėdos regione. 2009-06-22 sprendime nurodyta, kad jėgainėje draudžiama deginti antrines žaliavas, surinktas po pirminio ir antrinio rūšiavimo, visas susidarančias žaliąsias atliekas, kitas perdirbimui tinkamas atliekas, pavojingas atliekas, medicinines atliekas. UAB “ (duomenys neskelbtini)” išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime nustatyta, kad termofikacinėje jėgainėje leidžiama deginti tik LR Klaipėdos regione surinktas, po antrinio rūšiavimo likusias komunalines ir nebetinkamas perdirbti pramonines nepavojingas atliekas. Bendrovės 2012-12-20 rašte dėl UAB “ (duomenys neskelbtini)” taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo projekto Nr. SKL-12-106, kuris tą pačią dieną buvo patektas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui nurodyta, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” neprieštarauja pateiktam TIPK leidimo projektui ir leidimo papunktį supranta taip, jog termofikacinėje jėgainėje leidžiama deginti tik LR Klaipėdos regione surinktas ir po antrinio rūšiavimo likusias komunalines, taip pat nebetinkamas perdirbti nepavojingas pramonines atliekas. UAB “ (duomenys neskelbtini)” laikydamasi nurodytų reikalavimų dalyvavo perkančiosios organizacijos UAB “Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro” vykdytame tarptautiniame viešajame pirkime ir pasirašė sutartį dėl netinkančių perdirbti turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų deginimo. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano redakcija, galiojusi TIPK leidimo išdavimo dieną, numatė, kad vadovaujantis artumo principu siekiama, kad mišrios komunalinės atliekos būtų naudojamos, o netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti atliekos būtų šalinamos atitinkamai viename iš artimiausių tinkamai įrengtame atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginyje. Taip pat skundas grindžiamas ir tuo, kad galiojantis Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo planas numato, jog atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo savarankiškumo ir artumo principų taikymo. Vadovaujantis pastaruoju principu, siekiama, kad mišrios komunalinės atliekos būtų naudojamos, o netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti atliekos – šalinamos atitinkamai viename iš artimiausių tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje. Atitinkamai jėgainėje deginamos pramoninės atliekos pagal TIPK leidimo sąlygas, atsižvelgiant į LR teisės aktų reikalavimus. Kadangi teisės aktų nuostatų nepažeidė, R. J. prašo Klaipėdos miesto agentūros 2014-09-25 nutarimą panaikinti.
Atsiliepimas
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu prašo netenkinti R. J. skundo ir nurodo, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” termofikacinėje jėgainėje ūkinė veikla vykdoma pažeidžiant bendrovei išduoti TIPK leidimo sąlygas, nes patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” siuntė UAB “ (duomenys neskelbtini)” atliekų siuntas. Pagal Klaipėdos RAD Kretingos rajono agentūros atliktą patikrinimą buvo nustatyta, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” Atliekų tvarkytojui UAB “ (duomenys neskelbtini)” pristatė atliekas iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos regionų. Todėl prašo netenkinti R. J. skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto agentūros 2014-09-25 priimtą nutarimą.
Teismo posėdžio metu R. J. skundą palaikė ir paaiškino, kad jų įmonė Fortum Klaipėda, laikėsi TIPK leidimo sąlygų. Jie degina komunalines ir pramonines atliekas. Pramoninės atliekos vežamos deginti iš visos Lietuvos, o komunalinės - iš Klaipėdos regiono. Jie pateikė atsakymą raštu, kad būtent taip supranta TIPK leidimo sąlygas.
Liudytojas R. M. paaiškino, kad kartu su inspektoriumi V. M. rugsėjo mėnesį buvo nuvykę inspektuoti “Fortum Klaipėda” termofikacinę elektrinę, gavus pranešimą dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų. Nagrinėjant situaciją, buvo nustatytas pažeidimas. Buvo pažeista viena iš TIPK sąlygų - įmonė faktiškai priiminėjo utilizavimai atliekas ne iš Klaipėdos regiono, nors turimame leidime buvo imperatyviai nurodyta, kad tik iš Klaipėdos regiono. Buvo surašytas protokolas, suformuluotas pažeidimas, kuris užtraukė administracinę atsakomybę įmonės atstovui. Akte buvo perkelta turimo leidimo konkreti sąlyga. Įmonė turi teisę tik Klaipėdos regione susidarančias atliekas priimti utilizavimui. Jam neteko bendrauti asmeniškai su R. J., bet buvo tiriamos faktinės aplinkybės, užduoti keletas klausimų, įvertintos dvišalės sutartys.
Liudytojas T. E. paaiškino, kad R. J. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad buvo priimamos atliekos iš kitų Lietuvos regionų. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktorius, R. J. yra jo pavaldume. Jie vykdė galiojusio TIPK leidimo sąlygos. Su nutarimu nesutinka, praeitame galiojusiame leidime jie priėmė komunalines atliekas po antrinio rūšiavimo iš Klaipėdos regiono ir priima pramonines nepavojingas atliekas. Dabar leidimas leidžia priimti atliekas iš visos Lietuvos.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas V. M. prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonė veiklą vykdė nesilaikant leidimo sąlygų – vežėjas veždavo atliekas iš įvairių Lietuvos regionų.
Motyvuojamoji dalis
R. J. skundas netenkintinas.
ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 12 punkte įtvirtina ūkinės veiklos samprata – tai ūkinė ar kitokia veikla, kuri turi ar gali turėti įtakos aplinkai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 7 punkto nuostatos nurodo, kad veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą arba eksploatuojantys įrenginius, turi turėti leidimą. Taip pat minėtų Taisyklių 5.9 punkte nurodyta, kad TIPK leidimas – tai šiose Taisyklėse nurodyto viešojo administravimo subjekto sprendimas (ar keli sprendimai), įformintas (įforminti) šių Taisyklių nustatyta tvarka vienu ar daugiau dokumentų, kuris suteikia teisę eksploatuoti įrenginį ar kelis įrenginius ar jų dalis, kuriuos eksploatuoja tas pats veiklos vykdytojas, ir vykdyti ūkinę veiklą šiame sprendime nurodytomis sąlygomis, o minėto LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.
ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad R. J. buvo patraukas administracinėn atsakomybėn už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nesilaikė TIPK leidime nurodytos sąlygos – deginti tik LR Klaipėdos regione surinktas, po antrinio rūšiavimo likusias komunalines, taip pat nebetinkamas perdirbti pramonines nepavojingas atliekas. R. J. nesutinka padaręs teisės pažeidimą ir nurodo, kad gavus leidimą, bendrovė kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, išdėstydama, kad leidimo sąlygas supranta taip, jog termofikacinėje jėgainėje leidžiama deginti tik Lietuvos Respublikos Klaipėdos regione surinktas ir po antrinio rūšiavimo likusias komunalines, taip pat nebetinkamas perdirbti nepavojingas pramonines atliekas (b. l. 35). Kadangi prieštaravimo nesulaukė, buvo įsitikinę, kad termofikacinę jėgainę eksploatuoja pagal leidime nurodytas sąlygas. Iš byloje esančių leidimo sąlygų 12 punkto matyti, kad šis punktas imperatyviai nurodo, jog termofikacinėje jėgainėje leidžiama deginti tik Lietuvos Respublikos Klaipėdos regione surinktas, po antrinio rūšiavimo likusias komunalines ir nebetinkamas perdirbti pramonines nepavojingas atliekas. Jokių dviprasmiškų sąlygų ar neaiškių formulavimų, kurie leistų traktuoti, jog UAB “ (duomenys neskelbtini)” termofikacinėje jėgainėje galima būtų deginti nebetinkamas perdirbti nepavojingas atliekas iš kitų regionų, TIPK leidime nėra, todėl tai, kad bendrovėje šio leidimo sąlygos buvo interpretuojamos kitaip, R. J. atsakomybės nešalina, tačiau rodo, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Fakto, kad termofikacinėje jėgainėje buvo deginamos nebetinkamos perdirbti nepavojingos pramoninės atliekos, R. J. neneigia, be to, tai patvirtina ir byloje esantis patikrinimo aktas, kuriuo nustatyta, kad jėgainėje deginamos atliekos buvo pristatytos iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio regionų (b. l. 10-12). Todėl nors R. J. skundą grindžia Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo planais, tačiau šie planai nenumato UAB “ (duomenys neskelbtini)” veiklos išimčių.
Tokiu būdu, darytina išvada, jog skundžiamas 2014-09-25 Klaipėdos miesto agentūros nutarimas yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir R. J. skundas netenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).
Administracinė nuobauda R. J. paskirta pagrįstai, vadovaujantis ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas,
nutaria:
R. J. skundo netenkinti.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2014-09-25 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.