Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. padėjejui Laurynui Lukošiūnui, atsakovo atstovui Dariui Jušinskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei adv. padėjėjai Ievai Sodeikaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB Danske Bank A/S skundą atsakovui Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai, dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - UAB DK „PZU Lietuva“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau VAGK) 2009 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-41 ir grąžinti bylą nagrinėti VAGK;

- teismui konstatavus, kad pareiškėjas praleido terminą pateikti skundą dėl Draudimo priežiūros komisijos 2009 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. N-2 (toliau Nutarimas), prašo atnaujinti terminą pateikti skundą dėl minėto nutarimo ir išnagrinėti bylą iš esmės:

1) panaikinti Draudimo priežiūros komisijos tyrimo, atlikto 2008 m. spalio 2 d. Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, skundo pagrindu rezultatus, kurie pateikti Nutarime;

2) įpareigoti Draudimo priežiūros komisiją 2008 m. spalio 2 d. Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, skundą ištirti iš naujo.

Skunde (t. I, b. l. 3-11) paaiškino, kad VAGK 2009 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. 2009/03-4R-41, kuriuo buvo nutraukta byla pagal jo skundą dėl Nutarimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas. 2009 m. sausio 13 d. pareiškėjo atstovai gavo iš pareiškėjo 2009 m. sausio 5 d. Draudimo priežiūros komisijos neeilinio posėdžio protokolą Nr. 1N-1 su pridėtu Nutarimu, kuriuo Draudimo priežiūros komisija pripažino, kad UAB DK „PZU Lietuva“, administruodama 2008 m. balandžio 6 d. draudžiamąjį įvykį, nepažeidė Draudimo įstatymo 82 str. 2 ir 8 d. nustatytų reikalavimų. Ant gautų dokumentų buvo uždėtas Danske Bank A/S Lietuvos filialo antspaudas su gavimo data - 2009 m. sausio 13 d. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 30 str. 1 d., 66 str. 2 d., 2009 m. vasario 13 d. pateikė VAGK skundą dėl Nutarimo. Vieną dieną prieš posėdį VAGK, t. y. 2009 m. kovo 2 d., pareiškėjo atstovai gavo faksu iš VAGK 2009 m. vasario 20 d. Draudimo priežiūros komisijos atsiliepimą į skundą Nr. (4.1)S-399, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas, 2009 m. vasario 13 d. pateikdamas skundą VAGK, neva praleido terminą skundui paduoti, todėl byla turėtų būti nutraukta. Draudimo priežiūros komisija pateikė AB Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto 2009 m. vasario 20 d. raštą Nr. (16.12-16)3-B19, kuriame nurodyta, kad Draudimo priežiūros komisijos registruotoji pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), siųsta iš Vilniaus 10-ojo pašto, adresuota pareiškėjui, buvo įteikta 2009 m. vasario 12 d. asistentei O. B. Draudimo priežiūros komisija nurodė, kad pareiškėjas viena diena praleido vieno mėnesio terminą apskųsti Nutarimą, kadangi Nutarimą gavo 2009 m. sausio 12 d., o skundą pateikė 2009 m. vasario 13 d.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas atsiliepimas buvo surašytas 2009 m. vasario 20 d., mano, kad jis VAGK buvo pateiktas daug anksčiau nei 2009 m. kovo 2 d., kai VAGK faksu išsiuntė jį pareiškėjui. Todėl nesupranta, kodėl VAGK išsiuntė šį atsiliepimą pareiškėjo atstovams tik prieš pat posėdį ir tokiu būdu atėmė bet kokias galimybes išsamiai ištirti Nutarimo gavimo aplinkybes. VAGK 2009 m. kovo 3 d. 9.30 val. posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nutraukė bylą pagal jo skundą dėl Nutarimo remdamasi tuo, kad jis neva viena diena praleido terminą pateikti skundą.

Po 2009 m. kovo 3 d. posėdžio išsiaiškino, kad Nutarimas pareiškėjo buveinėje buvo gautas 2009 m. sausio 13 d., o ne 2009 m. sausio 12 d., kaip savo atsiliepime nurodė Draudimo priežiūros komisija. Tai patvirtina išrašas iš Lietuvos pašto vidaus pašto siuntų registro, kuriame nurodyta, kad minėta siunta įteikta 2009 m. sausio 13 d.

Tvirtina, kad pateikė skundą dėl Nutarimo nepraleidęs vieno mėnesio apskundimo termino, kadangi Nutarimą gavo 2009 m. sausio 13 d., o skundą dėl Nutarimo pateikė 2009 m. vasario 13 d. ABTĮ 30 str. nustatyta, kad skundas administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 533 „Dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų“ (toliau Nuostatai) 16 p. įtvirtinta analogiška nuostata. Nuostatų 23 p. taip pat nurodyta komisijos pirmininko pareiga, be kitų šiame punkte išvardintų klausimų, išnagrinėti ir išspręsti klausimą, ar gautas skundas paduotas nepraleidus nustatyto skundo padavimo termino.

Pažymi, kad VAGK priėmė skundą ir nagrinėjo posėdyje. Daro išvadą, kad komisijos pirmininkas nusprendė, jog skundas paduotas nepraleidus skundo padavimo termino. Aplinkybę, kad jis nepraleido skundo padavimo termino, patvirtina ir teismui pateiktas išrašas iš Lietuvos pašto vidaus pašto siuntų registro. Išraše nurodoma, kad Vilniaus 4-ais paštas įteikė siuntą su Nutarimu 2009 m. sausio 13 d. 13.37 val. Kadangi skundas dėl Nutarimo išsiųstas 2009 m. vasario 13 d., nepraleido vieno mėnesio administracinio akto apskundimo termino. VAGK nesiėmė visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar jo skundas pateiktas nepraleidus vieno mėnesio administracinio akto apskundimo termino. Atkreipia dėmesį į tai, kad informacija apie siuntos su Nutarimu įteikimą yra viešai prieinama, todėl VAGK privalėjo ir galėjo patikrinti tikslią Nutarimo įteikimo pareiškėjui dieną, ypač nusprendusi nutraukti bylą dėl neva praleisto Nutarimo apskundimo termino.

Akcentuoja, kad VAGK neturėjo teisės nutraukti bylos pagal pareiškėjo skundą dėl neva praleisto termino skundui paduoti. ABTĮ 101 str. 6 d. numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Pažymi, kad bylą nutraukti nurodytu pagrindu turi teisę tik teismas. Tokia teisė administracinių ginčų komisijai nesuteikta nei ABTĮ, nei Nuostatuose. Administracinių ginčų komisijos pirmininkas privalo dar iki posėdžio komisijoje patikrinti, ar pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino. Būtent šioje stadijoje skundas gali būti nepriimtas motyvuojant tuo, kad skundas paduotas praleidus jo pateikimo terminą. Priėmusi skundą, administracinių ginčų komisija gali priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Nuostatų 40 p. Nuostatai suteikia komisijai galimybę nutraukti bylą tik vienu atveju, t. y. kai skundas yra nežinybingas komisijai (Nuostatų 40.4 p.). Kitais pagrindais administracinių ginčų komisija bylos nutraukti negali. Taigi, VAGK, priėmusi pareiškėjo skundą ir išnagrinėjusi jį posėdžio metu, neturėjo teisės nutraukti bylos dėl neva praleisto skundo padavimo termino.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad net teismui konstatavus, kad Nutarimas buvo įteiktas pareiškėjo buveinėje 2009 m. sausio 12 d., terminas pateikti skundą dėl šio Nutarimo nebuvo praleistas. Nutarimas jam buvo įteiktas 2009 m. sausio 12 d., vieno mėnesio termino pradžia laikytina ne 2009 m. sausio 12 d., o kita diena, t. y. 2009 m. sausio 13 d. Tokiu atveju vieno mėnesio terminas baigėsi atitinkamą kito mėnesio dieną, t. y. 2009 m. vasario 13 d. Būtent 2009 m. vasario 13 d. pateikė VAGK skundą dėl Nutarimo, todėl nepraleido vieno mėnesio termino skundui dėl administracinio akto pateikimo.

Pareiškėjas, gavęs prieš pat posėdį Draudimo priežiūros komisijos atsiliepimą bei susipažinęs su komisijos pateikta pašto pažyma, nurodančia, kad Nutarimas buvo įteiktas jam 2009 m. sausio 12 d., 2009 m. kovo 3 d. posėdžio metu prašė VAGK atnaujinti terminą skundui dėl Nutarimo paduoti. Pareiškėjo prašymas yra įtrauktas į komisijos posėdžio protokolą. Tačiau VAGK neatnaujino termino pateikti skundą dėl Nutarimo. 2009 m. kovo 3 d. sprendime VAGK nurodė, jog komisijai nesuteikta teisė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir jį šiuo atveju pareiškėjo prašymu gali atnaujinti būtent Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Atsižvelgiant į Draudimo priežiūros komisijos paaiškinimus, terminas praleistas tik viena diena. Mano, kad dėl tokio procesinės normos pažeidimo neturėtų būti užkertamas kelias ginti savo teisių ir teisėtų interesų. Siekė ginti savo teises laikydamasis nustatytų skundo padavimo terminų. Tai akivaizdžiai įrodo tos aplinkybės, jog termino praleidimas galėtų būti paaiškintinas tuo, kad pareiškėjo atstovas, skaičiuodamas terminus skundui pateikti, rėmėsi pareiškėjo spaudu apie siuntos gavimo dieną, t. y. 2009 m. sausio 13 d. gavimo žyma. Pareiškėjo atstovai niekaip negalėjo žinoti ar pagrįstai tikėtis, kad gali kilti kokių nors abejonių dėl Nutarimo gavimo dienos. Pareiškėjo atstovai, gavę Nutarimą su antspaudu apie jo gavimą būtent 2009 m. sausio 13 d., apskundė Nutarimą laikydamiesi administracinių aktų apskundimo terminų, t. y. per vieną mėnesį nuo Nutarimo gavimo pareiškėjo buveinėje dienos.

Nurodo, kad 2007 m. rugpjūčio 20 d. UAB „Aritėja“ (toliau Draudėjas) ir UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau ir Draudikas) sudarė įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų sutartį. Naudos gavėjais draudimo polise nurodyti Danske Bank A/S, veikianti per Lietuvos filialą (buvęs AB „Sampo bankas“), ir UAB „Medicinos bankas“. Nuo draudimo polise nurodytų rizikų buvo apdraustos Draudėjui priklausančios prekių atsargos (kilimai). 2008 m. gegužės 28 d. Draudėjo direktorius A. M. žodžiu pranešė bankui apie draudiminį įvykį, įvykusį sandėlyje, kuriame buvo saugomos prekės (duomenys neskelbtini) km., Domeikava, Kauno raj. Kitą dieną (2008 m. gegužės 29 d.) bankas pranešė Draudikui apie draudiminį įvykį, pridėdamas Draudiko nustatytą pranešimo formą bei sugadintų prekių atsargų (kilimų) nuotraukas. Taigi, nepraleido Draudiko įmonių turto draudimo taisyklių 1.8.2. p. numatyto termino raštu informuoti Draudiką apie draudiminį įvykį per dvi darbo dienas po to, kai sužinojo apie įvykį.

2008 m. liepos 9 d gavo Draudiko raštą, kuriuo informavo, kad yra atliekamos žalos bylos administravimo procedūros ir kuriuo reikalaujama pateikti patalpų nuomos sutarties kopiją bei sudaryti galimybę apžiūrėti įvykio vietą bei nuomojamą pastatą. 2008 m. liepos 14 d. pateikė sandėlio nuomos sutarties kopiją Draudikui. 2008 m. liepos 18 d. gavo dar vieną Draudiko raštą, kuriuo pranešta, kad Draudikas negali priimti sprendimo dėl draudimo išmokos, nes nesuteikta galimybė apžiūrėti įvykio vietą bei nuomojamą pastatą, kuriame buvo atsargos, nenurodytas kontaktinis asmuo, kuris suteiktų galimybę apžiūrėti įvykio vietą, nepateikta patalpų nuomos sutarties kopija. 2008 m. liepos 22 d. išsiuntė raštą Draudikui, kuriuo pažymėjo, kad kontaktinis asmuo - Kauno klientų aptarnavimo centro direktorius A. G., o nuomos sutartį pateikė 2008 m. liepos 14 d. Rašte nurodė, kad jau atliko visus veiksmus ir pateikė visą reikiamą informaciją, kurią turėjo ir galėjo pateikti kaip naudos gavėjas ir kad negali užtikrinti Draudiko atstovų patekimo į sandėlį, nes nėra sandėlio nuomos sutarties šalis ar patalpų savininkas. Taip pat nurodė, kad pagal Draudimo įstatymo 82 str. 1 d. Draudiko reikalavimu naudos gavėjas privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį tik tuos dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Draudimo įstatymo 82 str. 2 d. Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Taip pat pažymėjo, kad Draudimo įstatymo 82 str. 4 p. suteikia būtent Draudikui išimtinę teisę rinkti įrodymus, susijusius su draudiminiu įvykiu, t. y. įstatymas nustato, kad Draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, kad ankstesniais raštais Draudikas neįvykdė savo Įmonių draudimo taisyklių 9.3.3. p. numatytos pareigos išsamiai informuoti naudos gavėją, t. y. banką, apie draudiminio įvykio tyrimo eigą, prašė įvykdyti Draudiko šią pareigą, nurodyti, kada Draudikas kreipėsi į Draudėją. 2008 m. rugpjūčio 14 d. Draudikas pateikė bankui raštą, kuriuo nurodė, kad negali priimti sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo, kol neįsitikino draudimo įvykio buvimu ir nepateko į sandėlį, kuriame buvo saugomos Draudėjo prekių atsargos. Kadangi Draudikas daugiau nei per penkis mėnesius po pranešimo apie draudiminį įvykį dienos nesumokėjo draudimo išmokos, nebaigė tirti įvykio aplinkybių, reguliariai neinformavo apie bylos tyrimo eigą, 2008 m. spalio 2 d. kreipėsi tiek į Draudiką, tiek į Draudimo priežiūros komisiją, reikalaudamas informuoti apie draudiminio įvykio tyrimo rezultatus bei išmokėti draudimo išmoką. 2008 m. spalio 3 d. gavo Draudimo priežiūros komisijos raštą dėl skundo nagrinėjimo, o 2008 m. spalio 29 d. - raštą dėl skundo, kuriame Draudimo priežiūros komisija nurodė, kad Draudikas nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių draudimo išmokos sumokėjimo terminų. 2008 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Draudiką, paaiškindamas, kad pateikė Draudikui visą informaciją apie draudiminį įvykį, tinkamai bendradarbiavo su Draudiku, tačiau negavo priklausančios draudimo išmokos ar pagrįsto atsisakymo ją išmokėti. Taip pat paprašė per 15 dienų sumokėti visą jam priklausančia draudimo išmoką bei pateikti visą draudiminio įvykio tyrimo medžiagą, įskaitant susirašinėjimą su Draudėju bei sandėlio, kuriame yra sugadintos prekės, savininku. 2008 m. gruodžio 2 d. Draudikas, atsakydamas į banko 2008 m. lapkričio 20 d. raštą, pakartojo ankstesniuose raštuose nurodytą informaciją apie Draudiko kreipimąsi į UAB „Medicinos bankas“, UAB „Bars Lit“, UAB „Aritėja“. Atkreipia dėmesį į tai, kad Draudikas nepateikė banko 2008 m. lapkričio 20 d. rašte prašytos visos draudiminio įvykio tyrimo medžiagos, įskaitant susirašinėjimą su aukščiau nurodytomis įmonėmis ir nepaaiškino priežasčių, dėl kurių neatskleidžia banko prašomos informacijos. 2008 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į VAGK dėl Draudimo priežiūros komisijos 2008 m. spalio 29 d. rašto panaikinimo. 2008 m. gruodžio 12 d. VAGK priėmė sprendimą Nr. 2008/04-4R-272, kuriuo konstatavo, kad Draudimo priežiūros komisijos 2008 m. spalio 29 d. raštas yra tik informacinio pobūdžio atsakymas, o ne administracinis aktas. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 183 str. 6 d., 194 str. 1 d. Draudimo priežiūros komisijos sprendimai įforminami nutarimu, kitokia komisijos sprendimų forma negalima. Atsižvelgdama į tai, VAGK konstatavo, kad Draudimo priežiūros komisija skundo Draudimo įstatymo nustatyta tvarka nenagrinėjo ir nepriėmė dėl jo įstatymus atitinkančio, galutinį sprendimą įforminančio bei pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančio individualaus teisės akto, įpareigojo Draudimo priežiūros komisiją ištirti banko 2008 m. spalio 2 d. skundą ir priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

ABTĮ 5 str. 1 d. numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 25 str. nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, todėl kreipėsi į VAGK, nes mano, kad Draudimo priežiūros komisijos veiksmai, t. y. atliktas tyrimas bei jo pagrindu pateiktas atsakymas į banko skundą dėl Draudiko netinkamai vykdomo draudžiamojo įvykio administravimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartyje adm. byloje Nr. A15 - 626/2005 konstatavo, kad „Draudimo įstatymo 82 str. 8 d. numatytos draudiko pareigos, jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudiminį įvykį, raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudiminio įvykio tyrimo eigą, pažeidimas iš esmės pažeidžia ne tik draudėjo ar naudos gavėjo individualius interesus, bet ir visų draudėjų ar naudos gavėjų interesus, kitaip tariant tokiais atvejais pažeidžiama visiems reikšminga socialinė vertybė. Šios socialinės vertybės pažeidimas pasireiškia tuo, kad šalia draudėjo, naudos gavėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens pareigos teikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, Draudimo įstatymo 82 str. 4 d. numatyta draudiko teisė reikalauti informacijos iš visų fizinių ir juridinių asmenų, taip pat ir valstybės institucijų, apie draudiminio įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes ir pasekmes. Kitaip tariant minėta norma draudikui suteikta teisė savarankiškai atlikti draudiminio įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybių ir pasekmių tyrimą. Šio tyrimo eigos draudiko sutartiniai partneriai įtakoti praktiškai negali. Tai suteikia draudikui galimybę piktnaudžiauti minėta teise ir vilkinti draudiminio įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybių ir pasekmių tyrimą. O esant priekaištams dėl tokio tyrimo vilkinimo savo elgesį pateisinti pasirėmus Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p. kuris draudžia draudikui, neįsitikinus draudiminio įvykio buvimu, mokėti draudimo išmoką ar priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi be išimties draudėjai, naudos gavėjai ar nukentėję tretieji asmenys yra suinteresuoti tuo, kad draudimo įmonės, administruojančios draudiminius įvykius bei dėl jų aplinkybių ir pasekmių nustatymo atliekančios savarankišką tyrimą, privalėtų apie šio tyrimo eigą ir jo rezultatus, praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie draudiminį įvykį gavimo, raštu išsamiai informuoti draudėją, naudos gavėją ar nukentėjusį trečiąjį asmenį. To nedarant, nei draudėjas, nei naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo nežino ir neturi galimybės žinoti, kokioje stadijoje yra draudiminio įvykio tyrimas, kokios aplinkybės yra nustatytos ir kokias aplinkybes dar privalu nustatyti, bei kokius dokumentus ir informaciją draudikui papildomai turi pateikti draudėjas, naudos gavėjas ar trečiasis nukentėjęs asmuo, o tai objektyviai užkertą kelią minėtiems asmenims imtis efektyvių savo pažeistų individualių teisių ir teisėtų interesų gynimo priemonių“.

Draudimo įstatymo 181 str. 3 d. numatyta, kad Draudimo priežiūros komisijos tikslas - užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą bei draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą. Komisija 2005 m. lapkričio 22 d. posėdyje priėmė poziciją dėl išsamaus informavimo apie draudiminio įvykio tyrimo eigą (toliau Pozicija), kurioje nustatė, kokius elementus turi apimti informacija draudikų teikiama draudėjams (naudos gavėjams). Pozicija numato, kad išsami informacija apima šiuos turinio elementus: 1) dėl kokių priežasčių draudikas nepriėmė sprendimo dėl draudimo išmokos ir jos neišmokėjo; 2) kokie įvykio administravimo veiksmai yra atlikti; 3) kokią informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir padarinius bei draudimo išmokos dydį, ketinama tirti; 4) kokius administravimo veiksmus ketinama atlikti; 5) kokia informacija ir kokie dokumentai reikalingi sprendimui dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju priimti.

Pagrindinė priežastis, kodėl Draudikas, jo ir komisijos teigimu, negali priimti sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo yra ta, kad „Bankas nėra sudaręs galimybių apžiūrėti įvykio vietą“. Šis teiginys yra aiškiai nepagrįstas ir naudojamas Draudiko tik siekiant pateisinti savo neveiklumą, netinkamą draudiminio įvykio bylos administravimą ir norint perkelti įstatyme numatytą pareigą administruoti bylą bei atlikti įvykio tyrimą bankui.

Draudikui ir komisijai nurodė, kad jo žiniomis, draudiminis įvykis įvyko prekių saugojimo vietoje, sandėlyje, nurodytame draudimo polise Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. (duomenys neskelbtini) km., Domeikava, Kauno raj. Sandėlis priklauso UAB „BARS LIT“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) km., Domeikava, Kauno raj., todėl bankas negali užtikrinti Draudiko atstovų patekimo į sandėlį, nes nėra nei šio sandėlio nuomos sutarties šalis, nei patalpų savininkas. Nežiūrint to dėjo visas pastangas siekdamas tarpininkauti patekimui į šias patalpas. Pagal Draudimo įstatymo 82 str. 1 d. draudiko reikalavimu naudos gavėjas privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį tik tuos dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jie turi teise gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Draudimo įstatymo 82 str. 2 d. draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Pažymi, kad Draudimo įstatyto 82 str. 4 p. suteikia draudikui išimtinę teise rinkti įrodymus susijusius su draudiminiu įvykiu, t. y. įstatymas nustato, kad draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes. Taigi, tik Draudikui įstatymas suteikia teisę ir nustato pareigą reikalauti iš aukščiau nurodyto sandėlio savininko sudaryti sąlygas Draudiko atstovams patekti į draudiminio įvykio vietą. Mano, kad Draudimo priežiūros komisija netinkamai, nepilnai, vienpusiškai ištyrė jo skundą ir pateikė nepagrįstą bei neteisėtą atsakymą.

Atsiliepime (t. I, b. l. 66-71) paaiškino, kad pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą dėl VAGK 2009 m. 3 d. sprendimo Nr. 2009-/03-4R-41 ir taip pat praleido terminą paduoti skundą dėl Nutarimo. Todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta ABTĮ 101 str. 6 p. pagrindu.

Remiantis ABTĮ 32 str. 1 d. skundas dėl administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo gali būti paduodamas administraciniam teismui tik per 20 dienų nuo tokio sprendimo gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamą VAGK sprendimą gavo 2009 m. kovo 4 d., todėl ABTĮ 32 str. 1 d. numatytas 20 dienų terminas skundui dėl jo paduoti baigėsi 2009 m. kovo 24 d. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo skundas dėl minėto VAGK sprendimo teisme buvo gautas tik 2009 m. kovo 25 d., t. y. jau pasibaigus minėtam 20 dienų skundo padavimo terminui. Nors minėtas pareiškėjo skundas buvo įdėtas į voką, tačiau nėra jokių įrodymų, kad jis ne vėliau kaip 2009 m. kovo 24 d. (t. y. paskutinę termino skundui paduoti dieną) buvo įteiktas paštui (ABTĮ 66 str. 6 d.). Ant minėto voko, kurio siuntėju įvardyta advokatų kontora „Grajauskas ir partneriai“, nėra jokio pašto antspaudo, o administracinių teismų praktikoje (pvz., LVAT 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. N-2493/2007) skundo įteikimo paštui data pripažįstama būtent pašto antspaude nurodyta data. Nors pareiškėjos atstovas teismui pateikė neva 2009 m. kovo 24 d. UAB „Vilpostus“ perduotų siuntų priėmimo - išdavimo registro nuorašą, tačiau jame nurodytas siuntėjas yra visai ne pareiškėjas ar jo atstovas, o kitas asmuo - UAB „Euroconsult Group“. Be to, minėtame registro nuoraše apskritai nėra nurodytas konkretus teismui siųsto dokumento pobūdis, pats siuntų priėmimo faktas nėra patvirtintas tariamo jų priėmėjo (UAB „Vilpostus“) antspaudu ir t. t. Tai, kad terminas paduoti skundą dėl minėto VAGK sprendimo buvo praleistas tik viena diena, savaime nelaikytina reikšminga aplinkybe (pvz., LVAT 2009 m. kovo 20 d. nutartis adm. byloje Nr. TA-261-21/2009).

Taigi, pareiškėjas praleido skundo dėl Nutarimo padavimo teismui terminą, todėl jo skundas galėjo būti priimtas nagrinėti tik tuo atveju, jei teismas pareiškėjo prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodytas termino praleidimo priežastis būtų pripažinęs svarbiomis (ABTĮ 34 str. 1 d.). Šiuo atveju pareiškėjas, kuriam jau nuo 2009 m. sausio 13 d. atstovavo advokatas (t. y. profesionalus teisininkas), pateiktame prašyme atnaujinti terminą paduoti teismui skundą dėl Nutarimo jokių svarbių (nuo jo valios nepriklausiusių) termino praleidimo priežasčių nenurodė. Iš pareiškėjo skundo VAGK matyti, jog 2009 m. vasario 13 d. jis sąmoningai apsisprendė kreiptis su skundu dėl minėto nutarimo ne į teismą, o būtent į VAGK. Tai, kad pareiškėjas savo teisę kreiptis su skundu į VAGK realizavo netinkamai (praleido skundo padavimo VAGK terminą), nėra svarbi termino paduoti skundą teismui praleidimo priežastis. Kadangi pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą yra atmestinas, mano, kad byla nutrauktina taip pat ir šioje dalyje (ABTĮ 101 str. 6 p.).

Pareiškėjas nesutinka su VAGK sprendimu ir teigia, kad Nutarimą gavo ne 2009 m. sausio 12 d., o 2009 m. sausio 13 d. Tačiau tai, jog registruotąja pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) siųstas Nutarimas pareiškėjui buvo įteiktas būtent 2009 m. sausio 12 d., įrodo byloje esantis AB „Lietuvos paštas“ filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto 2009 m. vasario 20 d. raštas. Pastarasis raštas yra oficialus rašytinis AB „Lietuvos paštas“ filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto išduotas dokumentas, kuriame nurodytų duomenų teisingumas yra patvirtintas kompetentingo asmens parašu. Tuo tarpu pareiškėjas savo teiginius, neva jis minėtą nutarimą gavo 2009 m. sausio 13 d., grindžia tik interneto tinklalapyje pateikiama informacija, kuri neabejotinai nėra patikima. Šią informaciją pats pareiškėjas akivaizdžiai galėjo pateikti ir 2009 m. kovo 3 d. VAGK posėdyje, tačiau tuomet to nepadarė.

Nors pareiškėjas skundžiasi, kad Draudimo priežiūros komisijos atsiliepimą į savo skundą iš VAGK faksu gavo vieną dieną prieš pastarosios 2009 m. kovo 3 d. posėdį, tačiau teisės aktai apskritai nenumato VAGK pareigos siųsti pareiškėjui atsakovo atsiliepimą į jo skundą (pats pareiškėjas turėjo pareigą domėtis byla, kurią jis ir inicijavo). Be to, net ir kreipdamasis su skundu į teismą (t. y. praėjus pakankamai laiko nuo skundžiamo VAGK sprendimo priėmimo) pareiškėjas nepateikė jokių lygiaverčių minėtam AB „Lietuvos paštas“ filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto 2009 m. vasario 20 d. raštui įrodymų, nors tokią galimybę neabejotinai turėjo.

Pažymi, jog pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti VAGK tik todėl, kad pats pareiškėjas suklaidino VAGK dėl tikrosios Nutarimo gavimo datos. Paaiškėjus, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, VAGK neturėjo teisės priimti byloje sprendimą dėl jos esmės ir privalėjo bylą nutraukti. Neigdamas tai, pareiškėjas tuo pačiu neigia ir visuotinai pripažintą ex injura non oritur jus principą. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, neva 2009 m. sausio 12 d. įvykiui vieno mėnesio terminas baigiasi ne 2009 m. vasario 12 d., o 2009 m. vasario 13 d., akivaizdžiai prieštarauja ABTĮ 66 str. 3 d. įtvirtintoms terminų skaičiavimo taisyklėms (mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi praėjus nustatytam mėnesių skaičiui, bet tą pačią kalendorinės datos, kuriuo apibrėžta termino pradžia (šiuo atveju tai - nutarimo gavimo diena (2009 m. sausio 12 d.), dieną).

Teigia, kad draudiko pareigą raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą, jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, numato Draudimo įstatymo 82 str. 8 d. nuostatos. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatavo, jog UAB DK „PZU Lietuva“ minėtą Draudimo įstatymo 82 str. 8 d. numatytą pareigą įvykdė. Kaip nurodoma skundžiamame nutarime, UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškėjo pranešimą apie įvykį gavo 2008 m. gegužės 29 d., todėl minėtas 30 dienų terminas baigėsi 2008 m. birželio 28 d., t. y. nedarbo dieną. Raštas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą, buvo išsiųstas 2008 m. liepos 3 d., t. y. per 3 dienas nuo pirmosios po minėto termino pabaigos einančios darbo dienos (per protingą terminą). Pareiškėjas skunde teigia, kad draudikas ir vėliau (reguliariai) privalėjęs ją informuoti apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą, tačiau tokios draudiko pareigos nenumato Draudimo įstatymas, nei kokie nors kiti teisės aktai. Akivaizdu, kad draudikas privalėtų veikti pareiškėjo minimu būdu tik esant atitinkamam teisiniam reguliavimui, tačiau net pats pareiškėjas negali nurodyti jokių jo teiginius pagrindžiančių teisės normų.

Pareiškėjas taip pat teigia, esą UAB DK „PZU Lietuva“ 2008 m. liepos 3 d. pranešime nenurodęs, kokia informacija ir dokumentai yra reikalingi, kokią informaciją draudikas ketina tirti ir t. t. Tačiau minėtame draudiko pranešime aiškiai nurodyta, jog atliekamos žalos administravimo procedūros, prašoma pateikti patalpų nuomos sutarties kopiją bei suteikti galimybę apžiūrėti įvykio vietą ir nuomojamą pastatą, nurodoma, jog gavus ir įvertinus minėtą informaciją bei dokumentus bus priimti sprendimai dėl papildomų administravimo veiksmų atlikimo ar draudimo išmokos mokėjimo/nemokėjimo ir t. t. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, jog minėti pareiškėjo teiginiai yra aiškiai nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas.

Atsiliepime (t. I, b. l. 183-189) paaiškino, kad panaikinti VAGK sprendimą reikalaujama nepagrįstai, pareiškėjo teiginiai, kad jis nepraleido apskundimo termino, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje yra pateiktas AB Lietuvos pašto 2009 m. vasario 20 d. raštas Nr. (16.12-16)3-1319, kuriame nurodoma, kad registruotoji pašto korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo siųstas Nutarimas, pareiškėjui buvo įteikta ne 2009 m. sausio 13 d., bet 2009 m. sausio 12 d. Minėtame rašte nurodytų duomenų teisingumas yra patvirtintas jį išdavusios akcinės bendrovės Lietuvos paštas atsakingo darbuotojo parašu. Tuo tarpu pareiškėjas savo teiginiams dėl Nutarimo įteikimo datos pagrįsti pateikė į bylą informaciją iš AB Lietuvos pašto internetinio tinklalapio apie tai, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) tariamai įteikta pareiškėjui 2009 m. sausio 13 d. Mano, kad pareiškėjo pateikta informacija nėra tinkamas įrodymas ir jis nepaneigia Draudimo priežiūros komisijos pateiktame rašytiniame įrodyme pateiktų duomenų.

Pažymi, kad nors Nuostatų 40 p. tarp administracinių ginčų komisijos priimamų sprendimų ir nėra paminėtas sprendimas nutraukti bylą paaiškėjus, kad skundas administracinių ginčų komisijoje buvo priimtas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, tačiau Nuostatų 23 p. numato, kad administracinių ginčų komisijos pirmininkas išnagrinėja ir sprendžia inter alia klausimą, ar gautas skundas paduotas nepraleidus nustatyto skundo padavimo termino. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, jog pareiškėjo skundas buvo paduotas praleidus skundo padavimo terminą, išaiškėjo tik VAGK gavus Draudimo priežiūros komisijos atsiliepimą į skundą ir kartu su juo pateiktus įrodymus dėl Nutarimo įteikimo pareiškėjui datos, kadangi paties pareiškėjo VAGK pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta klaidinga Nutarimo įteikimo pareiškėjui data. Išaiškėjus, kad pareiškėjo skundas buvo paduotas akivaizdžiai praleidus įstatymų nustatytą terminą, VAGK neturėjo teisės priimti sprendimo byloje dėl jos esmės, todėl privalėjo bylą nutraukti. Esant tokios aplinkybėms, daro išvadą, kad VAGK iš esmės pagrįstai nutraukė bylą, paaiškėjus, kad pareiškėjo skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas neteisingai aiškina ABTĮ 66 str. nustatytas terminų skaičiavimo taisykles ir netinkamai skaičiuoja savo prašymo padavimo VAGK terminą. Skaičiuojant pastaruosius taip, kaip nurodo pareiškėjas, terminai būtų nepagrįstai prailginami viena diena (LVAT 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. AS2-518/2007). Taigi, nagrinėjamu atveju ABTĮ 30 str. 1 d. ir Nuostatų 16 p. numatyto vieno mėnesio prašymo padavimo termino pradžia buvo 2009 m. sausio 12 d., kai pareiškėjui buvo įteiktas Nutarimas. Šio termino pabaigos (paskutinė) diena buvo 2009 m. vasario 12 d. Būtent taip terminai skaičiuojami ir LVAT praktikoje (pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. AS2-518/2007, 2007 m. vasario 1 d. nutartis adm. byloje Nr. P6-100/2007, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-169/2009, 2007 m. vasario 15 d. nutartis adm. byloje Nr. AS2-45/2007 ir kt.). Tačiau pareiškėjas prašymą VAGK padavė 2009 m. vasario 13 d. ir tokiu būdu terminą praleido.

Pažymi, kad teisės aktai apskritai nenumato administracinių ginčų komisijos pareigos siųsti skundo pareiškėjui skundžiamo viešojo administravimo subjekto atsiliepimo į skundą. Nuostatų 33 p. numato, kad skundo pareiškėjas arba jo atstovas, gavę pranešimą apie administracinių ginčų komisijos posėdžio vietą ir laiką, turi teisę susipažinti su skundu ir kitais dokumentais iki administracinių ginčų komisijos posėdžio. Iš byloje esančio VAGK 2009 m. vasario 17 d. pranešimo Nr. (2009/03-4R-41)-9R-151 matyti, kad pareiškėjo atstovui buvo pranešta apie posėdžio vietą ir laiką likus kone dviems savaitėms iki VAGK posėdžio. Taigi, pareiškėjas ir jo atstovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su Draudimo priežiūros komisijos atsiliepimu bei kitais dokumentais ir, atitinkamai, išsiaiškinti tikslią Nutarimo įteikimo pareiškėjui datą ir aplinkybes, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad jo atstovas, skaičiuodamas terminus skundui pateikti, tariamai manė, jog Nutarimą pareiškėjas gavo ne 2009 m. sausio 12 d., o 2009 m. sausio 13 d., iš esmės yra subjektyvaus, o ne objektyvaus, pobūdžio aplinkybė. Minėta aplinkybė priklausė išimtinai nuo pareiškėjo, kadangi spaudą su klaidinga siuntos gavimo data ant įteiktų dokumentų uždėjo paties pareiškėjo darbuotoja. Be to, nurodyta aplinkybė negali būti laikoma kažkokiu būdu užkirtusia kelią pareiškėjui tinkamai ir laiku pasinaudoti teise kreiptis į administracinių ginčų komisiją. Atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodoma skunde, skundžiamą Nutarimą pareiškėjo atstovas iš pareiškėjo gavo dar 2009 m. sausio 13 d. Taigi, nuo Nutarimo gavimo iki termino skundui paduoti pabaigos atstovas turėjo 30 dienų. Tačiau pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių ir/ar objektyvių kliūčių, dėl kurių pareiškėjas ar jo atstovas neparengė skundo per minėtas 30 dienų, ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis nurodytu laikotarpiu realiai siekė realizuoti turimą teisę kreiptis į administracinių ginčų komisiją, tačiau šios savo teisės nerealizavo dėl objektyvių priežasčių. Kartu atkreipia dėmesį, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, turi elgtis apdairiai ir rūpestingai. Pareiškėjas, būdamas juridiniu asmeniu, turėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, taigi turėjo visas galimybes sužinoti tikslią Nutarimo įteikimo jo darbuotojai datą bei aplinkybes. Be to atstovauja advokatas. Pareiškėjas ir jį atstovaujantis advokatas, gavę skundžiamą Nutarimą, su kuriuo nesutinka, ir nusprendę pasinaudoti įstatymo suteikta teise paduoti skundą administracinių ginčų komisijai, elgdamiesi apdairiai ir rūpestingai, neturėjo atidėlioti su skundo parengimu ir pateikimu susijusių veiksmų paskutinėms termino skundui paduoti dienoms. Pareiškėjui esant aktyviam ir rūpestingam, buvo pakankamas terminas skundui paruošti. Tačiau pastarasis, įgyvendindamas savo teises, neveikė operatyviai ir rūpestingai, kas ir lėmė termino praleidimą. Atsižvelgdamas į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pagrindo atnaujinti praleistą terminą nėra.

Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, Nutarimas yra priimtas išsamiai ištyrus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Draudimo įstatymo 82 str. 8 d. numato, kad jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą. Kaip teisingai pažymima Nutarime, įstatymas nenumato termino, per kurį draudikas privalo informuoti draudėją (naudos gavėją), kai draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie įvykį, todėl laikytina, kad tai turi būti protingas laiko tarpas, skaičiuojamas po minėto 30 dienų termino pabaigos. Pranešimą apie galimai draudžiamąjį įvykį trečiasis suinteresuotas asmuo gavo 2008 m. gegužės 29 d. Tokiu būdu 30 dienų terminas baigėsi 2009 m, birželio 28 d. (nedarbo dieną). Informacija apie galimai draudžiamojo įvykio tyrimo eigą pareiškėjui buvo išsiųsta 2009 m. liepos 3 d., t. y. per 3 dienas nuo 30 dienų termino pabaigos. Taigi, per protingą laiką.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad trečiojo suinteresuoto asmens 2009 m. liepos 3 d. pranešime pareiškėjui pateikta informacija nėra išsami. Minėtame pranešime nurodyta, kad yra atliekamos žalos administravimo procedūros, pareiškėjo prašoma pateikti patalpų nuomos sutarties kopiją, sudaryti galimybę apžiūrėti įvykio vietą bei nuomojamą pastatą, nurodoma, kad, gavus ir įvertinus minėtą informaciją bei dokumentus, nedelsiant bus priimtas sprendimas dėl papildomų administravimo veiksmų atlikimo arba draudimo išmokos mokėjimo/nemokėjimo ir t. t. Be to, pareiškėjas nepagrįstai teigia, esą trečiasis suinteresuotas asmuo ir vėliau privalėjęs kas 30 dienų jį informuoti apie galimai draudžiamojo įvykio tyrimo eigą. Atkreipia dėmesį, kad nei Draudimo įstatymas, nei jokie kiti teisės aktai tokios draudiko pareigos nenumato. Neatsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo išsiųsti trečiojo suinteresuoto asmens 2008 m. liepos 15 d. pranešimas Nr. 04-7K-13859, 2008 m. rugpjūčio 5 d. pranešimas Nr. 04-7K-16594, 2008 m. gruodžio 2 d. pranešimas Nr. 04-7K-33378, kuriais pateikta išsami informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens atliekamus žalos administravimo veiksmus, paaiškintos negalimumo priimti sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju ir draudimo išmokos mokėjimo/nemokėjimo priežastys bei nurodyta informacija ir dokumentai, kuriuos pareiškėjo prašoma pateikti. Daro išvadą, kad Draudimo priežiūros komisija pagrįstai konstatavo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo tinkamai įvykdė Draudimo įstatymo reikalavimus dėl informavimo apie galimai draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.

Pareiškėjo teiginiai apie trečiojo suinteresuoto asmens neveiklumą ir netinkamą žalos bylos administravimą yra nepagrįsti. Tvirtina, kad dėjo visas reikiamas pastangas ir ėmėsi visokeriopų žalos administravimo veiksmų, siekdamas ištirti aplinkybes, reikšmingas galimai draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, tačiau, nepaisant visų draudiko pastangų gauti reikalingą informaciją, galimai draudžiamojo įvykio tyrimas užtruko dėl draudėjo ir paties pareiškėjo (naudos gavėjo) kaltės.

Nurodo, kad apie turto sugadinimą jam buvo pranešta pavėluotai, t. y. praėjus beveik dviems mėnesiams po žalos atsiradimo, kai sugadintas turtas jau buvo iškeldintas iš įvykio vietos. Pareiškėjas, pranešęs apie galimai draudžiamąjį įvykį, nepateikė draudikui jokių duomenų, patvirtinančių šio įvykio priežastis, aplinkybes ir nuostolio dydį. Minėtos informacijos nepavyko gauti ir iš draudėjo, kadangi trečiojo suinteresuoto asmens atstovai daugelį kartų bandė susisiekti su draudėjo atstovais draudimo sutartyje nurodytu telefono numeriu, tačiau į skambučius nebuvo atsiliepiama. Ilgą laiką draudėjas neatsiliepė ir į raštiškus draudiko paklausimus. Pareiškėjas (naudos gavėjas) ir draudėjas ne tik patys nesuteikė draudikui informacijos, būtinos nustatant galimai draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį, bet ir nesudarė galimybių jam pačiam surinkti minėtą informaciją, daugiau nei keturis mėnesius po įvykio nepateikdami apžiūrai sugadinto turto ir iki šiol neužtikrinę trečiojo suinteresuoto asmens patekimo į įvykio vietą.

Atkreipia dėmesį, kad siekdamas apžiūrėti patalpas, kuriose buvo sugadintos apdraustos prekės, bei nustatyti galimai draudžiamojo įvykio aplinkybes, trečiasis suinteresuotas asmuo su prašymu sudaryti galimybę apžiūrėti minėtas patalpas 2008 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku, 2008 m. liepos 3 d. pranešimu Nr. 04-7K-12912, 2008 m. liepos 15 d. pranešimu Nr. 04-7K-13859 ir 2008 m. rugpjūčio 5 d. pranešimu Nr. 04-7K-16594 kreipėsi į pareiškėją, 2008 m. birželio 5 d. raštu Nr. 8-1012, 2008 m. lapkričio 18 d. raštu bei 2008 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 04-7K-33380 - į draudėją, o 2008 m. liepos 28 d. raštu Nr. 04-07-15470 ir 2008 m. gruodžio 2 d. raštu - į patalpų savininką. Nepaisant to, jog atsakovas dėjo visas pastangas apžiūrėti įvykio vietą, nei pareiškėjas, nei draudėjas, nei patalpų savininkas tokios galimybės draudikui iki šiol nesudarė.

Akivaizdu, kad pareiškėjo ir draudėjo neveikimas (nepranešimas apie galimai draudžiamąjį įvykį labai ilgą laiką, nesudarymas galimybių apžiūrėti sugadintą turtą bei įvykio vietą, vengimas atsakyti į draudiko skambučius ir raštiškus paklausimus, išsamios informacijos apie įvykį nepateikimas ir pan.) labai apsunkino trečiojo suinteresuoto asmens galimybes tirti galimai draudžiamąjį įvykį ir nustatyti jo aplinkybes bei pasekmes. Tuo tarpu draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu (Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p.).

Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teismo žinioje yra civilinė byla pagal ieškovo AB Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo, kurioje bus nagrinėjamos galimai draudžiamojo įvykio aplinkybės, pasekmės ir sprendžiamas draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką klausimas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjo skundu nesutiko.

Skundas atmestinas.

Visų pirma pasisakytina dėl skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavimo termino. Byloje esantys voko, kuriuo siųstas VAGK 2009 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. 2009/03-4R-41, originalas (t. I, b. l. 16), siuntų priėmimo - išdavimo registravimo lapas (t. I, b. l. 60), pareiškėjo atstovo prašymas dėl registruoto laiško išsiuntimo (t. I, b. l. 198) liudija, kad skundas dėl minėto VAGK sprendimo panaikinimo teismui buvo pateiktas per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos terminą, todėl nagrinėtinu atveju laikytina, kad pareiškėjas kreipimosi į teismą termino (ABTĮ 32 str. 1 d.) nepraleido.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Draudimo priežiūros komisija išnagrinėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo skundą, kuriuo buvo skundžiami UAB DK „PZU Lietuva“ veiksmai dėl 2008 m. balandžio 6 d. įvykio administravimo ir 2009 m. sausio 5 d. nutarime Nr. N-2 (t. I, b. l. 17-20) pripažino, kad UAB DK „PZU Lietuva“, administruodama 2008 m. balandžio 6 d. įvykį, nepažeidė Draudimo įstatymo 82 str. 2 ir 8 d. nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į VAGK, prašydamas panaikinti Nutarimą ir įpareigoti Draudimo priežiūros komisiją 2008 m. spalio 2 d. Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, skundą ištirti iš naujo (VAGK byla, l. 1-6). VAGK 2009 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 2009/03-4R-41 (VAGK byla, l. 47-50) bylą pagal AB Danske Bank A/S skundą dėl Nutarimo nutraukė, konstatavusi, jog praleistas skundo padavimo terminas.

Pareiškėjas tvirtina, kad skundą VAGK padavė nepraleidęs ABTĮ nustatyto termino, tačiau tokia jo pozicija yra nepagrįsta.

ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pagal ABTĮ 30 str. 1 d. nuostatas skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas.

ABTĮ 66 str. numato, kad terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą (1 d.) Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo pradžia (2 d.) Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, tai laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną (3 d.). Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Jeigu tas veiksmas turi būti atliktas teisme ar kitoje įstaigoje, tai terminas baigiasi nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu (5 d.).

Pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindžia išrašu iš Lietuvos pašto vidaus pašto siuntų registro (internetinis variantas), kuriame nurodoma, kad Vilniaus 4-as paštas siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) įteikė 2009 m. sausio 13 d. 13.37 val. (t. I, b. l. 21), taip pat AB Lietuvos pašto Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios direktorių, F. R. 2009 m. birželio 9 d. raštu Nr. (16.12-16)3-4034 (t. II, b. l. 12) į pareiškėjo atstovo 2009 m. birželio 3 d. paklausimą (t. II, b. l. 11), kuriame pažymėta, kad AB Lietuvos pašto tinklapyje www.post.lt talpinama oficiali informacija; taip pat, kad pateikiama informacija apie registruotųjų pašto siuntų pristatymą vidaus pašto siuntų paieškoje http://www.post.lt/lt?id=553, yra oficiali.

Tačiau šie pateikti įrodymai, kolegijos vertinimu, neįrodo, kad AB Danske Bank A/S, veikianti per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, nagrinėtinu atveju laiku, per ABTĮ nustatytą terminą, kreipėsi į VAGK dėl Nutarimo panaikinimo.

AB Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto Paslaugų kokybės skyriaus viršininkės R. M. 2009 m. vasario 20 d. rašte Nr. (16.12-16)3-B19 (VAGK byla, l. 37) nurodyta, kad registruotoji pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 8 d. siųsta iš Vilniaus 10-ojo pašto, adresuota AB Danske Bank A/S adresu: (duomenys neskelbtini) g., Vilnius, 2009 m. sausio 12 d. įteikta asistentei O. B.

AB Lietuvos pašto Vilniaus filialo Paslaugų kokybės skyriaus viršininkės R. M. 2009 m. birželio 9 d. rašte Nr. (16.12-16)3-4006 (t. II, b. l. 1) pakartotinai pranešta, kad registruotoji pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 8 d. siųsta iš Vilniaus 10-ojo pašto AB Danske Bank A/S adresu: (duomenys neskelbtini) g., Vilnius, 2009 m. sausio 12 d. (rašte klaidingai nurodyta data „2009-10-12“) įteikta asistentei O. B. Analogiška informacija buvo pateikta ir AB Lietuvos pašto Vilniaus filialo Paslaugų kokybės skyriaus viršininkės R. M. 2009 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. (16.12-16)3-5668.

Taigi, AB Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto Paslaugų kokybės skyriaus viršininkės R. M. parengti raštai iš esmės įrodo, kad pareiškėjui Draudimo priežiūros komisijos priimtas Nutarimas buvo įteiktas būtent 2009 m. sausio 12 d. Juo labiau, kad ir atiduotų siuntų sąrašo kopija (t. II, b. l. 2) patvirtina, kad registruotoji pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) asistentei O. B. buvo pateikta 2009 m. sausio 12 d. Tai ji (O. B.) paliudijo savo parašu. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta O. B. patvirtino, kad atiduotų siuntų sąraše, ties data „09 01 12, yra jos parašas.

Byloje esantis išrašas iš Lietuvos pašto vidaus pašto siuntų registro, kuriame nurodoma, kad Vilniaus 4-ais paštas įteikė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 13 d., vertintinas kritiškai, kaip neatspindintis objektyvios tiesos, kadangi AB Lietuvos pašto Vilniaus filialas, atakydamas į teismo paklausimą dėl faktų prieštaringumo dokumentuose (t. I, b. l. 204), raštiškai patvirtino, kad siunta pareiškėjo darbuotojai O. B. buvo įteikta būtent 2009 m. sausio 12 d. (t. II, b. l. 1; rašte tik padaryta rašybos klaida, nurodant ne sausio, o spalio mėn.). Dėl šios priežasties kritiškai vertintina ir Lietuvos pašto Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios direktorių, F. R. 2009 m. birželio 9 d. rašte Nr. (16.12-16)3-4034 (t. II, b. l. 12) pateikta informacija. Be to, minėtame rašte, priešingai nei 2009 m. birželio 9 d. rašte Nr. (16.12-16)3-4006, neanalizuotas klausimas dėl faktų prieštaringumo pašto pateiktuose dokumentuose, todėl tokio rašto (2009 m. birželio 9 d. Nr. (16.12-16)3-4034) įrodomoji vertė nagrinėtinu atveju yra mažesnė (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Tokiu būdu darytina išvada, kad procesinio termino pabaiga šiuo atveju buvo būtent 2009 m. vasario 12 d. Atitinkamos terminų skaičiavimo taisyklės minimos ir teismų praktikoje (pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. AS2-518/2007). Kaip rodo byloje surinkti įrodymai, pareiškėjo skundas VAGK buvo išsiųstas 2009 m. vasario 13 d., t. y. praleidus ABTĮ 30 str. 1 d. nustatytą terminą.

Kolegijos nuomone, VAGK, įvertinusi tai, kad skundas jai buvo išsiųstas praleidus ABTĮ nustatytą terminą bei tai, kad nei ABTĮ, nei kiti teisės aktai nesuteikia jai teisės atnaujinti praleistą skundo dėl administracinio akto padavimo terminą, pagrįstai bylą pagal AB Danske Bank A/S skundą dėl Nutarimo panaikinimo nutraukė remdamasi ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p. (byla nutrauktina, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą). Nors Nuostatų 40 p. tiesiogiai ir nenumato, kad VAGK gali priimti sprendimą dėl bylos nutraukimo praleidus skundo padavimo terminą, tačiau tokia teisė komisijai atsiranda remiantis ABTĮ. Tas faktas, kad VAGK pirmininkas, gavęs pareiškėjo skundą, iškart nenustatė, kad yra praleistas ABTĮ 30 str. 1 d. nustatytas terminas (Nuostatų 23 p. sakoma, kad komisijos pirmininkas išnagrinėja ir sprendžia šiuos klausimus: ar priklauso šios komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą (prašymą); ar gautas skundas (prašymas) paduotas nepraleidus nustatyto skundo (prašymo) padavimo termino ir kt.), iš esmės nedraudžia VAGK priimti sprendimą dėl bylos nutraukimo praleidus apskundimo terminą. Priešingu atveju skundo priėmimo stadijoje dėl tam tikrų priežasčių (pateikta neteisinga informacija ar pan.) padarius terminų skaičiavimo klaidą, VAGK, nagrinėdama bylą posėdyje, nebegalėtų jos ištaisyti. O tai iš esmės prieštarautų protingumo principui.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatai taip pat nenumato, kad VAGK gali priimti sprendimą panaikinti tam tikrą administracinį aktą, tačiau pagal apeliacinės instancijos teismo formuojamą praktiką VAGK iš esmės turi teisę panaikinti jai skundžiamą administracinį aktą, pažeidžiantį konkretaus asmens teises ar teisėtus interesus, taip užtikrindama efektyvią pažeistų teisių gynybą.

Taigi, VAGK šiuo atveju teisingai apskaičiavo skundo padavimo terminą ir pagrįstai bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė.

Dėl išvardintų priežasčių spręstina, kad nėra pagrindo naikinti VAGK 2009 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 2009/03-4R-41 ir grąžinti bylą nagrinėti VAGK nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas tuo atveju, jei bus konstatuota, kad jis praleido terminą pateikti skundą dėl Nutarimo, prašo teismo atnaujinti terminą pateikti skundą dėl minėto nutarimo ir išnagrinėti bylą iš esmės: 1) panaikinti Draudimo priežiūros komisijos tyrimo, atlikto 2008 m. spalio 2 d. Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, skundo pagrindu rezultatus, kurie pateikti Nutarime; 2) įpareigoti Draudimo priežiūros komisiją 2008 m. spalio 2 d. Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, skundą ištirti iš naujo.

ABTĮ 33 str. 1 d. numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal ABTĮ 34 str. 1 d. nuostatas pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Nustatyta, kad pareiškėjas skundžiamą Nutarimą gavo 2009 m. sausio 12 d. Teismui skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo buvo išsiųstas 2009 m. kovo 24 d., t. y. praleidus ABTĮ 33 str. numatytą terminą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Draudimo priežiūros komisijos priimtą Nutarimą apskundė VAGK, t. y. sąmoningai pasirinko savo teisių gynimo būdą ginčą sprendžiant ne teisme, o ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje. Tas faktas, kad asmuo dėl ne pačią dieną atliktos pašto siuntos registracijos praleido kreipimosi į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją terminą, negali būti laikoma objektyvia, nuo asmens valios nepriklausiusia aplinkybe, kuri pateisintų įstatyme nustatyto termino praleidimą.

Iš kitos pusės, teismas atkreipia dėmesį, kad skundą VAGK rengė profesionalus teisininkas - advokatas. Advokatas turi pareigą, o ne teisę, tinkamai atstovauti klientą rengiant procesinius dokumentus ir kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka (LVAT 2009 m. vasario 27 d. nutartis adm. byloje Nr. AS-261-113/2009). Asmeniui, profesionaliai besiverčiančiam juridine veikla, paprastai taikomi didesni rūpestingumo standartai. Tas pats pasakytina ir apie pareiškėją - juridinį asmenį. Pareiškėjas, būdamas juridinis asmuo, turėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, tam kad laiku apskųsti Nutarimą. Pareiškėjui esant aktyviam ir rūpestingam, buvo pakankamas terminas skundui laiku paruošti ir jį pateikti.

Ta aplinkybė, kad dėl didelio darbo krūvio siunta buvo registruota ne jo gavimo (2009 m. sausio 12 d.), o kitą dieną (2009 m. sausio 13 d., t. I, b. l. 22), taip pat negali pateisinti pareiškėjo veiksmų, kadangi tai rodo nerūpestingumą ir aplaidumą organizuojant dokumentų apskaitą, o tai taip nėra objektyvi aplinkybė sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Taip pat pažymėtina, kad jokie teisės aktai neįpareigoja VAGK siųsti skundą padavusiam subjektui atsiliepimo į pateiktą skundą nuorašo. Asmuo, teikiantis atitinkamą skundą, pats turi domėtis proceso eiga, naujų įrodymų gavimu ir kt., t. y. turi būti aktyvus proceso dalyvis. Todėl tai, kad pareiškėjas iš VAGK Draudimo priežiūros komisijos atsiliepimą gavo tik prieš pat posėdį VAGK, nėra aplinkybė, kuri leistų kitaip traktuoti skundo padavimo termino.

Taigi, vertintina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad terminas pateikti teismui skundą dėl Nutarimo pagrįstumo buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Todėl nėra pagrindo pareiškėjui atnaujinti terminą pateikti skundą dėl Nutarimo ir išnagrinėti bylą iš esmės: 1) panaikinti Draudimo priežiūros komisijos tyrimo, atlikto 2008 m. spalio 2 d. Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, skundo pagrindu rezultatus, kurie pateikti Nutarime; 2) įpareigoti Draudimo priežiūros komisiją 2008 m. spalio 2 d. Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, skundą ištirti iš naujo. Šioje dalyje pareiškėjo skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 str. 1 d. suinteresuota šalis dėl išlaidų atlyginimo teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašė priteisti iš pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas, tačiau rašytinio prašymo nepateikė ir nenurodė kokias išlaidas patyrė, nepateikė teismo išlaidų paskaičiavimo, todėl teismas neturi galimybės įvertinti, ar prašymas atlyginti teismo išlaidas yra pagrįstas. Dėl šios priežasties trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Analogišką praktiką formuoja ir LVAT (2009 m. gegužės 11 d. nutartis adm. byloje Nr. A-261-599/2009). Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo AB Danske Bank A/S skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB DK „PZU Lietuva“ prašymą dėl patirtų teismo išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.