Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei, prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam V. L., teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo V. L. skundą dėl 2006 m. spalio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 227 str. 2 d. ir nuteistas 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. l d., 2 d., 3 d. šios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nuteisė V. L. už tai, kad jis 2006-03-23 apie 18.16 val. Kaune, Savanorių pr. netoli pastato Nr. 404, Kauno m. VPK VP Kelių patrulių rinktinės 4-o būrio patruliui R. N. davė 150 lt kyšį, kad šis nerašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tuo siekdamas neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus ir tokiu būdu pasikėsino papirkti valstybės tarnautoją, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi valstybės tarnautojas R. N. nesutiko paimti pasiūlyto kyšio ir apie tai pranešė Kauno m. VPK Dainavos PK pareigūnams.

Teismas tik prielaidomis grindžia aplinkybes dėl galimybės taikyti LR ATPK 13O2 str. Tokios aplinkybės nebuvo akcentuojamos nei ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir man neturi esminės įtakos, nes pastoviai ir tinkamai laikosi KET reikalavimų, surinktų balų skaičius niekada jo ilgametės vairuoto praktikos metu nebuvo tokios sumos, jog netektų teisės vairuoti transporto priemonių.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pažeidžiant kaltinimo keitimo sąlygas ir galimybes, nesant prokuroro reikalavimo ar prašymo, nuosprendžiu jį nuteisė už tokias kaltinimo aplinkybes, kurios nebuvo prokuroro surašytame kaltinamajame akte (LR BPK 256 str.). Be to jo padaryta veika dar buvo ir atskirai perkvalifikuota į nebaigtą nusikalstamą veiką, nors pirminis, prokuroro surašytas kaltinimas teikė viltį, jog atsakomybėn bus vėliau bus patraukti ir policijos pareigūnai, kurie priėmė kyšį. Kaltinimo keitimu, apie kurį proceso eigoje nebuvo jam pranešta, buvo iš esmės pažeistos jo teisės į gynybą, teisingą ir nešališką baudžiamąjį procesą, kas ir sutrukdė priimti pagrįstą ir teisingą nuosprendį šioje byloje pagal pirminį kaltinimą.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Spręsdamas nuteistojo V. L. kaltės klausimą, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, pirmos instancijos teismas, vadovaudamasisi BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir neašliškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino V. L. kaltu įvykdžius BK 22 str. 1 d. 227 str. 2 d. Iš paties nuteistojo parodymų seka, kad jis policijos pareigūnams, kurie nustatė jo padarytą pažeidimą, pateikė 200 litų ir prašė 50 litų grąžinti kurui užsipilti. Gi liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. G. ir R. N. patvirtino ne tik šias nuteistojo nurodytas aplinkybes, bet ir nurodė, kad pateikdamas pinigus nuteistasis prašė jam nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, kaip tą numato Administracinės teisės pažeidimų kodeksas. Tai yra duodamas pinigus pareigūnams, V. L. siekė išvengti administracinės atsakomybės.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, nusikaltimo aplinkybes, liudytojų R. G. ir R. N. parodymus, paties V. L. aktyvius veiksmus siūlant policijos pareigūnams kyšį, pagrįstai nustatė, kad nuteistasis V. L. sąmoningai siūlė pareigūnui pinigus už neteisėtą veikimą, t.y. addministracinės teisės pažeidimo protokolo nesurašymą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriiklausanči aplinkybių, nes R. N. kyšio nepriėmė, iš karto apie tokį įvykį informavo Dainavos PK pareigūnus.

Vertinant tiek baudžiamojoje, tiek administracinėje byloje esančius duomenis, kolegija sprendžia, jog policijos pareigūnai, naudodami greičio matavimo prietaisą „TRAFFI Patrol“, patikrintą valstybinės metrologijos tarnybos (patikros liudijimas Nr. 507-013/60021), 2006-03-23 18 val. 16 min. Savanorių prospekte, Kaune, užfiksavo būtent V. L. vairuojamo automobilio greitį, t.y. 73 km/h, kas yra užfiksuota administracinės teisės pažeidimo protokoleNr. E 370576. Tai patvirtina ir paties greičio matavimo prietaiso „TRAFFI Patrol“ veikimo principas: prietaiso lazeris nukreipiamas į konkretaus automobilio (šiuo atveju – V. L. vairuoto) numerius ir tuojau pat parodomas stebimo automobilio greitis. Dėl šių aplinkybių V. L. teiginys, jog pareigūnai užfiksavo ne jo automobilio greitį, yra atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą dėl V. L. inkriminuoto nusikaltimo, kadangi apklaustųjų liudytojų R. G. ir R. N. parodymai tarpusavyje sutampa, papildo faktines bylos aplinkybes, todėl teismas netikėti jų parodymais neturėjo jokios priežasties. Apelianto teiginiai, kad liudytojų parodymai prieštaringi, neatitinka tikrovės.

Lietuvos Respublikos K. T. 1999 m. vasario 5 d. nutarime konstatavo, kad tuo metu galiojusio (senojo) baudžiamojo proceso kodekso 280 straipsnio redakcija ta apimtimi, kuria leido teismo iniciatyva pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir teisiamojo veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą neatitiko Konstitucijos nuostatų. Antra vertus, Konstitucinis teismas nusprendė, kad to paties straispnio 1 dalis, leidusi pakeisti kaltinimą švelnesniu, apie tokią galimybę neįspėjus gynybos, Konstitucijai neprieštaravo. Vadovaujantis BPK 255 str. ir 256 str. numatytomis normomis, kaltinamasis negali, jo apie tai neinformavus, būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, kurio faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų. Šiuo konkrečiu atveju, pirmos instancijos teismas, pakeitęs kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką į nebaigtą nusikaltimą, šiuo kvalifikavimu nuteistojo padėties nepablogino, todėl apelianto nurodytieji argumentai dėl jo pažeistų teisių į gynybą, teisingą ir nešališką baudžiamąjį procesą, yra atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Iš anksčiau paminėtų bylos aplinkybių analizės kolegija pagrįstai sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodyti motyvai yra nepagrįsti ir atestini, o nuosprendis teisingas ir nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. L. apeliacinį skundą atmesti.