- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-25
- Bylos Nr.
- 1A-108-166-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Daiva Pranyte-Zalieckiene, Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite
- Nuteistasis
- M. L., ir R
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. L. apeliacini skunda del Švencioniu rajono apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. aštuoneriems menesiams laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.
Tuo paciu nuosprendžiu buvo nuteistas ir R. V., taciau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustate:
M. L. ir R. V. nuteisti už tai, kad jie 2007m. spalio 27 d., apie 01.45 val., iš anksto susitare, budami apsvaige nuo alkoholio, turedami tiksla užvaldyti svetima turta, veikdami su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, M. L. stipriau patraukus duru rankena i save, atidare namo, esancio 131 sklype sodu bendrijoje (duomenys neskelbtini) (registruotoje (duomenys neskelbtini) Švencioniu raj.), duris, isibrove i J. Z. priklausanti nama, kur M. L. panaudojus fizini smurta, suduodant ne mažiau dvieju smugiu kumšciu namo savininkui i galvos sriti ir padarant jam poodine kraujosruva dešines akies vokuose, nubrozdinimus su aplinkinemis kraujosruvomis lupose ( sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu) ir taip ateme galimybe J. Z. priešintis, pagrobe motoroleri „Jianshe“ v.n. 91 ADE, tuo padarydami nukentejusiajam 1000 litu turtine žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo skundžiama nuosprendi pakeisti ir vadovaujantis LR BK 62 str. 3 d. 3 p. sušvelninti jam paskirta bausme ir skirti laisves apribojima. Apelianto manymu, paskirta bausme yra per griežta. Nurodo, kad del padaryto nusikaltimo pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir kritiškai vertina savo elgesi. Skunde apeliantas nurodo, kad išlaiko savo penkis mažamecius vaikus ir sutuoktine, kuri nedirba, nes augina vaikus, jis yra vienintelis šeimos maitintojas. Taip pat apeliantas nurodo, kad padaryta turtine žala atlygino pilnai, o neturtine žala iš atlygino iš dalies ir žada visiškai ja atlyginti numatytais terminais. Apelianto teigimu, nusikaltimo padarymo aplinkybes susikloste atsitiktinai, iš anksto nusikaltimui nesiruoše, nukentejusysis J. Z. jam atleido. Todel apelianto manymu, jo turtines žalos atlyginimas ir sutikimas atlyginti padaryta neturtine žala, nuoširdus gailejimasis, kaltes suvokimas, mažameciu vaiku ir ju motinos pilnas išlaikymas, tvirtas pasižadejimas daugiau nebenusikalsti, yra pagrindas jam paskirta bausme švelninti BK 62 str. pagrindu.
Be to, apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismo baudžamojoje byloje Nr. 1A-233/08 butent del mažameciu vaiku išlaikymo kaltininkui buvo paskirtas laisves apribojimas, todel apelianto manymu, remiantis teismu praktika šioje byloje yra pakankamas teisinis pagrindas skirti jam laisves apribojima.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, prokuroras praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmestinas.
A. M. L. skunde, negincydamas kaltes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme bei jos kvalifikacijos, prašo paskirti švelnesne bausmes ruši, negu numatyta istatyme. Nors nuteistasis M. L. gincija jam paskirta bausme, taciau apeliacines instancijos teismo nuomone, paskirta bausme yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todel nera aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. L. laisves atemimo bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. Nuteistajam M. L. paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme, ji atitinka jo padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe. Skirdamas apeliantui bausme apylinkes teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pobudi ir pavojingumo laipsni, motyvus ir tikslus, kaltes forma, nuteistojo asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis – anksciau teistas, tame tarpe už nusikaltima nuosavybei, baustas administracine tvarka, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linkes nusikalsti. Pažymetina ir tai, kad budamas jauno amžiaus jis niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, kas rodo, jog nusikaltimu darymas yra jo gyvenimo budas ir pragyvenimo šaltinis.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes ruši ir nustatydamas jos trukme, atsižvelge i nuteistojo atsakomybe lengvinancios aplinkybes buvima. Skirdamas bausme teismas ivertino tai, kad nuteistasis M. L. del nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, todel pastaraja aplinkybe teismas laike jo atsakomybe lengvinancia. Kadangi nusikaltima padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, todel šia aplinkybe teismas pripažino jo atsakomybe sunkinancia. Be to, skirdamas bausme M. L. teismas atsižvelge ir i tai, kad nusikaltimo padaryme jo vaidmuo buvo aktyvus, nes pats M. L. pasiule apiplešti nukentejusiji, parode kur gyvena, panaudojo prieš pastaraji fizini smurta. Pažymetina ir tai, kad apeliantas neatsisake savo nusikalstamu ketinimu netgi po to, kai prie nukentejusiojo namu sutiko pažistama moteri. Be to, skirdamas bausme M. L. teismas taip pat atsižvelge ir i tai, kad M. L. atlygino dali padarytos nukentejusiajam moralines žalos ir raštu pasižadejo pastarajam pasižadejo žala atlyginti visiškai, bei i tai, kad šeimoje jis augina penkis nepilnamecius vaikus. Todel apelianto prašymas atsižvelgti i tai, kad del padaryto nusikaltimo jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kad padaryta turtine žala atlygino pilnai, o neturtine žala iš atlygino iš dalies ir žada visiškai ja atlyginti numatytais terminais, augina penkis nepilnamecius vaikus, yra atmestinas, kadangi kaip mineta, skiriant bausme, teismas i visas aukšciau paminetas aplinkybes pilnai atsižvelge.
Apelianto prašymas paskirti švelnesne bausmes ruši, negu numatyta istatyme, atmestinas. Taikyti BK 62 str. 3 dali ir paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, teismas turi teise, bet ne pareiga, konstataves, kad yra bent dvi atsakomybe lengvinancios aplinkybes, nors iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine žala, ir bent viena iš šiu BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytu salygu: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neigalus ir nera kam juos prižiureti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamecius vaikus, kuriu del paskirtos istatyme numatytos bausmes nebutu kam prižiureti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstama veika buvo antraeilis, arba 4) veika nutruko rengiantis daryti nusikaltima ar pasikesinant daryti nusikalstama veika, arba 5) veika padaryta peržengiant butinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstama veika padariusio asmens sulaikymo, butinojo reikalingumo, profesines pareigos arba teisesaugos instituciju užduoties vykdymo, gamybines ar ukines rizikos, mokslinio eksperimento teisetumo salygas.
Kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiu, kad teismas neteisingai pritaike baudžiamaji istatyma, t.y. del BK 62 str. taikymo. Nors nuteistasis nurodo, kad jis augina penkis nepilnamecius vaikus, yra vienintelis šeimos maitintojas, taciau tai negali buti pripažinta BK 62 str.2 d. 2 p. nustatyta salyga. Kolegija pripažista, kad byloje yra nustatytos dvi M. L. atsakomybe lengvinancios aplinkybes - prisipažino padares nusikaltima, gailisi del savo elgesio, ir iš dalies atlygino žala, taciau vien tik šiu lengvinanciu atsakomybe aplinkybiu nesant nei vienos iš istatyme nustatytu BK 62 str. 2 d. salygu nepakanka švelninti bausmei BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Byloje nera nustatyta, kad paskyrus M. L. realia laisves atemimo bausme, vaikai neliks be priežiuros – rupinimosi vaikais pareiga perims ju motina. Taigi šie faktiniai duomenys patvirtina, kad BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos salygos nera, nes nuteistajam M. L. paskyrus laisves atemimo bausme, realiai jo vaikus prižiures ju motina M. L.. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis iki nusikaltimo padarymo, tiek nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo. Todel neaišku kokiu budu ir iš kokiu lešu apeliantas išlaiko savo šeima ir kokiu pagrindu laiko save vieninteliu šeimos maitintoju. Be to, duomenu apie tai, kad apeliantui del paskirtos istatyme numatytos bausmes nebutu kam prižiureti jo nepilnamecius vaikus, byloje nera.
Pažymetina ir tai, kad praeityje apeliantas buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, t.y. 1995-01-05 Švencioniu rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str.2 d., 90 str. 2 d. (1961 m. BK red.) 3 metu laisves atemimo bausme, bausmes vykdyma atidedant 2 metams. Nežiurint i tai, jis tinkamu išvadu nepadare ir vel ivykde turtinio pobudžio nusikaltima panaudojant fizini smurta. Todel vien tai, kad M. L. šeimoje augina penkis nepilnamecius vaikus, neleidžia teigti, kad jam paskirta bausme aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Be to, atkreiptinas apelianto demesys i tai, kad laisves atemimo bausmes trukme jam yra nustatyta arciau LR BK 180 str. 2 d. sankcijos minimumo.
Atsižvelgiant i tai, teismas daro išvada, jog nuteistajai parinkta tinkama bausmes rušis bei nustatyta jos trukme, todel nera pagrindo pripažinti, kad M. L. paskirta bausme yra aiškiai per griežta ir ja sušvelninti nera pagrindo.
Ivertinant išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel nera pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo M. L. apeliacini skunda atmesti.