Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-06-16 · Civilinė byla Nr. e2A-410-330/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-06-16Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2021-04-21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
e2A-410-330/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00260-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Agnė Tikniūtė, Vytautas Zelianka
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Klameta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-410-330/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00260-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.11.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klameta“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1446-259/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klameta“ dėl skolos priteisimo; išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dirbtinis pluoštas“ (ankstesnis bendrovės pavadinimas UAB „Korelita“) 2019 m. balandžio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Klameta“ ir prašė priteisti 84 499,71 Eur skolą, 7 055,75 Eur delspinigių (iš viso 91 555,46 Eur), taip pat 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė šias sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo: 2005 m. spalio 3 d. sutartį Nr. 02-014/05, 2011 m. birželio 29 d. sutartį Nr. 02-016/11, elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 02-015/11, o taip pat 2014 m. gegužės 26 d. sutartį Nr. 02-025/14. Pagal šias sutartis atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei už reaktyviąją elektros energiją.

3. Ieškovė paaiškino, kad po atliktos elektros energijos prietaisų revizijos paaiškėjo, jog atsakovė nėra apmokėjusi 86 813,33 Eur už reaktyviąją elektros energiją per laikotarpį nuo 2009 m. vasario mėnesio iki 2018 metų gegužės mėnesio (imtinai). Atsižvelgiant į tai, už suvartotą reaktyviąją elektros energiją ieškovė pateikė atsakovei 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovė jos neapmokėjo, o kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – Komisija), prašydama išnagrinėti kilusį ginčą dėl ieškovės reikalavimo sumokėti 86 813,33 Eur skolą už reaktyviąją elektros energiją. Komisija 2019 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 03E-79 patenkino atsakovės reikalavimus ir nutarė anuliuoti ieškovės nurodytą 86 813,33 Eur skolos sumą beveik už visą ginčo laikotarpį, išskyrus 2018 m. balandžio ir gegužės mėnesius.

4. Ieškovės įsitikinimu, Komisijos nutarimas yra nepagrįstas, nes atsakovė privalo atsiskaityti už visą pateiktą reaktyviąją elektros energiją. Tai, kad reaktyviosios energijos kaina nebuvo įtraukta į kai kurias anksčiau atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, negali pašalinti atsakovės prievolės sumokėti už faktiškai suvartotą reaktyviąją elektros energiją. Būdama sąžininga ir apdairi verslininkė, atsakovė negalėjo nepastebėti, kad jos apmokamos sąskaitos neatitiko faktiškai suvartoto elektros energijos kiekio ir jose yra neįtraukta mokėtina suma už suvartotą reaktyviąją elektros energiją.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB ,,Klameta“ atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neginčija ieškovės pakartotinai atliktos mokėjimo skaičiuotės sumos, tačiau, atsakovės įsitikinimu, ieškovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo perskaičiuoti mokėtinos sumos už visą ginčo laikotarpį, nes teisės aktai nenumatė tokios galimybės ir pagrindo. Ieškovės apskaičiuota nepriemoka (nuostoliai) susidarė išimtinai dėl pačios ieškovės neatidumo bei klaidų, todėl ji pati ir turi prisiimti savo veiksmų ar neveikimo pasekmes. Byloje nėra pateikta jokių duomenų ar argumentų, kad tokiai padėčiai įtaką galėjo turėti kokie nors atsakovės veiksmai ar neveikimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 42 249,85 Eur skolą, 3 527,86 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 912 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad ginčo šalis nuo 2005 metų siejo tęstiniai sutartiniai teisiniai santykiai, šalys 2005 - 2014 metais sudarė elektros energijos tiekimo, elektros energijos pirkimo-pardavimo, elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis, pagal kurias ieškovė tiekė elektros energiją, o atsakovė įsipareigojo apmokėti patiektos elektros energijos kiekius ir jos rūšis. Visą ginčo laikotarpį (2009 m. vasario 1 d. - 2018 m. sausio 1 d.) ieškovė, be kita ko, tiekė atsakovei ir reaktyviąją elektros energiją, už kurios vartojimą atsakovė turėjo apmokėti.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovė patikrinimo metu tinkamai nustatė patiektos atsakovei ir jos suvartotos reaktyviosios elektros energijos kiekius, teisingai apskaičiavo energijos kainą, o bylą nagrinėjant teisme atsakovė su skolos suma sutiko ir jos neginčijo. Ta aplinkybė, kad dėl ieškovės turimos energijos apskaitos programinės įrangos klaidos nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. (imtinai) atsakovei buvo pateikiamos klaidingos sąskaitos faktūros apmokėjimui, neįtraukiant ir (ar) klaidingai įtraukiant patiektos ir suvartotos reaktyviosios energijos kiekius, teismo vertinimu, nepašalina prievolės atsakovei sumokėti už sunaudotą reaktyviąją elektros energiją per ieškovės nurodytą laikotarpį.

9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo perskaičiuoti suvartotos ir neapmokėtos reaktyviosios elektros energijos kiekį ir pateikti atsakovei reikalavimą apmokėti skolą už sunaudotą reaktyviąją elektros energiją, nes esą teisės aktai nenumatė tokios galimybės ir pagrindo. Teismas akcentavo, kad atsakovės nurodyta specialioji teisės norma – Energetikos įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalis, kuri numato ribojimą dėl energetikos įmonės kaltės susidariusią skolą išieškoti ne daugiau kaip už dviejų mėnesių laikotarpį, įsigaliojo tik 2018 m. sausio 1 d. (2017 m. lapkričio 21 d. Energetikos įstatymo Nr. XIII-788 redakcija), todėl netaikoma išieškant susidariusią skolą už sunaudotą elektros energiją 2009 - 2017 metais.

10. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju abi šalys kaltos dėl susidariusios skolos, todėl yra pagrindas taikyti mišrią atsakomybę ir sumažinti ieškovei priteistiną skolos sumą 50 procentų. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad elektros energijos tiekėjas yra specialus teisės subjektas, todėl jo prievolės vykdymui keliami didesni reikalavimai nei kitiems šių santykių subjektams, o elektros energijos vartotojas, būdamas sąžiningas, taip pat turi pareigą vykdant sutartį elgtis rūpestingai. Teismo vertinimu, ieškovė padarė profesinio neatidumo klaidą, tinkamai neapskaitė patiektos atsakovei ir jos suvartotos reaktyviosios elektros energijos kiekio, nepateikė (klaidingai pateikė) sąskaitas atsakovei apmokėti, todėl abi sutarties šalys objektyviai elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai.

11. Teismas nustatė, kad pagal sutarčių nuostatas vartotojas, pažeidęs prievolę apmokėti už suvartotą elektros energiją, moka tiekėjui 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovė privalėjo ieškovės 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą apmokėti 2018 m. spalio 17 d., todėl iki 2019 m. balandžio 2 d. ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 3 527,86 Eur sutartinių delspinigių.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

12. Ieškovė UAB ,,Dirbtinis pluoštas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir ieškinį patenkinti visiškai.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neturėjo pagrindo mažinti atsakovės mokėtinos sumos, nes prievolę vykdant natūra civilinės atsakomybės sumažinimas negali būti taikomas. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė suvartojo nurodytą reaktyviosios elektros energijos kiekį, todėl teismas, taikydamas mišrią šalių kaltę, turėjo teisę spręsti tik dėl netesybų mažinimo.

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB ,,Klameta“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė neteisėtai atliko perskaičiavimą už laikotarpį, ilgesnį nei vieneri metai, kad skola susidarė tik dėl ieškovės kaltės, kad atsakovė veikė sąžiningai, todėl ieškovės reikalavimas nepagrįstas.

Šalies argumentai

15. Atsakovė UAB ,,Klameta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

16. Atsakovė apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

16.1. Ieškovė pati nurodė, kad perskaičiuota nepriemoka susidarė dėl ieškovės sisteminės programinės įrangos apskaitos klaidos, todėl teismas nepagrįstai taikė abipusę kaltę, be to, nenurodė nei vieno atsakovės veiksmo, patvirtinančio jos kaltę. Apskaitos prietaisas, fiksuojantis atsakovės suvartotą elektros energijos kiekį, buvo įrengtas pas ieškovę, todėl už jų (kiekių) teisingumą buvo atsakinga pati ieškovė. Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove už aktyviąją elektros energiją, kitas susijusias paslaugas ir reaktyviąją elektros energiją, nes pagal sutarčių nuostatas elektros energija nebūtų buvusi tiekiama ir parduodama, jei atsakovė būtų buvusi skolinga (2011 m. birželio 29 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. sutarčių 1.3.2 papunktis).

16.2. Teismas turėjo vadovautis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais, kurie nenumato nei teisinio, nei faktinio pagrindo perskaičiuoti mokėtinas sumas. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398, 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1-23, nurodyta, kad vartojimo ir mokėjimo perskaičiavimas gali būti atliktas tik aptikus klaidą mokėjimo dokumentuose arba nustačius, kad apskaitos prietaisas veikia netiksliai. Tokių faktų byloje nenustatyta. Be to, bet kuriuo atveju perskaičiavimas galėjo būti atliktas tik už vienerių metų laikotarpį.

Atsiliepimas

17. Ieškovė UAB ,,Dirbtinis pluoštas“ atsiliepime į atsakovės UAB ,,Klameta“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Šalies argumentai

19. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais teiginiais:

19.1. Ta aplinkybė, kad atsakovei elektros energija buvo tiekiama nepertraukiamai, savaime nereiškia, kad atsakovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir atsiskaitė už suvartotą elektros energiją. Atsakovė visada turėjo prieigą prie elektros apskaitos prietaiso ir periodiškai tuo naudodavosi.

Atsiliepimas

19.2. Atsakovės nurodomas vienerių metų suvartotos elektros energijos perskaičiavimo laikotarpis taikomas tik apskaitos prietaiso sugedimo / sugadinimo atveju arba neteisto elektros energijos vartojimo atveju, nesant galimybės nustatyti tikslaus suvartotos elektros energijos kiekio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2005 metų tiekė atsakovei elektros energiją. Ieškovė 2018 metais atliko elektros energijos prietaisų reviziją ir nustatė, kad dėl ieškovės turimos energijos apskaitos programinės įrangos klaidos nuo 2009 metų vasario mėnesio iki 2018 metų gegužės mėnesio atsakovei buvo klaidingai pateiktos sąskaitos faktūros, neįtraukiant ir (ar) klaidingai įtraukiant suvartotos reaktyviosios energijos kiekius. Ieškovė atliko patikrinimą ir atsakovei pateikė sąskaitą, reikalaudama sumokėti 86 813,33 Eur įsiskolinimą už suvartotą reaktyviąją elektros energiją.

22. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už ieškovės patiektą energiją, nepaisant to, jog skola susidarė dėl pačios ieškovės kaltės. Teismas taikė mišriąją šalių atsakomybę ir ieškovei priteistiną skolos sumą sumažino 50 procentų – iki 42 249,85 Eur. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniuose skunduose nesutinka nei ieškovė, nei atsakovė.

Dėl susidariusio įsiskolinimo

23. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neteisingas sąskaitas už suvartotą reaktyviąją energiją laikotarpiu nuo 2009 metų vasario mėnesio iki 2018 metų gegužės mėnesio pateikė dėl savo pačios kaltės, todėl atsakovei nekyla pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą.

24. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 „Dėl elektros tinklų kodekso bei elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ redakcijos, galiojusios nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. spalio 11 d., 55 punktas numatė, jog laisvasis vartotojas, naudojantis operatorių elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugomis ir prijungtas prie atitinkamo operatoriaus tinklo, privalo su juo atsiskaityti už jam pateiktos aktyviosios elektros energijos paslaugos pirkimo-pardavimo vietoje perdavimo ar skirstymo paslaugas ir taip pat su operatoriumi, prie kurio tinklo jis prijungtas, 66.1 papunktyje nustatytais atvejais už patiektą ir (ar) į operatoriaus tinklą perduotą reaktyviąją energiją. Už elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugas ir 66.1 papunktyje nustatytais atvejais už patiektą ir (ar) į operatoriaus tinklą perduotą reaktyviąją energiją atsiskaitoma elektros energijos paslaugos pirkimo–pardavimo vietoje, pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitais šiose taisyklėse nurodytais būdais, pagal galiojančias paslaugų kainas. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), galiojusių iki 2013 m. gruodžio 8 d., 124.1-124.5 papunkčiuose numatyta atsiskaitymo už reaktyviąją energiją tvarka, pagal kurią už reaktyviąją energiją atsiskaito vartotojai, kurių leistinoji naudoti galia sudaro 30 kW ir daugiau. Jei vartotojui nėra įrengti elektros apskaitos prietaisai, fiksuojantys patiektos ir į operatoriaus tinklą perduotos reaktyviosios energijos kiekius, tai minėtoji reaktyvioji energija apskaičiuojama pagal vartotojo pateiktą ir su operatoriumi ar tiekėju suderintą objekto elektros įrenginių sąrašą bei Taisyklių 124.4 papunktyje nurodytą formulę. Analogiškas reaktyviosios energijos apskaičiavimo būdas ir atsiskaitymo už reaktyviąją energija tvarka buvo įtvirtinti ir nuo 2013 m. gruodžio 8 d. galiojusios Taisyklių redakcijos 131.1-131.5 papunkčiuose.

25. Nuo 2005 m. spalio 3 d. iki 2011 m. birželio 29 d. ieškovė privalėjo 2005 m. spalio 3 d. sutartyje numatyta tvarka nustatyti atsakovės suvartotus reaktyviosios elektros energijos kiekius bei teikti sąskaitas atsakovei, pagal kurias ši turėjo atsiskaityti. 2011 m. birželio 29 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties 4 ir 5 punktai numatė persiųstos elektros energijos kiekio nustatymo ir apskaičiavimo tvarką, persiuntimo paslaugos kainą, mokėjimo tvarką ir terminus. Šiuose punktuose šalys susitarė, jog atsakovei persiųstos elektros energijos kiekis nustatomas pagal elektros energijos prietaiso rodmenis, o jei apskaičiuoti šiuo būdu neįmanoma – Taisyklių nustatyta tvarka. Elektros apskaitos prietaiso rodmenis kiekvieno mėnesio paskutinę dieną nurašo operatorius, o apmokėjimo dokumentas pateikiamas vartotojui pagal operatoriaus nurašytus elektros apskaitos prietaiso rodmenis. 2011 m. birželio 29 d. sutarties 4.3 ir 4.5 papunkčiai nustatė, kad elektros apskaitos prietaiso rodmenis kiekvieno mėnesio paskutinę dieną nurašo ieškovė ir apmokėjimo dokumentas atsakovei pateikiamas pagal ieškovės nurašytus elektros apskaitos prietaiso rodmenis. 2011 m. birželio 29 d. ir 2014 m. gegužės 26 d. sutarčių 1.3.2 papunkčiuose buvo numatyta, kad elektros energija vartotojai parduodama tik tuo atveju, jei vartotojas nėra skolingas už suvartotą elektros energiją ar už suteiktas elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas bei už reaktyviąją energiją. Taigi, atsakovės pareiga atsiskaityti už faktiškai suvartotą energiją buvo apibrėžta tiek teisės aktais, tiek ir nustatyta su ieškove sudarytose sutartyse. Už suvartotos elektros energijos kiekių nustatymą ir pateikimą atsakovei apmokėti buvo atsakinga ieškovė.

26. Kaip jau nurodyta, šalių tarpusavio teisės ir pareigos yra kilusios iš elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties (CK 6.383 straipsnis). Šios sutarties esmė – vienos šalies (elektros energijos tiekėjo) įsipareigojimas tiekti kitai šaliai (elektros energijos pirkėjui) elektros energiją bei pastarojo įsipareigojimas atsiskaityti už gautą energiją pagal skaitiklio rodmenis (CK 6.388 straipsnis). Įvertinusi šių sutartinių teisinių santykių esmę, tokia sutartimi prisiimamų įsipareigojimų ir pareigų pobūdį, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad ieškovė neturėjo pagrindo atlikti mokėtinų sumų už atsakovės sunaudotą reaktyviąją elektros energiją perskaičiavimo.

27. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančio Energetikos įstatymo redakcijos 30¹ straipsnio 1 dalis numato, kad dėl energetikos įmonės kaltės vykdant teisės aktuose įtvirtintus licencijuojamos veiklos įpareigojimus susidariusi vartotojo skola už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius iš vartotojo gali būti išieškoma ne daugiau kaip už du mėnesius, ėjusius prieš einamąjį mėnesį, neskaičiuojant netesybų (delspinigių, palūkanų ar baudų) už visą klaidingai skaičiuoto mokesčio už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius laikotarpį. Įstatymo 30¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki 2018 m. sausio 1 d. susidariusios vartotojo skolos išieškomos ir permokos grąžinamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aiškinamajame rašte dėl Energetikos įstatymo (Nr. IX-884) 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nurodyta, jog ši norma, nustatanti dviejų mėnesių laikotarpį, už kurį gali būti išieškoma vartotojo dėl elektros energijos tiekėjo kaltės susidariusi skola, buvo įtvirtina siekiant užtikrinti veiksmingą vartotojų teisių ir interesų apsaugą. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad energetikos srities įstatymai eksplicitiškai nenumatė dėl energijos įmonių veiksmų ar neveikimo susidariusios energijos ir (ar) energijos išteklių vartotojų nepriemokos apskaičiavimo. Kadangi nepriemokos vartotojui už patiektą energiją ir (ar) energijos išteklius apskaičiavimas ir išieškojimas už laikotarpius, už kuriuos vartotojas jau yra atsiskaitęs, kai nepriemoka (skola) susidarė ne dėl vartotojo kaltės, gali turėti žymų neigiamą poveikį vartotojo interesams, siekiant teisinio tikrumo, teisinio saugumo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 30 straipsnio pakeitimu buvo siekiama įstatyminiu lygmeniu nustatyti, kad dėl energetikos įmonės kaltės susidariusi nepriemoka už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius vartotojui gali būti skaičiuojama ne daugiau kaip už du mėnesius prieš einamąjį mėnesį, neskaičiuojant delspinigių, o permoka už suvartotą energiją ir (ar) energijos išteklius vartotojui būtų skaičiuojama už visą klaidingai skaičiuotą laikotarpį.

28. Taigi, paminėta Energetikos įstatymo 30¹ straipsnio norma beveik visam ginčo nagrinėjamoje byloje laikotarpiui negali būti taikoma, todėl šiuo atveju reikia vadovautis Taisyklių nuostatomis. Taisyklių 131.10 punkte nurodyta, jog tiekėjas ir (ar) operatorius, patikrinęs mokėjimo dokumentus ir juose radęs klaidų, taip pat nustatęs, kad apskaitos prietaisas veikė netiksliai, perskaičiuoja vartotojo elektros energijos bei reaktyviosios elektros energijos kiekį per laikotarpį, kai buvo netiksliai atsiskaitoma, ir apie tai informuoja vartotoją. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, pagal Taisyklių 131.19 punktą perskaičiuojamas laikotarpis nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens paskutinės apskaitos prietaisų patikrinimo dienos negali būti ilgesnis kaip vieneri metai.

29. Analizuojamu atveju byloje nustatyta, kad reaktyviosios elektros energijos suvartojimo perskaičiavimas buvo atliktas dėl ieškovės turimos energijos apskaitos programinės įrangos klaidos, paaiškėjus, jog ginčo laikotarpiu atsakovei buvo pateiktos klaidingos sąskaitos faktūros, neįtraukiant ir (ar) klaidingai įtraukiant suvartotos reaktyviosios energijos kiekius. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad tokiam kaip šioje byloje atvejui iš esmės nebuvus (ginčo laikotarpiu) aiškaus teisinio reguliavimo, taikytina artimiausia teisės aktų norma, reglamentuojanti perskaičiavimo laikotarpį, todėl pagal Taisyklių 131.19 punktą iš atsakovės priteistina tokio dydžio skola, kuri susidarė už vienerių metų perskaičiavimo laikotarpį nuo paaiškėjusios ieškovės taikomos apskaitos sistemos klaidos (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės sutinka, kad jeigu ir egzistuotų energijos suvartojimo perskaičiavimo pagrindai, įsiskolinimas gali būti išieškomas už ne ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį. Atsižvelgdama į tai, kad Komisija 2019 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 03E-79 konstatavo, jog atsakovė privalo atsiskaityti už įsiskolinimą, susidariusį 2018 metų balandžio ir gegužės mėnesių laikotarpiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei priteistinas įsiskolinimas už 2017 m. birželio mėn. - 2018 m. gegužės mėn. sudaro 7 381,80 Eur sumą.

Dėl teismo taikytos mišrios kaltės

30. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal tarp šalių sudarytas sutartis ieškovė tiekė, o atsakovė pirko ir vartojo elektros energiją, įsipareigodama atsiskaityti už suvartotą elektros energiją pagal ieškovės pateiktą sąskaitą. Atsiskaitymo tvarka už suvartotą energiją buvo aiškiai reglamentuota sutartyse, byloje nėra duomenų, kad dėl jos vykdymo tarp šalių būtų buvę kilę ginčai ar nesutarimai. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad apskaitos prietaisas, fiksuojantis atsakovės suvartotą elektros energijos kiekį, buvo įrengtas ieškovės 110 kW pastotėje, o apskaitos prietaiso rodmenis, kurių pagrindu atsakovei buvo teikiamos apmokėti sąskaitos, nurašinėdavo ir fiksuodavo pati ieškovė. Tais laikotarpiais, kai reaktyviosios elektros energijos suvartojimo kiekio apskaitos prietaisas neužfiksuodavo, šį kiekį ieškovė nustatydavo skaičiavimo būdu. Taigi duomenys, reikalingi pateikiamoms sąskaitoms išrašyti, buvo pačios ieškovės žinioje ir už jų teisingumą buvo atsakinga būtent pati ieškovė. Ieškovė yra verslininkė, specializuojasi elektros energijos tiekimo, persiuntimo paslaugų teikimo srityje ir nuolat sudaro sutartis dėl elektros energijos tiekimo ir persiuntimo paslaugų, teikia vartotojams sąskaitas už suteiktas paslaugas ir tai yra ieškovės profesinė veikla, kurią ji privalo vykdyti tinkamai laikydamasi šios profesinės veiklos standartų. Būtent ieškovei šiuo atveju taikytini didesni apdairumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Ieškovė teigdama, kad atsakovė visada turėjo prieigą prie ieškovės elektros apskaitos prietaiso ir periodiškai tuo naudodavosi, nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovei buvo žinomas suvartotos elektros energijos neteisingo apskaitymo faktas, kad ji būtų pastebėjusi kokius nors neatitikimus ieškovės taikytoje apskaitoje. Byloje taip nėra nustatyta, kad atsakovė būtų turėjusi pareigą kokiu nors būdu tikrinti ar tikslinti suvartojamos elektros energijos kiekį. To neteigia ir pati ieškovė. Jokių kaltų atsakovės veiksmų šioje byloje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas, iš esmės tik formaliai konstatavęs, kad elektros energijos vartotojas taip pat turi pareigą vykdant sutartį elgtis rūpestingai, be teisinio pagrindo taikė mišrios kaltės institutą ir juo remdamasis sprendė dėl ieškovei priteistinos skolos dydžio (CK 6.259 straipsnio nuostatos).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius

32. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šalių sutarčių nuostatomis, patenkino ieškovės reikalavimą ir jai iš atsakovės priteisė 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos skolos sumos. Sutartyse šalys susitarė, kad vartotojas, pažeidęs prievolę apmokėti už sunaudotą elektros energiją, moka tiekėjui 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad įsiskolinimas už suvartotą reaktyviąją elektros energiją susidarė išimtinai dėl ieškovės kaltės (nutarties 30 ir 31 punktai) , sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti delspinigių už laiku neįvykdytą mokėjimo prievolę. Apie ieškovės nurodytą įsiskolinimą atsakovei nebuvo žinoma iki ieškovės atlikto perskaičiavimo. Atsakovė, gavusi ieškovės reikalavimą apmokėti įsiskolinimą (apskaičiuotą nepriemoką) ir su tuo nesutikdama, pagrįstai ir sąžiningai pasinaudojo neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, kreipdamasi į Komisiją dėl jos ir ieškovės kilusio ginčo. Komisija atsakovei priėmė palankų sprendimą, po kurio ieškovė dėl ginčo išnagrinėjimo kreipėsi į teismą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, ieškovės reikalavimą dėl sutartinių delspinigių nuo nesumokėtos skolos sumos priteisimo teisėjų kolegija atmeta.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymą už suvartotą reaktyviąją elektros energiją, be pagrindo rėmėsi mišrios kaltės institutu, todėl nepagrįstai priteisė susidariusią skolą už visą ieškovės apskaičiuotą laikotarpį, nors ją ir sumažindamas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteistą 42 249,85 Eur skolą sumažinant iki 7 381,80 Eur sumos, taip pat panaikinant sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas dėl 3 527,86 Eur delspinigių priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

35. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 598 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui už ieškinį apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovės patenkinamų reikalavimų dalis sudaro maždaug 8 procentus, proporcingai patenkinamų reikalavimų daliai ieškovei priteistas žyminio mokesčio atlyginimas sumažinamas iki 127,84 Eur.

36. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei atlyginimu, paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai atlyginamos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

38. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė sumokėjo 912 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsakovės patenkintų reikalavimų dalis apeliacinės instancijos teisme sudaro apie 84 procentus, todėl jai iš ieškovės priteisiama 766 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas atsakovė nepateikė.

39. Ieškovė pateikė atskirą prašymą atlyginti advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 762 Eur už ieškovės apeliacinio skundo surašymą ir 665,50 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jos pašymo dėl atlyginimo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio už skundą mokėjimu ir advokato teisinės pagalbos išlaidomis už apeliacinio skundo surašymą. Kadangi atsakovės atmesto apeliacinio skundo dalis sudaro apie 16 procentų, ieškovei priteistina 106,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą (665,50 Eur x 16 proc.)

40. Atlikus ieškovei bei atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 659,50 Eur (766 - 106,50 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dirbtinis pluoštas“ (įmonės kodas 135154525) priteistą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klameta“ (įmonės kodas 141280496) skolą sumažinti iki 7 381,80 Eur (septynių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir aštuoniasdešimties centų), o priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 127,84 Eur (vieno šimto dvidešimt septynių eurų ir aštuoniasdešimt keturių centų).

Panaikinti sprendimo dalį dėl 3 527,86 Eur delspinigių priteisimo ir šioje dalyje priimti kitą sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti.

Nustatyti, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dirbtinis pluoštas“ (įmonės kodas 135154525) priteistos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klameta“ (įmonės kodas 141280496) 6 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 7 381,80 Eur sumos.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klameta“ (įmonės kodas 141280496) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbtinis pluoštas“ (įmonės kodas 135154525) priteisti 659,50 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Gintaras PečiulisAgnė TikniūtėVytautas Zelianka