- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- e2-9557-776/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08088-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- E. J.
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei E. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo, išvadą byloje teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai – 2016-10-11 įteikti atsakovės darbovietėje. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovai ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovės nepilnametis sūnus D. R., gim. (duomenys neskelbtini), 2016-06-13 apie 12 val. viešojoje bibliotekoje ieškovės nepilnamečiui sūnui Š. M., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė stiprų smūgį į galvą. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre Š. M. nustatytas galvos smegenų sutrenkimas ir jis gydytas ligoninėje nuo 2016-06-13 iki 2016-06-16. Po išrašymo iš ligoninės Š. M. nesijautė gerai, negalėjo susikaupti, užmigti, todėl buvo konsultuojamas gydytojos psichiatrės, lyg šiol patiria stresą ir baimę, pasidarė uždaras.
Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suluošinus fizinį asmenį ar kitaip sužalojus jo sveikatą už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.275 straipsnio 1 dalį, už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog atsakovės nepilnametis sūnus D. R. sužalojo ieškovės nepilnametį sūnų Š. M. ir tuo pasityčiodamas bendraamžių akivaizdoje bei sumenkindamas jo asmenybę sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą, o jo motina atsakovė neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės, ji privalo atlyginti nepilnamečio sūnaus padarytą žalą, todėl ieškovei, jos nepilnamečio sūnaus naudai, iš atsakovės priteistinas 250,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris, teismo vertinimu, yra pakankamas pagal nukentėjusiajam teisės pažeidimu sukeltus neigiamus padarinius.
Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 dalį byloje mokėtinas 34,00 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės į valstybės biudžetą.
Ieškovė ieškinyje taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad šio klausimo išsprendimas yra sąlygotas būtinumu šaliai, kuri pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti teismui prašymą dėl jų priteisimo bei turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki 2016 m. spalio 28 d. sprendimo už akių priėmimo, nepateikė, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259, 285, 286 straipsniais ir 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus Š. M., gim. 2008-01-24, naudai 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Š. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 34,00 Eur (trisdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.