Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. V. prašymą dėl skolininko turto dalies civilinėje byloje Nr. e2YT-19724-955/2017 nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Regimantas Budreika, E. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, jog antstolio Regimanto Budreikos kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-19724-955/2017 dėl skolos išieškojimo iš skolininko pareiškėjos naudai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininkui E. V. ir L. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 903/10000 dalis negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 4 d. antstolio padėjėja Asta Adomaitytė turto arešto aktu areštavo 903/10000 dalis negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Antstolio Regimanto Budreikos 2020 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu skolininkui buvo pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas minėto sutikimo nepateikė. 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su pareiškėja nuosavybe, nustatymo.

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotoja L. V.. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra pareiškėjai ir skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti 903/10000 dalis negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Antstolio padėjėja Asta Adomaitytė 2020 m. rugpjūčio 4 d. turto arešto aktu areštavo minėtą turtą. Antstolio siūlymu pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko E. V. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad L. V. ir E. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas iš jų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš byloje esančių dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad santuoka tarp L. V. ir E. V. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-19724-955/2017. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 11 d.

Santuokos nutraukimas reiškia santuokinių – asmeninių ir turtinių – teisinių santykių pasibaigimą ar pasikeitimą, pvz., padalijamas (pasidalijamas) santuokoje įgytas turtas (CK 3.59 straipsnis), išsprendžiami vaikų ir tarpusavio išlaikymo klausimai (CK 3.72, 3.193 straipsniai), pasibaigia šeimos turto teisinis režimas (CK 3.59 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis) ir kt. Teismas, nutraukdamas santuoką, toje pačioje byloje turi išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad gali susidaryti situacija, kai, nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas jiems nepadalijamas, pavyzdžiui, kai nesąžiningi sutuoktiniai nurodo, jog bendro turto neturi, nors vėliau paaiškėja, kad tokio turto yra, ir pan. Tokiu atveju santuoka nutraukiama, o sutuoktiniams priklausantis turtas jiems nepadalijamas, tačiau jo teisinis režimas pasikeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72 – 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu nutraukiant santuoką tarp L. V. ir E. V. turtas, kurio dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, prašoma nustatyti, santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas. Taigi, nutraukus pareiškėjos ir skolininko santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustojo būti jo bendraturčiais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72 – 4.92 straipsniai).

Remiantis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Šiuo atveju byloje neginčijama ir nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vieno iš buvusių sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl laikytina, jog prezumpcija, jog jų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Tai reiškia, kad kiekvienam iš buvusių sutuoktinių priklauso po 1/2 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto ir atitinkamai į tokio dydžio skolininko E. V. turto dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Kartu teismas pažymi, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai L. V. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu priteista iš suinteresuoto asmens E. V. sūnaus L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki pilnametystės po 190,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos, pervedant pinigus iki einamojo mėnesio 15 d. į L. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui E. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 903/10000 dalis negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išieškomos skolos dydį ir nurodytas buvusiems sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, darytina išvada, kad kreditorės reikalavimas galėtų būti patenkintas, nukreipus išieškojimą į 1/2 dalį 903/10000 dalies negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Minėta, kad šiuo atveju prezumpcija, jog buvusių sutuoktinių turto dalys bendrojoje nuosavybėje lygios, nepaneigta, todėl darytina išvada, kad suinteresuotam asmeniui E. V. priklauso 1/2 dalis 903/10000 dalies negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkinamas iš dalies, nustatant, kad suinteresuotam asmeniui E. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis 903/10000 dalies negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 666–667 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis 903/10000 dalies negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.