Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-06-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-513-1202/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-06-13
Bylos Nr.
II-513-1202/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00563-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Justas Pažarskis
Pažeidėjas
L. T.
Suinteresuotas asmuo
A. V.
Advokatai
Vladislav Latušinskij, Milda Šmitaitė
Kategorijos
Skundas Nr. II-513-1202/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00563-2023-2Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. birželio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis,sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. T. ir jos atstovui advokatui Vladislav Latušinskij,

suinteresuotam asmeniui A. V. ir jos atstovei advokatei Mildai Šmitaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7470-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Insitucija) 2023 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7470-2023 L. T. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir buvo nubausta 11 Eur bauda dėl to, kad ji 2023 m. vasario 27 d., apie 07:07 val. vairuodama transporto priemonę VW Tiguan (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neįvertino atstumo tarp priekyje esančios transporto priemonės, kuri darė manevrą į kairę pusę ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu (toliau KET) 9 ir 126 punktus.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutikdama su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukta L. T. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Spręsti klausimą dėl A. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn už 2023 m. vasario 27 d. įvykusį eismo įvykį. Skunde nurodė, kad Insitucijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pažymėjo, kad 2023 m. vasario 27 d., apie 7.00 val. važiavo automobiliu VW Tiguan Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini). Prieš jos automobilį važiavo kelios transporto priemonės. Likus 63 metrams iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, priekyje važiuojantys automobiliai sustojo, nes vienas iš važiuojančių automobilių suko į kairę. Automobiliui baigus kairio posūkio manevrą automobiliai pajudėjo. Prieš jos automobilį važiavo automobilis Toyota v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja pradėjo sukti savo automobilį į dešinę, į pirmą eismo juostą, atlaisvindama jai važiavimo eismo juostą. Pareiškėja važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, nekeisdama važiavimo krypties ir trajektorijos leistinu greičiu tęsė judėjimą savo eismo juostoje. Staiga automobilis Toyota, iš pirmos eismo juostos pradėjo sukti į kairę ir savo priekiniu kairės pusės sparnu atsitrenkė į jos automobilio dešinės pusės priekinį sparną, po ko automobiliai sustojo.

Pareiškėja pabrėžė, kad yra patrauka administracinėn atsakomybėn už tai, kad savo veiksmais pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus. KET 9 punktas įpareigoja vairuotojus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Šis KET punktas yra bendrojo pobūdžio ir pats savaime negali užtraukti jokios atsakomybės. Todėl byloje būtinai turi būti nustatyta, kad jos veiksmais buvo pažeistas kitas KET punktas, kuris lėmė eismo įvykio sukėlimą. KET 126 punktas taip pat nebuvo pažeistas, nes greitis nebuvo viršytas, o jos automobilis neatsitrenkė į priekyje važiuojančio automobilio galą.

Skunde grindžiama, kad automobilis VW Tiguan susidūrimo metu važiavo tiesiai savo eismo juostoje, o automobilis Toyota buvo nukreiptas į kairę pusę. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis VW Tiguan savo automobilio dešinės pusės priekiniu sparnu kontaktavo su automobilio Toyota kairės pusės priekiniu sparnu ir kontakto metu jis buvo antroje eismo juostoje, automobilis Toyota turėjo pradėti manevrą iš pirmos eismo juostos. Jeigu kairio posūkio manevrą automobilio Toyota vairuotoja pradėtų iš antros eismo juostos kontaktas turėtų būti su automobilio galine dalimi. Šį faktą patvirtina automobilių buvimo vieta, kuri po eismo įvykio užfiksuota 2023 m. vasario 27 d. eismo įvykio vietos schemoje. Taip pat, šį faktą patvirtina ir vaizdo įrašas iš automobilio VW Tiguan vaizdo registratoriaus.

Bylos medžiagoje (fotonuotraukose, bei vaizdo įraše) matomas kelio ženklas Nr.507 (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje kelio pusėje nurodantis, kad per sankryžą iš pirmos eismo juostos galima važiuoti tiesiai ir į dešinę, o iš antros eismo juostos tik tiesiai. Sukti į kairę arba apsisukti šioje sankryžoje draudžiama, apie ką vairuotojai informuoti kelio ženklais. Toyota vairuotoja nesilaikė kelio ženklais nustatytos sankryžos pravažiavimo tvarkos norėdama apsisukti neleistinoje vietoje ir neįsitikino, kad tai daryti yra saugu bei persirikiuodama iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nedavė kelio antroje eismo juostoje esančiam automobiliui. Net ir tokiu atveju, kai sankryžoje būtų galima sukti į kairę, Toyota vairuotoja nepersirikiavo arčiau antros eismo juosto kairiojo krato, o kairio posūkio manevrą pradėjo iš pirmos eismo juostos.

Nustatant automobilio Toyota padėtį sustabdytoje nuotraukoje iš automobilio VW Tiguan vaizdo registratoriaus užfiksuota, kad automobilis Toyota prieš pradedant kairio posūkio manevrą važiuoja kairės pusės ratais virš ketvirtos, pėsčiųjų perėją ženklinančios baltos juostos. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.3-82 (įsakymo 2022- 05-30 d. redakcija) nustatyta, kad minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3 metrai (Įsakymo 4 punktas). Įsakymo 19 punkte nurodoma, kad pėsčiųjų perėja „zebras“ (1.13.1) ženklinimas naudojamas nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Kiekvienos baltos juostos plotis lygus 0,5 m, tarpas tarp juostų taip pat lygus 0,5 m. Kaip matyti iš nuotraukos tarp automobilio Toyota ir saugumo salelės yra 6 juostos (3 nupaišytos baltos ir 3 tarpai). Remiantis tuo, kad manevro pradžioje automobilis buvo atitolęs nuo antros eismo juostos kairiojo krašto 3 metrų atstumu (6 x 0,5 m = 3 m.) ir atsižvelgiant į tai, kad vienai eismo juostai kelyje skiriamas 3 metrų plotis, darytina išvada - automobilis Toyota pradėjo daryti uždraustą apsisukimo manevrą iš pirmos eismo juostos.

Skunde pabrėžiama, kad situacijoje, kai pareiškėjai buvo žinoma, kad sankryžoje nei sukti į kairę, nei apsisukti negalima, nes taip organizuotas eismas šioje sankryžoje, automobilio Toyota vairuotojos veiksmai buvo neteisėti ir neprognozuojami. Remiamasi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktika, kurioje teigiama, kad vairuotojas važiuojant keliais ir laikantis KET reikalavimų neturi ir neprivalo numatyti kitų vairuotojų neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis pareiškėja mano, kad nagrinėjamoje situacijoje nepažeidė KET reikalavimų ir yra nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į L. T. skundą, kuriame prašė skundo netenkinti palikti galioti nutarimą nepakeistą. Institucijos atsiliepime analizuojamas byloje pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas iš automobilio VW Tiguan. Teigiama, kad automobiliai iki sankryžos važiuoja arčiau ašinės linijos, kadangi ties dešine važiuojamąją dalimi stovi automobiliai. Neprivažiavus pėsčiųjų perėjos automobilis Toyota rikiuojasi dešiniau, pristabdo, įjungia kairiojo posūkio signalą ir juda toliau ties kelio viduriu. Tuo metu, kai Toyota automobilio vairuotoja įjungia posūkio signalą, tarp automobilių yra daugiau nei 7 metrai. Iš įrašo matyti, kad Toyota automobilis toliau stabdomas, o VW Tiguan automobilis juda tiesiai link sankryžos. Kai VW Tiguan priartėja prie Toyota automobilio, matyti, kad šis automobilis nuo kairėje esančios saugumo salelės perėjos pradžioje nutolęs per tris baltas juostas ir du tarpus tarp jų, o perėjos pabaigoje, automobilis dar šiek tiek juda į dešinę, bet saugumo salelės šaligatvio bortelis yra ties baltos linijos viduriu. Atkreipiamas dėmesys, kad automobilio Toyota veidrodėlis yra išsikišęs už automobilio kėbulo ribų, todėl negalima teigti, kad VW Tiguan automobiliui buvo atlaisvintos trys baltos ir trys tuščios perėjos linijos. Svarbu įvertinti ir tai, kad automobilio VW Tiguan vairuotoja nevažiuoja prie pat saugumo salelės. Įprastai vairuotojas palieka apie 0,45 m tarpą nuo šaligatvio bortelio, be to užtikrinant saugų eismą, tarp judančių automobilių ta pačia kryptimi turi būti užtikrinamas saugus tarpas, kuris priklauso nuo greičio ir šioje situacijoje jis turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Įvertinus, kad perėjos žymėjimo „zebro“ tiek baltos juostos, tiek tarpo tarp jų plotis yra po 0,5 m, tai automobilis Toyota nuo kairėje esančios saugumo salelės važiavo apie 2,5 m (atstumas iki rato), nuo veidrodėlio apie 2,35 m. Įvertinus, kad tarp judančių automobilių veidrodėlių turėtu būti bent 0,5 m saugus tarpas, tai tam, kad VW Tiguan saugiai pravažiuotų, turėtų būti apytiksliai apie (1,84 +0,15+0,15+0,5+0,45=3,09) 3,1 metro. Pateikiamo skaičiavimo sudedamosios dalys yra 1,84 m - VW Tiguan plotis, 0,15 m - veidrodėlio plotis, 0,5 m - saugus atstumas tarp automobilių, 0,45 - važiuojančio automobilio atstumas nuo šaligatvio bortelio). Institucijos vertinimu akivaizdu, kad atsilaisvinęs tarpas tarp automobilio Toyota ir saugumo salelės (apie 2,35 m), yra ženkliai mažesnis nei reikiamas saugiam pravažiavimui (apie 3,1 m). Taip pat įvertinus tai, kad Toyota automobilio vairuotoja iš anksto rodo įspėjamąjį posūkio signalą į kairę, taip įspėdama iš galo važiuojančio automobilio vairuotoją, kad bus atliekamas manevras į kairę, VW Tiguan vairuotoja privalėjo pristabdyti ir palaukti, kol bus atlaisvinta važiuojamoji dalis (b. l. 74-75).

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta L. T. ir jos atstovas advokatas V. Latušinskij prašė teismo skundą tenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėja L. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažįsta. Pakartojo skunde išdėstytus argumentus dėl automobilių išsidėstymo, transporto priemonių manevrų ir eismo įvykio aplinkybių bei papildomai paaiškino, kad visi įvykdyti Toyota automobilio vairuojamo A. V. manevrai buvo klaidinantys. Automobilis parodęs kairįjį posūkio signalą vis dar judėjo į dešinę pusę. Nurodė mačiusi, jog kairį posūkio signalą Toyota automobilis buvo pradėjęs rodyti privažiavus sankryžą, tačiau iš rodomo kairiojo posūkio signalo nespėjo suprasti, kad bus sukama į kairę pusę. Mano, kad norint sukti į kairę pusę vairuotojas turi prisiartinti prie kairiojo krašto, o Toyota automobilis buvo nutolęs nuo kairiojo krašto 3 metrų atstumu. Be to, prieš atliekant manevrą į kairę Toyota vairuotojai reikėjo įsitikinti dėl manevro saugumo. Pareiškėja teigia, kad važiavo savo juosta ir negalėjo numatyti, kad priekyje važiavęs automobilis darydamas manevrą į dešinę norės apsisukti į kairę tam neleistinoje vietoje. L. T. manymu eismo įvykio nepavyko išvengti, nes jai buvo atlaisvinta eismo juosta ir ji važiavo tiesiai, jos automobiliui vietos užteko ir ji neturėjo pagrindo stabdyti. Eismo įvykis kilo ne dėl jos netinkamų veiksmų.

Pareiškėjos atstovas advokatas Vladislav Latušinskij sakydamas baigiamąją kalbą pažymėjo, kad vaizdo įraše ir iš nuotraukų iš eismo įvykio vietos apžiūros matyti, kad yra ženklas Nr. 507, kur nurodyta, kad pirmoje eismo juostoje galima važiuoti tiesiai arba sukti į dešinę. Iš antros eismo juostos galima važiuoti tik tiesiai. Tas faktas, kad priekinio automobilio vairuotoja nurodė, jog nepastebėjo ženklo, neeliminuoja pareigos vadovautis ženklais, laikytis ženklų, įstatymo reikalavimų.

Kalbant apie tai iš kokios padėties ir kokiu būdu buvo atliekamas Toyota automobilio manevras, apsisukimas, vaizdo įrašo 56 ir 57 sekundėse matyti, kad automobilis yra pusiau ar daugiau antroje eismo juostoje, tačiau 58 sekundėje matosi, kad automobilis yra praktiškai 3 baltų ir 3 juodų perėjos juostų atstumu. Kadangi viena perėjos juosta yra 50 centimetrų, tai atstumas tarp bordiūro ir automobilio yra beveik 3 metrai be kelių centimetrų. Šis plotis reiškia, kad yra pilnai atlaisvinta antra eismo juosta, galbūt tiktai dėl 5 centimetrų gali kilti ginčas, ir to atstumo tikrai pakanka, kad galinis automobilis pravažiuotų saugiai ir nesudarytų avarinės situacijos. Pravažiavęs pėsčiųjų perėją priekinis vairuotojas dar nesuka į kairę. Jeigu priekinis automobilis nepakeistų judėjimo trajektorijos ir važiavimo krypties, automobilis važiavęs iš paskos saugiai pravažiuotų savo eismo juosta, nekliudydamas kito automobilio. Advokatas teigia, kad atsiliepime 3,1 m nepagrįstai nurodytas kaip saugus atstumas. Pagal techninius reikalavimus visam miestui, 3 m atstumas yra pakankamai saugus. Kalbant apie atstumą, kurį mes matome vaizdo įraše, tai yra 2,85 - 2,97 metrai. Turint automobilio plotį 1,85 m ir po 50 cm nuo abiejų kraštų, tai yra saugus atstumas pravažiuoti automobiliui. Administracinėn atsakomybės patrauktas asmuo važiavo savo eismo juosta, nekeitė judėjimo krypties ar trajektorijos.

Advokatas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens veiksmuose yra kelių eismo taisyklių pažeidimai (6,8,101,104,106 kelių eismo taisyklių punktai). Atvejais, kai yra abiejų asmenų kaltė kasacinis teismas suformavo tokią praktiką, kai yra eliminuojama vieno ar kito vairuotojo veiksmai ir stebima kas būtų atsitikę, jeigu vienas iš vairuotojų nepažeistų kelių eismo taisyklių reikalavimų. Svarbu ir tai kas pirmas padarė pažeidimą ir koks pažeidimų buvo eiliškumas. Vaizdo įraše matyti, kad Toyota vairuotoja nerodo dešinio posūkio signalo ir įvažiuoja į pirmą eismo juostą, vietoje kur negalima sukti, suka ir pradeda kairį posūkio manevrą, kai kitas automobilis nebeturi pakankamo atstumo tam, kad sustabdyti transporto priemonę. Taigi advokato manymu, jei nebūtų suinteresuoto asmens KET pažeidimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. V. ir jos atstovė advokatė M. Šmitaitė prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo antrąja juosta, pirmoji juosta buvo užstatyta mašinomis. Norėdama apsisukti parodė posūkį į kairę, užsisuko truputį dešiniau, kad padaryti lanką pradėjo apsisukimą ir tuo metu į priekines vairuotojo dureles įvažiavo automobilis. Nevažiavo prie pat kairiojo kelkraščio norėdama apsisukti, nes nebūtų sugebėjusi atlikti apsisukimo manevro. Nebūtų užtekę sankryžos pločio apsisukti. Tuo metu, ženklo, kuriomis kryptimis galima važiuoti nepastebėjo, kitaip nebūtų parodžiusi posūkio. Manevrą pradėjo beveik stovint, mašina judėjo iki 5 km/h greičiu. Kai buvo atlikusi pusę manevro, tuo metu į ją įvažiavo mašina. Nesitikėjo, kad į stovinčią mašiną, atvažiuojanti mašina įvažiuos. Mano, kad įvykis įvyko, nes iš galo važiuojanti mašina nesilaikė saugaus atstumo. Ji turėjo teisę sustoti ir automobilis važiuojantis už jos privalėjo laikytis saugos atstumo ir taip pat sustoti, o ne įvažiuoti į jos mašinos galą. Kontakto metu už jos mašinos esanti automobilis stovėjo tiesiai, jos mašina buvo pradėjusi manevrą stovėjo beveik įstrižai antrosios juostos ir galinis automobilis įsirėžė į jos mašinos priekines dureles. Jos manymu ji manevrą pradėjo daryti iš antros eismo juostos.

Suinteresuoto asmens A. V. atstovė advokatė M. Šmitaitė baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad šioje byloje pagrindinis įrodymas yra vaizdo įrašas, kuris parodo, kad priekyje esantis automobilis važiuojant antra teismo juosta prieš sukdamas į kairę, pavažiuoja šiek tiek dešiniau ir daro kairįjį posūkį. Stabdymo veiksmus ir kairio posūkio signalą gale važiuojanti vairuotoja matė. Sustabdyto vaizdo įrašo vietoje matyti, kad galinis automobilis yra prie pat Toyota automobilio. Iš vaizdo įrašo matosi, kad galinis automobilis netilptų pralysti, o jeigu priekinis automobilis važiuotų teisiai yra didelis šansas kad galinis automobilis vis tiek atsitrenktų į priekinį. Vaizdo įraše matoma išvažinėta dalis, matosi kur baigiasi salelė ir koks yra paliekamas atstumas nuo tos salelės. Pagal sniego žymes, šlapios kelio dangos ruožą, iš kairės pusės nesimato daugiau nei 4–4,5 juostų. Tai reiškia, kad maksimalus tarpas nuo kairio kelkraščio yra 2,5 m, skaičiuojant nuo Toyota automobilio rato. Nesutinkama su pareiškėjos ir jos atstovo pozicija, kad priekinis automobilis buvo pasitraukęs tiek, kad L. T. važiuodama tiesiai nepažeisdama kelių eismo taisyklių, tai yra išlaikydama saugų atstumą nuo automobilių tiek priekyje, tiek šone būtų galėjusi judėti saugiai.

Iš vaizdo įrašo matosi, kad antra juosta nebuvo atlaisvinta, o buvo šiek tiek pasitraukta nuo jos vidurio. Priekiniam automobiliui nepalikus pusės kelio juostos už jo esantis automobilis negali manevruoti ir bandyti pralysti pro mažus tarpus. Vaizdo įraše matyti, kad Toyota automobilis staigiai nestabdė ir staigiai nesuko į kairę pusę. Skunde, yra neteisingai nurodoma, kad staigiai suko iš pirmos eismo juostos, bet iš tikrųjų buvo sukama iš antros eismo juostos tik truputį atsitraukiant nuo krašto, kad būtų įmanoma fiziškai automobiliu atlikti manevrą. Nebuvo pervažiuota į pirmą eismo juostą, nes ji buvo visa užimta. Atsitrenkimas buvo būtent pareiškėjos automobilio į suinteresuoto asmens automobilį, o ne atvirkščiai.

Šiuo atveju A. V., net nepažeisdama kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjusi išvengti eismo įvykio, nes bet kokiu atveju galinis automobilis nesilaikydamas saugaus atstumo būtų įsirėžęs į priekyje esantį jos automobilį. Šiuo atveju, nepriklausomai, kad buvo suktą į kairę toje vietoje kur, nepastebėtas ženklas, kad ten eismas leidžiamas tik tiesiai, jeigu iš paskos važiuojantis automobilis būtų važiavęs saugiu atstumu, vadovavęsis kelių eismo taisyklėmis ir laikęsis saugos atstumo bandant važiuoti pro šoną, įvykis nebūtų įvykęs. Važiuojantis gale automobilis galėjo numatyti Toyota automobilio veiksmus, pagal priekyje važiuojančio automobilio degančius stabdžių ir posūkio signalus. Vaizdo įraše matosi, kad pareiškėjos automobilis nėra stabdomas, nėra įvertinama kokius manevrus gatvėje gali atlikti priekyje esantis automobilis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados

L. T. skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu L. T. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, kadangi ji vairuodama transporto priemonę VW Tiguan v/n (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neįvertino atstumo tarp priekyje esančios transporto priemonės, kuri darė manevrą į kairę pusę ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Nutarime nurodoma, kad tokiais veiksmais L. T. pažeidė KET 9 ir 126 punktus.

Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymą, būtina nustatyti, kokie konkretūs KET reikalavimai buvo pažeisti arba neįvykdyti.

KET 9 punktas reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Ši KET taisyklė priskiriama bendrosioms eismo dalyvių pareigoms (KET III skyrius), todėl nenumato konkretaus reguliavimo, už kurį galėtų būti numatyta administracinė atsakomybė. KET 9 punkte numatytos pareigos galioja visiems eismo dalyviams. Siekiant nustatyti kaltę dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto nusižengimo, būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole bei nutarime, kuriuo pripažįstama asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, nurodytą specialią normą, t. y. nurodytą konkrečią KET specialiosios dalies normą, kuri buvo pažeista. Nagrinėjamu atveju tai KET 126 punktas.

KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Siekiant įvertinti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje, svarbu nustatyti ar L. T. savo veiksmais padarė jai inkriminuotą KET pažeidimą numatytą KET 126 punkte. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios patrulės 2023 m. vasario 27 d. tarnybiniame pranešime „Dėl iškvietimo ROIK (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad išklausius VW Tiguan vairuotoją L. T. ir Toyota vairuotoją A. V. bei pagal automobilių apgadinimus buvo priimtas sprendimas, kad VW Tiguan vairuotoja L. T. yra kalta, nes nesilaikė saugaus atstumo ir nepastebėjo Toyota automobilio darančio manevrą į kairę pusę. L. T. su kalte nesutiko. Kadangi sankryžoje buvo vaizdo kameros, kurios priklauso Eismo valdymo centrui, pareigūnai nuvyko pasižiūrėti vaizdo kameros įrašų. Įraše aiškiai matėsi, kad automobiliui Toyota pradėjus manevrą į kairę pusę, į jį staiga nestabdant atsitrenkia VW Tiguan (b. l. 8). Teismas įvertino vaizdo įrašą iš sankryžoje buvusios vaizdo kameros (b. l. 33), tačiau nenustatė, kad jame būtų užfiksuotos L. T. kaltę kategoriškai patvirtinančios aplinkybės. Teismas, vertindamas L. T. kaltę padarius administracinį nusižengimą, vadovaujasi pagrindiniu įrodymu šioje byloje – L. T. pateiktu VW Tiguan vaizdo registratoriumi fiksuotu vaizdo įrašu ir jame užfiksuotomis aplinkybėmis (vaizdo įrašas pridėtas b. l. 79).

Nagrinėjamu atveju pateiktas vaizdo įrašas paneigia pareiškėjos L. T. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi teismas nenustatė, jog L. T. vairuodama automobilį VW Tiguan 2023 m. vasario 27 d., apie 07:07 val. pažeidė KET 126 punkto reikalavimus.

Vaizdo įraše užfiksuota, kad 2023 m. vasario 27 d. (08:09:32 – 08:10:01) (vaizdo įrašo laikas ir įvykio laikas skiriasi dėl techninių priežasčių ir aplinkybių vertinimui įtakos neturi) VW Tiguan automobilis vairuojamas L. T. važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve. Prieš jos automobilį važiuoja Toyota automobilis v. n. (duomenys neskelbtini) ir kitos kelios transporto priemonės. Prieš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, priekyje važiuojantys automobiliai sustojo, nes vienas iš važiuojančių automobilių suko į kairę. Automobiliui baigus kairio posūkio manevrą automobiliai pajudėjo. 08:09:55 įraše matomu laiku prieš L. T. automobilį važiavęs automobilis Toyota pradėjo rikiuotis į dešinę ir stabdyti (užsidega stabdymo signalas), atstumas tarp automobilių atitinka maždaug dviejų lengvųjų automobilių ilgį (pagal įraše matomas kelkraštyje stovinčias transporto priemones). 08:09:56 Toyota automobilis toliau juda link dešinio kelkraščio ir prieš užvažiuodamas ant perėjos pradeda juda kelio viduriu (tarp juostų) bei pradeda rodyti kairio posūkio signalą. Šiuo momentu matyti, kad Toyota automobilis nuo kairėje esančio salelės kelkraščio yra nutolęs per tris baltas pėsčiųjų perėjos juostas ir du nenudažytus tarpus tarp jų. Įvertinus, kad atstumai tarp pėsčiųjų perėjos juostų ir tarpų tarp jų yra po 50 cm, tai 08:09:56 Toyota automobilis nuo kairėje esančio salelės kelkraščio yra nutolęs per 2,5 m. Ant prieš sankryžą esančio stulpo matyti kelio ženklas 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, kuris nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Nagrinėjamu atveju iš dešinės juostos leidžiama važiuoti tiesiai ir į dešinę, o iš kairės juostos tik tiesiai. 08:09:57 Toyota automobiliui toliau stabdant atstumas tarp automobilių sumažėja iki maždaug vieno lengvojo automobilio ilgio. VW Tiguan automobilis toliau važiuoja kairiąja eismo juosta arčiau kairiojo kelkraščio. Toyota automobiliui užvažiavus ant pėsčiųjų perėjos atstumas nuo kairėje esančio salelės kelkraščio yra trys baltos juostos ir beveik trys tarpai tarp jų, nes Toyota automobilio galinis ratas yra ant trečiojo tarpo tarp perėjos juostų dešinės pusės. Įvertinus minėtus atstumus tarp pėsčiųjų perėjos juostų ir tarpų tarp jų, 08:09:57 Toyota automobilis nuo kairėje esančio salelės kelkraščio yra nutolęs per beveik 3 m. 08:09:58 VW Tiguan iš kairės pusės priartėja prie Toyota automobilio. Šiuo momentu Toyota automobiliui pravažiuojant pėsčiųjų perėją matyti visas pėsčiųjų perėjos ilgis, o tuo pačiu ir važiuojamosios kelio dalies plotis. Vaizdo įraše matosi aštuonios baltos pėsčiųjų perėjos juostos ir septyni nenudažyti tarpai tarp jų (dešiniausiame kampe matyti nepilna balta pėsčiųjų perėjos juosta ir vienas nepilnas tarpas tarp juostų, kurie nebėra važiuojamoje kelio dalyje), todėl važiuojamosios kelio dalies plotis yra 7,5 m (8+7=15; 15*0.5=7.5) (plotis skiriasi nuo nurodyto eismo įvykio schemoje (b. l. 12)). Tuo pačiu matosi ir Toyota automobilio atstumas nuo dešinio kelkraščio – trys baltos pėsčiųjų perėjos juostos ir trys tarpai tarp jų, kas taip pat atitinka apie 3 m. VW Tiguan priekinė automobilio dalis išsilygina su galine Toyota automobilio dalimi, kai Toyota automobilis pradeda atlikti posūkio manevrą į kairę pusę. Posūkio manevrą Toyota automobilis pradeda beveik pravažiavęs pėsčiųjų perėją (58 sekundės pabaigoje matyti, kad Toyota automobilio ratai susukami į kairę pusę) 08:09:59 matyti, kad VW Tiguan pravažiuoja Toyota automobilio galinę kairę dalį (galinį buferį ir galinį sparną) į ją neatsitrenkdamas, Toyota automobilis juda į kairę pusę užkirsdamas kelią VW Tiguan, kuris priekine dešine dalimi atsitrenkia į Toyota automobilio priekines kaires dureles ir priekinį kairį sparną.

08:09:59 įrašo dalyje nustatytos aplinkybės, kad VW Tiguan pravažiuoja Toyota automobilio galinę kairę dalį (galinį buferį ir galinį sparną) į ją neatsitrenkdamas ir priekine dešine dalimi atsitrenkia tik į Toyota automobilio priekines kaires dureles ir priekinį kairį sparną, atskleidžia, jog VW Tiguan būtų tilpęs pravažiuoti pro Toyota automobilį ir nebūtų į jį atsitrenkęs, jei Toyota vairuotoja paskutiniu momentu (jau beveik pravažiavusi pėsčiųjų perėją) nebūtų pradėjusi šioje sankryžoje neleistino manevro į kairę pusę. Jei VW Tiguan būtų neužtekę kelio pločio toliau važiuoti savo eismo juosta, pastarasis automobilis būtų atsitrenkęs į Toyota automobilio galinę kairę dalį, tačiau to neįvyko. Taigi negalima daryti išvados, kad L. T. veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą. Toyota automobiliui nekeičiant važiavimo trajektorijos L. T. vairuojamas VW Tiguan būtų tilpęs pravažiuoti išlaikydamas tinkamą atstumą nuo automobilio tiek priekyje, tiek ir iš šono.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad L. T. pagal KET 126 punktą administracinėn atsakomybėn buvo traukiama tik už saugaus greičio nepasirinkimą (kas nėra minima KET 126 punkte numatytoje taisyklėje) ir atstumo tarp priekyje esančios transporto priemonės neįvertinimą. Pareiškėjai nebuvo inkriminuota, jog savo veiksmais ji nepaliko tinkamo tarpo iš automobilio šono, kad eismas būtų saugus. Konstatuotina, kad L. T. savo veiksmais nepažeidė KET 126 punkto reikalavimų, todėl nepadarė ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

Pažymėtina, kad L. T. važiuodama kairiąja eismo juosta negalėjo ir neturėjo numatyti, kad Toyota vairuotoja A. V. bandys apsisukti sankryžoje, kurioje to daryti negalima. Matydama, kad Toyota automobilis manevruoja į dešinę pusę, L. T. pagrįstai tikėjosi toliau saugiai važiuoti kairiąja eismo juosta. Pagal teismų praktiką vairuojant transporto priemones galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015). Vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014). Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju šio pasitikėjimo principo L. T. pagrįstai laikėsi.

L. T. veiksmai galėjo būti susiję su KET pažeidimu numatytu KET 137 punkte, kuriame numatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Visgi šios KET nuostatos pažeidimas L. T. nebuvo inkriminuotas ir nebuvo svarstomas, todėl teismas dėl jo papildomai nepasisako.

Pareiškėja skunde akcentuoja tai, kad dėl eismo įvykio kilimo galimai kalta Toyota automobilio vairuotoja, kuri už tai turėtų būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vertinamas tik L. T. veiksmų neteisėtumas ir nėra sprendžiamas kitų asmenų, kurie nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn, kaltės klausimas.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę vairuoti turintis asmuo). Atvejais, kai padaromas KET pažeidimas, kuris galimai nulėmė tokio eismo įvykio kilimą, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už konkretaus KET pažeidimo padarymą. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei dėl šio nusižengimo padarymo atsirasti padariniai nėra būtini, t. y. konstatuojant, jog buvo pažeistos KET taisyklės, nereikia nustatyti, jog dėl to buvo sukeltas eismo įvykis ar padaryta žala. Tokiu būdu, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas apskritai nėra sprendžiamas, nes ANK atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą nebenumato. Šioje administracinėje byloje yra sprendžiamas tik L. T. atsakomybės klausimas dėl KET 9 ir 126 punktuose įtvirtinto reguliavimo pažeidimo.

Tarp dviejų eismo įvykio dalyvių kylantis teisinis ginčas dėl to, kuris iš jų kaltas dėl eismo įvykio kilimo, ir kuris asmuo turės atlyginti įvykio metu padarytą žalą, yra civilinio pobūdžio teisinis ginčas dėl šių asmenų deliktinės atsakomybės, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Remiantis išdėstytu, teismas nagrinėjamoje L. T. administracinio nusižengimo byloje plačiau nepasisako dėl skundo argumentų ir juos pagrindžiančių bylos duomenų, kuriais įrodinėjama lengvojo automobilio Toyota vairuotojos A. V. kaltė dėl eismo įvykio kilimo.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ištirti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukta L. T. vairuodama automobilį VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimų, todėl Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos L. T. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7470-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną L. T. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis