Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui M. G., atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos atstovui N. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „E. N. Agro“ skundą atsakovams Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir išlaidų priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „E. N. Agro“ (toliau – ir pareiškėjas) elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2014-04-22, prašydamas: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2014 m. sausio 24 d. sprendimų Nr. 17R-3491 ir Nr. 17R-3498 (toliau – ir skundžiami sprendimai) dalis dėl pareiškėjo patirtų avansinio mokėjimo išlaidų nekompensavimo; 2) įpareigoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisiją priimti sprendimus kompensuoti pareiškėjo patirtas avansinių mokėjimų išlaidas – 96 800,00 Lt; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013-07-22 kreipėsi į Komisiją su prašymais dėl išlaidų, susijusių su elektrinių projektų plėtojimu, kompensavimo. Skundžiamais sprendimais Komisija nekompensavo patirtų išlaidų, susijusių su sumokėtais ir negrąžintais avansiniais mokėjimais pagal sutartį dėl saulės elektrinių įrengimo, kompensavo tik Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM sumokėtas valstybines rinkliavas už Energetikos ministerijos išduotus veiklos elektros energijos sektoriuje leidimus, t. y. 200 litų. Paaiškino, kad su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2012-07-18 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120718/3 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ (Pardavėjas) įsipareigojo įrengti 1.1 punkte nurodytas saulės elektrines bei gauti leidimus elektros energijos gamybai. Pareiškėjas 2012-12-03 gavo Leidimus plėtrai Nr. LP-4581 ir LP-4580. Nurodė, kad pagal Sutarties 4.3 punktą 2012-12-17 UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ už saulės elektrinių įrengimą sumokėjo avansą, kuris pagal šalių žodinį susitarimą - 48 400,00 Lt už kiekvieną saulės elektrinę. Tačiau 2013-01-17 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (toliau – ir AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas), kuriuo sumažino elektros energijos gamybos supirkimo tarifus, todėl pareiškėjas nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos elektrinių projektų. Kreipėsi į UAB“ Informacinių technologijų pasaulis“, siekdamas taikiu derybų būdu išspręsti Sutarties nutraukimo ir sumokėto avanso susigrąžinimo klausimą. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ atsisakė grąžinti sumokėtą avansinį mokėjimą. Sutarties šalys 2013-03-01 sudarė susitarimą, kuriuo nusprendė, jog UAB „ Informacinių technologijų pasaulis“ (pardavėjas) negrąžina pareiškėjui jo sumokėto avanso, nes pareiškėjui atsisakius Sutarties pardavėjas patyrė nuostolių. Mainais į taikų Sutarties nutraukimo pasekmių sprendimo būdą pardavėjas įsipareigojo bendradarbiauti ir teikti konsultacinę pagalbą dėl patirtų išlaidų kompensavimo. Pareiškėjo įsitikinimu, nurodytas susitarimas patvirtina, kad pareiškėjo sumokėtas avansinis mokėjimas nėra ir nebus grąžintas pareiškėjui.

Mano, kad jis atitinka visas sąlygas, todėl jo patirtos išlaidos turi būti pripažintos kompensuotinomis – jis turi leidimus plėtrai, taip pat nesikreipė su prašymu dėl leidimų plėtrai galiojimo pratęsimo, patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės elektrinės projekto plėtojimu, išlaidos neviršija 45 proc. visos pagal sutartį mokėtinos sumos ir jos nėra grąžintos. Teigia, kad Komisijai pateikė visus išlaidų patyrimą ir apmokėjimą įrodančius dokumentus.

Atsakovo Komisijos atstovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė, kad pareiškėjo susitarimas negrąžinti avansinio mokėjimo galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis protingumo ir teisingumo reikalavimus tuo atveju, jei UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pareiškėjui būtų pagrindęs, kad vykdydamas sutartinius įsipareigojimus patyrė faktinių tokio dydžio išlaidų. Avansų negrąžinimas nesant motyvuoto pagrindo vertintinas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str. 1, 2 d. įtvirtintos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Mano, kad Komisija skundžiamus sprendimus priėmė pagal jai suteiktus įgaliojimus ir diskreciją.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus. Pabrėžė, kad pareiškėjas įvykdė visas sąlygas kompensacijai gauti ir pateikė visus Apraše nurodytus dokumentus, patvirtinančius patirtas išlaidas, todėl Komisija privalėjo jas kompensuoti. Atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija, priimdama sprendimą, privalo patikrinti tik dokumentų, reikalaujamų pagal Aprašą pateikimą, tačiau jai nesuteikta teisė vertinti jų teisėtumo. Rangovas, atsisakydamas grąžinti avansinį mokėjimą, rėmėsi rangos sutarties nuostatomis dėl vienašališko sutarties nutraukimo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko, remdamasis atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Papildomai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo ir rangovo 2013-03-01 susitarimas parodo, kad šalys nespręs avanso grąžinimo, o pasinaudos valstybės nustatytu kompensavimo mechanizmu. Pareiškėjas nepateikė duomenų dėl realiai patirtų išlaidų.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014-01-24 sprendimų Nr.17R-3491 ir Nr. 17R-3498, kuriais pareiškėjo patirtos išlaidos (96 800 Lt) dėl saulės elektrinių projektų plėtojimo pripažintos nepagrįstomis ir nekompensuotos.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas (pirkėjas) ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ (pardavėjas) 2012-07-18 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120718/3, kurios pagrindu UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įsipareigojo įrengti 1.1 punkte nurodytas saulės elektrines ir iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos gauti leidimus gamybai. Sutarties 4.3 punktu pareiškėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui 40 proc. nuo kiekvienos pradėtos statyti saulės elektrinės kainos per 10 dienų nuo įrangos užsakymo dienos.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2012-12-03 išdavė pareiškėjui Leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-4581 ir LP-4580.

Pareiškėja 2012-12-13 sumokėjo 96 800 Lt (po 48400 Lt už kiekvieną elektrinės įrangą) avansą.

Paaiškėjus, kad Seimas pakeitė teisinį reglamentavimą, pareiškėjas kreipėsi į UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl Sutarties nutraukimo ir sumokėto avanso susigrąžinimo. Pardavėjas atsisakė grąžinti avansą.

Sutarties šalys 2013-03-01 sudarė susitarimą, kuriuo susitarė, kad UAB“ Informacinių technologijų pasaulis“ (pardavėjas) negrąžina pareiškėjui jo sumokėto avanso, nes pareiškėjui atsisakius Sutarties pardavėjas patyrė nuostolių. Mainais į taikų Sutarties nutraukimo pasekmių sprendimo būdą pardavėjas įsipareigojo bendradarbiauti ir teikti konsultacinę pagalbą dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

Pareiškėjas 2013-07-22 su prašymais kreipėsi į Komisiją dėl patirtų išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, iš kurių 200 Lt sudarė sumokėtos valstybės rinkliavos (du kartus po 100 Lt) už Ministerijos išduotus veiklos elektros energijos sektoriuje leidimus ir 96 800 Lt (du kartus po 48 400 Lt) sudarė sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal Sutartį. Pareiškėjas nurodytas 96 800 Lt išlaidas (sumokėtą ir negrąžintą avansą) grindė 2012-07-18 Sutartimi, 2012-12-13 išankstinio apmokėjimo sąskaita, PVM sąskaita faktūra, mokėjimo pavedimais, patvirtinančiais valstybinės rinkliavos sumokėjimą.

Kompensavimo komisija 2014-01-24 skundžiamais sprendimais Nr. 17R-3491 ir Nr. 17R-3497 nutarė iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas – kompensavo 200 Lt (du kartus po 100 Lt) išlaidų sumą, patirtą dėl sumokėtos valstybės rinkliavos už Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išduotus veiklos elektros energijos sektoriuje leidimus, o 96 800 Lt išlaidų sumą – pareiškėjo avansinius mokėjimus– nekompensavo.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu kompensavimo tvarkos aprašo (toliau –ir Aprašas) 4 p. nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.

Kaip matyti iš Valstybinės energetikos inspekcijos 2013-09-13 rašto, atsakovė, vadovaudamasi Aprašo 26 p., suteikė pareiškėjui galimybę teikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius jo prašymuose nurodytas išlaidas, susijusias su sumokėtais ir negrąžintais avansiniais mokėjimais pagal rangos sutartis, t. y. duomenis, ar buvo įsigyta eletrinių įranga, papildomus dokumentus pagal Aprašo 5.4.2 p. dėl nuvertėjimo įvertinimo. Paaiškina, kad pagal Aprašo 10.2 p. turi būti pateikos nepriklausomo turto vertintojo turto vertės ataskaitos. Taip pat Komisija prašė pateikti įrodymus, kad sumokėtas avansas grąžintas nebuvo, paaiškinimus dėl elektrinių gautų leidimų skaičiaus, kadangi pagal Sutartįįsipareigota įrengti 10 elektrinių, o prašymai kompensuoti išlaidas pateikti dėl 2 elektrinių, taip pat paaiškinimus dėl Sutarties 4.3 punkte numatytos avanso sumos.

Pareiškėjas Komisijai 2013-09-19 pateikė papildomus paaiškinimus prie prašymų kompensuoti išlaidas, nurodydamas, kad saulės elektrinių įrangos jis neįgijo, jokie avansiniai mokėjimai sugrąžinti nebuvo. Tai patvirtinti pateikė Sutarties šalių 2013-03-01 susitarimą, kurio 2.1 punkte nustatyta, kad pardavėjas sumokėto avansinio mokėjimo negrąžins. Dėl leidimų plėtrai paaiškino, kad pagal Sutartį buvo sutarta dėl 10 saulės elektrinių įrengimo, o buvo gauti 11 leiddimų. Keturi leidimai apskritai liko neatsiimti. Pareiškėjas nutarė įrengti tik dvi elektrines. Dėl avanso sumos pagal Sutarties 4.3 punktą paaiškino, kad susitarė su pardavėju žodžiu, jog už vieną saulės elektrinę bus sumokėta iš anksto po 48400 litų, o likusią sumą - kai įranga bus pristatyta.

Sutarties 4.3 punktu pareiškėjas įsipareigojo pardavėjui sumokėti 40 proc. nuo kiekvienos pradėtos statyti saulės elektrinės kainos per 10 dienų nuo įrangos užsakymo dienos, tačiau pagal žodinį šalių susitarimą sumokėta kita suma – 48 400 litų už kiekvieną elektrinę. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsakovas, PVM sąskaita-faktūra Nr. 051671 dėl avansinio mokėjimo pagal sutartį Nr. 120718/3 išrašyta 2013-01-31, jau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, t. y. kai tapo žinoma, jog saulės šviesos elektrinių projektų plėtojimas yra stabdomas ir nebus remiamas valstybės.

Pažymėtina, kad pareiškėjas žinodamas sutarties sąlygas ir būdamas susipažinęs su Aprašo nuostatomis, savo valia inicijuodamas sutarties nutraukimą, žinojo dėl sutarties nutraukimo jo iniciatyva galimai kilsiančias pasekmes. Tačiau atsiradus galimybei kompensuoti su saulės elektrinių projektų plėtojimu patirtas išlaidas, pareiškėjas nesiderėjo su pardavėju dėl avansinių mokėjimų, sumokėtų pagal Sutartį, grąžinimo, neišsiaiškino, ar pardavėjas patyrė realių išlaidų, susijusių su saulės elektrinės įrangos įsigijimu, o gavęs informaciją iš pardavėjo, kad jis atsisako avansinius mokėjimus grąžinti, pasirinko lengviausią būdą, 2013-03-01 su pardavėju pasirašė Susitarimą, kurio 2.1 p. sutarta, kad pardavėjas negrąžina pirkėjui jo sumokėto avanso už saulės elektrinę. Susitarimo 3 punkte nustatyta, kad pirkėjas ir pardavėjas susitaria esamo teisinio reglamentavimo nustatyta tvarka kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl šių išlaidų ir kitų nuostolių kompensavimo, o esant reikalui nuostolių atlyginimo reikalauti teismine tvarka <...>. Pardavėjas iš pirkėjo už papildomai teikiamas paslaugas jokio užmokesčio nereikalauja ir nereikalaus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis susitarimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ buvo patyręs realių nuostolių, tiesiogiai susijusių su investicijomis į materialųjį turtą, reikalingą elektrinės projekto plėtojimui, yra nepakankamas ir nepagrindžia, jog pareiškėjas realiai siekė susigrąžinti pagal Sutartį Nr. 120718/3 sumokėtus avansinius mokėjimus. Pardavėjui atsisakius grąžinti avansus, pareiškėjas nesiderėjo, neskundė jų atsisakymo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų gindamas savo teises. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas nesielgė taip, kaip būtų elgęsis tuo atveju, jeigu nebūtų tikėjęsis, kad šios išlaidos pagal Įgyvendinimo įstatymą ir Aprašą bus kompensuotos. Todėl nesant pateiktų įrodymų, patvirtinančių UAB „informacinių technologijų pasaulis“ išlaidas vykdant Sutartį, pareiškėjo ketinimus susigrąžinti sumokėtą avansą, darytina išvada, kad skundžiamų sprendimų dalys dėl išlaidų, susijusių su avansiniais mokėjimais pagal Sutartį, nekompensavimo yra pagrįstos.

Taigi, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų nuostatas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami sprendimai yra teisėti, todėl jų panaikinti ir priteisti pareiškėjui patirtas avansinių mokėjimų ir valstybinės rinkliavos už Leidimų plėtrai išdavimą išlaidas, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo UAB „E.N. Agro“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą