Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. Z., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis CPK 532 straipsnio 1-2 dalimis, apie bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo 2012 m. rugpjūčio 17 d. paskelbta interneto tinklalapyje www.teismai.lt (88 b. l.). Kadangi pastato dalies valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir/ar nepertraukiamumas nėra ginčijami, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. Š. (mergautinė pavardė – V.), gimusi (duomenys neskelbtini) (47 b. l.), turėjo tris vaikus: E. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) tėvo vardas M. Š. (27 b. l.), J. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) tėvo vardas T. Š. (56 b. l.), P. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) tėvo vardas M. Š. (57 b. l.). Iš Šiaulių r. savivaldybės administracijos archyvo pateiktų Raudėnų apylinkės ūkinių knygų kopijų (29-32 b. l.) matyti, kad nuo 1976 m. iki 1984 m. D. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) šeimos galva, pensininkė, gyveno 1918 m. statyto medinio gyvenamojo namo, kurio bendras plotas – 100 m², ½ dalyje, taip pat naudojo ½ dalimi tvarto, daržinės (kita ½ dalis pastatų priklausė B. Š.). Išvada, kad D. Š. gyveno minėtame name, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), daroma atsižvelgiant į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Raudėnų seniūnijos seniūno 2011 m. spalio 11 d. raštą Nr. S-44(1.4) (18 b. l.). Jame teigiama, kad D. Š. gyveno Raudėnų kaime nuo 1953 m. Taip pat atsižvelgiant į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (16-17 b. l.), kuriame teigiama, kad ½ rąstinio gyvenamojo namo su priklausiniais dalis, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė B. Š. ir S. Š., vėliau – suinteresuotam asmeniui A. Z..

D. Š. dukra E. Š. (duomenys neskelbtini) gruodžio 1 d. susilaukė sūnaus Z. Š. (24 b. l.). TSRS Vidaus Reikalų Liaudies Komisaro Civilinės būklės aktų skyriuje 1941 m. įregistruota E. Š. M., 24 m., turinčios vieną vaiką, ir Stanislavo M. J., 24 m., santuoka (39-40 b. l.). (duomenys neskelbtini) Murmansko CMS susituokė Z. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) ir Taisija K. D. (sudarius santuoką – Š.), gimusi (duomenys neskelbtini) (25-26 b. l.). Z. Š. ir T. Š. 1963 m. lapkričio 23 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (19-20 b. l.). D. Š., gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (28 b. l.), E. M., gyvenusi (duomenys neskelbtini), - (duomenys neskelbtini) (74 b. l.).

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Raudėnų seniūnijos seniūno 2011 m. spalio 11 d. rašte Nr. S-44(1.4) (18 b. l.) nurodyta, kad Z. Š. gyvena Raudėnuose nuo 1963 m. lapkričio 23 d., t. y. nuo tada, kai grįžo iš tarnybos tarybinėje armijoje. Kartu su juo atvyko žmona T. Š.. Gyvendami ir dirbdami Raudėnuose Š. užaugino tris vaikus. Iki 1985 m. Š. šeima gyveno daugiabutyje, esančiame dabartinės (duomenys neskelbtini) name, o (duomenys neskelbtini) mirus Z. Š. močiutei D. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) Š. šeima persikėlė gyventi į dalį gyvenamojo namo, kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini).

Byloje yra Šiaulių rajono Raudėnų apylinkės Raudėnų ŽŪB kolūkyje esančios Namų valdos techninės apskaitos bylos kopija. Joje pažymėta, kad pagrindinis inventorizavimas atliktas 1992 m. rugpjūčio 9 d. Namo savininkais įvardinti B. Š. A. ir D. Š. P.. Namo paskirtis gyvenamoji, namas medinis, vieno aukšto, statytas 1930 m., be patogumų, šildomas krosnimi (11 b. l.); bendras namo plotas 104,61 m² (10 b. l.). Pareiškėja pretenduoja į ½ dalį gyvenamojo namo ir į konkrečias gyvenamojo namo vidaus patalpas, užimančias 49,88 m² plotą iš 104,61 m², t. y. kurios sudaro mažiau kaip 50 % gyvenamojo namo. Nei kaimynystėje gyvenantis suinteresuotas asmuo A. Z., nei kiti asmenys per nustatytą terminą nepareiškė prieštaravimų pareiškėjos reikalavimams.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 2D-17135-(19.2) (23 b. l.) užfiksuota, kad Skyrius neturi informacijos, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), būtų pastatyti savavališkai arba užvestos administracinės bylos dėl šių pastatų statybos teisėtumo.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Raudėnų seniūnijos seniūno 2012 m. gegužės 25 d. pažymoje Nr. PZ9240-17(3.19) (64 b. l.) teigiama, kad prie gyvenamojo namo, kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), 1999-2000 m. buvo suprojektuotas ir patvirtintas namų valdos žemės sklypas (3 ha dalis išskirta iš asmeninio naudojimo žemės). Šiaulių apskrities Šiaulių rajono Raudėnų seniūnijos Raudėnų kadastrinės vietovės teritorijoje Z. Š. įvardintas kaip pretendentas gauti 3 ha žemės pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį (61 b. l.).

AB LESTO Kuršėnų skyriaus 2011 m. spalio 6 d. pažymoje Nr. 58 (21 b. l.) nurodyta, kad Z. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 1999 m. gruodžio 9 d. sudarė sutartį (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kas mėnesį moka už suvartotą elektros energiją, įsiskolinimų nėra. Faktą, kad pareiškėja ir/ar jos sutuoktinis moka už suvartotą elektros energiją, taip pat patvirtina atsiskaitymo knygelės kopijos (35, 37 b. l.).

Iš VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2011 m. spalio 6 d. pažymos (22 b. l.) matyti, kad pareiškėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), moka vietinės rinkliavos mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Vienas iš daikto įgijimo nuosavybės teise pagrindų yra įgijimas pagal įgyjamąją senatį (CK 4.47 str. 11 p.). Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: a) daikto valdymas prasidėjo sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys į valdomą daiktą neturi daugiau teisių už jį; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų terminą. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsnį įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio CK normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos sutuoktinio Z. Š. močiutė iš motinos pusės D. Š. nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į ginčo objektą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu (pirkimo-pardavimo, privatizavimo sutartis neįregistruota Nekilnojamojo turto registre); pareiškėja ginčo gyvenamojo namo dalį valdė kaip savą, valdymas tęsėsi daugiau kaip 10 m., nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo ji valdė dalį gyvenamojo namo, į šį turtą kas nors būtų reiškęs pretenzijų, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir apie šios bylos nagrinėjimą teisme paskelbus viešai internete CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, kita pusė gyvenamojo namo įregistruota kito asmens vardu (16-17 b. l.), todėl atitinkama pareiškimo dalis laikoma pagrįsta de jure ir de facto ir tenkinama.

Teismas nenustato konkrečių patalpų, į kurias pareiškėja įgyja nuosavybės teises, nes nagrinėjamos bylos dalykas susijęs su ½ dalimi gyvenamojo namo, kuri neįregistruota viešame registre, o ne atskiromis to gyvenamojo namo patalpomis. Išaiškinti pareiškėjai, kad kilus ginčui pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (t. y. ginčo teisenos, o ne ypatingosios teisenos tvarka) teismas gali nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką arba atidalinti bendraturčio turtą (jo dalį) iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 ir 4.80 str.).

Iš pareiškėjos, kaip bylos iniciatorės, kuri tiesiogiai suinteresuota šios bylos baigtimi, į valstybės biudžetą priteisiama 29,10 Lt pašto išlaidų (CPK 443 str. 6 d., CPK 92 str., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263, 269, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ½ (vieną antrąją) dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 104,61 m², (duomenys neskelbtini).

Likusią pareiškimo dalį atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos T. Š. valstybės naudai 29,10 Lt (dvidešimt devynis litus 10 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.