Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „MK Logistics“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti buhalterei E. R. CPK 123 straipsnio 4 dalies tvarka. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinio ir pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 11 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. pradinis ieškovas UAB „Bevita“ ir atsakovas sudarė krovinio gabenimo sutartis/užsakymus Nr. M1627 ir Nr. M1635 (toliau – Sutartys), kurių pagrindu pradinis ieškovas įsipareigojo nuvežti krovinį Sutartyse nurodytu maršrutu, o atsakovas įsipareigojo sumokėti pradiniam ieškovui Sutartyse nurodytą pervežimo kainą. Teismui pateikti tarptautinis krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR) patvirtina, kad kroviniai buvo pristatyti gavėjui. Ieškovas atsakovui už suteiktas pervežimo paslaugas 2017 m. balandžio 24 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 012712 – 1573 EUR sumai (su PVM) ir 2017 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 012958 – 1573 EUR sumai (su PVM).

2017 m. rugpjūčio 2 d. pradinis ieškovas UAB „Bevita“ ir naujasis ieškovas UAB „Juris LT“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis ieškovas perleido turėtą reikalavimo teisę išieškoti 2957,24 EUR skolą ir kitus mokėjimus iš atsakovo, o ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas siuntė atsakovui registruotu paštu pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, bandydamas susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.824 straipsnio 3 dalį, krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu. Remiantis CK 6.813 straipsnio 1 dalimi, už krovinių <...> vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.720 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atsakovas, neatsiskaitydamas su ieškovu, pažeidė savo sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovas savo sutartinio įsipareigojimo atsiskaityti už krovinio pervežimo paslaugas tinkamai nevykdė, savo prievolės neginčijo (CPK 12 straipsnis), todėl, vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo 2884,80 EUR skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašė priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2884,80 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-22) iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 65 EUR dydžio žyminis mokestis.

Ieškovas taip pat prašė priteisti 600 EUR išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą rengiant ieškinį.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą, teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal 2015 m. kovo 19 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio nuostatas, priteisiant užmokestį už advokato suteiktas teisines paslaugas turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, reikalavimo sumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei apimtį, į tai, kad byloje buvo priimtas sprendimas už akių, pats ieškinys yra surašytas nedidelės apimties, šabloniškai, jam surašant nereikėjo naudoti teismų ar tarptautinės praktikos, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovas dažnai kreipiasi į teismą dėl panašaus pobūdžio skolų išieškojimo, kas rodo, kad ieškinio surašymas, dokumentų rinkimas ieškovui nebuvo sudėtingas procesas, taip pat į Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki bendros 300 EUR sumos. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaidos atitiktų protingumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, ieškovo UAB „MK Logistics“, į. k. 302681486, naudai 2884,80 EUR (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 80 centų) skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2884,80 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 365 EUR (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.