Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Povilanskui bei A. M., kaltinamiesiems E. I., A. R., R. A., L. M., gynėjams advokatams R. J., Mindaugui Dūdai, A. V., D. V., Sauliui Juzukoniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Prienų r., aukštojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, anksčiau neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2004-07-20 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. 1 m. laisvės apribojimo bausme, bausmę atliko 2005-08-18, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama nusikaltimų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB "B.C.G." (įmonės kodas 300570850. registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su UAB "(duomenys neskelbtini)" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktore L. M., turinčia savo žinioje jai patikėtą UAB ,,(duomenys neskelbtini)" didelės vertės turtą ir turtines teises, ir R. A. - asmeniu, kuris nėra susijęs jokiais darbiniais ar sutartiniais santykiais su UAB ,,(duomenys neskelbtini)", bei kuris, žinodamas apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)" vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, turimą turtą ir skolinius įsipareigojimus, veikia priešingai UAB ,,(duomenys neskelbtini)" naudai ir interesais; turėdami tikslą iššvaistyti L. M. patikėtą didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)" turtą ir turtines teises trečiojo asmens - R. A. naudai, žinodamas, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" veiklą realiai organizuoja ir vykdo R. A., vykdydamas pastarojo nurodymus, atliko šiuos veiksmus: E. I. 2009 m. rugpjūčio mėn. laikotarpyje, Vilniaus m., susitarė su R. A. ir L. M. neteisėtai suformuoti tariamą skolinį reikalavimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)" atžvilgiu ir tokiu būdu tariamai įgyti turtinės teisės reikalavimą šiai įmonei. Tokiu būdu, jis, žinodamas, kad 2007-12-28 UAB ,,S." yra sudariusi negyvenamųjų patalpų, nuosavybės teise priklausančių UAB ,,(duomenys neskelbtini)", esančių adresu Etmonų g. 2/Aušros g. 1, Vilniuje, nuomos sutartį, kurią UAB "S." dėl įmonės finansinių sunkumų ketino nutraukti nuo 2009 metų rugpjūčio mėn. pabaigos, vykdydamas aukščiau nurodytą susitarimą su R. A. ir L. M., iš anksto žinodamas, kad savo vadovaujamos UAB ,,B.C.G." vardu nesinuomos UAB ,,(duomenys neskelbtini)" priklausančių patalpų, kurias tuo metu nuomojosi pagal minėtą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį UAB ,,S.", vykdydamas R. A. nurodymą, tyčia atgaline 2009-05-11 dienos data, pasirašė nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią jo vadovaujama UAB ,,B.C.G." neva, reikalaujant UAB ,,S.", tariamai tapo naujuoju UAB ,,(duomenys neskelbtini)" nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų nuomininku. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš anksto žinodamas, kad UAB ,,S." minėtas patalpas nuomos iki 2009 metų rugpjūčio mėn. pabaigos, paruošė atgaline 2009-05-11 dienos data negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį tarp jo vadovaujamos UAB ,,B.C.G." ir UAB ,,S." ir ją pateikė pasirašyti UAB ,,S." direktorei O. V., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką; į kurią įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad minėta sutartis galioja iki 2009-10-01, po ko UAB ,,S." už minėtas patalpas turės mokėti 8 000 Lt nuomos mokestį kiekvieną mėnesį. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdydamas R. A. ir L. M. nurodymus, pateikė UAB ,,S." direktorei O. V. pasirašyti 2009-08-14 raštą dėl 2009-05-11 subnuomos nutraukimo, nurodant žinomai neteisingą pagrindą dėl šios subnuomos sutarties nutraukimo priežasties - neva UAB ,,(duomenys neskelbtini)" įsipareigojimų nevykdymą. Po ko, jis, E. I., tęsdamas suplanuotą nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)" 2009-08-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra pradėta bankroto byla, 2009-10-07 pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)" bankroto administratoriui UAB ,,Projektų investicijos" kreditorinį reikalavimą pripažinti jo vadovaujamą UAB ,,B.C.G." kreditoriumi 250 000 Lt sumai, iš anksto žinodamas, kad UAB ,,B.C.G." šio skolinio reikalavimo realiai neįgijo. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-12-10 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį savo vadovaujamos UAB ,,B.C.G." vardu su R. A., kurios pagrindu perleido R. A. reikalavimo teisę į 250 000 Lt už 10 000 Lt bei tokiu būdu padėjo L. M. iššvaistyti didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)" turtą trečiojo asmens - R. A. naudai.

Dėl šių veiksmų E. I. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d., 184 str. 2 d.

A. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su UAB "B.C.G." direktoriumi E. I., UAB "(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas "(duomenys neskelbtini), direktore L. M., turinčia savo žinioje UAB "(duomenys neskelbtini)" didelės vertės turtą ir turtines teises, ir R. A. - asmeniu, kuris nėra susijęs jokiais darbiniais ar sutartiniais santykiais su UAB "(duomenys neskelbtini)", bei kuris, žinodamas apie UAB "(duomenys neskelbtini)" vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, turimą turtą ir skolinius įsipareigojimus, veikia priešingai UAB "(duomenys neskelbtini)" naudai ir interesais; turėdamas tikslą padėti iššvaistyti L. M. patikėtą didelės vertės UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą ir turtines teises trečiojo asmens - R. A. naudai, žinodamas, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" veiklą realiai organizuoja ir vykdo R. A., vykdydamas pastarojo nurodymus, atliko šiuos veiksmus: A. R., būdamas susitaręs su R. A. ir žinodamas, kad jis veikia turėdamas tikslą perimti savo žinion UAB "(duomenys neskelbtini)" vardu registruotą įmonės turtą tyčia suformuojant tariamus UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojimus kitiems LR ūkio subjektams ir tyčia vengiant atsiskaityti už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, iš anksto žinodamas, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" nevykdys jokių mokėjimų už gautas paslaugas ar atliktus darbus, vykdydamas R. A. nurodymus, iš pastarojo žinodamas, kad UAB "S." dėl finansinių sunkumų ketina nutraukti su UAB "(duomenys neskelbtini)" 2007-12-08 sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei, turėdamas tikslą padėti apgaule suformuoti skolinį reikalavimą UAB "(duomenys neskelbtini)" ir tokiu būdu padėti iššvaistyti UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą, susitarė su UAB "B.C.G." direktoriumi E. I. dėl to, kad E. I. pasirašys žinomai neteisingus dokumentus dėl UAB "B.C.G." įsipareigojimo išsinuomoti UAB "(duomenys neskelbtini)" nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu Aušros Vartų g. l/Etmonų g. 2, Vilniuje, dėl kurių 2007-12-28 nuomos sutartį ketino nutraukti UAB "S.". Po ko, jis, iš anksto žinodamas, kad UAB "B.C.G." UAB "(duomenys neskelbtini)" nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Aušros Vartų g. 1/Etmonų g. 2, Vilniuje, nesinuomos, vykdydamas neteisėtą susitarimą su R. A. padėti pastarajam apgaule iššvaistyti didelės vertės UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą, tyčia pateikė UAB "B.C.G." direktoriui E. I. pasirašyti 2009-05-11 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB "B.C.G.", UAB "S.", pasirašytą direktorės O. V., nieko nežinančios apie nusikalstamą veiką, ir UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorės L. M., iš anksto žinančios, kad į šią sutartį yra įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB "B.C.G." neva išsinuomojo UAB "(duomenys neskelbtini)" nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias adresu Aušros Vartų g. 1/Etmonų g. 2, Vilniuje, ir jas subnuomojo UAB "S.", po ko, jis, minėtos žinomai neteisingos sutarties pagrindu, pateikė E. I. pasirašyti UAB "B.C.G." direktoriaus vardu paruoštą žinomai neteisingą 2009-08-17 pranešimą, skirtą UAB" (duomenys neskelbtini)" dėl tariamai suformuotos žalos - 250 000 Lt, neva padarytos UAB "B.C.G." dėl neva UAB "(duomenys neskelbtini)" įsipareigojimų nevykdymo UAB "S." reikalavimu, atlyginimo ir, E. I. šį žinomai neteisingą pranešimą pasirašius, tokiu būdu jis - A. R., veikdamas bendrininkų grupe su E. I., UAB "(duomenys neskelbtini)" direktore L. M. ir R. A., pastarajam tyčia sąmoningai organizavus blogą UAB "(duomenys neskelbtini)" valdymą, padėjo suformuoti UAB „(duomenys neskelbtini)" tariamą įsiskolinimą UAB "B.C.G." naudai 250 000 Lt sumai. Po ko, vykdydamas išankstinį nusikalstamą sumanymą - padėti apgaule iššvaistyti didelės vertės UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą trečiojo asmens, t. y., R. A. naudai, žinodamas, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" nevykdys tariamo skolinio įsipareigojimo UAB "B.C.G." naudai, jis, 2009-12-10 pateikė UAB "B.C.G." direktoriui E. I. pasirašyti žinomai neteisingą reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią R. A. įgijo neva UAB "B.C.G." turimą patvirtintą kreditorinį reikalavimą iš UAB "(duomenys neskelbtini)" 250 000 Lt sumai. Tokiu būdu, A. R., veikdamas bendrininkų grupe su L. M., E. I. ir R. A. savo veiksmais padėjo iššvaistyti L. M. žinioje buvusio, jai svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)" didelės vertės turtą 250 000 Lt sumai trečiojo asmens, t.y. R. A. naudai.

Dėl šių veiksmų A. R. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d., 184 str. 2 d.

R. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su UAB "B.C.G." direktoriumi E. I., A. R. bei UAB "(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas "(duomenys neskelbtini), direktore L. M., turinčia savo žinioje UAB "(duomenys neskelbtini)" didelės vertės turtą ir turtines teises, nebūdamas susijęs jokiais darbiniais ar sutartiniais santykiais su UAB "(duomenys neskelbtini)", žinodamas apie UAB "(duomenys neskelbtini)" vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, turimą turtą ir skolinius įsipareigojimus bei veikdamas priešingai UAB "(duomenys neskelbtini)" naudai ir interesais, turėdamas tikslą iššvaistyti L. M. žinioje esantį didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)" turtą ir turtines teises trečiojo asmens, t. y., savo naudai, organizavo UAB "(duomenys neskelbtini)" veiklą ir ją vykdė, o būtent: R. A., 2007 m. vasario mėn. - 2009 gruodžio mėn. laikotarpiu, turėdamas tikslą perimti savo žinion UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonės turtą tyčia suformuojant tariamus UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojimus kitiems LR ūkio subjektams ir tyčia vengiant atsiskaityti už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, iš anksto žinodamas, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" nevykdys jokių mokėjimų už gautas paslaugas ar atliktus darbus, neteisėtai nurodė UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorei L. M. neteikti UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininko C. I.. atstovams jokios informacijos apie įmonės skolinius įsipareigojimus ir nepriimti iš jų jokių įnašų, kuriais būtų padengti UAB „(duomenys neskelbtini)" skoliniai įsipareigojimai, tyčia nurodė UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorei L. M. pasirašyti sutartis su įmonėmis dėl statybos ir remonto darbų atlikimo: 2007-11-19 rangos sutartį Nr. 2007/27 su UAB "N." - 726 368 Lt sumai, 2008-04-28 papildomą susitarimą papildomiems darbams - 87 785,90 Lt sumai, 2008-04-28 rangos sutartį Nr. 92/SA - 92 040 Lt sumai, 2008-02-04 rangos sutartį Nr. 20080204 su UAB "M.s." - 203 999,60 Lt sumai, 2009-03-16 autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 1 su architektu H. Š. - 7 692,31 Lt sumai, 2009-07-20 sutartį Nr. 09/07-10 su UAB "Matavimų centras - 6 050.00 Lt sumai. Taip pat jis, R. A., veikdamas susitaręs su A. R. ir UAB "B.C.G." direktoriumi E. I. iš anksto žinodamas, kad UAB "S." dėl finansinių sunkumų ketina nutraukti su UAB "(duomenys neskelbtini)" 2007-12-28 sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei turėdamas tikslą apgaule suformuoti skolinį reikalavimą UAB "(duomenys neskelbtini)" ir tokiu būdu iššvaistyti UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą, padedant A. R., t. y., pastarajam susitarus su UAB "B.C.G." direktoriumi E. I. apie tai, kad E. I. pasirašys žinomai neteisingus dokumentus dėl UAB ,,B.C.G." įsipareigojimo išsinuomoti UAB "(duomenys neskelbtini)" nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu Aušros Vartų g. l/Etmonų g. 2, Vilniuje, dėl kurių 2007-12-28 nuomos sutartį ketino nutraukti UAB "S."; po ko, A. R. iš anksto žinant, kad UAB "B.C.G." UAB "(duomenys neskelbtini)" nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Aušros Vartų g. l/Etmonų g. 2. Vilniuje, nesinuomos, vykdant neteisėtą susitarimą su juo, t. y. R. A. padėti jam, t. y., R. A. apgaule iššvaistyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)" turtą, tyčia pateikus UAB "B.C.G." direktoriui E. I. pasirašyti 2009-05-11 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB ,,B.C.G." ir UAB "S.", pasirašytą direktorės O. V., nieko nežinančios apie nusikalstamą veiką, ir UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorės L. M., iš anksto žinančios, kad į šią sutartį yra įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad UAB "B.C.G." neva išsinuomojo UAB "(duomenys neskelbtini)" nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias adresu Aušros Vartų g. 1/Etmonų g. 2, Vilniuje, ir jas subnuomojo UAB "S.". Po ko, minėtos žinomai neteisingos sutarties pagrindu A. R. pateikus E. I. pasirašyti UAB "B.C.G." direktoriaus vardu paruoštą žinomai neteisingą 2009-08-14 pranešimą, skirtą UAB" (duomenys neskelbtini)" dėl tariamai suformuotos žalos - 250 000 Lt, neva padarytos UAB "B.C.G.", atlyginimo ir E. I. šį žinomai neteisingą pranešimą pasirašius, tokiu būdu R. A., veikdamas bendrininkų grupe su A. R., E. I. ir UAB "(duomenys neskelbtini)" direktore L. M., tyčia sąmoningai organizavo blogą UAB ,,(duomenys neskelbtini)" valdymą, suformuodamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)" tikrus ir tariamus įsiskolinimus 1 373 934 Lt sumai bei tokią įmonės būseną kaip įmonės nemokumą ir šiais savo veiksmais nulėmė jos bankrotą. Vykdydamas išankstinį nusikalstamą sumanymą - apgaule iššvaistyti didelės vertės UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą savo naudai, žinodamas, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" nevykdys jokių mokėjimų už gautas paslaugas ar atliktus darbus, jis, R. A., organizavo visų aukščiau nurodytų įmonių realių ir tariamų skolinių reikalavimų UAB "(duomenys neskelbtini)" perleidimo sutarčių sudarymą ir pasirašymą savo vardu bei tokiu būdu neteisėtai įgijo kreditorinio reikalavimo teisę į šį UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą 1 373 934 Lt sumai. Tokiu būdu R. A. veikdamas bendrininkų grupe su L. M., A. R. ir E. I., tokiu būdu organizavo L. M. žinioje buvusio, jai svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)" didelės vertės turto 1 373 934 Lt sumai iššvaistymą trečiojo asmens, t. y., savo naudai.

Dėl šių veiksmų R. A. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 4 d., 184 str. 2 d.

L. M. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB "(duomenys neskelbtini)", įmonės kodas 122567659, direktore, turėdama savo žinioje UAB "(duomenys neskelbtini)" didelės vertės turtą ir turtines teises, veikdama bendrininkų grupe su UAB "B.C.G." direktoriumi E. I. ir A. R. bei R. A., t. y., asmenimis, kurie nėra susiję jokiais darbiniais ar sutartiniais santykiais su UAB "(duomenys neskelbtini)", bei kurie žino apie UAB "(duomenys neskelbtini)" vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, turimą turtą ir skolinius įsipareigojimus bei veikdama priešingai UAB "(duomenys neskelbtini)" naudai ir interesais, turėdama tikslą iššvaistyti jos - L. M. žinioje esantį didelės vertės UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą ir turtines teises trečiojo asmens - R. A. naudai, žinodama, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" veiklą realiai organizuoja ir vykdo R. A., vykdydama pastarojo neteisėtus nurodymus, atliko šiuos veiksmus: L. M. 2007 m. lapkričio mėn. - 2009 gruodžio mėn. laikotarpiu, iš anksto žinodama, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" veiklai realiai vadovauja R. A., turintis tikslą perimti minėtos įmonės turtą tyčia suformuojant tariamus UAB „(duomenys neskelbtini)" įsipareigojimus kitiems LR ūkio subjektams bei tyčia vengiant atsiskaityti už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, iš anksto žinodama, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" nevykdys jokių mokėjimų už gautas paslaugas ar atliktus darbus, vykdydama jai duotus neteisėtus R. A. nurodymus neteikti UAB "(duomenys neskelbtini)" akcininko „C. I..“ atstovui A. A. jokios informacijos apie įmonės skolinius įsipareigojimus ir nepriimti iš jo jokių įnašų, kuriais būtų padengti UAB „(duomenys neskelbtini)" skoliniai įsipareigojimai, tyčia, R. A. nurodymu, pasirašė sutartis su įmonėmis dėl statybos ir remonto darbų atlikimo: 2007-11-19 rangos sutartį Nr. 2007/27 su UAB "N." - 726368 Lt sumai, 2008-04-28 papildomą susitarimą papildomiems darbams - 87 785,90 Lt sumai, 2008-04-28 rangos sutartį Nr. 92/SA - 92 040 Lt sumai, 2008-02-04 rangos sutartį Nr. 20080204 su UAB "M.s." - 203 999,60 Lt sumai, 2009-03-16 autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 1 su architektu H. Š. - 7 692,31 Lt sumai, 2009-07-20 sutartį Nr. 09/07-10 su UAB "Matavimų centras - 6 050,00 Lt sumai, taip pat, žinodama, kad R. A. ir A. R. susitarus su UAB "B.C.G." direktoriumi E. I., yra suformuoti tariami jos vadovaujamos UAB "(duomenys neskelbtini)" įsiskolinimai UAB "B.C.G.", įmonės kodas 300570850, - 250 000 Lt sumai, tokiu būdu tyčia sąmoningai organizavo blogą UAB "(duomenys neskelbtini)" valdymą suformuodama UAB „(duomenys neskelbtini)" tikrus ir tariamus įsiskolinimus 1 373 934 Lt sumai, bei vykdydama šiuos neteisėtus R. A. nurodymus, suformavo tokią įmonės būseną kaip įmonės nemokumą ir šiais savo veiksmais nulėmė jos bankrotą. Po ko, toliau vykdant išankstinį tarpusavio nusikalstamą sumanymą, R. A. ir A. R. organizavus visų aukščiau nurodytų įmonių turimų skolinių reikalavimų UAB "(duomenys neskelbtini)" perleidimo sutarčių sudarymą ir pasirašymą savo vardu, bei tokiu būdu neteisėtai įgijus kreditorinio reikalavimo teisę į šį UAB "(duomenys neskelbtini)" turtą 1 373 934 Lt sumai, L. M. veikdama bendrininkų grupe su R. A. ir E. I., tokiu būdu iššvaistė jos žinioje buvusį jai svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)" didelės vertės turtą 1 373 934 Lt sumai.

Dėl šių veiksmų L. M. buvo kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus BK 184 str. 2 d., 209 str.

Apklausti teismo posėdžio metu kaltinamieji savo kaltės nepripažino.

Kaltinamasis A. R. visiškai palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškindamas, jog tarp jo ir R. A. jokių susitarimų nėra, dalykinių klausimų jie nesprendė. Pasak kaltinamojo, juos siejo tiesiog draugiški santykiai. A. R. parodė, kad nuo 2006 m. advokatų tarybos sprendimu jam nebeleista vykdyti advokato praktikos, tad kurį laiką jis nevykdė jokios veiklos. Kažkuriuo metu įregistravo individualią konsultacijų veiklą. Ofiso neturėjo, bankroto procedūrų srityje konsultacijų neteikė. Pasak kaltinamojo, R. A. tokios konsultacijos neprašė. A. R. patvirtino pažinojęs V. M.. Anot jo, tai asmuo, kuris vadovavo vienai iš įmonių, kuriai kaltinamasis teikė teisines paslaugas. Vienu metu jis buvo geru klientu. Kaltinamasis taip pat patvirtino pažįstantis ir E. I.. Jo teigimu, juos sieja bendri draugai. Konfliktų su juo nebuvo. Kaltinamojo manymu, būdamas sulaikytas E. I. galėjo jį apkalbėti. A. R. neigė dalyvavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkime. Patvirtino, kad padėdamas L. M. galėjo nešti kažkokius popierius (b. t. 22, b. l. 26-27).

Apklaustas teisme kaltinamasis E. I. savo kaltės nepripažino, su jam pareikštais kaltinimais nesutiko. Parodė, kad 2009 m. vadovavo 7 kompanijoms. UAB „duomenys neskelbtini“ turėjo 15 filialų, apie 100 darbuotojų. Be to vadovavo 5 smulkesnėms kompanijoms ir dideliam nekilnojamo turto fondui, kuris buvo įsteigtas kartu su Ūkio banku. Nekilnojamojo turto fondas valdė apie 400 sklypų Vilniaus mieste. 2009 m. prasidėjo krizė, nukrito pardavimai, sustojo derybos dėl sklypų pardavimo. Anot kaltinamojo, jis intensyviai ieškojo investuotojų tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Tuo pačiu vykdė kompiuterinės prekybos veiklą. 2009 m. pavasarį, jis buvo UAB „S.“ klientu, apsipirkinėdavo jų drabužių parduotuvėje, kuri yra Aušros vartų g. 1. Apsipirkinėdamas sužinojo, jog UAB „S.“ kilo problemų dėl nuomos sutarties, kadangi abipusiai buvo įrašytos didelės baudos, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės nebuvo išsprendžiama problema dėl elektros. Pasak E. I., E. S. jam papasakojo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis yra išsiderėjęs labai žemą nuomos kainą, tai dienai 5-6 mažesnę nei rinkos kainą. Kaltinamasis suprato, kad perėmus nuomos teises ir pareigas būtų galima pernuomoti tas patalpas, uždirbti vieną kitą tūkstantį, nieko daug nedarant. Dėl pastarosios priežasties ir nusprendė sudaryti subnuomos sutartį. Atsarginiu variantu buvo baudos. Dėl elektros problemų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo galima ginčytis. Po ilgų diskusijų su A. S., E. I. apsisprendė perimti nuomos sutartį. A. S. buvo paruošęs tą nuomos sutartį dėl teisių perėmimo. Ji buvo pasirašyta (uždėtas atspaudas su E. I. parašu) sekretorės. Kaltinamojo teigimu, tuo jo dalyvavimas šiame epizode baigėsi, nes jis bandė gelbėti nekilnojamojo turto fondą. Be to, stipriai prastėjo UAB „duomenys neskelbtini“ prekyba.

E. I. paaiškino, kad 2009 m. vasarą jis gavo UAB „S.“ pranešimą apie sutarties nutraukimą. Pasak kaltinamojo, paskambinus E. S., pastarasis pasakė, kad su prekyba visai blogai, jis neturi kitos išeities, todėl paleido nutraukimo procesą. Vėliau sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, yra galimybė pateikti kreditorinį reikalavimą. Tokie reikalavimai buvo pareikšti. Anot kaltinamojo, tuo metu prasidėjo bendravimas su A. R., kuris teikė konsultacijas dėl verslo gelbėjimo nuo skolų. E. I. su juo buvo pažįstamas, telefonu paklausė jo nuomonės dėl susidariusios situacijos. Kaltinamojo teigimu, A. R. pasitikslino kokie teisininkai veda jo klausimus, pasakė, kad Alex kontora yra kompetentinga ir jei bus poreikis, jis tuos popierius galės pats peržiūrėti. Patvirtinus kreditorinį reikalavimą, kaltinamajam paskambino A. R. ir pasakė, kad jo iš matymo pažįstamas R. A. supirkinėja kreditorinius reikalavimus. Kaltinamasis patvirtino, kad savo turėtą kreditorinį reikalavimą R. A. jis pardavė už 10 000 Lt. Buvo suformintas kasos pajamų orderis, ant jo jau buvo kaltinamojo originalūs parašai. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus dėl ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų, E. I. paaiškino, kad 2010 m. UAB „duomenys neskelbtini“ bankrotas buvo įsibėgėjęs, jis turėjo daug problemų, jį sulaikė, patalpino į izoliatorių. Kitą diena atėjo jo gynėjas. Kaltinamojo teigimu, jis ilgai diskutavo su A.. Jos pozicija buvo kita. Jos žiniomis, A. R. dalyvavimas buvo daug platesnis ir jai buvo nelabai įdomūs E. I. pasakojimai. Anot kaltinamojo, ji parodė jam prokurorės pasirašytą prašymą 3 mėn. sankcijai į Lukiškes. E. I. parodė, kad jo advokatas patarė jam pasirašyti parodymus, su ta sąlyga, kad jį paleistų. Pasak kaltinamojo, vėliau paaiškėjo, kad L. A. piktnaudžiavo tarnyba, turėjo asmeninių interesų (b. t. 22, b. l. 30-32).

Kaltinamoji L. M. savo kaltės dėl jai inkriminuotų veikų padarymo taip pat nepripažino. Teisme paaiškino, kad jos pažįstamas M. K. pasiūlė jai vadovauti vienai iš jo įmonių. Ji pradėjo dirbti jo ofise, ten buvo visų jo įmonių buveinė, įskaitant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamajai buvo išaiškinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai yra M. K. ir R. A.. Anot kaltinamosios, dokumentuose ji matė, kad 50 proc. akcijų priklauso UAB „B. t. h.“, (kurios 100 proc. akcininkas yra M. K.) ir 50 proc. akcijų buvo Z. ir K. (R. A. tėvų). R. A. buvo įgaliotas žmogus. Pasak L. M., ji dirbo ofise, J. B. buvo bendra finansininkė. M. K. labiau prižiūrėjo dokumentus, sąskaitas, sąmatas. Buhalterinė apskaita buvo labiau jo žinioje. R. A. buvo labiau statybininkas, darbų prižiūrėtojas. Kas susiję su buhalterija, balansais, ataskaitomis buvo teikiama R. A. motinai Z. A., kadangi ji pati yra finansininkė. Pasak kaltinamosios, jai buvo išaiškinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso patalpos Aušros Vartų g. Patalpos tuo metu buvo remontuojamos, didžiąją dalį sudarė rūsys. Jų verslo planas buvo vienodai investuoti, surasti ilgalaikius nuomininkus ir išnuomoti. Pelno įmonėje nebuvo, tuo metu dalis patalpų buvo išnuomota kailių parduotuvei, jie mokėjo 15000 Lt. Anot kaltinamosios, tuo metu jau buvo pradėtas remontas, buvo sudaryta sutartis su UAB „N.“, vykdomi darbai. Jau buvo dirbama su H. Š.. Kaltinamoji su jais dirbo toliau. R. A. labiau bendravo su statybininkais. Kaltinamosios teigimu, kažkuriuo momentu atsirado UAB „S.“, įrengė drabužių parduotuvę. UAB „S.“ mokėjo 8000 Lt. Kita patalpų dalis buvo remontuojama. Tada atsirado D. K., UAB „M.“ ten norėjo daryti jūros gėrybių restoraną. Kadangi patalpos buvo sudėtingos, nepritaikytos, D. K. norėjo dirbti su UAB „M.s.“, ta bendrovė toliau darė restoraną. Anot kaltinamosios, kažkuriuo momentu reikėjo mokėti pagal sąskaitas, finansavimas iš M. K. pusės sumažėjo, galiausiai atsirado „C.“, registruota Liberijoje. Su UAB „S.“ prasidėjo problemos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo problemos dėl elektros, UAB „S.“ nuolat skundėsi. Reikėjo investicijų. R. A. būtų daręs viską, bet be antro akcininko sutikimo negalėjo. L. M. parodė, kad laiškai iš Liberijos grįždavo atgal. Viskas ėjo link bankroto. UAB „S.“ paprašė sumažinti nuomą, buvo skundai dėl elektros. Pasak kaltinamosios, UAB „S.“ reikalavimų dėl elektros jie įvykdyti negalėjo, nes nebuvo pinigų. Galiausiai jai parašė pranešimą, kad jie gali mokėti tik komunalinius mokesčius. Po to E. S. pasakė, kad jis subnuomos tas patalpas. Kaltinamoji patvirtino sutikusi su tokia mintimi, nes svarbiausia buvo, kad nebūtų baudos. Tuo metu jau buvo paduotas UAB „Elvora“ ieškinys dėl bankroto. Kaltinamoji rašė atsiliepimą, bankroto neiškėlė. Tačiau vėliau, pagal UAB „N.“ pareiškimą, bankroto byla buvo iškelta. Kaltinamoji pažymėjo, kad įmonėje nebuvo ko švaistyti, kadangi nebuvo jokių pinigų. Anot L. M., sutartis su UAB „S.“ buvo sudaryta jau jai būnant direktore. 250000 Lt bauda buvo įrašyta M. K. iniciatyva. Pasak L. M., tokiu būdu buvo siekiama apsaugoti abi puses. Kaltinamoji patvirtino, kad pasirašinėdami tą sutartį, jie suvokė, kad nuomininkas gali reikalauti baudos. Pasikeitus nuomininkui sąlygos liko tos pačios. UAB „S.“ galėjo bandyti reikalauti baudos. Tačiau nuomininkų pasikeitimas tuo metu atitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus (b. t. 22, b. l. 32-34).

Duodamas parodymus teisme, kaltinamasis R. A. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad stengėsi, jog bankrotas neįvyktų. Kaltinamojo teigimu, su M. K. jis susipažino prieš 10 m., jie pardavė keletą objektų, viskas buvo normaliai. Paskui pardavime atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak kaltinamojo, jie susimetė po 2 milijonus litų ir nupirko tas patalpas, remontavo jas. Pasamdė UAB „N.“, nes jie darė remontą viršuje. Kai padarydavo darbų, pasakydavo kiek reikia mokėti. Pažiūrėdavo M. K., jis pats, patikrindavo, ar tikrai viskas padaryta, tuomet pervesdavo pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Direktorė iškart pervesdavo pinigus tiems kas darė darbus. Pasak kaltinamojo, pinigų įmonėje niekada nebuvo. Civilinėje byloje yra padarytos ekspertizės, viskas litas į litą. Realiai tos statybos buvo net brangesnės nei parodyta. Kaltinamasis paaiškino, kad tuo metu kai jie buvo investavę maždaug po 500 000 Lt, prasidėjo krizė. Turto kaina nukrito. M. K. pasakė, kad jam nebeįdomu, paprašė grąžinti pinigus. Grąžinti R. A. neturėjo iš ko. Buvo reikalauta 480000 Lt. Reikėjo gelbėti turtą. Pasak kaltinamojo, jis rado 480000 Lt, sumokėjo M. K., kad jis nekeltų bankroto. Toliau buvo tęsiamos statybos. Viskas susikaupė, įvyko bankrotas. Su M. K. jis susipyko. Pasak kaltinamojo, UAB „S.“ patalpose padarė brangų apšvietimą, iš užsienio užsisakė baldus. Tai kainavo maždaug 250000 Lt, tad baudos dydis buvo realus. Kaltinamasis pažymėjo, kad byloje esančios ekspertizės patvirtina, jog visi darbai buvo atlikti, žmonės dirbo 4 metus. Su rangovais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti negalėjo, todėl R. A. supirko reikalavimus. Kaltinamojo teigimu, apie E. I. reikalavimą jis sužinojo tik po to, kai jis atsirado. Anot R. A., UAB „S.“ galėjo reikalauti baudos, tačiau E. I. atėjo iš gatvės. Kaltinamasis nemanė, kad žmogus ateis nieko nedaręs ir reikalaus baudos. Kaltinamojo teigimu, jis pats šioje byloje tapo nukentėjusiuoju. Viskas kilo dėl to, kad nesusitarė su akcininku. Tikslas buvo jį užtampyti po teismus. Ieškinio atsisakė, nes kaltinamasis nupirko akcijas. Sumokėjo 1,5 milijono. Pasak R. A., pasitelkęs FNTT M. K. jį nureketavo. Kaltinamasis akcentavo, kad jis jokio turto neiššvaistė, įmonė dirba toliau. Jo teigimu, jis nedraudė L. M. teikti informacijos apie įmonės būklę kitiems akcininkams. Ji, kaip direktorė, nieko nedarė prieš tai nepasitarusi su akcininkais. Buvo M. K. pažįstama. R. A. pažymėjo, jog veikė savo tėvų vardu, kadangi yra vienturtis sūnus (b. t. 22, b. l. 44-45).

Siekiant patvirtinti arba paneigti kaltinime nurodytas aplinkybes, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai.

Taip liudytojas A. Š. teisme parodė, kad jis yra statybos įmonės UAB „N.“ generalinis direktorius. Jo vadovaujama bendrovė atlieka statybos darbus. Visiškai patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas paaiškino, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ buvo eiliniu statybos objektu, kuriame reikėjo atlikti rekonstrukcijos darbus. Pasak liudytojo, bendradarbiavimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko dviem etapais – 2005 metais ir 2007 ar 2008 metais. Buvo sudarytos dvi sutartys. Darbus daugiau kuravo UAB „N.“ statybos direktorius ir statybos vadovas. Anot liudytojo, jis tik sudarė sutartis, o vykdymą kontroliavo kiti žmonės. A. Š. nurodė, kad UAB „N.“ atliko visus sutartus darbus, tačiau pagal antrą sutartį didelė pinigų suma nebuvo sumokėta. Dėl pastarosios priežasties prasidėjo jo aktyvesnis bendravimas su R. A.. Pasak liudytojo, tuo metu buvo atėjęs ir žmogus iš kitos pusės, kuris taip pat siūlė perpirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą, tačiau R. A. jie pasitikėjo labiau. Neprisimena, ar pastarasis turėjo įgaliojimą, tačiau matydamas, jog jis rūpinosi įmonės veikla, derino sąlygas, atsiskaitymai pagal pirmą sutartį, nors ir pavėluotai, bet buvo atliekami, ir pan., įtarti jo negalėjo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas patvirtino, kad šiuo metu su UAB „N.“ yra visiškai atsiskaityta (b. t. 21, b. l. 84-87).

Liudytojas J. K. teisme parodė, kad jis nuo 1994 metų dirba UAB „N.“ statybos direktoriumi, yra įmonės akcininkas. Liudytojas visiškai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškindamas, jog pirma sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2005 metais. Darbai buvo atlikti kažkur 2006 metų vasaros pabaigoje ar rudenį. Pasak liudytojo, darbai buvo atliekami pagal projektą, gautą iš R. A.. J. K. teigimu, visais klausimais, susijusiais su vykusiomis statybomis, buvo bendrauta būtent su R. A. (dėl įkainių, papildomų darbų ir pan.). Anot liudytojo, niekas net nesuabejojo tuo, ar pastarasis turėjo įgaliojimą, kadangi jis betarpiškai kontroliavo atliekamus darbus. Sutartį, liudytojo teigimu, pasirašė direktorė L. M., tačiau jis su ja nieko nederino. 2007 metais buvo sudaryta kita sutartis dėl tų pačių patalpų, tačiau pagal ją su UAB „N.“ atsiskaityta nebuvo. J. K. paaiškino, jog skolų klausimais su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravo direktorius A. Š.. O jam tik tai žinoma, jog R. A. perpirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą, tačiau jo sumokėta suma buvo mažesnė nei turėjo būti sumokėta. Teismo posėdžio metu liudytojo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, jog UAB „N.“ nepadengta suma sudarė 37 372,17 Lt. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, jog R. A. tikriausiai pasirinko juos dėl mažesnės siūlomos darbų atlikimo kainos. Liudytojas pažymėjo, jog R. A. siekė viską padaryti kuo pigiau, jei kažkas ne taip būdavo atlikta, išsiderėdavo. Šiuo metu su UAB „N.“ yra atsiskaityta. Šalys sutarė, kad likusios skolos dalies mokėti nereikia (b. t. 21, b. l. 87-89, 104).

Liudytojas B. Š. teisme parodė, kad jis dirbo UAB „N.“ darbų vadovu. Liudytojas paaiškino, jog patalpose, priklausančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai. Darbai vyko dviem etapais. Iš užsakovo pusės juos prižiūrėjo R. A., kuris ir buvo techniniu statybos prižiūrėtojui. Pasak liudytojo, jo manymu, R. A. atstovavo užsakovą. B. Š. patvirtino, jog pildydavo darbų atlikimo aktus ir atiduodavo juos J. K.. Suderintus aktus su sąskaita faktūra nuveždavo pasirašyti užsakovui, t. y. direktorei L. M., kuri vieną kartą taip pat buvo atvykusi į remontuojamas patalpas (b. t. 21, b. l. 89-91).

Liudytoja G. D. teisme paaiškino, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo 2008 metų. Liudytoja patvirtino, kad įmonės pajamos nebuvo didelės, bendrovė turėjo nedaug nekilnojamojo turto. G. D. paaiškino, jog ji bendravo tik su direktore L. M., kuri perduodavo jai visus reikiamus dokumentus. Pasak liudytojos, įmonė vykdė atsiskaitymus, tačiau pinigų pati ji niekam nemokėjo. Tą darė direktorė. O ji tik tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, vėliau – ruošė visus dokumentus bankroto procedūrai. Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo jai niekas jokių pretenzijų nereiškė, atsakomybė nebuvo taikoma (b. t. 21, b. l. 105-106).

Liudytoja G. K. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad ji dirbo UAB „B. t. h.“ direktore. Tuo metu UAB „B. t. h.“ turėjo 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Liudytojos teigimu, akcininkai pradėjo tarpusavyje nesutarti, kilo konfliktas, UAB „B. t. h.“ nebuvo teikiama informacija, viskas buvo fiksuojama su antstolių fiksavimo protokolais, akcininkams nebuvo teikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Pastaroji bendrovė buvo atstovaujama direktorės L. M., R. A. ir advokato. Kitus akcininkus atstovavo įgaliotas atstovas M. K.. Anot liudytojos, problemos prasidėjo, kai buvo pabandyta kontroliuoti darbų atlikimą objekte, esančiame Etmonų gatvėje Vilniuje. Pasak liudytojos, buvo manyta, kad lėšos netvarkingai naudojamos, kad buvo atliekami papildomi darbai. Pasak liudytojos, 2007-12-17 atvyko L. M., A. R. ir pasiėmė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Kilo žodinis konfliktas, buvo negražiai kalbama, bet joks smurtas vartojamas nebuvo (b. t. 21, b. l. 108).

Liudytoja J. B. teisme paaiškino, kad 2007 metais apie 6 mėnesius ji dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo ne vienoje įmonėje, todėl L. M. pasiėmus visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, išėjo iš darbo savo noru. Prisimena, kad tuo metu įvyko konfliktas, bet jokių jo detalių nežino. Pasak J. B., 2007-12-17 L. M. ir A. R. patys rinko dokumentų segtuvus, jiems niekas nepadėjo. Tarp A. R. ir R. vyko diskusija dėl dokumentų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, tačiau A. R. pasakė, kad tokio dokumento rašyti nereikia. Anot liudytojos, visus svarbesnius klausimus ji derino su M. K., kuris buvo akcininkų atstovu (b. t. 21, b. l. 109-111).

Liudytojas V. M. teisme paaiškino, kad 2009-08-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi. Pasak liudytojo, jis iš karto pareikalavo iš L. M. pateikti įmonės dokumentaciją, spaudą, registracijos pažymėjimą ir įstatus. Jo reikalavimas buvo patenkintas. Po to vyko standartinė bankroto procedūra, tačiau nuolat buvo konfliktuojama su advokatu P. B.. Liudytojo teigimu, pastarasis reiškė visokias pretenzijas, reikalavo dokumentus ir pan. Pasak liudytojo, susipažinus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytais sandoriais, jokių abejonių dėl jų teisėtumo nekilo. Anot liudytojo, jokių abejonių jam nekilo ir dėl sandorio, sudaryto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „B.C.G.“. Jame buvo numatytos baudos, todėl dėl netesybų klausimų nekilo. Pasak V. M., suvedęs visus reikalavimus, paaiškėjo, kad įmonės pagrindiniu kreditoriumi buvo R. A., supirkęs kreditorinius reikalavimus. Buvo sušauktas akcininkų susirinkimas, kurio metu advokatas P. B. (M. K. atstovas) ir A. A. pateikė pasiūlymą dėl taikos sutarties. Jie norėjo išpirkti kreditorinius reikalavimus už 2 000 000 Lt, tačiau kreditoriai tokiai taikos sutarčiai nepritarė. Tarp kreditorių pastoviai vyko nesutarimai ir ginčai. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius - UAB „Būrai“. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad jo nuomone, 250 000 Lt netesybos už nuomos sutarties, sudarytos tarp juridinių asmenų, nutraukimą, yra normalu (b. t. 21, b. l. 112-113).

Liudytoja D. K. teisme visiškai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad ji dirba bankroto administratore UAB „VAPB“. Administravo UAB „Zorba“. Pastaroji įmonė buvo įkeitusi daug turto „Medicinos bankui“. Turtą pardavus su banku buvo visiškai atsiskaityta, bankroto byla baigta prieš kelis metus (b. t. 21, b. l. 124).

Liudytojas A. A. teisme paaiškino, jog dirbo UAB „B. t. h.“. Jam buvo pasiūlyta tapti šios įmonės įgaliotu asmeniui. Tuomet liudytojas pradėjo domėtis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bandė susisiekti su šios bendrovės direktore L. M., tačiau jokio atsakymo negavo. Vėliau atsitiktinai sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeltas bankrotas. Pasak liudytojo, buvo pasamdytas advokatas P. B., kuris rūpinosi visais klausimais ir informavo jį. Pamatę, kad vyksta kažkas keisto (buvo neatitikimai skaičiavimuose, atliktuose darbuose), akcininkai nusprendė kreiptis į FNTT. Liudytojo teigimu, bankroto procedūra jiems abejonių kėlė dar ir dėl to, jog įmonė turėjo turtą, jis buvo likvidus. Be to, kreditoriams buvo pasiūlyta perpirkti jų kreditorinius reikalavimus, tačiau jie atsisakė. Taigi kreditoriai atsisakė pinigų. „C.“ nenorėjo bankroto, todėl siekė perpirkti reikalavimus. A. A. paaiškino, kad „C.“ atstovu jis buvo iki 2014 metų. Jie ginčijo beveik visus kreditorinius reikalavimus. Tame tarpe ir R. A. reikalavimą dėl 250 000 Lt sumos, kuri yra kildinama iš patalpų subnuomos ir nuomos sutarčių. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, A. A. parodė, kad 250 000 Lt bauda buvo nurodyta sutartyje, sudarytoje tarp UAB „S.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. t. 21, b. l. 125-129).

Liudytojas J. M. teisme parodė, kad jis yra UAB „E.“ direktorius. Jo vadovaujama įmonė užsiima pastatų restauracija ir projektavimu. Pasak liudytojo, 2007 metais buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastato, esančio Etmonų gatvėje. Pirma sutartis buvo dėl hidroizoliacijos iš gatvės pusės, antra - dėl rūsio tvarkymo darbų. Anot liudytojo, pagal pirmą sutartį įmonė atsiskaitė, o dėl antros buvo tam tikrų problemų, bet viskas baigėsi gerai. Su jais atsiskaitė R. A., kuriam UAB „E.“ perleido kreditinį reikalavimą. Anot liudytojo, pagal antrą sutartį darbai nebuvo atlikti iki galo, kadangi suprastėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis (b. t. 21, b. l. 129-130).

Liudytoja D. K. teisme paaiškino, kad jai nuo 1993 metų priklausė 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. 2005 metais ji pagal susitarimą su R. A. pardavė tas akcijas UAB „B. t. h.“. Liudytojos teigimu, nuo to laiko ji nieko apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ likimą nežino. Šia bendrove nesidomėjo. Pardavusi įmonės akcijas, perleido ir jos turėtą turtą, t. y. 187,95 kv.m. parduotuvę Aušros Vartų gatvėje. Liudytojos teigimu, šia parduotuve dar galima buvo naudotis, bet išvaizda jau nebuvo patraukli. Reikėjo remonto (b. t. 21, b. l. 158).

Liudytojas M. J. teisme parodė, kad jis yra UAB „M. c.“ direktorius. Įmonė užsiima kadastriniais matavimais. Liudytojo teigimu, UAB „M. c.“ buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Senamiestyje buvusių patalpų. Darbai buvo atlikti, tačiau su bendrove atsiskaitė R. A., kuris perpirko jos turėtą skolą. Anot liudytojo, šiuo metu jie jokių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas patvirtino, kad tuo laikotarpiu iš tikrųjų skambino ir kitas vyras, kuris siūlėsi sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą, tačiau šis skambutis pasirodė jam įtartinas. Pasak liudytojo, jis pažinojo R. A. jau 10-15 metų, šis atėjo pas jį su dokumentais, tad M. J. labiau juo pasitikėjo (b. t. 21, b. l. 159).

Liudytojas J. A. teisme paaiškino, kad jis yra santechnikas. Pažįsta R. A. ir L. M., kadangi dirbo patalpose, esančiose Etmonų gatvėje. Anot liudytojo, tai galėjo būti 2009 metais. Jis tvarkė ten kanalizaciją, vedė vandenį. Darbų apimtis buvo nemaža. Pasak liudytojo, buvo sudaryta sutartis, pasirašytas atliktų darbų aktas. Liudytojas nurodė, kad už jo atliktą darbą atsiskaitė R. A.. Nežino, kodėl būtent jis, o ne L. M., nors darbai buvo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. t. 21, b. l. 160).

Liudytojas H. Š. teismui paaiškino, kad jis yra architektas. Pažįsta R. A., turėjo darbinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atliko projektavimo darbus pastate, esančiame Aušros gatvėje. Liudytojo teigimu, tai galėjo būti 2004-2005 metais. Su juo buvo delsiama atsiskaityti. Pasak liudytojo, vėliau jis sulaukė skambučio iš asmens, prisistačiusio R. A. atstovu ir pasiūliusio sumokėti. H. Š. sutiko, tačiau tą pačią dieną pinigus jam pervedė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tad jam skambinusio asmens sumokėtus pinigus H. Š. grąžino. Anot liudytojo, sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ji ir turėjo pirmenybę. Su R. A. kaip su fiziniu asmeniu sutarties nebuvo sudaręs (b. t. 21, b. l. 201).

Liudytojas E. S. teisme parodė, kad jis yra UAB „S. C.“ direktorius. Paaiškino, kad jo vadovaujama bendrovė užsiima mažmenine drabužių prekyba. Pasak liudytojo, įmonė visą laiką nuomodavosi patalpas, esančias Aušros Vartų gatvėje. Tą daro ir šiuo metu, nuomos mokestį moka bankroto administratoriui. Liudytojo teigimu, remontus tose patalpose darė taip pat jie, investavo į tai pinigus. E. S. parodė, kad jo vadovaujama įmonė turėjo problemų dėl elektros tiekimo. Elektros trikdžiai nebuvo šalinami. Pasak liudytojo, tuo metu tose patalpose dirbti neapsimokėjo, bet nutraukus sutartį, grėstų didelė bauda. 250 000 Lt krizės laikotarpiu galėjo reikšti bankrotą. Liudytojas paaiškino, kad teisių ir pareigų perleidimas kitai bendrovei nuo baudos atleistų. Tai būtų naudinga UAB „S.“. Anot liudytojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukus sutartį, galbūt jie būtų svarstę galimybę pareikalauti 250 000 Lt baudos. Liudytojas nurodė neprisimenantis bendravimo su E. I. subnuomos klausimais detalių, tačiau paaiškino, kad tuo metu toks sprendimas bendrovei buvo naudingas. Įmonė nenorėjo prarasti turimų patalpų, tačiau prekyba vyko nepelningai (b. t. 21, b. l. 202-203). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus, jis juos visiškai patvirtino.

Liudytoja O. V. – S. paaiškino, kad ji dirba UAB „S.“. Nuo 2006-2007 metų tapo UAB „S.“ direktore, tačiau jokių lemiamų sprendimų nepriiminėjo. Visais klausimais tardavosi su akcininku, pasitikėjo juo, pasirašinėjo jo paruoštus dokumentus. Liudytoja patvirtino, kad UAB „S.“ nuomavosi patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anot liudytojos, derybose dėl patalpų subnuomos ji nedalyvavo, tik pasirašė sutartį. Pasirašius sutartį, patalpomis ir toliau naudojosi UAB „S. C.“. Įmonei tai buvo naudinga (b. t. 21, b. l. 203).

Liudytoja A. A. teisme parodė, kad prieš 10 metų ji dirbo įmonėje, kurios akcininku buvo M. K., kuris kartu su R. A. vykdė veiklą UAB „duomenys neskelbtini“. Prisimena, kad tuo metu patalpose, esančiose Aušros Vartų gatvėje, vyko remontas. Tas patalpas buvo siekiama išnuomoti. Pasak liudytojos, M. K. priklausė UAB „B. t. h.“. Visi finansiniai klausimai buvo derinami su juo, tame tarpe ir liudytojos pasirašyta sutartis su UAB „N.“ (b. t. 22, b. l. 17).

Liudytoja J. P. teisme parodė, kad dirba UAB „G.“ direktore. Jos vadovaujama įmonė tvarkė UAB „M.s.“, kuriai vadovavo D. K., buhalterinę apskaitą. Liudytoja parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nėra žinoma (b. t. 22, b. l. 25).

Liudytojas P. U. teisme parodė, kad UAB „Zorba“, kurios direktoriumi jis anksčiau dirbo, atlikinėjo darbus patalpose, esančiose Aušros vartų gatvėje. Liudytojo teigimu, už viską sumokėjo UAB „M.“, kuriai vadovavo D. K. (b. t. 22, b. l. 26).

Liudytojas T. Z. teisme parodė, kad UAB „Būrai“ buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi laikotarpiu nuo 2011 metų pirmo ketvirčio iki 2013 m. pabaigos. Liudytojo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atstovaujama teismuose. Buvo nuginčyta sutartis sudaryta su UAB „B. g.“ dėl joje numatytų baudų, tačiau šis ginčas dar buvo nagrinėjamas kasacinės instancijos teisme, kai UAB „Būrai“ jau neadministravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. t. 22, b. l. 30).

Liudytojas D. K. teisme paaiškino, kad iš kaltinamųjų pažįsta R. A. ir L. M.. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs sutartis dėl patalpų nuomos. Liudytojo teigimu, tai buvo maždaug 2007 m., Etmonų g. norėjo įrengti restoraną. Anot D. K., į šias patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įvesti galingesnę elektrą, o jis turėjo viską įrengti. Tačiau jie nieko neįvedė. Tuo metu liudytojas vadovavo UAB „M.“. Anot jo, minėtose patalpose buvo padaryta nemažai darbų. Darbus liudytojas atliko savo lėšomis, dirbo kita jam priklausanti įmonė UAB „M.s.“. Pasak liudytojo, sutartyje buvo numatyta apie 300000 Lt bauda, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys savo įsipareigojimų. Tuo tarpu jis į remonto darbus buvo investavęs apie 40000 Lt. D. K. parodė, kad 300000 Lt baudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo. Reikalavimo teisę jis perleido R. A.. Jis jam sumokėjo apie 35000 Lt. Ši suma tenkino liudytoją, kadangi atitiko jo realiai patirtų išlaidų dydį (b. t. 22, b. l. 43-44).

Be šių liudytojų parodymų, kaltinimas taip pat buvo grindžiamas rašytiniais duomenimis: 2009-10-23 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriuje gautu Liberijoje registruotos bendrovės „C. I..“ atstovo adv. P. B. pareiškimu; pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią 2008-06-25 bendrovė „C. I..“ iš UAB „B. t. h.“ nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (b.t. 1, b. l. 44); 2010-02-12 ir 2010-07-20 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. A. tarnybiniais pranešimais (t. 1 b. l. 25, 28); 2009-12-08 bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad bendrovės „C. I..“ atstovas adv. P. B. pasiūlė kreditoriams pasirašyti taikos sutartį (t. 1, b. l. 105); 2009-12-15 prašymu teismui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo bankrutavusia (t. 1, b. l. 104), 2009-12-30 teismo nutartimi pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavusia (t. 1, b. l. 113), kurie patvirtina, kad bendrovės kreditoriai nesutiko su bendrovės akcininku „C. I..“ sudaryti taikos sutartį; 2009-06-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. M. atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ( b. t. 4, b. l. 16-17), 2009-10-07 UAB „B.C.G.“ generalinio direktoriaus E. I. kreditoriniu reikalavimu, kuriame nurodyta, kad 2009-05-11 sutartimi bendrovė perėmė UAB „S.“ įsipareigojimus ir teises, kylančias iš 2007-12-28 patalpų nuomos sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „S.“. UAB „B.C.G.“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų nevykdymo nuo 2009-09-17 vienašališkai nutraukia patalpų nuomos sutartį ir reikalauja sumokėti nuomos sutartyje numatytą 250 000 Lt baudą ( b. t. 4, b. l. 53).

Nagrinėjamoje byloje E. I. ir A. R. buvo kaltinami padėję iššvaistyti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o L. M. – iššvaisčiusi didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą R. A. naudai. Pats R. A. buvo kaltinamas organizavęs didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymą savo naudai.

Išklausęs liudytojų parodymus bei ištyręs rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika, turinti BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Turto iššvaistymo dalykas yra kaltininkui patikėtas ar jo žinioje buvęs svetimas turtas ar turtinė teisė. Taigi šio nusikaltimo dalykas gali būti tiek svetimas turtas, tiek svetima turtinė teisė. Svetimas turtas – tai kaltininkui patikėti ar jo žinioje esantys jam nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Svetima turtinė teisė – tai kaltininkui patikėta ar jo žinioje esanti savininko ar teisėto valdytojo daiktinė ar prievolinė teisė ar teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (CK 1.112 straipsnio 1 dalis).

Tiek turto, tiek turtinės teisės esminė savybė yra jų ekonominis turinys, kurį įmanoma išreikšti piniginiu ekvivalentu. Kai kuriais atvejais griežtos takoskyros tarp sąvokų „turtas“ ir „turtinė teisė“ nustatyti neįmanoma (pvz., nekilnojamasis turtas ir teisė į jį, banko sąskaitoje esantys pinigai ir reikalavimo teisė bankui, vertybinis popierius ir jo turėtojui priklausanti turtinė teisė ir t. t.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-182-139/2015). Apie šių sąvokų turinį kiekvienu atveju galima spręsti iš konkrečios bylos aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje kaltinime yra minimas tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, tiek turtinės teisės iššvaistymas, tačiau pati kaltinimo formuluotė leidžia manyti, jog kaltinamiesiems visgi buvo inkriminuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės teisės iššvaistymas.

Analizuojant turto iššvaistymo kaip nusikalstamos veikos požymius darytina išvada, kad iš esmės visais atvejais turtas ar turtinė teisė patikima ar perduodama asmens žiniai civilinių teisinių santykių pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-234-942/2015). Taigi teisės, kylančios iš nuomos sutarties, kaip kad yra nagrinėjamu atveju, taip pat gali būti laikomos turtinėmis teisėmis BK 184 straipsnio prasme. Tačiau teigti, kad aptariama UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisė, t. y. teisė į 250 000 Lt sumą, kaltinamųjų buvo iššvaistyta R. A. naudai, nėra jokio pagrindo.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-12-28 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „S.“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus Nr. 4400-1283-9242:4903, plane pažymėtų 26-1, 26-2, 26-3, nuomos sutartis (toliau – ir Sutartis) (b. t. 8, b. l. 85-92). Šia sutartimi šalys įsipareigojo nenutraukti jos anksčiau laiko, išskyrus Sutartyje numatytus atvejus. Priešingu atveju, šalis, dėl kurios kaltės Sutartis nutrūko, įsipareigojo sumokėti kitai šaliai 250 000 Lt dydžio baudą, kuri laikytina iš anksto šalių nustatytais nuostoliais (Sutarties 5.2 punktas). Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sutarties sudarymo metu vertėsi nekilnojamojo turto nuoma. Ši aplinkybė nustatyta teisme apklaustų liudytojų G. D. (b. t. 21, b. l. 105-106), J. B. (b. t. 21, b. l. 109-111), A. A. (b. t. 22, b. l. 17), D. K. (b. t. 22, b. l. 43-44) parodymais, tad tokios sutarties sudarymas visiškai atitiko įmonės interesus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog tam tikslui, t. y. siekiant išnuomoti turimas patalpas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. M. buvo pasirašytos statybos darbų ir rangos sutartis dėl patalpų, esančių Aušros Vartų g. 1/Etmonų g.2, Vilniuje, remonto ir rekonstrukcijos. Priešingai nei teigiama L. M. bei R. A. pareikštuose kaltinimuose, šių sutarčių sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo turto užtektų prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui. Ši aplinkybė yra nustatyta atlikus turto vertinimo ataskaitas. Tą pripažino ir kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras, baigiamųjų pasisakymų metu nurodęs, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino aplinkybės dėl L. M. ir R. A. prisidėjimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo, sudarant statybos darbų sutartis, todėl jos šalintinos iš kaltinimų. Teisme apklaustų liudytojų parodymais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktais ekspertizės aktais nustatyta, kad statybos darbai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas statybos sutartis iš tikrųjų buvo atlikti. Liudytojai A. Š., J. K., J. M., M. J., J. A., H. Š. patvirtino, kad už atliktus darbus (suteiktas paslaugas) su jais buvo atsiskaityta. Jokių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nė viena iš sandorių šalių šiuo metu neturi.

Tiek teisme apklausti liudytojai, tiek kaltinamieji nurodė, jog bendrovės sėkmingai vykdė veiklą iki ekonominės krizės pradžios. Pablogėjus ekonominei situacijai šalyje, pradėjo strigti įmonių veikla. Kaltinamoji L. M. teisme parodė, kad problemos prasidėjo vienu metu – reikėjo apmokėti sąskaitas, UAB „S.“ pradėjo reikšti pretenzijas dėl elektros, akcininkai susipyko tarpusavyje. Pasak kaltinamosios, M. K. faktiškai nutraukė investicijas, atsirado įmonė „C.“, registruota Liberijoje, tačiau visi laiškai, kurie buvo jai siunčiami grįždavo neįteikti. Kaltinamoji nurodė, jog R. A. stengėsi gelbėti situaciją, tačiau vienas, be kito akcininko sutikimo, praktiškai nieko negalėjo padaryti. L. M. teigimu, kaip tik tuo metu UAB „S.“ vadovas E. S. pradėjo kalbėti apie subnuomos sutarties sudarymą. Kaltinamoji paaiškino, kad tuo metu tokios sutarties sudarymas atitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, kadangi pastaroji bendrovė dėl sunkios finansinės padėties negalėjo įvykdyti UAB „S.“ reikalavimų dėl elektros tiekimo trikdžių pašalinimo, o Sutartyje numatytos 250 000 Lt baudos mokėjimas reikštų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą. Pažymėtina, kad šie kaltinamosios parodymai visiškai atitinka liudytojo E. S. bei kaltinamųjų E. I. ir R. A. nurodytas aplinkybes. Taip pastarasis teisme parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jie buvo įsigiję kartu su M. K.. Abu pradėjo investuoti į šį projektą, t. y. į patalpų, esančių Aušros Vartų gatvėje, remontą, pinigus, tačiau jiems investavus kažkur po 500 000 Lt, prasidėjus ekonominei krizei, M. K. staiga pareikalavo grąžinti jam 480 000 Lt. Pasak R. A., stengdamasis išvengti įmonės bankroto, jis šiuos pinigus M. K. grąžino, tačiau jie susipyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepajėgė atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, todėl norėdamas išgelbėti įmonės turtą, R. A. pradėjo supirkinėti reikalavimus. Kaltinamojo teigimu, tuo metu L. M. jam pranešė, jog E. S. nori sudaryti patalpų subnuomos sutartį. R. A. patvirtino sutikęs su tokios sutarties sudarymu, kadangi įmonė nepajėgtų sumokėti Sutartyje numatytos 250 000 Lt baudos. Liudytojas E. S. teisme parodė, jog prasidėjus ekonominei krizei, UAB „S.“ pardavimai krito, dirbti patalpose, kuriose buvo problemų dėl elektros energijos tiekimo neapsimokėjo, tačiau parasti šių patalpų bendrovė taip pat nenorėjo. Liudytojo teigimu, tuo metu E. I. pasiūlymas dėl patalpų subnuomos sutarties sudarymo atitiko UAB „S.“ interesus, kadangi teisių ir pareigų perleidimas kitai įmonei atleistų UAB „S.“ nuo Sutartyje numatytos baudos mokėjimo, jei tokia būtų pareikalauta. Apklaustas teisme kaltinamasis E. I. taip pat parodė, kad 2009 m. jis vadovavo 7 kompanijoms. UAB „duomenys neskelbtini“ turėjo 15 filialų, apie 100 darbuotojų. Be to vadovavo 5 smulkesnėms kompanijoms ir dideliam nekilnojamo turto fondui, kuris buvo įsteigtas kartu su Ūkio banku. Nekilnojamojo turto fondas valdė apie 400 sklypų Vilniaus mieste. 2009 m. prasidėjus krizei, nukrito pardavimai, sustojo derybos dėl sklypų pardavimo. Anot kaltinamojo, jis intensyviai ieškojo investuotojų tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Sužinojęs, jog UAB „S.“ buvo išsiderėjusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ itin mažą patalpų nuomos kainą (net kelis kartus mažesnę už tuo metu buvusią rinkos kainą), E. I., jo paties teigimu, pagalvojo, jog sudarydamas subnuomos sutartį galėtų lengvai, nieko daug nedarant, užsidirbti kelis papildomus tūkstančius. Pasak jo, atsarginiu variantu buvo Sutartyje numatyta bauda.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nepavyko surinkti duomenų, paneigiančių šiuos aukščiau nurodytus liudytojo ir kaltinamųjų parodymus dėl 2009-05-11 pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo (b. t. 8, b. l. 99-104) bei tos pačios dienos Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarčių (b. t. 8, b. l. 105-107) sudarymo aplinkybių. Kaltinimas iš esmės buvo grindžiamas išankstiniu kaltinamųjų E. I., R. A., L. M., A. R. susitarimu dėl minėtų sutarčių sudarymo, siekiant suformuoti tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 250 000 Lt įsiskolinimą UAB „B.C.G.“ naudai, tokiu būdu iššvaistant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę R. A. naudai (jam vėliau sudarius su UAB „B.C.G.“ reikalavimo perleidimo sutartį). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokio išankstinio susitarimo tarp kaltinamųjų buvimą, t. y. patvirtinančių, jog kaltinamieji atlikinėdami kaltinime nurodytus veiksmus, veikė tyčia, siekdami iššvaistyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę. Teismo vertinimu, šio susitarimo buvimo taip pat nepatvirtina prokuroro itin akcentuojami kaltinamojo E. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie nuo aukščiau jo minėtų paaiškinimų iš esmės skiriasi tik tuo, jog juose kaltinamasis minėjo, kad 2009-05-11 sutartys buvo paruoštos A. R. ir jis jas pasirašė pastarojo prašymu (b. t. 14, b. l. 39-41). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme E. I. paneigė pastarąsias aplinkybes, nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu pasidavė tyrėjos spaudimui ir tokius parodymus davė siekdamas išvengti tolimesnio kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo. Kita vertus, vien šių aplinkybių nurodymas, nesant byloje jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog 2009-05-11 sutartys buvo sudarytos įgyvendinant prieš tai kruopščiai visų kaltinamųjų suplanuotą daugiapakopį veiksmų planą, nelaikytinas A. R. ir juo labiau kitų kaltinamųjų kaltės dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodymu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai E. I. nurodė perleidęs reikalavimo teisę į 250 000 Lt sumą R. A., kadangi nesitikėjo gauti tokios sumos bankroto byloje. Analogiškai kaltinamasis savo sprendimą paaiškino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, parodydamas, jog 10 000 Lt suma buvo reali, tuo tarpu 250 000 Lt bankroto byloje jis niekada nebūtų gavęs. Pažymėtina, kad teisme E. I. patvirtino ir daugumą kitų jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių, o būtent, tai kad jam buvo žinoma, jog UAB „S.“ finansinė padėtis buvo sunki; jog minėta bendrovė buvo išsiderėjusi palankias patalpų nuomos sąlygas. Ikiteisminio tyrimo metu E. I. taip pat buvo patvirtinęs kalbėjęs su UAB „S.“ akcininku, kas labiau atitinka jo teisme nurodytas aplinkybes, kur jis parodė domėjęsis UAB “S.“ veikla prieš 2009-05-11 sutarčių sudarymą. Tuo tarpu kai ikiteisminio tyrimo metu E. I. parodė pasirašęs A. R. jam paduotas sutartis net jų neskaitęs. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, jog jo įmonė realiai jokių nuostolių nepatyrė, todėl turimo reikalavimo perleidimas R. A. už 10 000 Lt jam buvo naudingas. Teisme E. I. patvirtino pasielgęs taip suvokdamas, jog didesnės pinigų sumos jis negaus. Tokius pastarojo parodymus patvirtina R. A. paaiškinimai, kur jis nurodė nesitikėjęs, jog ką tik reikalavimo teises perėmęs ir jokių realių nuostolių nepatyręs E. I. pradės reikalauti Sutartyje numatytos 250 000 Lt baudos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo. R. A. teigimu, dėl šios priežasties jis pasiūlė E. I. 10 000 Lt sumą, kas jo manymu, buvo teisinga. Teismo vertinimu, tokie kaltinamųjų paaiškinimai yra logiški bei atitinkantys kitas byloje nustatytas aplinkybes, o būtent tai, jog supirkinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditinius reikalavimus R. A. siekė ne iššvaistyti šios bendrovės turtą, bet atvirkščiai, išgelbėti ją nuo bankroto. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, jog R. A. visiškai su jais atsiskaitė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis, t. y. įsiskolinimai buvo pilnai padengti. Šiek tiek mažesnę sumą nei buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. A. sumokėjo tik UAB „N.“ (b. t. 21, b. l. 104). Taigi priešingai nei nurodoma kaltinime, supirkinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditinius reikalavimus, R. A. nepagrįstai neįgijo teisių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, bet sumokėjo realią atliktų darbų bei suteiktų paslaugų kainą.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog kaltinime akcentuojama 250 000 Lt bauda abiejų šalių, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „S.“, sutarimu buvo numatyta dar 2007-12-28 sudarytoje nuomos sutartyje. Bylos medžiaga nustatyta, kad į 2009-05-11 sudarytą pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo (b. t. 8, b. l. 99-104) sutartį ši sąlyga tiesiog buvo perkelta. Teismo vertinimu ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog jokio išankstinio kaltinamųjų susitarimo siekiant suformuoti tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 250 000 Lt įsiskolinimą UAB „B.C.G.“ naudai, nebuvo. Teismo posėdžio metu kaltinamoji L. M. nurodė, jog ši sąlyga į Sutartį buvo įrašyta M. K. iniciatyva, siekiant apsaugoti abi sandorio šalis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytas baudos dydis nesukėlė jokių abejonių ir bankroto administratoriui, kuris teismo posėdžio metu patvirtino, jog tokio dydžio baudos sutartyse, sudarytose tarp juridinių asmenų, buvo įprastu dalyku (b. t. 21, b. l. 112-113). Šį teiginį netiesiogiai patvirtina byloje esanti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, 2007-12-06 sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „M.“ (b. t. 7, b. l. 162-166), kurioje taip pat yra numatyta 300 000 Lt bauda, šalims vienašališkai nutraukus sutartį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek liudytojas E. S., tiek kaltinamasis R. A. nurodė, jog tokios sąlygos sutartyse numatymas buvo sąlygotas siekiu apsisaugoti nuo galimų nuostolių, susijusių su netikėtu sudaromos sutarties nutraukimu (pvz. parduotuvės savininkui sužinojus, jog jis su visomis savo prekėmis turi apleisti nuomojamas patalpas, jis neabejotinai patirtų nuostolius, kurių dydis galėtų siekti didesnę nei 250 000 Lt sumą). Byloje surinktais įrodymais nepaneigti kaltinamojo R. A. paaiškinimai, jog perpirkdamas UAB “B.C.G.“ reikalavimą dėl 250 000 Lt baudos mokėjimo, jis siekė išgelbėti įmonę nuo bankroto. Vėlesnis R. A. šio reikalavimo pateikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą nagrinėjusiam teismui, nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu kaltinime nurodytas aplinkybes dėl išankstinio kaltinamųjų tarpusavio susitarimo buvimo bei R. A. siekio neteisėtai įgyti teisę į minėtą pinigų sumą. Kaip jau buvo minėta, R. A. tikimybė gauti šią pinigų sumą bankroto byloje, buvo labiau hipotetinė nei reali. Šią teismo išvadą patvirtina ir šiuo metu civilinėje byloje Nr. B2-1785-577/2015 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo susidariusi situacija, kai siekiama šią bylą nutraukti, sudarius su įmonės kreditoriais ir akcininkais taikos sutartį (teismų sistemos LITEKO duomenys). Teismo posėdžio metu R. A. nurodė, jog jis iki šiol stengiasi išgelbėti bendrovę nuo bankroto, tęsti jos veiklą. Kaltinamasis paaiškino, jog šiuo metu vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi ir akcininku yra jis (b. t. 21, b. l. 73-74). Pripažino, kad akcijos yra nupirktos jo sūnaus vardu, tačiau realiai įmonės veiklą, kaip ir tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklausė jo tėvams, pasak R. A., tvarko jis.

Teismas sutinka su tuo, jog sudarydamas 2009-05-11 pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį kaltinamasis E. I. tikėtina, siekdamas turtinės naudos, ketino pasinaudoti susidariusia situacija, tačiau vien tai nesudaro BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.

Išnagrinėjęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei išklausęs liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ir kitos kaltinimuose nurodytos aplinkybės, o būtent tai, jog R. A. buvo nurodęs L. M. neteikti jokios informacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko C. I.. atstovams bei sudarinėti neteisėtus sandorius, kas nulėmė įmonės nemokumą ir bankrotą.

Teismas plačiau nepasisako dėl L. M. reikšto kaltinimo pagal BK 209 str., nes suėjo jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už šią nusikalstamą veiką senaties terminai.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad šioje byloje pareikšti kaltinimai iš esmės buvo grindžiami tik liudytojų parodymais. Be liudytojų parodymų, prokuroras grindė kaltinimą tam tikrais rašytiniais duomenimis, tačiau teismas pažymi, jog jie neturi savarankiškos įrodomosios galios, sprendžiant L. M., R. A., E. I., A. R. kaltės klausimą dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Tokiais duomenimis laikytini „C. I..“ atstovo adv. P. B. pareiškimas, 2010-02-12 ir 2010-07-20 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. A. tarnybiniai pranešimai, kurie patys savaime nelaikytini savarankiškais asmenų traukiamų baudžiamojon atsakomybėn kaltę patvirtinančiais įrodymais, kadangi juose nurodomos aplinkybės yra grindžiamos tik jų surašiusių asmenų subjektyvia nuomone. Tuo tarpu kiti prokuroro minimi dokumentai - 2009-12-08 bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolas, 2009-12-15 prašymas teismui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo bankrutavusia (t. 1, b. l. 104), 2009-06-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. M. atsiliepimas į pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ( b. t. 4, b. l. 16-17), 2009-10-07 UAB „B.C.G.“ generalinio direktoriaus E. I. kreditorinis reikalavimas ir pan., tik patvirtina, jog tuo metu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susidarė konfliktinė situacija, ko iš esmės neneigia ir patys kaltinamieji. Tačiau vien šio fakto konstatavimas, nesant jokių kitų nusikalstamos veikos padarymą patvirtinančių duomenų, nesudaro pagrindo teigti, jog vienos iš konfliktuojančių pusių veiksmai buvo nusikalstami.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, jog organizuojant verslą svarbią reikšmę turi pasitikėjimo partneriais ir ekonominės veiklos rizikos principai. Pasitikėjimo partneriu principas versle reiškia tikėjimą verslo partnerio sąžiningumu, jog šis vykdys verslą, suteikiantį abipusę naudą. Kartu ekonominės verslo rizikos principas siejamas su galimų nuostolių tikimybe arba pajamų praradimu, palyginus su verslo plane priimtu variantu. Verslas negali gyvuoti be rizikos, kuri atsiranda siekiant prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, todėl konfliktinių situacijų tarp verslininkų sprendimas baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis gali būti konstatuojamas tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).

Įvertinęs aukščiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad L. M., R. A., E. I., A. R. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties, jų veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami, todėl kaltinamieji išteisintini, jiems nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Baudžiamasis procesas, pradėtas L. M. pagal BK 209 straipsnį, nutrauktinas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

L. M., R. A., E. I. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

R. A. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 1 946 326,77 Lt (563695,20 Eur) ir 250 000 Lt (72405 Eur) kreditorinius reikalavimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

L. M. 2010-04-14 prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą – 20 261,89 Lt kreditorinius reikalavimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,N.“, UAB ,,M.s.“ dokumentai, saugomi Vilniaus apskr. VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, esančiame Kalvarijų g. 3, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini minėtoms bendrovėms.

Teismas, vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 2 p., 303str. 5d. 1 p., 304 str., 305str. bei 307-308 str. str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. I., kaltintą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 184 str. 2 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti E. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. A. kaltintą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. A. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 1 946 326,77 Lt (563695,20 Eur) ir 250 000 Lt (72405 Eur) kreditorinius reikalavimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

L. M. kaltintą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Nutraukti baudžiamąjį procesą, pradėtą L. M. pagal BK 209 straipsnį, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti L. M. 2010-04-14 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai priklausantį turtą – 20 261,89 Lt kreditorinius reikalavimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

A. R. kaltintą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 184 str. 2 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,N.“, UAB ,,M.s.“ dokumentus, saugomus Vilniaus apskr. VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, esančiame Kalvarijų g. 3, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti minėtoms bendrovėms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.