Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės S. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

R. J. (R. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, teistas, paskutinį kartą

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – galutine 22 MGL dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent:

jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, būdamas automobilyje „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,003 g narkotinės medžiagos metadono ir 0,000347 g narkotinės medžiagos karfentanilio, kurias laikė prie savęs, t. y. dalį laikė kairės rankos sugniaužtame delne, o kitą dalį užsikišęs už kelnių, iki tol, kol 2025 m. vasario 28 d. apie 22.20 val. policijos pareigūnai įvykio vietos ir kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė.

Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 28 d. apklaustas įtariamasis R. J. parodė, kad atsisako duoti parodymus dėl blogos savijautos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 4 d. papildomai apklaustas įtariamasis R. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas vartoja periodiškai maždaug apie 20 m. Tiksliai nežino, ką vartojo būdamas automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kokias narkotines medžiagas pas jį rado pareigūnai. Jis gyvena kartu su savo tėvais jų bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, kartais uždarbiauja nelegaliai, tvarko automobilius, gauna apie 200 Eur išmoką iš Užimtumo tarnybos. 2025 m. vasario 27 d. ėjo link savo namų, tai galėjo būti apie 21–22 val., norėjo pasiimti iš automobilio „Škoda Octavia“, kuris stovėjo jo kieme adresu (duomenys neskelbtini), „Xanax“ tabletes, kurias jis buvo palikęs. Jis jas vartoja, nes negali užmigti, todėl išgeria prieš miegą. Atsisėdo į automobilį, išgėrė tabletę ir atsiminė, kad automobilyje yra skaidrios spalvos permatomas, užspaudžiamas maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis. Jis nusprendė parūkyti šių baltos spalvos miltelių. Pasiėmė foliją, su peiliu išėmė miltelius ir parūkė, jis, greičiausiai, užmigo. Atsibudo tik tada, kai policijos pareigūnai pabeldė į automobilio langą. Tuo metu abu maišeliai buvo ant automobilio sėdynės, kiek pamena, ant priekinės keleivio sėdynės. Buvo apsvaigęs, todėl nelabai atsimena, bet tikriausiai tuo momentu, kai pamatė pareigūnus, abu maišelius paėmė į dešinę ranką ir suspaudė į kumštį, kad pareigūnai nepamatytų, ką turi dešinės rankos delne. Policijos pareigūnai pas jį rado vieną permatomą, užspaudžiamą, polietileninį maišelį su viduje esančia baltos spalvos miltelių pavidalo medžiaga ir vieną permatomą, užspaudžiamą, polietileninį maišelį su viduje esančia viena rudos spalvos ir viena baltos spalvos tabletėmis. Rudos spalvos tabletė yra maisto papildas, kurį jis vartojo vieną kartą per dieną, o baltos spalvos tabletė yra jam išrašyti vaistai „Devato“, skirti palaikyti imuninę sistemą dėl tam tikros ligos. Juos vartoja kiekvieną dieną. Automobilis „Škoda Octavia“ priklauso jam, jis jį pirko iš A., pavardės neprisimena, sumokėjo apie 500 Eur, sutarė žodžiu, nes dar turėjo sumokėti 500 Eur, buvo sutarta nupirkti už 1 000 Eur. Jis automobiliu naudojasi apie mėnesį, yra jį apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 15 d. papildomai apklaustas įtariamasis R. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad labai gailisi. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, kuriuos davė 2025 m. kovo 4 d. apklausos metu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jame nurodytų veikų padarymo.

BK 269 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Nagrinėjamoje byloje esančioje Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad baltos spalvos miltelių iš permatomo, plastikinio, užspaudžiamo maišelio su raudonos spalvos juostele (Vokas Nr. 2) sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė yra 0,003 g, ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,000347 g.

Metadonas yra įrašytas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų II sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašo 53 punktą kaip narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239, 244 punktą nagrinėjamu atveju 0,003 g metadono neviršija nedidelio kiekio, t. y. 0,2 g, ribos.

Karfentanilis yra įrašytas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų II sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašo 45 punktą kaip narkotinė medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V‑239, 237 punktą nagrinėjamu atveju 0,000347 g karfentanilio viršija nedidelio kiekio, t. y. 0,00006 g, ribą, bet nesiekia didelio kiekio, t. y. 0,0006 g, ribos.

Be R. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų M. M., E. K., A. A. parodymais, 2025 m. vasario 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu, 2025 m. vasario 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2025 m. kovo 5 d. ir 2025 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolais, 2025 m. vasario 28 d. asmens apžiūros protokolu, 2025 m. gegužės 7 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada, 2025 m. gegužės 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 596/2025(01), kita bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad J. J., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, būdamas automobilyje „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,003 g narkotinės medžiagos metadono ir 0,000347 g narkotinės medžiagos karfentanilio, kurias laikė prie savęs, t. y. dalį kairės rankos sugniaužtame delne, o kitą dalį užsikišęs už kelnių, iki tol, kol 2025 m. vasario 28 d. apie 22.20 val. policijos pareigūnai įvykio vietos ir kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė. Atsižvelgiant į tai, jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus R. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę R. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę R. J. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, jog yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. J. – teistas, be kita ko, už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, per paskutinius 1 metus administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant kaltinamąjį intensyvios priežiūros metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į skirtiną bausmę įskaitytinas R. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. vasario 27 d. 22.20 val. iki 2025 m. vasario 28 d. 12.45 val., t. y. viena diena, kuri, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama trims laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose – neskirtina, nes BK 72⁵ straipsnyje nurodyta, kad aptariama priemonė skiriama tuo atveju, jeigu asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vokas, kuriame yra vokas Nr. 1 su plastikine/popierine pakuote, kurioje yra medinis pagaliukas su vatos tamponu, vokas Nr. 2 su tuščiu užspaudžiamu maišeliu, vokas Nr. 3 su tuščiu užspaudžiamu maišeliu, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriuje, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaime, Vilniaus raj., įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti R. J. (R. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmę – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmę – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti R. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. vasario 27 d. 22.20 val. iki 2025 m. vasario 28 d. 12.45 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – voką, kuriame yra vokas Nr. 1 su plastikine/popierine pakuote, kurioje yra medinis pagaliukas su vatos tamponu, vokas Nr. 2 su tuščiu užspaudžiamu maišeliu, vokas Nr. 3 su tuščiu užspaudžiamu maišeliu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

Išaiškinti R. J., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.