- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- 1-215-537/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys (pirm.)
- Civilinis ieškovas
- J. L.
- Kaltinamasis
- R. O.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, neteista, kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. O., vairuodama automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 17:15 val., Kalvarijos sav., A5 kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 76,55 kilometre, R. O. neatsargiai vairuodama automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 p., 106 p. reikalavimus, t.y., prieš pradėdama važiuoti ir keisdama važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, važiuojantiems iš paskos ta pačia eismo juosta, prieš pradėdama sukti sankryžoje į kairę, privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, tačiau to nepadarė dėl neatsargumo, dėl ko, iš kelkraščio staiga pajudėjusi į važiuojamąją kelio dalį, sustojusi prie sankryžos ir ruošdamasi sukti į kairę sankryžoje, staiga sukėlė kliūtį iš paskos važiavusiam A. B. vairuojamam automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. B., siekdamas išvengti susidūrimo su priekyje staiga iš kelkraščio išvažiavusiu ir sustojusiu prie ašinės linijos kaltinamosios vairuojamu automobiliu, ketinusiu sukti į kairę, siekdamas išvengti susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltinamosios vairuojamo automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei J. L. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamoji R. O. kaltės nepripažino ir parodė, kad minėta dieną važiavo su nukentėjusiąja savo automobiliu VW Golf, valst. Nr. FHM 466, nuo Kalvarijos pusės link Marijampolės. Teigė, jog tiek ji, tiek J. L. segėjo saugos diržus. Prieš sankryžą į kairę, sustojo kelkraštyje, kad praleisti važiavusius krovininius automobilius. Pamačiusi, jog nėra iš paskos automobilių, parodė kairį posūkio signalą, pradėjo važiuoti iki sankryžos į kairę. Pavažiavo apie 100 metrų, pristabdė prie ašinės linijos, rodė posūkio signalą į kairę. Pradėjo sukti į kairę, kirto ašinę liniją ir pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Patikslino, jog nuo sustojimo vietos iki sankryžos pavažiavo gal 50, gal 20 metrų. Prieš sukant, dar praleido iš priekio važiavusį automobilį. Teigė, jog yra nekalta, ji kelio neužtvėrė iš paskos važiavusiam automobiliui. Su ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusioji J. L. parodė, kad įvykio dieną važiavo R. O. vairuojamu automobiliu VW Golf nuo Kalvarijos link Marijampolės. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir buvo prisisegusi saugos diržą. Pamena, jog kaltinamoji sustojo kelkraštyje, o ji grožėjosi laukais. Jos ketino sukti į kairę. Atsimena, jog automobilis pajudėjo ir netrukus staiga kažkas įvyko – atsigavo ant galinės automobilio sėdynės, saugos diržas buvo ištysęs. Apie įvykio aplinkybes nieko negali paaiškinti, nes nieko nematė. Jai įvykio metu buvo sulaužyti šonkauliai, padaryti daugybiniai kūno sužalojimai. Ji ilgą laiką buvo gydoma Marijampolės ligoninėje- nuo 2016 09 11 iki 2016 10 14. Naudojo gydymui vaistus, skirtus gydytojo bei bendrus imuniteto stiprinimui. Sanatorinio gydymo gydytojas neskyrė, tačiau pati buvo išvykusi į Ukrainą į sanatoriją gydytis, nes ten pigiau. Prašo priteisti turtinės žalos 881, 56 Eur ( 350, 81 Eur gydymas Ukrainoje, 42 Eur transporto išlaidos, 488, 75 Eur vaistai), neturtinės žalos 6000 Eur bei 130 Eur advokato atstovavimo išlaidų bendrai iš draudimo kompanijos ir kaltinamosios.
Liudytojas A. B. parodė, kad savo automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo ne didesniu kaip 80 km/h greičiu nuo Kalvarijos miesto pusės link Marijampolės. Priekyje jo važiavo kitos mašinos. Matė, jog priekyje kelkraštyje stovi automobilis, kurio kairės pusės ratai buvo ant važiuojamosios kelio dalies, kuris posūkio nerodė, todėl visos mašinos ją lenkė. Priekyje važiavęs krovininis automobilis lenkė, todėl lenkė ir jis. Pamena, kad mašinos lenkė išvažiavę į priešpriešinio eismo juostą, todėl ir jis taip pat lenkė. Paskui krovininį automobilį važiavo apie 7-10 metrų atstumu.
Pasak jo, ta stovėjusi kelkraštyje mašina staiga pajudėjo iš vietos ir iš karto suko į kairę. Norėdamas išvengti susidūrimo suko į dešinę, tačiau susidūrimo neišvengė ir atsitrenkė į to automobilio galą. Pasak jo, tik po atsitrenkimo stabdė, nučiuožė į dešinę, o kitas automobilis vertėsi. Po įvykio kaltinamosios klausė ar jai viskas gerai, į ką toji atsakė, kad ji kalta, nes nepastebėjo jo automobilio, kai suko į kairę. Patikslino, jog likus kokiems 5 metrams kaltinamosios automobilis staiga išsuko iš kelkraščio, dėl ko jis nieko negalėjo padaryti. Pasak jo, susidūrimas įvyko priešpriešinio eismo juostoje. Jis suko į dešinę, kad nebūtų smūgio į vairuotojo dureles. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo kompaniją, jis sužalotas nebuvo. Pasak liudytojo, kaltinamosios automobilis stovėjo visai prie pat sankryžos kelkraštyje, vos ne sankryžoje ir tikrai ne 50 – 100 metrų atstumu nuo sankryžos, kaip teigia kaltinamoji. Koks tiksliai atstumas buvo iki stovinčio automobilio, kai pradėjo lenkimo manevrą, nežino, tačiau apie 50 metrų. Mano, jog kaltinamoji nematė jo automobilio, nes važiavo paskui krovininį automobilį. Jis susidūrimo išvengti neturėjo galimybės
Liudytojas M. B. parodė, jog matė eismo įvykį. 2016 m. rugsėjo 11 d., po pietų, važiavo mikroautobusu nuo Marijampolės pusės link Lenkijos. Važiuodamas matė, kad vienoje vietoje kitoje kelio pusėje kelkraštyje stovėjo tamsios spalvos automobilis, markės neįsidėmėjo, kuris praleido iš paskos važiuojantį vieną automobilį. Toje vietoje kelio krašte yra metalinis atitvaras. Pamena, jog automobilis staiga išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį, pavažiavo kelis metrus, bet nedaug, sustojo ir rodė posūkį į kairę, ketindamas sukti. Atsimena, kad tam automobiliui iš paskos važiavo lengvasis automobilis ir kitos mašinos. Jis pagalvojo, jog susidarė pavojinga situacija, nes iš paskos važiuojantiems automobiliams gali būti sunku sustabdyti automobilius arba apvažiuoti, nes iš dešinės kelkraštyje buvo metalinis atitvaras, o iš kairės pusės gali nespėti apvažiuoti. Jis pravažiavo tą automobilį, nes sustojęs lengvasis automobilis jį praleido, ketindamas sukti į kairę ir pro veidrodėlį pamatė eismo įvykį. Patikslino, jog iki sukimo į kairę sankryžoje lengvasis automobilis nuo sustojimo vietos kelkraštyje pavažiavo labai nedaug – gal kokia 10-15 metrų ir tai, jo manymu, buvo per mažai, kad iš paskos važiavę automobiliai Pasak jo, susidūrimas įvyko priešpriešinio eismo juostoje. Papildė, jog nepastebėjo ar automobilio, kuris atsitrenkė į lengvąjį automobilį, priekyje važiavo kitos mašinos, ar krovininis automobilis.
2016-09-11 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra A5 kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 46,550 km. Tiesus kelias, asfaltas. Lengvasis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra kelio kairėje pusėje, žiūrint nuo Suvalkų Marijampolės link. Automobilis nuvažiavęs į šalia kelio esantį griovį. Automobilis VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini), yra kelio dešinėje pusėje, žiūrint nuo Suvalkų link Marijampolės. Automobilis yra atsirėmęs dešiniu šonu į kelio atitvarą, esantį kelio A5 dešinėje pusėje žiūrint nuo Suvalkų link Marijampolės. Važiuojamosios dalies plotis 9,0 m. ir įvykio vietoje galiojimo zonoje yra kelio ženklai Nr. 620-kilometrų ženklas ir Nr. 203-duoti kelią. Galimi automobilio VW Passat ratų slydimo pėdsakai yra 30 m. Kelių eismo įvykio apžiūros metu paimti automobiliai VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18 - 33).
Eismo įvykio vietos plane pavaizduota eismo įvykio vieta, automobilių ir jų detalių išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 34 - 35).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyti automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai apgadinimai: supjaustytas automobilio stogas, apgadinta kairės pusės priekinės ir galinės durelės, kairės pusės priekinis ir galinis sparnai, dešinės pusės galinis sparnas, išdužę visi automobilio stiklai, sugadinti priekiniai žibintai, sprogęs kairės pusės galinis ratas (b. l. 36 - 40).
Transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta AB "Lietuvos draudimas" įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimas galiojantis (b. l. 42, 48), automobiliui atlikta techninė apžiūra (b. l. 43, 49), registruotas, R. O. nuosavybė (b. l. 44, 47). R. O. turi teisę vairuoti (b. l. 45, 46).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyti automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai apgadinimai: apgadintas automobilio variklio dangtis, visa priekinė dalis, sprogęs priekinis dešinės pusės ratas, sudužęs priekinis stiklas, kairės pusės priekinės ir galinės durelės, priekinis sparnas, galinis kairės pusės žibintas, kuro bakas (b. l. 51 - 55).
Transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ERGO įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimas galiojantis (b. l. 57, 63), automobiliui atlikta techninė apžiūra (b. l. 60, 62), registruotas, A. B. nuosavybė (b. l. 58, 64). A. B.turi teisę vairuoti (b. l. 59, 61).
Specialisto išvadoje Nr. G 742/2016(09) teigiama, kad J. L. klinikiniais duomenimis konstatuota kairės pusės II, III, IV, V, VI šonkaulių lūžimas, oro susikaupimas poodyje, oro ir kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 102).
Specialisto išvadoje Nr. 1 l-2424(16) nurodyta, kad automobilio VW Golf vairuotojos O. veiksmai - keisdama judėjimo kryptį, pačios nurodytomis aplinkybėmis, pradėdama judėti ir sukdama į kairę ne nuo eismo juostos kairiojo krašto, o iš dešiniojo kelkraščio ir judėdama kairiojo posūkio kreive sudarė kliūtį automobilio VW Passat judėjimui ir susidūrė su šiuo automobiliu - techninių požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Išvadoje teigiama, jog automobilio „VW Passat‘ vairuotojos A. B. nurodytomis aplinkybėmis, važiuodamas apie 76 km/ val. greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Golf“. (b. l. 143 – 150, T. 1 )
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, jog kaltinamoji R. O., vairuodama automobilį, dėl neatsargumo ( nusikalstamo nerūpestingumo ) pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamosios veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 17:15 val., Kalvarijos sav., A5 kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 76,55 kilometre, neatsargiai vairuodama automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 p., 106 p. reikalavimus, t.y., prieš pradėdama važiuoti ir keisdama važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, važiuojantiems iš paskos ta pačia eismo juosta, privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, tačiau to nepadarė dėl neatsargumo, dėl ko, iš kelkraščio staiga pajudėjusi į važiuojamąją kelio dalį, sustojusi prie sankryžos ir ruošdamasi sukti į kairę sankryžoje, staiga sukėlė kliūtį iš paskos važiavusiam A. B. vairuojamam automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. B., siekdamas išvengti susidūrimo su priekyje staiga iš kelkraščio išvažiavusiu ir sustojusiu prie ašinės linijos kaltinamosios vairuojamu automobiliu, ketinusiu sukti į kairę, siekdamas išvengti susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltinamosios vairuojamo automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei J. L. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Iš kaltinimo teismas šalina nurodytą Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimą, t., y., jog R. O. nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, dėl ko kilo eismo įvykis, “, nes tai yra bendro pobūdžio norma, kuri konkuruoja su specialiomis normomis - tų pačių taisyklių 101 p., 106 p. reikalavimais. Teismas pažymi, jog pagrindinė eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, priežastis, t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, tiesiogiai buvęs priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu - buvo minėtų taisyklių 101 ir 106 punktų reikalavimų pažeidimas. Kelių eismo taisyklių 9p. reikalavimo nesilaikymas ( pažeidimas ) nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusius eismo įvykiu.
Kelių Eismo taisyklių 101 punkte teigiama, kad, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Taisyklių 106 punkte nurodyta, jog, prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.
Teismas mano, jog kaltinamoji duodama parodymus apie tai, jog ji buvo sustojusi iki sankryžos maždaug 20, ar 50, ar 100 metrų atstumu, jog ji praleido iš paskos važiavusius automobilis, ir tik tada važiavo iki sankryžos, kurioje suko į kairę, neteisingai nurodė įvykio aplinkybes, todėl teismas jos parodymais nesivadovavo.
Teismas objektyviais ir patikimais parodymais laikė nesuinteresuoto byloje liudytojo M. B. nurodytas aplinkybes, jog kaltinamosios automobilis stovėjo prie pat sankryžos, nes iki apsisukimo ji pavažiavo labai nedaug – gal 10, gal 15, gal 20 metrų, tuo sukeldama pavojingą situaciją ir kliūtį iš paskos važiavusiems automobiliams. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir A. B., teigdamas, kad kaltinamosios automobilis pajudėjo iš kelkraščio staiga ir iš karto suko sankryžoje į kairę, nors jis jau lenkė prieš tai stovėjusį automobilį ir neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Pasak A. B., kaltinamosios automobilis pajudėjo likus mažam atstumui, gal kokiems 5 metrams.
Specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės pasitvirtino ir teisme, nors buvo prašoma skirti naują eismo įvykio ekspertizę,k tačiau šio prašymo teismas netenkino, nes liudytojas M. B. teisme beveik patvirtino liudytojo A. B. nurodytas eismo įvykio kilimo aplinkybes, kurios teismui nesukėlė jokių abejonių, tačiau tik patvirtino specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, jog kaltinamoji, keisdama judėjimo kryptį, pačios nurodytomis aplinkybėmis, pradėdama judėti ir sukdama į kairę ne nuo eismo juostos kairiojo krašto, o iš dešiniojo kelkraščio ir judėdama kairiojo posūkio kreive sudarė kliūtį automobilio VW Passat judėjimui ir susidūrė su šiuo automobiliu - techninių požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.
Teismas sutinka su specialisto išvadoje nurodytu teiginiu, kad automobilio „VW Passat‘ vairuotojos A. B. nurodytomis aplinkybėmis, važiuodamas apie 76 km/ val. greičiu, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Golf.
Kaltinamoji, prieš pradėdama judėti iš kelkraščio, turėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, duoti kelią iš paskos važiuojantiems kitiems eismo dalyviams, tačiau to nepadarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t.y., nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes galėjo ir privalėjo tai numatyti. Dėl to, nepastebėjusi, kad iš paskos atvažiuoja automobiliai, pajudėjo iš kelkraščio ir sudarė kliūtį iš paskos atvažiuojančiam, jau lenkimo menevrą pradėjusiam A. B. automobiliui, kuris jau neturėjo jokios galimybės išvengti susidūrimo, dėl ko tai ir įvyko priešpriešinėje eismo juostoje.
Nors specialistas nustatė, jog A. B. veiksmai – lenkimas priešpriešinio eismo juostoje, kur priešpriešinio eismo srautai skiriami ištisine ženklinimo linija- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, tačiau teisiniu požiūriu pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi yra nustatyti kaltinamosios neteisėti ir nusikalstami dėl neatsargumo nurodyti anksčiau – staigus išvažiavimas iš kelkraščio į važiuojamąją dalį, neįsitikinus, kad tai saugu ir , ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, dėl ko buvo sudaryta kliūtis iš paskos važiavusiam apie 76 km/ val. greičiu liudytojo A. B. vairuojamam automobiliui, kuris neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio.
Spelialistė, pateikdama išvadą dėl eismo įvykio kilimo apljnkybių bei priežasčių, rėmėsi pirminiais bylos duomenimis - liudytojo A. B., R. O. parodymais, eismo įvykio vietyos apžiūros protokolu, jame užfimksuotais duomenimis, t.y., automobilių padėtimis po eismo įvykio, vertino automobilių apgadinimus, paliktus automobilio detalių pėdsakus. Dėl to tyrimo metu nurodė, jog automobilis „VW PasaaT‘ iki susidūrimo važiavo apie 76 km/ val greičiu. Nustatė, jog nuo automobilio „VW Golf“ pajudėjimo pradžios iki susidūrimo praėjo apie 2, 5 s. Automobilis „VW Golf“ judėjimą kairio posūkio kreive pradėjo kairės pusės ratais būdamas nuo kelio ašinės linijos ne mažesniu kaip 2, 65 m. atstumu. Tuo metu automobilis „VW Passat“ buvo iki susidūrimo vietos apie 53 m. atstumu ( b.l. 147, T. 1 ). Įvertinus automobilių judėjimo trajektorijas, pavaizduotas eismo įvykio plane, paliktus pėdsakus, automobilių apgadinimus, specialistė nurodė, jog automobilio „VW Passat“ stabdymo kelias, kai jis pastebėjo pradėjusį iš kelkraščio važiuoti automobilį „VW Golf“_ butų 58, 6 – 75, 9 m. ( b.l. 148, T. 1 ).
Tai tik dar kartą patvirtino teismo vidinį įsitikinimą, jog kaltinamoji sukėlė eismo įvykį ir jos veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – eismo įvykio kilimu ir žmogaus sužalojimu.
Nukentėjusieji J. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ bei kaltinamosios R. O. priteisti jai 881, 56 turtinės žalos ( 350, 81 Eur gydymo išlaidos sanatorijoje Ukrainoje; 42 Eur transporto išlaido, važinėjant pas gydytojus; 488, 75 Eur medikamentinis gydymas, vaistai), 6000 Eur neturtinės žalos bei 130 Eur advokato atstovavimo išlaidų ( b.l. 30-32, priedai b.l. 33-42; 88-90, priedai b.l. 91-101, T. 2 ).
Kaltinamoji ieškinio nepripažino, nes jaučiasi nekalta.
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgalioto atstovo atsiliepimuose į ieškinį nurodyta, kad draudimo kompanija, atsakinga pagal draudimo sutartį už kaltinamosios veiksmus, jei ši bus pripažinta kalta, sutinka išmokėti nukentėjusiajai L. L. šias sumas, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais bei susiję su jos turėtomis gydymo išlaidomis: 2500 Eur neturtinės žalos ir 140, 55 Eur turtinės žalos ( b.l. 56, 105, T. 2 ). Prie atsiliepimo pridėta gydytojo eksperto išvada, pagrindžianti tuos vaistus, už kuriuos draudimo kompanija sutinka apmokėti turėtas išlaidas ir tuos, kurie eksperto manymu, nesusiję su eismo įvykio metu padarytais sužalojimais bei jų gydymu ( b.l. 58, T. 2 ).
Nukentėjusiosios ieškinys tenkinamas iš dalies.
Teismas sutinka su civilinio atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, jog nukentėjusiajai turi būti atlyginta 140, 55 Eur turtinės žalos ( tai vaistai, kurie, pasak specialisto – eksperto privalomai buvo skirti gydyti sužalojimams, patirtiems eismo įvykio metu. Teismo manymu, nukentėjusioji nepagrįstai reikalauja priteisti gydymo išlaidas Ukrainoje ( 350, 81 Eur ), nes net pati teisme pripažino, jog vyko savo iniciatyva, gydytojas jai sanatorinio gydymo neskyrė. Vadinasi, šis gydymas buvo jos iniciatyva ir nėra susijęs su patirtų sužalojimų gydymu. Teismas nepagrįstu reikalavimu laiko 42 Eur transporto išlaidas, nes nėra tai patvirtinančių dokumentų ( nei kada, nei kur, nei kokia transporto priemone, pas kokius gydytojus buvo vykta ). Kadangi kaltinamąją bei draudimo kompaniją sieja sutartiniai įsipareigojimai ( transporto priemonės valdytojo deliktinė civilinė atsakomybė ), todėl turtinę žalą privalo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“, o ne kaltinamoji.
Taikant deliktinę atsakomybę, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais ( LR CK 6.247 str. ).
Teismas sutinka, jog nukentėjusiajai turi būti atlyginta ir neturtinė žala.
Teismas nustatė, jog nukentėjusioji J. L. dėl sužalojimų nuo 2016 09 11 iki 2017 10 14 buvo gydoma Marijampolės ligoninės traumatologijos skyriuje, po to, tęsiant ambulatorinį gydymą šeimos klinikoje.
Nukentėjusiajai konstatuoti kairės pusės II, III, IV, V, VI šonkaulių lūžimai, oro susikaupimas poodyje, oro ir kraujo susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl šių sužalojimų kalta yra R. O., kuri dėl neatsargumo sukėlė eismo įvykį.
Neabejotinai, šie sužalojimai sukėlė nukentėjusiajai fizines bei dvasines kančias, nepatogumus. Ilgą laiką gydėsi ligoninėje, vėliau gydymas buvo tęsiamas ambulatorine tvarka. Nukentėjusiosios teigimu, sužalojimų pasekmes jaučia ir dabar.
I. L. . prašoma priteisti 6 000 EUR suma padarytai neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra aiškiai per didelė, neatitinka teisingumo bei protingumo principų, todėl, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio eismo įvykių bylose, mažintina.
Vadovaujantis LR CK 6. 264 str. 1d., 6. 254 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įst. 11 str.( kuriuo apibrėžta maksimali 5000 EUR neturtinės žalos išmokėjimo nukentėjusiems, kiek jų bebūtų, asmenims suma) neturtinę žalą nukentėjusiajai privalo atlyginti civilinis atsakovas AB „Lietuvos Draudimas“ ( maksimaliai iki 5000 EUR ), o sumą, viršijančią nurodytą draudimo įstatyme maksimalią išmokos sumą, teismui pripažinus, privalo atlyginti kaltininkas. Neabejotinai byloje buvo įrodyta, jog eismo įvykį kaltinamasis H. S. sukėlė, vykdydamas savo tiesiogines darbines funkcijas.
Teismo manymu, įvertinus nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės patirtus sužalojimus ir dvasines kančias, išgyvenimus, kuriuos je patyrė gydymosi procesu, iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina nukentėjusiajai 3 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios atmetamas, nes žalą privalo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“, o ne kaltinamoji.
2017-09-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi pripažintos byloje proceso išlaidomis liudytojo M. B. turėtos kelionės 43, 49 EUR išlaidos iš O. N. ( latvijos Respublikos ) į teismo posėdį Marijampolės teisme ( b.l. 141 (. 2 ). Ši suma išmokėta liudytojui iš teismo lėšų.
Vadovaujantis LR BPK 105 str. 1d., šios proceso išlaidos išieškomos iš kaltinamosios.
Vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės turėtas 130 Eur ( b.l. 39, T. 2 ) išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltės rūšį ir formą, kaltinamosios atsakomybę, jos atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes.
R. O. anksčiau teismo neteista. Padarė neatsargų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nusikaltimą padarė būdama blaivi. Yra dirbanti, išsituokusi.
Baudžiamojo persekiojimo paskirtis yra bausmės neišvengiamumas. Bausmės paskirtis yra ne tik asmenį nubausti, tačiau sulaikyti nuo naujų nusikaltimų padarymo, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ( BK 41 str. 1d. ).
Teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., 54 str., bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią iš bausmių - baudą, kurios dydis, įvertinus kaltinamąją prieš tai paminėtas apibūdinančias aplinkybes, šeiminę bei turtinę padėtį) nustatomas artimas bausmės minimumui. Teismo manymu, nėra pagrindo taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 67 str. numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, nes nusikalto pirmą kartą, veiką padarė būdama blaivi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. O. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir už tai jai paskirti 50 MGL ( 1883 Eur ) dydžio baudą.
Nuketėjusiosios ir civilinės ieškovės L. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti:
-iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 140, 55 Eur turtinės žalos;
- iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 3000 Eur neturtinės žalos.
Iš kaltinamosios R. O. priteisti valstybei teismo turėtas proceso išlaidas – 43, 49 Eur.
Iš kaltinamosios R. O. priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. L. jų turėtas advokato atstovavimo išlaidas - 130 EUR.
Nustatyti, jog bauda turi būti sumokėta per 6 ( šešis ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.
Įspėti, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis LR BK 47str., 65str. taisyklėmis, bauda, nuteistojo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais. Vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.