Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-187-901/2014

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-03-12
Bylos Nr.: 2-187-901/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Karmazaitė
Ieškovas: A. A.-K
Atsakovas: UAB „Norvūksa“, S. N., Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, A. Ū., Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui

Kategorijos

30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-187-901/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05226-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 30.10; 30.12.2; 116.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 12 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,

dalyvaujant ieškovei A. A.-Kerienei, jos atstovams advokatui S. D., advokato padėjėjui E. D.,

atsakovo UAB „Norvūksa“ atstovui advokatui G. Ž.,atsakovo S. N. atstovui advokatui M. T.,atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovui V. S.,

atsakovo LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams E. S. ir L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A.-K. ieškinį atsakovams UAB „Norvūksa“, S. N., A. Ū., Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl teisės į sveiką, švarią ir saugią aplinką bei nuosavybės neliečiamumą pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, detaliojo plano ir poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados panaikinimo, išvadą teikianti institucija Šiaulių visuomenės sveikatos centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. A.-K. patikslintus ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo teismo įpareigoti atsakovus UAB „Norvūksa“, A. Ū. ir S. N. nutraukti žemės sklype, esančiame Tyrelkų k. 2, Kužių sen., Šiaulių r., vykdomą švelniakailių žvėrelių (kanadinių audinių) veisimo ir auginimo ūkinę veiklą; panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-16 įsakymu „Dėl detaliojo plano Tyrelkų kaime tvirtinimo“ Nr. A-1270(8.1) patvirtintą žemės sklypo, esančio Tyrelkų k. 2, Kužių sen., Šiaulių r., detalųjį planą ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013-07-03 atrankos išvadą Dėl švelniakailių žvėrelių (kanadinių audinių) veisimo ir auginimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (4)SR-S-1716(7.1) (II t. 82-92 b.l.).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Norvūksa“ su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (II t. 2-5 b.l., III t. 74-78 b.l.). Atsakovas nesutinka, kad vykdant ūkinę veiklą padaryti ieškovės ieškinyje nurodyti pažeidimai, atsakovas nebuvo baustas dėl vykdomos ūkinės veiklos, nenustatyta, kad būtų viršytos leistinos normos ar padaryti kiti pažeidimai, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja pačios griežčiausios atsakovo atsakomybės.

Atsakovas S. N. su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (III t. 79-87 b.l.). Nurodė, kad S. N. asmeniškai kaip fizinis asmuo niekada nevykdė ieškovės nurodomos ūkinės veiklos (audinių veisimo ir auginimo), todėl ieškovė nepagrįstai jį patraukė bendraatsakovu. Ieškovė neįrodė jokių UAB „Norvūksa“ ūkinės veiklos pažeidimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutinka (II t. 16-18 b.l.).

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau Šiaulių RAAD) su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti (I t. 118-118-120 b.l., III t. 115-118 b.l.). Pažymėjo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro komisijos nariai ieškovės gyvenamojoje aplinkoje ir UAB „Norvūksa“ švelniakailių žvėrelių auginimo teritorijoje adresu Tyrelkų k. 2, Kužių sen., Šiaulių r., pašalinių ir nemalonių kvapų nenustatė. Mano, kad nutraukti vykdomą švelniakailių žvėrelių veisimo ir auginimo veiklą ieškovės ir jos atstovų nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsakovė A. Ū. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą Šiaulių visuomenės sveikatos centras išvadoje nurodė, kad tiriant ieškovės skundus, susijusius su UAB „Norvūksa“ švelniakailių žvėrelių fermos sklindančiais kvapais, pažeidimų nebuvo nustatyta (II t. 41-43 b.l.). Apie tai ieškovė buvo informuota. Nenustačius ūkinės veiklos pažeidimų subjektui nebuvo taikomos ir poveikio priemonės.

Ieškinio netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Norvūksa“ vykdo švelniakailių žvėrelių (kanadinių audinių) veisimo ir auginimo ūkinę veiklą sklype, esančiame Tyrelkų k. 2, Kužių sen., Šiaulių r., u/n (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ši bendrovė naudojasi A. Ū. ir S. N. suteikta panaudos teise (II t. 6-11 b.l., III t. 26-35, 41-43 b.l.). Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad iš pradžių ūkinės veiklos vykdymui reikalingas procedūras (dėl detalaus plano parengimo ir kt.) organizavo S. N. ir A. Ū. kaip UAB „Norvūksa“ dalyviai bei sklypo, kuriame vykdoma veikla, savininkai (S. N. dabartinis viso sklypo savininkas, A. Ū. buvusi šio sklypo dalies savininkė), tačiau faktiškai ūkinę veiklą vykdė ir šiuo metu vykdo UAB „Norvūksa“. Kad ūkinę veiklą, kuria ieškovė ieškiniu siekia uždrausti vykdyti, vykdo UAB „Norvūksa“ pripažįsta procesiniuose dokumentuose ir pati ieškovė (II t. 86 b.l.). Todėl teismas sutinka su atsakovų UAB „Norvūksa“ ir S. N. atstovų teiginiais, kad šie fiziniai asmenys, faktiškai nevykdę ūkinės veiklos, kurią ieškovė prašo teismo įpareigoti nutraukti, ir kurie nepriėmė ieškovės prašomų panaikinti administracinių aktų, į procesą įtraukti atsakovais visiškai nepagrįstai. Nors ieškovė S. N. ir A. Ū. jokių reikalavimų nekelia, teismo siūlymu ieškovei nesutinkant jų procesinės padėtis į trečiųjų asmenų nebuvo pakeista, jie iš proceso nebuvo pašalinti, todėl ieškinys jų atžvilgiu yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl UAB „Norvūksa“ ūkinės veiklos uždraudimo.

Ieškovė prašo įpareigoti nutraukti atsakovo UAB „Norvūksa“ žemės sklype, esančiame Tyrelkų k. 2, Kužių sen., Šiaulių r., vykdomą kanadinių audinių veisimo ir auginimo ūkinę veiklą, kuria ieškovės teigimu pažeidžiamos suinteresuotos visuomenės teisės į sveiką, švarią ir saugią aplinką bei nuosavybės neliečiamumą. Teigia, kad dėl vykdomos ūkinės veiklos šalia gyvenanti Džiuikių km., Kužių sen., Šiaulių r., ir dirbanti ieškovė bei jos šeimos nariai patiria nuolatinio pobūdžio nepatogumus: gyvenamojoje teritorijoje nuolat jaučiamas aštrus šeduose laikomų žvėrelių, jų pašaro ir mėšlo kvapas (smarvė); dėl stiprios smarvės šiltuoju metų laiku neįmanoma atsidaryti gyvenamų patalpų langų net ir naktimis; sklindantis kvapas čia gyvenantiems žmonėms sukelia nuolatinę slogą ir dusinantį kosulį; ieškovės mažamečiam vaikui yra konstatuota alerginė sloga ir dusinantis kosulys, kurie stipriai paūmėja dėl sklindančios smarvės; dėl vykdomos ūkinės veiklos į ieškovės gyvenamą teritoriją renkasi ir ją teršia kirų būriai. Ieškovės atstovo teigimu ūkinė veikla vykdoma ir plėtojama nesilaikant jai keliamų reikalavimų ir sąlygų, o atsakingos institucijos nesiima reikiamų priemonių, planuojamai ūkinei veiklai pagal suminius duomenis turėjo būti nutarta atlikti poveikio aplinkai vertinimą (toliau PAV), taip pat turėtų būti nustatyta 100 m. sanitarinės apsaugos zona (toliau SAZ). Ieškovės gyvenamas namas yra maždaug 300 m. atstumu nuo atsakovo vykdomos ūkinės veiklos, tačiau pati gyvenamoji aplinka ir teritorija yra 200-300 m. atstumu. Atsakovams išduotas leidimas auginti iki 1200 audinių vienu metu, 3500-3600 vnt. žvėrelių per metus, tačiau atsakovas ūkinės veiklos mastus viršija, be to, nepagrįstai neįvertintas audinių patinėlių bei jauniklių skaičius. Per baigiamąsias kalbas ieškovės atstovas nurodė, kad SG skaičius turėtų būti skaičiuojamas ne nuo suaugusiųjų patelių, bet nuo įrengtų vietų skaičiaus. Į nacionalinį reguliavimą įvedus sutartinio gyvulio (toliau SG) sąvoką ir dydį buvo sumažinti aplinkos apsaugos standartai, kas prieštarauja LR Konstitucijos 54 str., taip pat Europos Sąjungos teisei. Ieškovės atstovas ir baigiamosiose kalbose palaikė prašymą dėl kreipimosi į LR Konstitucinį Teismą. Ieškovės atstovo teigimu atsakovas neįrengė reikiamo dydžio uždaros mėšlidės, lietvamzdžių paviršinėms nuotekoms, triukšmo bei kvapų kontrolės taškų, nesuformavo želdinių masyvo aplink ūkinės veiklos teritoriją, fermą juosiančio pylimo nešienauja. Atsakovas neturi galimybės mėšlo skleisti nustatytame plote, t.y. 18 ha, be to, jo neišveža, pašarus žvėreliams atveža kiekvieną dieną, nors turėtų 2-3 kartus per savaitę. Be to, atsakovui leista tik auginti, bet ne vietoje mušti audines ir lupti kailius. Netinkamas ūkinės veiklos įgyvendinimas, kuriuo daromas neigiamas poveikis aplinkai ar pažeidžiamos suinteresuotos visuomenės teisės ir teisėti interesai, yra pagrindas nutraukti tokią ūkinę veiklą kaip neteisėtą.

Atsakovo UAB „Norvūksa“ atstovo teigimu ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad atsakovo UAB „Norvūksa“ vykdomos veiklos viršija leistinus kiekius, taip pat pagrindžiančių ieškovės teiginius, kad ji kenčia nuo nuolatinio nemalonaus kvapo, jo sąlygotų sveikatos problemų, kad darbuotojai skundžias blogomis darbo sąlygomis. Nėra įrodymų ir apie tai, kad ieškovės nurodyti nusiskundimai yra sąlygoti būtent atsakovų vykdomų veiksmų. Atsakovo atstovo teigimu, antstolio R. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotos „aplinkybės“, kad įkvėpus oro antstolį pradeda pykinti, taip pat tariamai egzistuojančios smarvės vertinimas kaip stiprios, šleikščios, sukeliančios pykinimą tėra akivaizdžiai subjektyvūs antstolio vertinimai, todėl jų negalima laikyti oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, be to jie netikslūs. Iš pirmojo protokolo neaišku, kokiu atstumu nuo fermos jaustas kvapas, o antrajame protokole nėra konstatuota, kad kvapas sklinda būtent iš atsakovų veiklos teritorijos ir yra susijęs su jų vykdoma veikla. Nei 2012 m., nei 2013 m. pagal ieškovės iškvietimus iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro vykusios komisijos nenustatė, kad iš atsakovų veiklos teritorijos sklistų nemalonūs, specifiniai kvapai, mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jos gyvenamoji aplinka patenka į 300 m. SAZ, kadangi toks SAZ reikalavimas atsakovui galiotų tik tokiu atveju, jei būtų auginama daugiau kaip 12 000 vienetų suaugusių audinių. Atsakovui yra leista (8000 vnt.) ir jis augina gerokai mažiau audinių nei jam leistina, be to pagal galiojantį teisinį reglamentavimą 300 m. SAZ šiuo atveju apskritai nėra taikoma (auginama mažiau nei 12 000 vnt. suaugusiųjų audinių (40 audinių lygu vienam sutartiniam gyvuliui)). Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovui leista tik auginti (leista veisti), bet ne vietoje mušti audines ir lupti kailius, kad būtina įrengti uždarą mėšlidę ir kad atsakovas įrengė ją per mažą. Lietvamzdžiai paviršinėms nuotekoms įrengti, triukšmo bei kvapų kontrolės taškų įrengimas atsakovui nėra privalomas, o želdinių masyvą aplink ūkinės veiklos teritoriją leista formuoti palaipsniui.

Atsakovo S. N. atstovas nurodė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro komisijos net 3 kartus pagal ieškovės skundus vyko vykdyti kvapų kontrolę į UAB „Norvūksa“ švelniakailių žvėreliu fermą ir visus 3 kartus jokių higienos normas pažeidžiančiu kvapų nebuvo nustatyta. Ieškovės paaiškinimai dėl jaučiamų kvapų bei ieškovės pateikiami antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai nėra tinkami įrodymai, kuriais būtų galima pagrįsti tariamą higienos normas viršijančių kvapų buvimą. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole gali būti fiksuojami tik konkretūs faktai ar objektyvios aplinkybės, o ne antstolio subjektyvūs vertinimai, pamastymai ar nuomonė. Šiuo metu UAB „Norvūksa“ turi teisę vienu metu laikyti iki 8000 suaugusių audinių patelių ir šių reikalavimų tinkamai laikosi. Tuo tarpu ieškovės pateikiami duomenys bei dokumentai apie laikomų audinių skaičių (pvz. 2008-07-15 Vakcinavimo aktas) yra akivaizdžiai pasenę ir todėl yra visiškai neaktualūs šio ginčo nagrinėjimui. Pabrėžė, kad UAB „Norvūksa“ tinkamai įgyvendina 2013-07-03 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Atrankos išvadoje numatytas poveikio aplinkai mažinimo priemones ir ateityje planuoja papildomai investuoti į papildomų priemonių įgyvendinimą. UAB „Norvūksa“ nėra suinteresuota teritorijos, kuria pati naudojasi, teršimu, taip pat konfliktais su kaimyninių sklypų savininkais, todėl visuomet laikosi visų teisės aktų ir kompetentingų institucijų nustatytų reikalavimų net ir tų, kurie tėra rekomendacinio pobūdžio. Ieškovės dėstomi įvairūs argumentai, susiję su tuo, kad nepaisant pasikeitusio (t.y. šiuo metu galiojančio) teisinio reglamentavimo, pagal kurį UAB „Norvūksa“ vykdomai veiklai nenustatomos SAZ, tokios zonos, ieškovės nuomone, vis tiek turėtų būti nustatytos, yra niekuo nepagrįsti. Ieškovė faktiškai ginčija galiojančius teisės aktus, tačiau nepaisant to, ar teisinis reglamentavimas ieškovei patinka ar ne, galiojantys teisės aktai yra visiems privalomi ir turi būti vykdomi (principas dura lex sed lex).

Bylos duomenimis atsakovas UAB „Norvūksa“ ūkinę veiklą pradėjo vykdyti 2006 metais, 2010-2011 metų laikotarpiu veikla buvo laikinai nutraukta, kad pašalinti konkrečius veiklos pažeidimus, t.y. kad įrengti lietaus surinkimo sistemą nuo žvėrelių aptvarų stogų, kad aplinkinė fermos teritorija nebūtų teršiama nutekamaisiais vandenimis, taip pat nurodytos kitos neigiamo poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemonės, susijusios su pylimų tvarkymu ir kt. (I t. 17, 29, 51 b.l.). Nuo 2012 m. birželio mėnesio vidurio UAB „Norvūksa“, pašalinus minėtus trūkumus vėl atnaujino anksčiau vykdytą ūkinę veiklą ir ją vykdo iki dabar. Kad yra įrengta lietaus surinkimo sistema nuo žvėrelių aptvarų stogų, be to, kad įrengta uždara, nepraleidžianti į gruntą mėšlo jo surinkimo lagūna su hidroizoliacine danga, į kurią išvedžiotais nuo žvėrelių narvų subėga tiek lietaus vanduo, tiek mėšlas, kad aplinkinė fermos teritorija nebūtų teršiama nutekamaisiais vandenimis, patvirtina tiek atsakovų UAB „Norvūksa“ ir S. N. atstovų paaiškinimai, tiek byloje esantys dokumentai (sutartis dėl tokių darbų ir kt.) bei fotonuotraukos, be to, tiek patys ieškovės pateikti antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (I t. 32-35, 37-46, 49a, 59-61, 71, 73-84, 86-89 b.l., II t. 64 b.l., III t. 147-150 b.l.). Taigi atsakovas UAB „Norvūksa“ pagrindinį ūkinės veiklos trūkumą yra pašalinęs. Ieškovė nenurodo, kad atsakovo įrengta lietaus ar mėšlo surinkimo sistema yra netinkama ar neatitinkanti kažkokių reikalavimų ar standartų, tačiau teigia, kad atsakovo mėšlo lagūna yra per maža atsižvelgiant į leistą atsakovui laikyti didesnį gyvūnėlių kiekį, be to, nėra tinkamai uždengta. Iš atsakovų UAB „Norvūksa“ ir S. N. atstovų paaiškinimų ir į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad planuota įrengti modernią sertifikuotą uždarą 900 m², 1500 m³ mėšlidę, faktiškai įrengta dar didesnė (1980 m³) nei planuota ir nei reikia pagal planuojamą auginti gyvūnėlių kiekį, t.y. iki 8000 patelių (200 SG), kam būtų reikalinga 1870 m³ mėšlidė (I t. 11, 146 b.l., II t. 46 b.l., III t. 9, 19-20, 36-37, 94-114 b.l.). Teismo vertinimu ieškovės atstovai ne taip interpretuoja žodį „uždara“ mėšlidė, kadangi įvertinus tiek atsakovų, tiek Šiaulių RAAD atstovų paaiškinimus tas uždarumas nereiškia, kad virš tokios gan plačioje teritorijoje esančios mėšlidės būtų stogo danga, tačiau pagrindinis reikalavimas, kad mėšlas ir nutekamieji vandenys neprasiskverbtų į dirvožemį, o būtent tokia mėšlidė su hidroizoliacine medžiaga ir yra įrengta (Mėšlo aprašo 9.1 p.). Kaip paaaiškino Šiaulių RAAD atstovai tokia mėšlo lagūna gali būti dengiama tiek šiaudais, tiek kitomis plaukiojančiomis dangomis (Mėšlo aprašo 9.3 p.). Dėl atsakovo įsipareigojimų dėl susikaupusio mėšlo skleidimo ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad yra pažeidžiamas šis įsipareigojimas, be to, neprašė išreikalauti iš atsakovo atitinkamų sutarčių (CPK 178 str.). Kaip nurodė Šiaulių RAAD atstovai planuojamai ūkinei veiklai neprivaloma iš anksto sudaryti sutarčių dėl mėšlo tvarkymo, jos privalomos tik vykdant tokią veiklą ir tik, jeigu per metus vienam asmeniui atiduodama daugiau nei 100 t mėšlo.

Reikia pažymėti, kad susipažinus su bylos medžiaga (žvėrelių vakcinacijos aktais, taip pat patikrinimų medžiaga) ir remiantis šalių atstovų paaiškinimais nenustatyta, kad atsakovas UAB „Norvūksa“, atnaujinęs kanadinių audinių veiklą, 2012-2013 m. vienu metu augintų daugiau nei audinių 5000 vnt. patelių, 2014 m. vasario mėn. duomenimis šiuo metu auginama 6000 vnt. suaugusių patelių, maksimalūs fermos pajėgumai leidžia daugiausiai auginti 7200 vnt. suaugusių gyvūnų su jaunikliais (įskaitant patinėlius), vakcinuojami visi gyvūnėliai (I t. 27-28 b.l., II t. 13, 46 b.l., III t. 8-9, 50-51, 68-72 b.l.). Nesutiktina su ieškovės atstovo teiginiais, kad atsakovai nepagrįstai skaičiuoja tik pateles, neatsižvelgiant į patinėlių ir jauniklių skaičių, kadangi būtent toks skaičiavimo metodas numatytas Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2011-09-26 įsakymu Nr. D1-735/3D-700 (Žin., 2011, Nr.l 18-5583, nauja redakcija) patvirtintu Mėšlo ir srutų tvarkymo apkinkosaugos reikalavimų apraše (toliau Mėšlo aprašas) atsižvelgiant į šių žvėrelių auginimo ir veisimo specifiką, be to, pagal pateles (vyresnes nei 10 mėn.) skaičiuojama ir SG skaičius (I t. 27 b.l., III t. 91-93, 117 b.l.). Nustatant tam tikrus kriterijus skaičiuot SG ir atitinkamai ar reikalinga nustatyt SAZ teismo vertinimu pagrįstai ir logiškai skaičiuojamos būtent patelės, nes jauniklių skaičius nuolat kinta, patinėlių nedidelis kiekis paliekamas veisimui, o veislinių patelių skaičius yra daugiau mažiau pastovus, be to, dauguma audinių jauniklių, kurie fermoje auginami nuo balandžio mėn. iki lapkričio mėn. 10 mėn. paprastai ir nesulaukia ir yra išmušami kailiams. Nesutiktina su ieškovės atstovo per baigiamąsias kalbas nurodytais teiginiais, kad SG turėtų būti skaičiuojamas nuo įrengtų žvėreliams vietų, bet ne nuo patelių skaičiaus. Taip pat nesutiktina su ieškovės atstovo teiginiais, kad atsakovui turint leidimą veisti ir auginti kanadines audines, kad jis neturi teisės jų vietoje išmušti ir transportuoti sertifikuotais konteineriais, kadangi tai įeina į tą veiklą.

Dėl SG kriterijaus ir ieškovės atstovo nurodytų aktų konstitucingumo teismas, įvertinęs šalių pasisakymus, jau yra išsamiai pasisakęs, priimdamas 2013-12-20 nutartį. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimant sprendimą, teismas papildomai nenustatė naujų aplinkybių dėl ko būtų būtina kreiptis į LR Konstitucinį Teismą, taip pat kad būtų būtinybė kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo ar Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą dėl ieškovės atstovo nurodytų aktų atitikimo įstatymams. Teismas, susipažinęs su 1998-06-25 Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau Orhuso konvencija) bei atitinkamomis Europos Sąjungos direktyvomis nesutinka su ieškovės atstovo teiginiais, kad dabartinis Lietuvos Respublikos teisinis reglamentavimas neatitinka Europos Sąjungos formuojamų principų dėl aplinkos apsaugos, dėl suinteresuotos visuomenės teisių gyventi į sveiką ir švarią aplinką. Kiekviena valstybė narė priima direktyvas įgyvendinančius teisės aktus, nes direktyvos nėra tiesioginio taikymo aktai, o dauguma Orhuso konvencijos nuostatų yra perkelta ir į nacionalinę teisę, konkrečiai į LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą ir kitus teisės aktus.

Atsižvelgiant į atsakovui UAB „Norvūksa“ leistiną auginti kanadinių audinių skaičių iki 8000 suaugusių audinių patelių (iki 200 SG) SAZ šiuo atveju nėra nustatoma (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 str. 2 d., LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo 73 p., Mėšlo aprašo 2 p., 1 priedas), o Šiaulių visuomenės sveikatos centro rekomenduota 100 m SAZ nėra privalomai nustatyta teisės aktų, be to žemės sklypo, esančio Tyrelkų k. 2, Kužių sen., Šiaulių r., detaliajame plane nėra įtvirtinta. Net jei būtų nustatyta 100 m SAZ nei ieškovės gyvenamas namas, nei kiti pastatai ar sklypas nepatektų į šią SAZ. Pagal atsakovo UAB „Norvūksa“ vykdomas ūkinės veiklos apimtis kaip patvirtino tiek Šiaulių RAAD atrankos išvadose, tiek Šiaulių visuomenės sveikatos centras PAV šiuo atveju neprivalomas. Be to, šiuo atveju švelniakailių žvėrelių auginimui Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau TIPK) leidimas nereikalingas, kadangi veikla neatitinka LR Aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 1 ir 2 priedų kriterijų. To neginčijo ir ieškovės atstovas. Veiklos vykdytojas privalo vadovautis bendraisiais aplinkosauginiais reikalavimais, galiojančiais norminiais dokumentais.

Dėl skleidžiamų kvapų. Atsižvelgiant į tai, kad nepageidaujamų kvapų koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis procesas, įstatymų leidėjas yra poįstatyminiu aktu normomis išsamiai sureglamentavęs šį procesą. LR sveikatos apsaugos ministro 2010-10-04 įsakymu Nr. V-885 Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės (toliau Taisyklės) nustato kvapų kontrolės atlikimo pagrindus ir tvarką. Kvapų kontrolę pagal gautus skundus ir prašymus atlieka atsakovo veiklos teritorijoje įgaliotas atlikti Šiaulių visuomenės sveikatos centras (Taisyklių 3 p., 4 p.). Taisyklių III dalyje yra išsamiai ir detaliai sureglamentuota kvapų kontrolės procedūra, jos etapai, metodika ir vykdymo tvarka. Lietuvos higienos normos HN 35-2007 Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore nustatyta amoniakui 0,20mg/m3. Ieškovė, siekdama įrodyti teiginius dėl tariamai UAB „Norvūksa" vykdomos veiklos skleidžiamo stipraus kvapo, privalėjo pateikti Taisyklių nustatyta tvarka sudarytos komisijos surašytą Taisyklių reikalavimus atitinkančią pažymą apie kvapą, kuri surašoma atliktus Taisyklėse numatytas procedūras, ko nepadarė (CPK 177 str. 3 d., 178 str.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš pačios ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad Taisyklėse nustatyta tvarka Šiaulių visuomenės sveikatos centro sudarytos komisijos net 3 kartus pagal ieškovės skundus vyko vykdyti kvapų kontrolę į UAB „Norvūksa" švelniakailių žvėreliu fermą ir visus 3 kartus jokių higienos normas pažeidžiančių kvapų nenustatė, - 2012 m. kovo ir rugsėjo mėn. visai jokių kvapų nenustatyta, o 2013 m. rugpjūčio mėn. (jau atsakovui padidinus gyvūnėlių skaičių) jaustas nepastovus kvapas, tačiau taip pat jokių higienos normų nustatytų ribų taip pat neviršijo (I t. 121-136 b.l., II t. 44-53 b.l.). Vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras buvo atliktas teršalų (amoniako, kuris galėtų būti pagrindinis nepageidaujamų kvapų sukėlėjas) sklaidos modeliavimas, kurio metu didžiausia apskaičiuota pusės valandos vidurkio koncentracija siekė tik 19,06 mg/m³, kai tuo tarpu higienos normų nustatyta ribinė pusės valandos vertė yra daugiau nei 10 kartu didesnė (200 mg/m³ ) (I t. 16 b.l.). Be to, teikdamas išvadą šioje byloje Šiaulių visuomenės sveikatos centras taip pat patvirtino, kad pažeidimų nenustatė, be to, dar kartą užsakė atlikti tyrimą (II t. 41-53 b.l.), tačiau ieškovė šio tyrimo rezultatų nelaukė, bylos stabdyti šiuo pagrindu neprašė greičiausiai dėl vėl galimai nepalankios ieškovei įrodinėjant tariamus atsakovo veiklos pažeidimus išvados. Sutiktina su atsakovų atstovų teiginiais, kad negalima remtis antstolio faktinių protokoluose nurodytais subjektyviais vertinimais apie fermos skleidžiamą kvapą (neaišku kokiu atstumu matuota), be to ir ieškovės subjektyviais paaiškinimais, taip pat ir ieškovės kviestų liudytojų (jos sutuoktinio, ieškovės darbuotojo) parodymai dėl kvapo vertintini kritiškai. Kvapų sumažinimui naudojami probiotikai, įrengti pylimai. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, atlikti skirtingu laikotarpiu, nepatvirtina ieškovės teiginių, kad atsakovas pastoviai nešienauja pylimų, kadangi nenušienauta žolė buvo tik dalyje jų. Be to, tai yra tik rekomenduojama atsakovui nustatyta priemonė, kad nebūtų didinamos piktžolių populiacijos gretimuose laukuose (I t. 17 b.l.), o iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad besiribojantys laukai su atsakovo sklypu, kuriame vykdoma ūkinė veikla, yra ne daržai, kur piktžolės ypač aktualios, o sėjami laukai, kurie nuo piktžolių ir taip būna apdirbami specialiomis priemonėmis. Neigiamo poveikio visuomenės sveikatai mažinimo priemonė mažinti triukšmą formuojant želdinių masyvą apie žvėrelių šedus – rekomendacinė ir nėra teisės aktų įtvirtinta kaip griežtai privaloma, ją atsakovas ketina įdiegti palaipsniui, o be to, atsakovė ieškiniu neteigia, kad ji patiria nepatogumų būtent dėl fermos keliamo triukšmo.

Ieškovė neįrodė, kad būtent dėl atsakovo UAB „Norvūksa“ vykdomos ūkinės veiklos šalia gyvenanti Džiuikių km., Kužių sen., Šiaulių r., ir dirbanti ieškovė bei jos šeimos nariai bei darbuotojai patiria nuolatinę pašaro ir mėšlo kvapo smarvę (tai priklauso ir nuo sezono ir temperatūros, ir nuo vėjo intensyvumo ir krypties), kad sklindantis kvapas čia gyvenantiems žmonėms sukelia nuolatinę slogą ir dusinantį kosulį (nepateikti įrodymai apie šių asmenų sveikatos problemas), kad būtent dėl atsakovo vykdomos ūkinės veiklos ieškovės mažamečiam vaikui atsirado alerginė sloga ir astma (II t. 63 b.l.). Kad būtent dėl atsakovo vykdomos ūkinės veiklos į ieškovės gyvenamą teritoriją renkasi ir ją teršia kirų būriai teismui taip pat kelia abejonių. Be to, ieškovė net liudytojų parodymais nepagrindė savo teiginių, kad atsakovas pašarą žvėreliams veža netinkamu periodiškumu ar pažeidžiant kokius kitus reikalavimus (CPK 185 str.). Pagal atsakovo UAB „Norvūksa“ vykdomas ūkinės veiklos apimtis triukšmo bei kvapų kontrolės taškų įrengimas pagal galiojančius teisės aktus nėra privalomas. Teismas nenustatė, kad atsakovas UAB „Norvūksa“ būtų pateikęs institucijoms klaidingus duomenis apie savo ketintą vykdyti ir vykdomą ūkinę veiklą.

Byloje nėra duomenų, kad UAB „Norvūksa“ atnaujinus kanadinių audinių auginimo ir veisimo veiklą, nors kartą būtų konstatuota, kad vykdant fermoje šią veiklą skleidžiami kvapai ar triukšmas viršytų leistinas normas, kad nors kartą dėl administracinių teisės pažeidimų, susijusių su aplinkosaugos pažeidimais, netinkamų gyvūnėlių laikymo ar kitų pažeidimų atsakovas būtų baustas, kad neturėtų reikiamų leidimų. Akivaizdu, kad ieškovė ir jos šeimos nariai dėl atsakovo vykdomos veiklos patiria tam tikrų nepatogumų, jai sunkiau plėtoti rekreacinę veiklą, naudotis netoli esančiu tvenkiniu, tačiau ieškovės teisės į sveiką, švarią ir saugią aplinką bei nuosavybės neliečiamumą nėra absoliučios ir paneigiančios atsakovo teisę verstis norima ūkine veikla, turi būti ieškoma balanso tarp šių ieškovės ir atsakovo konstitucinių teisių. Nesant akivaizdžių ir patvirtintų oficialiais raštais konstatuotų grubių ir sistemingų UAB „Norvūksa“ ūkinės veiklos pažeidimų, ieškovė nepagrįstai reiškia teismui prašymą taikyti griežčiausią atsakomybės formą – UAB „Norvūksa“ ūkinės veiklos nutraukimą. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad dėl veiklos nutraukimo ši bendrovė ir su ja susiję tretieji asmenys patirtų didelius nuostolius, bendrovė daug investavo į žvėrelių auginimo ūkinę veiklą, turi įsipareigojimų už 3 milijonus litų. Ieškovė neprašo teismo taikyti kitų alternatyvių jos teisių gynybos priemonių, įpareigojant atsakovą per nustatytą terminą įgyvendinti konkrečias neigiamo poveikio visuomenės sveikatai mažinimo priemones, uždrausti atsakovui auginti daugiau žvėrelių nei tam tikras kiekis ir pan. Kaip pati patvirtino teismo posėdžio metu ji konkrečių siūlymų atsakovui kokių konkrečiai priemonių šis turėtų imtis ar nuo kokių konkrečiai veiksmų atsakovas turėtų susilaikyti nenurodė, neprašė iš atsakovo kompensacijų už patiriamus nepatogumus, dėl galimai sumažėjusių jos galimybių naudotis savo sklypu, neieškojo būdų spręsti ginčą taikiai, tik kaip nurodė „rašė skundus visoms įmanomoms institucijoms“.

Netgi išvadą byloje teikianti institucija Šiaulių visuomenės sveikatos centras savo išvadoje pažymėjo, kad netgi tuo atveju, jei tyrimo metu būtų nustatyta, kad kvapai viršija normas, uždrausti atsakovui vykdyti veiklą nebūtų juridinio pagrindo. Pirmiausia turėtų būti taikomos priemonės, nurodytos HN 121:2010 ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-10-04 įsakymu Nr. V-885, t.y. - pagal šių Taisyklių 12 p. skundą nagrinėjanti institucija, nustačiusi, kad kvapai viršija normas įpareigoja ūkinės komercinės veiklos vykdytoją per 30 kalendorinių dienų pateikti su leidimą (licenciją) ūkinei komercinei veiklai išdavusią institucija bei savivaldybės administracija suderintą kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų planą, kuriame turi būti nurodytos kvapų skleidimą mažinančios priemonės, jų įvykdymo terminai. Taisyklių 13 p. numato, kad ūkinės komercinės veiklos vykdytojas kvapų skleidimą mažinančias priemones turi įvykdyti ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų, išskyrus jei pateikiami dokumentai, pagrindžiantys, kad kvapų skleidimą mažinančioms priemonėms įgyvendinti reikia didelių kapitalinių sąnaudų ir ilgesnio laiko, nuo kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų plano pateikimo skundą nagrinėjančiai institucijai dienos. Pagal Taisyklių 14 punktą, įvykdęs kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų plano priemones, ūkinės komercinės veiklos vykdytojas privalo pateikti skundą nagrinėjančiai institucijai kvapo koncentracijos laboratorinių tyrimų rezultatus, patvirtinančius kvapo koncentraciją gyvenamosios aplinkos ore po plane numatytų priemonių įdiegimo. Tik tuo atveju, jei ūkinės komercinės veiklos vykdytojas per Taisyklių 12 punkte nustatytą terminą nepateiktų suderinto kvapų skleidimo sumažinimo veiksmų plano, neįvykdytų plane numatytų priemonių, nepateiktų kvapo koncentracijos laboratorinių tyrimų rezultatų arba pateiktų kvapo koncentracijos ribines vertes viršijančius laboratorinių tyrimų rezultatus, skundą nagrinėjanti institucija gali kreiptis į licenciją (leidimą) ūkinei komercinei veiklai išdavusią instituciją dėl išduotos licencijos (leidimo) sustabdymo. (Taisyklių 15 punktas).

Kiti šalių atstovų argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

Teismas, įvertinęs nurodytą pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „Norvūksa“ nutraukti žemės sklype, esančiame Tyrelkų k. 2, Kužių sen., Šiaulių r., vykdomą švelniakailių žvėrelių (kanadinių audinių) veisimo ir auginimo ūkinę veiklą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl kitų ieškovės reikalavimų teismingumo.

Ieškovės atstovo teigimu ieškovės reikalavimai panaikinti detalų planą ir išvadą yra teismingi bendros kompetencijos teismui atsižvelgiant į pagrindinį reikalavimą ir neatsiejamai su juos susijusius reikalavimus dėl detalaus plano ir Šiaulių RAAD atrankos išvados panaikinimo. Atsakovų UAB „Norvūksa“ ir S. N. atstovų teigimu šie reikalavimai teismingi administraciniam teismui, todėl šie reikalavimai turi būti palikti nenagrinėtais.

Pagal formuojamą Specialiosios kolegijos dėl rūšinio teismingumo praktiką, kadangi pagrindinis reikalavimas dėl ūkinės veiklos nutraukimo susijęs ne tik su ieškovės teise į saugią aplinką, bet tuo pačiu ir su jos nuosavybės teisių apsauga, ir kiti du ieškovės reiškiami reikalavimai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, kadangi yra neatsiejamai susiję su pagrindiniu jos reikalavimu, nes jeigu būtų patenkinti ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo, kuriame vykdoma ūkinė veikla, detaliojo plano panaikinimo, taip pat reikalavimas panaikinti atrankos išvadą, kuria įvertinta atsakovo galima veikla auginant didesnį kiekį žvėrelių, kiltų abejonių dėl tolimesnės atsakovo ūkinės veiklos teisėtumo (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007-09-27 nutartis, priimta pagal ieškovo Marijampolės apskrities viršininko administracijos skundą atsakovui S. A. A. dėl statinio dalies nugriovimo bei atsakovo S. A. A. priešieškinį dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. B-TS-291 patvirtinto detaliojo plano dalies pakeitimo, 2009-02-18 nutartis, priimta byloje pagal pareiškėjų O. K., Z. R., K. K., G. K., T. B., J. Š. ir R. T. skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybei ir Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, A. B., E. B., R. B. ir A. R., dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo, kt.). Nei vienas iš šalių atstovų nesiūlė kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją dėl šios bylos teismingumo, teismas savo iniciatyva to nedarė atsižvelgiant į formuojamą nuoseklią šios kolegijos praktiką, kad esant bent vienam reikalavimui, kylančiam iš civilinio pobūdžio santykių, kiti kartu reiškiami administracinio pobūdžio reikalavimai, taip pat nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme. Be to, teismas nori pastebėti, kad šalių cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-112/2013, priimta kasacine tvarka išnagrinėjus skundą dėl bendros kompetencijos teismų sprendimų byloje dėl kiaulių komplekso veiklos nutraukimo ir TIPK leidimo panaikinimo, šie abu reikalavimai bendros kompetencijos teismų nagrinėti kartu nepaisant to, kad vienas jų (dėl leidimo panaikinimo) yra administracinio pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ieškovės reikalavimas yra teismingas šiam teismui, kitų dviejų reikalavimų iškirti ieškovė nesutinka, jų neatsiima ir palaiko, nėra jokio pagrindo šių reikalavimų nenagrinėti kartu su pagrindiniu ieškinio reikalavimu ir ieškinį dėl kitų ieškovės reikalavimų palikti nenagrinėtu ar neišskyrus į atskirą bylą persiųsti pagal teismingumą.

Dėl detalaus plano panaikinimo.

Ieškovės atstovo teigimu žemės sklypo, kuriame vykdoma atsakovo ūkinė veikla, detalusis planas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie patvirtintą planą, neatsižvelgta į jos pastabas, be to, šiuo atveju turėjo būti parengtas specialusis planas.

Atsakovo UAB „Norvūksa“ atstovas pažymėjo, kad rengiant ginčijamą detalųjį planą laikytasi visų įstatymų reikalavimų, tinkamai įvykdytos visuomenės informavimo pareigos, atliki visi derinimo darbai, planas patvirtintas tinkamo subjekto (administracijos direktoriaus), specialusis planas neturėjo būti rengiamas. Ieškovė bei kiti asmenys teikė pastabas, siūlymus, tačiau jie motyvuotai atmesti kaip nepagrįsti. Toks sprendimas (išvados) laiku nebuvo apskųsti. Be to, ieškovė teigia apie detaliojo plano patvirtinimą sužinojusi tik 2013-06-05 (detalusis planas patvirtintas 2012-10-16), nors pati pripažįsta, kad detaliojo plano rengimo procedūrose aktyviai dalyvavo, jomis domėjosi. Atsakovo S. N. atstovas nurodė, kad žemės sklypo, esančio Tyrelkų k. 2, Kužių sen., Šiaulių r.,detaliojo planavimo organizatoriai buvo A. Ū. bei S. N. kaip šio žemės sklypo savininkai. Nepaisant to, šis patvirtintas detalusis planas yra visiems vėlesniems sklypo naudotojams bei valdytojams privalomas teritorijų planavimo dokumentas, todėl neturi jokios reikšmės ta aplinkybė, kad šiuo metu žemės sklypo valdytojai yra pasikeitę. Teigia, kad ieškovės atstovo argumentai dėl detaliojo plano yra aiškiai nepagrįsti, kadangi detalusis planas buvo teisėtai patvirtintas kompetentingo asmens - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-16 įsakymu, t.y. individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu. Tai, kad ieškovė pati nesidomėjo tolesne detaliojo plano tvirtinimo eiga arba nesusipažino su šiuo viešo pobūdžio teisės aktu, nesudaro pagrindo šį teisės aktą pripažinti negaliojančiu, juolab jog ieškovei buvo puikiai žinoma apie vykstančią detaliojo planavimo procedūrą ir ieškovė joje aktyviai dalyvavo (reiškė „pasiūlymus“ dėl šio plano).

Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2012-06-29 iki 2012-08-17 suinteresuotai visuomenei buvo suteikta galimybė susipažinti su detaliojo plano sprendiniais (informacija pateikta 2012-06-29 dienraštyje „Šiaulių kraštas“ ir Šiaulių r. savivaldybės svetainėje www.siauliai-r.sav.lt). 2012-08-17 vyko viešas svarstymas su visuomene. Pateiktas ieškovės pasiūlymas išnagrinėtas 2012-08-22 dieną ir atsakymas buvo išsiųstas registruotu laišku. 2012-09-01 gauta teigiama Šiaulių visuomenės sveikatos centro vertinimo pažyma Nr. TBO-213. 2012-09-25 detalusis planas suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje. 2012-09-28 gautas teigiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikrinimo aktas Nr. TPl-2000-(19.4). Detalusis planas patvirtintas Šiaulių r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-16 įsakymu Nr. A-1270(8.1). Savivaldybės administracijos direktoriui pavesta tvirtinti detaliuosius planus Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2003-03-28 sprendimu Nr. T-42. Detalusis planas paskelbtas 2012-10-22 dienraštyje „Šiaulių kraštas“ ir įsigaliojo 2012-10-23. Ieškovė ieškinyje nenurodo kokie teisės aktai pažeisti vykdant detaliojo planavimo procedūrą, todėl nesant detaliojo planavimo procedūros pažeidimų, negali būti panaikinamas detalusis planas. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju taip pat nereikia rengti specialaus plano, nes pakanka Šiaulių rajono bendrojo plano. Ūkinei veiklai - žvėrelių lupimas - vykdyti apskritai nereikalingas detalusis planas. Pabrėžė, kad Planavimo organizatoriai, Šiaulių visuomenės sveikatos centras, LR Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas parengdami atsakymus į pasiūlymus, pretenzijas bei rengdami išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, tinkamai atsakė ir į suinteresuotos visuomenės pateiktus prašymus, komentarus ar pasiūlymus, kurie sietini su kitų atsakovų planuojama veiklos rūšimi. O kad būtų pažeidžiama ieškovės privati nuosavybė ieškinyje nėra pateiktų įrodymų.

Nesutiktina su ieškovės atstovo pastebėjimais, kad detalųjį planą tvirtino to neturintis teisės daryti subjektas, t.y. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius K. L. - 2012-10-16 įsakymu Nr. A-1270(8.1), kadangi tokią teisę jam suteikia ir Teritorijų planavimo įstatymas ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2003-03-28 sprendimas Nr. T-42 Dėl specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimo, kuriuo ši funkcija pavesta būtent Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui (II t. 19, 21 b.l.). A. Ū. bei S. N. kaip žemės sklypo, esančio Tyrelkų k. 2, Kužių sen., Šiaulių r., savininkai, buvo šio detaliojo planavimo organizatoriai (jų 2012-02-29 sutartis su Šiaulių rajono savivaldybės administracija), detalaus plano rengėjas - UAB „Geodezijos linija“ (I t. 52 b.l., II t. 21 b.l.). Nenustatyta, kad šiuo atveju turėjo būti rengiamas specialusis planas, taip pat nenustatyta, kad būtų pažeistos kokios nors detaliojo plano rengimo procedūros (CPK 185 str.).

Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad nei detalusis planas, viešai paskelbtas 2012-10-22, nei Šiaulių RAAD atrankos komisijos išvados, nei Šiaulių visuomenės sveikatos centro priimti sprendimai, atsakymai į ieškovės ir kitų asmenų skundus nustatytu laiku nebuvo skundžiami administracine tvarka. Ieškovė nepaaiškino, kodėl nustatytu laiku šių administracinio pobūdžio aktų neskundė atitinkamam administraciniam teismui. Kadangi šalys kelia klausimą dėl senaties terminų tokiems reikalavimams ir kadangi tai administracinio pobūdžio reikalavimai, teismas šiuos reikalavimus sprendžia atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatyme ir Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus apskundimo terminus.

Teritorijų planavimo įstatymo 49 str. 6 d. nustatytas visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Šioje dalyje numatytas 2 metų senaties terminas yra naikinamasis. Ieškovės teigimu apie tai, kad minėtas detalus planas yra patvirtintas jai tapo žinoma tik 2013-06-05, kai ji gavo UAB „Geodezijos linija“ raštą – atsakymą į prašymą dėl duomenų pateikimo (II t. 77 b.l.). Su tokiais ieškovės teiginiais teismas nesutinka, kadangi iš pateiktos teismui detalaus plano medžiagos matyti, kad ieškovė kartu su kitais asmenimis aktyviai dalyvavo detaliojo plano rengimo procese, apie rengiamą detalų planą ne tik buvo įstatymų nustatyta tvarka viešai skelbiama, tačiau tiek ieškovė, tiek kitų aplinkinių sklypų savininkai 2012-04-27 ir 2012-06-29 raštais buvo informuojami apie rengiamą planą, ieškovė pati dalyvavo šio plano projekto viešuose svartymuose 2012-05-17 ir 2012-08-17, kas kartą teikė pastabas, į kurias jai raštu atsakyta (II t. 21 b.l.). Pagrindinėmis nesutikimo su ūkine veikla priežastimis nurodyta sklypo vertės mažėjimas, trukdymai įsirengti rekreacinę bazę, naudotis tvenkiniu, fermos statiniai užgoš vaizdą, statinių negalės statyti pasirinktoje vietoje pagal poreikius, plėšrių gyvūnų ir laukinių paukščių antplūdis. Kažkokių konkrečių pasiūlymų kaip reikėtų spręsti šias problemas ieškovė nereiškė, tik kategoriškai nesutinka su planuojama vykdyti ūkine veikla. Minėto žemės sklypo detalusis planas patvirtintas 2012-10-16, todėl teismas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie patvirtintą planą ir kad neatsižvelgta į jos pastabas. Patikslintus ieškinio reikalavimus dėl detaliojo plano panaikinimo ieškovė teismui reiškia tik po pirmojo parengiamojo teismo posėdžio, kuris vyko 2013-10-02, t.y. praėjus beveik metams nuo detaliojo plano patvirtinimo (II t. 65-93 b.l.). Akivaizdu, kad terminas reikšti tokį reikalavimą yra akivaizdžiai praleistas, nesvarbu kada teigianti ieškovė apie tai sužinojus (net nepateikiami tokius jos teiginius dėl sužinojimo pagrindžiantys įrodymai), ieškovė nenurodė jokių motyvuotų priežasčių, kodėl praleistas terminas, todėl nėra jokio pagrindo šio termino atnaujinti.

Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas ir praleidus senaties terminą pareikštas ieškovės reikalavimas panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-16 įsakymu „Dėl detaliojo plano Tyrelkų kaime tvirtinimo“ Nr. A-1270(8.1) patvirtintą žemės sklypo, esančio Tyrelkų k. 2, Kužių sen., Šiaulių r., detalųjį planą.

Dėl 2013-07-03 atrankos išvados panaikinimo.

Šiaulių RAAD 2012-06-07 priėmė pradinę išvadą dėl A. Ū. ir S. N. planuotos kanadinių audinių (iki 1200 patelių vienu metu) veisimo ir auginimo veiklos (I t. 30-31 b.l.).

2013-07-03 Šiaulių RAAD priėmė ginčijamą atrankos išvadą Nr. (4)SR-S-1716(7.1) pagal atsakovo UAB „Norvūksa" 2013-06-21 paraišką dėl kanadinių audinių (iki 8000 patelių vienu metu) veisimo ir auginimo veiklos (I t. 145-146 b.l.).

Ieškovės atstovo teigimu ginčijama Šiaulių RAAD atrankos komisijos 2013-07-03 išvada yra nemotyvuota, nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Teigia, kad atranka atlikta ir galutinė atrankos išvada priimta nesiremiant Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau PAV įstatymo) 7 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis teisės normomis ir 1985-06-27 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 85/337/EB (iš dalies pakeista 1997-03-03 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/11/EB) (toliau - PAV Direktyvos) III priede įtvirtintais kriterijais. Atsakinga institucija atlikdama atranką ir priimdama išvadą, ar privaloma atlikti PAV privalo atsižvelgti į galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai (2005-12-30 Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-665 Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo 2 priedo 5 pastaba), o to nebuvo padaryta. Ginčijamame PAV procese niekaip nebuvo atsižvelgta į nuolatinį suinteresuotos visuomenės nepasitenkinimą vykdoma ūkine veikla ir kylančių konfliktų dėl ūkinės veiklos faktą. Nenustatytas teršalų kiekis ir kvapo koncentracija ore; neįvertintas lagūninio tipo mėšlidės tūrio (1980 m3) pakankamumas; nepateikta skysto mėšlo laistymo laukų schema, todėl nėra žinoma ar laistymo laukai patenka į Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000" teritorijas; nepateikti duomenys ar atitinkamos įmonės turi technines galimybes ir teisę užsiimti susidarančių atliekų utilizavimu ir ar dėl to nesikeičia tokių įmonių veiklos mastai, dėl kurių taip pat būtų būtina atlikti PAV. Nei ieškovė, nei jos atstovai apie šią procedūrą (pagal minėtą 2013-06-05 prašymą) informuoti nebuvo, o tai yra Orhuso konvencijoje įtvirtintų principinių nuostatų visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos (6 str.) ir teisės gauti informaciją apie aplinką (3 str., 4 str.) pažeidimas. Apie ginčijamą atrankos išvadą ieškovei tapo žinoma 2013-09-02 gavus atsakovų atsiliepimus į ieškinį, todėl ieškovės atstovo teigimu terminas ginčyti ginčijamą atrankos išvadą nėra praleistas, o jei praleistas, turi būti atnaujintas.

Šiaulių RAAD atstovai nurodė, kad ši institucija 2012-06-12 savo internetinėje svetainėje paskelbė informaciją apie priimtą atrankos išvadą dėl švelniakailių žvėrelių (audinių) veisimo ir auginimo perdirbimui poveikio aplinkai vertinimo. Ši institucija per teisės aktuose nustatytą 20 darbo dienų terminą negavo nė vieno pasiūlymo persvarstyti atrankos išvadą. Šiaulių RAAD 2013-06-21 gavo UAB „Geodezijos linija“ prašymą dėl išvados pateikimo dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu „Švelniakailių žvėrelių veisimas ir auginimas“, adresu Šiaulių r. sav., Kužių sen., Tyrelkų k. 2. Vienu metu planuojama laikyti 8000 kanadinių audinių patelių. 2013-07-03 Šiaulių RAAD priėmė atrankos išvadą, kad planuojamai veiklai PAV neprivalomas, be to, šiuo atveju Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas nereikalingas. Šiaulių RAAD 2013-07-04 savo internetinėje svetainėje paskelbė informaciją apie priimtą atrankos išvadą dėl švelniakailių žvėrelių (audinių) veisimo ir auginimo PAV.

Atsakovo UAB „Norvūksa“ atstovas pažymėjo, kad atsakovo planuojama ūkinė veikla nėra įtraukta į sąrašą veiklų, kurių PAV privalo būti atliekamas, o kad PAV neturi būti atliekamas pagrįstai patvirtino ir atsakinga institucija Šiaulių RAAD, atlikdama atranką dėl PAV atlikimo būtinumo (PAV įstatymo 7 str. 2 d.).

Atranka atliekama remiantis PAV organizatoriaus (užsakovo) ar PAV dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija (PAV įstatymo 7 str. 4 d.). Atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti PAV, remdamasi aukščiau minėta informacija bei atsižvelgusi į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat j Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000" teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu; taip pat galimą PAV poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą, grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį (PAV įstatymo 7 str. 6 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas PAV įstatymo 7 str. 4 d. nuostatą, yra konstatavęs, jog įstatymas numato, į ką privalo atsižvelgti atsakinga institucija, priimdama išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau pagrindų, kuriems esant atsakinga institucija privalo priimti atitinkamą išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo nedetalizuoja - tokio sprendimas priėmimas yra paliekamas jos diskrecijai.

Šiaulių RAAD išvadą priėmė įvertinusi, kad planuojamos teritorijos sprendiniai atitiko Šiaulių rajono teritorijos bendrojo plano sprendinius, planuojama teritorija nepatenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas ir nėra artima jos aplinkai, triukšmo ir kvapų mažinimui apie planuojamos veiklos teritoriją numatoma suformuoti želdinių masyvą, pylimus numatoma prižiūrėti ir šienauti, numatomas paviršinių nuotekų nuvedimas nuo stogų, kad jos nepatektų ant mėšlo, kitas nuotekas planuojama surinkti į sertifikuotą rezervuarą, planuojama įrengti uždarą mėšlidę, mėšlą tvarkyti atsižvelgiant į aplinkosauginius reikalavimus, artimiausi gyvenamieji namai nuo planuojamos veiklos nutolę 230-313 m., ŠV ir PV kryptimi, veikos apimtys plečiamos esamos veiklos teritorijoje. Ieškovė nepaneigė pirmų dviejų teiginių bei kad artimiausi gyvenamieji namai nuo planuojamos veiklos nutolę 230-313 m. Jau aptarta, kad yra įrengta lietaus surinkimo sistemą nuo žvėrelių aptvarų, stogų nuotekos surinkamos į sertifikuotą uždarą mėšlidę, yra supilti pylimai, kad jie pastoviai nebūtų prižiūrimi teismas neturi duomenų, triukšmo ir kvapų mažinimui apie planuojamos veiklos teritoriją numatoma suformuoti želdinių masyvą. Tai įvertinus, pripažintina, kad nėra duomenų iš kurių galima būtų spręsti, kad Šiaulių RAAD išvada būtų nemotyvuota ar nepagrįsta, o ieškovės atstovo pastebėjimai dėl gyvėlių išskiriamo mėšlo kiekių neatitikimų lyginant pirmąją ir antrąją išvadas nėra reikšmingi, kadangi šiuos skaičius, patikslino ir pateikė išvadą teikiančiai institucijai UAB „Norvūksa“, nurodydama konkrečius paskaičiavimus, kur taip pat konkretizuota kaip bus panaudojamas mėšlas (III t. 20 b.l.). Susipažinus su bylos medžiaga bei UAB „Norvūksa“ Šiaulių RAAD pateikta informacija (III t. 18-25 b.l.) matyti, kad parengtoje informacijoje be kitų klausimų, aptartas ir galimas visuomenės nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla bei veiklos įtaka gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai. Visa tai įvertinęs teismas nenustatė, kad Šiaulių RAAD išvadą, kad šiuo atveju PAV nėra būtinas, būtų priėmusi nepagrįstai ar nemotyvuotai, kad nebuvo atsižvelgta į galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, į suinteresuotos visuomenės skundus, kad būtų padaryti kažkokie procedūriniai pažeidimai priimant išvadą, kad būtų pažeistos Orhuso konvencijoje įtvirtintos nuostatos, PAV Direktyva ar PAV įstatymas. Šiaulių RAAD naudodamasi savo diskrecijos teise įvertinusi turimą informaciją pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą išvadą. Kad PAV šiuo atveju nėra būtinas patvirtino ir išvadą šioje byloje teikianti institucija Šiaulių visuomenės sveikatos centras. Apie priimtą išvadą pranešta spaudoje ir Šiaulių rajono savivaldybės internetiniame tinklapyje 2013-08-02 (III t. 11-16 b.l.) kaip to reikalauja įstatymai, kurie be to nenustato, kad apie šią išvadą būtų pranešta asmeniškai kiekvienam suinteresuotam gyventojui.

Suinteresuota visuomenė (tame tarpe ieškovė) per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turėjo teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Atsakinga institucija, gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV jstatymo 7 str. 11 d.). Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apie galutinę atrankos išvadą praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (PAV jstatymo 7 str. 14 d.).

Šiuo atveju ieškovė, kuri ne tik aktyviai dalyvavo detaliojo plano rengimo procese, bet ir domėjosi kitomis su atsakovo ūkine veikla vykdomomis procedūromis, nuolat rašydama raštus ir skundus susijusioms institucijoms (tame tarpe ir Šiaulių RAAD) (I t. 19-20, 22, 24 b.l.), akivaizdu, kad turėjo visas galimybes gauti viešai prieinamą informaciją apie 2013-07-03 Šiaulių RAAD išvadą. Ieškovė nustatytu terminu, t.y. per 20 d.d. nuo 2013-08-02 skelbimų apie šią išvadą išspausdinimų, neteikė atsakingai institucijai pasiūlymų persvarstyti atrankos išvadą, šios išvados Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytu terminu (per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo) ir tvarka neskundė. Teismas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog apie 2013-07-03 atrankos išvadą jai tapo žinoma tik 2013-09-02 gavus Šiaulių RAAD atsiliepimą į ieškinį. Tik 2013-10-02 tikslintas ieškinys, įtraukiant reikalavimą dėl Šiaulių RAAD išvados panaikinimo. Kreipimosi į teismą dėl ginčijamos išvados panaikinimo senaties terminas yra praleistas. Kadangi ieškovė nenurodė kažkokių esminių priežasčių, kodėl nustatytu laiku ir tvarka neskundė šios išvados, be to, teismas ir nenustatė priežasčių išvadai naikinti, todėl nėra pagrindo šio termino atnaujinti.

Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas ir praleidus senaties terminą pareikštas ieškovės reikalavimas panaikinti Šiaulių RAAD 2013-07-03 atrankos išvadą Dėl švelniakailių žvėrelių (kanadinių audinių) veisimo ir auginimo poveikio aplinkai vertinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos (ieškovės sumokėtas žyminis mokestis) išieškomas į valstybės biudžetą iš ieškovės, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nebuvo atleista (CPK 96 str. 2 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, atsakovams iš ieškovės priteistinos atstovavimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Atsakovas UAB „Norvūksa“ teismo prašo priteisti iš ieškovės 6578,78 Lt atstovavimo išlaidų (IV t. 59-65 b.l.). Teismo vertinimu šio atsakovo paskaičiuotos atstovavimo išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į rengtų procesinių dokumentų kiekį ir teismo posėdžių skaičių ir laiką, atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 8.6 p. nustatytus už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius (CPK 185 str.), todėl ieškovės ieškinį atmetus, yra priteistinos šiam atsakovui iš ieškovės.

A. S. N. teismo prašo priteisti iš ieškovės 3273,05 Lt atstovavimo išlaidų (III t. 151-155 b.l.). Teismo vertinimu šios išlaidos atitinka Rekomencijose nustatytus dydžius, todėl ieškovės ieškinį atmetus, yra priteistinos šiam atsakovui iš ieškovės.

Kiti atsakovai nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių jų bylinėjimosi išlaidų turėjimą, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės valstybei priteistina 69,36 Lt už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 str., 93 str., 1 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 str., 268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. A.-K., a.k. (duomenys neskelbtini) 6578,78 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus, 78 centus) atstovavimo išlaidų atsakovo UAB „Norvūksa“, į.k. 300505023, naudai.

Priteisti iš ieškovės A. A.-K., a.k. (duomenys neskelbtini) 3273,05 Lt (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris litus, 05 centus) atstovavimo išlaidų atsakovo S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės A. A.-K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 69,36 Lt (šešiasdešimt devynis litus, 36 ct) už procesinių dokumentų siuntimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Laura Karmazaitė