- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- e2-25876-842/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20528-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė (pirm.)
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- T. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Milda Martinkutė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. (D. M.) ieškinį atsakovui T. R. (T. R.) dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės D. M. ieškinys, kuriuo prašoma neterminuotai apriboti tėvo T. R. valdžią dukters A. T., atžvilgiu. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. T., kuri šiuo metu yra nepilnametė. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta bendru sutikimu, atsakovas įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukra sulauks pilnametystės. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų teikti dukrai išlaikymą, 2017 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo. Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas atlieka 9 metų laisvės atėmimo bausmę pagal 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Atsakovas niekuomet neišlaikė dukters, nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, atsakovas nėra skyręs ir / ar mokėjęs jokio išlaikymo dukrai, ilgus metus A. mokamos išmokos iš valstybės (Vaikų išlaikymo fondo, šiuo metu – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos). Atsakovas niekada nebendravo su dukterimi, ja nesidomėjo, neskambino ir nerašė dukrai. Šalių dukra A. nepalaiko santykių ir su atsakovo giminėmis – atsakovo motiną N. K. (N. K.) yra mačiusi keletą kartų, paskutinį kartą – 2017 m. Nepilnametės ir tėvo tarpusavio ryšys net nespėjus susiformuoti visiškai nutrūko. Mergaitė nepažįsta tėvo, jo nėra mačiusi daugiau kaip 5 metus, apie jį nekalba, su juo nebendrauja, juo nesidomi. Atsakovas atlieka bausmę dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir vengia atlikti savo tėvo pareigas, todėl tokios aplinkybės, ieškovės vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas ir ateityje neatliks savo, kaip tėvo, pareigų, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas T. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, vėliau atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šioje proceso stadijoje Tarnyba negali pasisakyti dėl ieškinio reikalavimo dėl tėvo valdžios apribojimo, todėl Tarnyba dėl ieškinio reikalavimo pasisakys po įrodymų ištyrimo.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas vaiko gyvenime nedalyvauja, jo neišlaiko. Vaikas tėvo nepažįsta. Atsakovas laisvėje buvo iki vaikui suėjo 6 mėnesiai, per tą laiką vaiką matė gal du kartus. Kai atsakovui buvo skirta kardomoji priemonė ieškovė savo iniciatyva lankydavo atsakovą, atsakovas nebuvo prieš, tačiau pats nekviesdavo. Atsakovo mama anūkę matė 2017 m. ir netyčia 2021 m. lauke buvo susitikę.
Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad ieškinys būtų tenkintas. Pripažino, kad su dukra nebendrauja, išlaikymo jai neteikia. Nurodė, kad išlaikymo neteikia, kadangi atlieka bausmę. Be šalių dukters turi dar vieną vaiką, jam išlaikymo taip pat neteikia, kartas nuo karto pabendrauja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Milda Martinkutė ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovas ryšio su vaiku net nebuvo užmezgęs, dukters neišlaiko ir nedalyvauja jos gyvenime.
Tarnybos atstovė Eglė Matonytė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovas neįgyvendina ir nevykdo savo kaip tėvo pareigų, todėl Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti ieškinio tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios ir tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis).
Tėvų pareigų ir teisių vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Atsakovas T. R. yra šalių dukters A. T. tėvas. Ieškovės teigimu, tėvo valdžia atsakovui turėtų būti apribota neterminuotai, kadangi jis su dukterimi ryšio net nebuvo užmezgęs, neteikia nutraukiant šalių santuoką sutarto išlaikymo vaikui.
Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Šios bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė paaiškino, kad gimus dukrai šalys jau gyveno atskirai, atsakovas laisvėje buvo iki dukrai sukako 6 mėnesiai, per tą laiką vaiką matė gal du kartus, yra padovanojęs 100 Eur ir sauskelnių pakuotę. Pats atsakovas su dukra niekada nesiekė bendrauti, ieškovė savo iniciatyva jį lankė, kai atsakovui buvo skirtos kardomosios priemonės, tai truko pusę metų, iki vaiku sukako 1 metai. Ieškovės teigimu, išlaikymo dukrai atsakovas niekada neteikė, šią aplinkybę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, pateikti duomenys, kad išmokas dukters išlaikymui ieškovė gaudavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.
Teismas sprendžia, kad atsakovas pareigos auginti dukrą nevykdė ir tinkamai nevykdo dėl savo kaltų veiksmų – pradžioje savanoriškai nusišalino nuo vaiko priežiūros, jo neauklėjo, neteikė išlaikymo. Atsakovo neatsakingumą ir abejingumą savo kaip tėvo pareigoms, taip pat ir pareigą rodyti tinkamą pavyzdį vaikui, įrodo ir tai, kad, turėdamas mažametę dukrą, įvykdė nusikaltimą, nors turėjo ir galėjo suprasti, kad už tokias veikas skiriamos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Pagal į bylą pateiktą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį T. R. buvo teistas ir anksčiau, tačiau savo netinkamo elgesio, gyvenimo būdo nekeitė. Atlikdamas bausmę atsakovas 2021 m. rugpjūčio 5 d. taip pat baustas už administracinį nusižengimą pagal Administracinių nusižengimo kodekso 71 straipsnį (opiatų grupės narkotinių medžiagų vartojimą ir psichiką veikiančios medžiagos fentanilio vartojimą be gydytojo paskyrimo).
Teismas sprendžia, kad ilgalaikis atsakovo nusišalinimas nuo tėvo pareigų vaikui daro ypatingą žalą. Paties atsakovo pozicija, neprieštaraujant ieškinio tenkinimui, neatliekant jokių aktyvių veiksmų, susijusių su jo, kaip tėvo, teisių ir pareigų įgyvendinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad situacija galėtų pasikeisti iš esmės.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti ir išlaikyti dukrą nuo jos gimimo, žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu, nesirūpinimą vaiku. Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti.
Atsakovui tėvo valdžia jo dukters A. T. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Apribojus tėvo valdžią atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaiku, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Sprendimas dalys dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,79 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 8,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos, t.y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (8,79 Eur), mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
neterminuotai apriboti tėvo T. R. (T. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią dukters A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimą dėl tėvo valdžios ribojimo vykdyti skubiai.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. R. (T. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,79 Eur (aštuonis eurus ir 79 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.