Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

į teismo posėdį neatvykus pareiškėjui V. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo atstovui,

rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas skunde pareiškė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Lukiškių TIK pareigūnų veiksmais, išskaičiavus 12,25 Eur iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos dėl naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudotos elektros energijos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Lukiškių TIK arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje yra nurodyta nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais. Už dėl naudojimosi minėtais daiktais suvartotą energiją nuteistieji moka patys Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-46 patvirtintų Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklių nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad šios taisyklės nenumato elektros skaitiklio arba kito elektros energijos suvartojimą parodančio prietaiso kameroje įrengimo. Todėl elektros energijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal elektros prietaisų galią ir jų vidutinę veikimo trukmę per parą, naudojant šią formulę: Elektros energijos paros sąnaudos = elektros prietaiso galia (W) x elektros prietaiso vidutinė veikimo trukmė per parą.

Atsakovo atstovas atsiliepime (b.l. 12-13) nurodė, jog pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti darbuotojai sudaro nuteistųjų turinčių elektros prietaisus, sąrašus, kuriuose yra nurodoma: nuteistojo vardas ir pavardė, turimų elektros prietaisų pavadinimai, kiekvieno elektros prietaiso galia. Jei elektros prietaisas yra iš nuteistojo paimtas BVK 96 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais ar nuteistasis atsisakė naudotis elektros prietaisu, tai pažymima sąraše, nurodant nutraukimo naudojimusi elektros prietaisu datą Jeigu nuteistasis įsigyja naują elektros prietaisą sąrašas papildomas. Pataisos įstaigos įgaliotas darbuotojas sąrašus pateikia pataisos įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriui. Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojas, vadovaudamasis sąrašų duomenimis ir taisyklėse nustatyta tvarka, apskaičiuoja vieno mėnesio išlaidas už nuteistojo turimų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją ir, pasibaigus kiekvienam mėnesiui, nurašo jas iš nuteistojo asmeninės sąskaitos.

Atsakovas neginčija, jog pareiškėjui buvo išskaičiuota 12,25 Eur už naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, tačiau naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudota elektros energijos permoka buvo pilnai grąžinta 2015-05-27 į pareiškėjo Lukiškių TIK esančią asmeninę sąskaitą (b.l. 12-13).

Byloje nustatyta, jog 2015-06-18 pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TIK administraciją su prašymu, kuriame jis prašė išaiškinti, kodėl nebuvo grąžinti visi pinigai, kurie buvo išskaičiuoti iš jo asmeninės sąskaitos už elektros energijos sąnaudas, kompiuterio naudojimosi, kadangi jį buvo padėjęs į sandėlį 2015-02-04 (b.l. 17). 2015-07-07 Lukiškių TIK pateikė pareiškėjui raštišką atsakymą Nr. 96-1778, kuriame informavo, kad visi išskaičiavimai iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos Lukiškių TIK dėl naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudotos elektros energijos buvo peržiūrėti ir buvo pastebėta atsiradusi permoka - 12,25 Eur už naudojimąsi kompiuteriu, kuriuo V. G. nuo 2015-02-04 nesinaudoja. Taip pat nurodyta, jog naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudota elektros energijos permoka buvo pilnai grąžinta 2015-05-27 į pareiškėjo Lukiškių TI-K esančią asmeninę sąskaitą (b.l. 16).

Iš atsakovo pateikto Lukiškių TIK Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjui 2015-05-27 grąžinta 12,25 Eur permoka už naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudota elektros energiją (b.l. 14), todėl skundas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Tai, kad iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos Lukiškių TIK dėl naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudotos elektros energijos buvo išskaičiuota 12,25 Eur už naudojimąsi kompiuteriu, kuriuo V. G. nuo 2015-02-04 nesinaudoja, rodo, jog Lukiškių TIK administracija veikė pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT bylos Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/2011). Iš to seka, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat pažymėtina, kad dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Be kita ko, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (byla Nr. A520-2275/2012), jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. pvz. 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz. 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. pvz. bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad dėl to, jog iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos Lukiškių TIK dėl naudojamų buitinių elektros prietaisų sunaudotos elektros energijos buvo išskaičiuota 12,25 Eur už naudojimąsi kompiuteriu, kuriuo V. G. nuo 2015-02-04 nesinaudoja, pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pinigai nebūtų išskaičiuoti. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš vienkartinio įvykio, jo patirtas neigiamas išgyvenimas buvo vienkartinio pobūdžio bei trumpalaikis, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė, didžiulį psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, fizinį skausmą t.y., kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, jog pastebėjus permoką pinigai pareiškėjui buvo grąžinti. Šių faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė didelės neturtinės žalos, kurią galima būtų įvertinti pinigais, o pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT bylos Nr. A444 – 619/2008; Nr. A858-1490/2012; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14).

Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TIK, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.