Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2021-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-986-783/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-09-20
Bylos Nr.
e1-986-783/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20729-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Kaltinamasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-986-783/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20729-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.8.7.9; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.3; 2.12.1.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 20 d.Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 78 MGL (3900 Eur) dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. J. 2021 m. birželio 24 d., apie 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas ne mažesnis nei 2,13 promilės girtumas.

Kaltinamasis M. J. kaltę pripažino visiškai, parodė, jog 2021 m. birželio 24 d., apie 13 val., su draugu S. G. nuvažiavo iki užtvankos esančios (duomenys neskelbtini) nusimaudyti. Vyko dviese automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. Būnant prie užtvankos jis su Sauliumi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19 val. 20 min. nusprendė važiuoti namo pas jo seserį. Kadangi S. buvo nemažai išgėręs alkoholio, o jis nesijautė labai apsvaigęs, todėl iki namų parvairuoti automobilį nusprendė pats. Sėdint automobilyje, priėjo J., pavardės nežino, kuri paprašė parvežti iki namų ir įsėdo į automobilio galą. Išvažiavus nuo užtvankos ir likus keliems šimtams metrų iki kelionės tikslo, pastebėjo iš galo važiuojantį policijos ekipažą, kuris įsijungė švyturėlius. Jis iškarto sustojo, priėję pareigūnai jo pasiteiravo ar yra vartojęs alkoholio. To neneigė, todėl jį patikrino alkotesteriu. Nustatė girtumą pirmu pūtimu 2,41 promilės, o antru - 2,13 promilės. Kiek žino automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) S. G. išsinuomojo Panevėžyje. Dėl nusikalstamos veikos gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltės pripažinimo, M. J. kaltė įrodyta:

Liudytojo S. G. parodymais, kad 2021 metais, prieš Jonines, tikslios datos nepasakys, iš įmonės UAB „Top Limo" išsinuomojo automobilį „Toyota“, valstybinio numerio nepamena. 2021 m. birželio 24 d. su M. J. nuvažiavo prie užtvankos išsimaudyti, maudėsi, vartojo alkoholį. Kad M. vartotų alkoholį nematė. Po kurio laiko, jau buvo vakaras, M. paklausė, ar gali šis išnuomotą automobilį „Toyota parvaryti į kiemą, nes automobilio prie užtvankos palikti nenorėjo. Kad M. neturi vairuotojo pažymėjimo, nežinojo. Išgirdęs teigiamą atsakymą M. padavė automobilio raktelius. Jis atsisėdo į automobilį keleivio vietoje, o M. vairuotojo. Dar kažkokia moteris atsisėdo į galą, tačiau jos nepažįsta. Jiems tik išvažiavus nuo užtvankos už kelių minučių, M. vairuojamą automobilį, sustabdė policijos pareigūnai, jam nustatė girtumą. Tada suprato, kad jis išgėręs.

Liudytojas policijos pareigūnės V. M. parodymais, kad 2021 m. birželio 24 d., dirbo kartu su vyr. patruliu N. S., kai apie 18 val. 40 min., iš budėtojų gavo pranešimą, kad po (duomenys neskelbtini) kaimą važinėjo automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos, kurio vairuotojas ir keleivis yra neblaivūs. Reaguodami į pranešimą nuvyko į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). gatvėje sustabdė automobilį ,,Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdytos transporto priemonės vairuotojas prisistatė M. J., nurodė, jog teisės vairuoti transporto priemones neturi. Matė, jog M. J. yra akivaizdžiai neblaivus. Paklausus, ar šis yra vartojęs alkoholio, M. J. atsakė, kad alkoholį vartojo prieš 5 min. Praėjus 10 min. M. J. pasiūlė nusistatyti girtumą, vairuotojas tikrintis blaivumą sutiko. M. J. alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu nustatytas 2,41 promilės, po 15 minučių – 2,13 promilės, girtumas. Kartu automobilyje važiavo S. G., o gale, keleivio vietoje, sėdėjo J. L.

Analogiškai liudytojos V. M. parodymams paliudijo ir policijos pareigūnas N. S.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), stovi automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu ir neblaivumo nustatymo aktu, jog 2021 m. birželio 24 d. 19.48 val. M. J. nustatytas 2,41 promilės girtumas, 20.03 val. – nustatytas 2,13 promilės girtumas. Alkoholio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0192 patikros sertifikate Nr. 1416555 nurodyta paklaida, kai nustatytas neblaivumas nuo 1,01 promilės iki 6,00 promilės -1,7 procento.

VšĮ „Emprekis“ pažyma, kad vidutinė automobilio Toyota Corolla 2020 m. transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 17040 Eur su PVM.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis M. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, todėl M. J. padaryta nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. J. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) nukreiptas į transporto eismo saugumą. Kaltinamajam M. J. nustatytas vidutinis girtumas, jis automobilį vairavo gyvenvietėje, nepraėjus ir 1 mėnesiui po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas dėl analogiškos veikos padarymo (vairavimą neblaiviam). Kaltinamasis M. J. yra teistas, baustas administracine tvarka, registruotas užimtumo tarnyboje, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga M. J. už padarytą nusikalstamą veiką skirti arešto bausmę, bausmės dydis nustatytas sankcijos vidurkio ribose. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, remiantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam J. J. paskirta bausmė mažinama trečdaliu. Kaltinamasis M. J. yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas už vienos nesunkios nusikalstamos veikos padarymą (ankstesnis teistumas buvo išnykęs), kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, todėl teismas paskirtos arešto bausmės vykdymą atideda. Teismas pripažįsta, jog kaltinamasis M. J. po šio karto išvadas padarys ir daugiau nusikalstamų veikų nedarys. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas skiria ir įstatyme numatytą priemonę - intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas nustato, jog kaltinamasis intensyvios priežiūros laikotarpiu privalės nustatytu laiku būti savo gyvenamosiose patalpose (BK 75 straipsnio 1 dalis, 131¹ straipsnis). Kartu su intensyvia priežiūra teismas nustato ir šias pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo visu arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiku bei nevartoti psichiką veikiančias medžiagas visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punktai). Nors prokuroras prašo įpareigoti kaltinamąjį per 10 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti legaliai dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis M. J. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, šios pareigos nenustato. Teismas taip pat nebendrina šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės su kaltinamajam M. J. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos ir neatliktos baudos bausme (78 MGL, arba 3900 Eur), kaip to prašo prokuroras. Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nustačius, jog M. J. nėra sumokėjęs ankstesniu teismo sprendimu skirtos baudos (ji turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta bauda, įsiteisėjimo dienos), nauju baudžiamuoju įsakymu paskyrus bausmę (ne baudą), ši taip pat, formaliai žiūrint, remiantis BK 64 straipsnio nuostatomis, turėtų būti bendrinama. Teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme (BK 65 straipsnio 2 dalies nuostata). Tai yra teismas, bendrindamas arešto bausmę su bauda, turėtų baudą keisti areštu (ši yra griežtesnė) remdamasis BK 65 straipsnio taisyklėmis. Tačiau pagal to paties BK 65 straipsnio 2 dalį, bauda yra nekeičiama, ji yra skiriama kartu su kita bausme. Tai yra, baudos bendrinti su nauju baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jeigu ji nėra bauda, nėra teorinės galimybės ir pagrindo, tam nėra ir praktinės būtinybės – kaltinamajam M. J. bauda yra paskirta ankstesniu teismo sprendimu ir turi būti vykdoma iki tol, iki kol bus įvykdyta, ar dėl jos neįvykdymo priimti kiti sprendimai (ji, remiantis BK 47 straipsnio taisyklėmis, pakeista viešaisiais darbais ar laisvės apribojimo bausme). Jos kaskart, priėmus baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam paskiriama ne baudos bausmė, bendrinti iš naujo nereikia, tuo labiau, jog baudą, skirtingai nei kitos rūšies bausmes, priverstinai vykdo tik antstolis, o ne kita bausmę vykdanti institucija, naujai paskirta bausmė įtakos paskirtos baudos vykdymui neturi.

Dėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savavališkai naudodamasis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, ją darydamas vairavo transporto priemonę, paprastai yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės uždraudimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Tačiau atsižvelgus į tai, jog kaltinamajam M. J. 2021 m. birželio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jau buvo taikyta ši baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemones 5 metus, tai yra ji pritaikyta maksimaliam terminui, teismas šios poveikio priemonės netaiko, pripažįsta, jog ją taikyti iš esmės tam pačiam laikotarpiui nėra tikslinga. Visgi vietoj šios baudžiamojo poveikio priemonės teismas kaltinamajam M. J. skiria kitą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, bei nustato terminą, per kurį šis turi juos atlikti (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis), išaiškina šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmes.

Asmenims, kaltinamiems padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paprastai yra taikomas ir turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tai yra pritaikius šią baudžiamojo poveikio priemonę gali būti konfiskuota kaltinamojo M. J. vairuota transporto priemonė. Tačiau nustačius, jog automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo M. J., priklauso uždarai akcinei bendrovei „TOP LIMO“, ši bendrovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilis bus perduotas vairuoti neblaiviam asmeniui, teismas šio automobilio nekonfiskuoja, bet iš kaltinamojo M. J. išieško dalį konfiskuotino turto – automobilio Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3000 Eur (pagal VšĮ „Emprekis" pažymą 2020 metų gamybos automobilio „Toyota Corolla“, kokį vairavo M. J., vertė su PVM yra 17040 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. J. yra bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), todėl išieškojimas iš M. J. visos konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos (17040 Eur), pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nebūtų proporcingas jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama.

Proceso išlaidomis pripažįstamos ir iš kaltinamojo M. J. išieškomos valstybės patirtos 133,10 Eur priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidos bei po 2,43 Eur už kiekvieną automobilio saugojimo parą, skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 24 d. iki 2021 m. birželio 29 d., (penkios dienos po 12,15 Eur), viso 145,25 Eur. Teismas pripažįsta, jog šių išlaidų atsiradimą lėmė kaltinamojo padaryta veika.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės.

Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 131¹ straipsniu kaltinamajam M. J. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams bei paskirti kaltinamajam M. J. intensyvią priežiūrą - kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu, visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką, dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, taip pat įpareigoti kaltinamąjį M. J. būti savo gyvenamosiose patalpose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Remiantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punktais, įpareigoti kaltinamąjį M. J. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, M. J. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per pirmus 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam M. J., jog jeigu jis arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdys jam nustatytų pareigų, pažeidinės intensyvios priežiūros sąlygas, jam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis privalės atlikti arešto bausmę. Kaltinamajam M. J. taip pat išaiškinti, jog jeigu jis be objektyvių priežasčių nevykdys jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nemokamų darbų, jis atsako pagal BK 243 straipsnį.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. J. į valstybės biudžetą išieškoti konfiskuotino turto dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 3000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą M. J., iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Iš kaltinamojo M. J. valstybės naudai išieškoti 145,25 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 25 ct) proceso išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamajam, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, tarp jų – ir laisvės atėmimo bausmę. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Virginijus Skaraitis