Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. gynėjo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-06-17 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, D. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį, kuria laisvės apribojimo bausmė, skirta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-06-17 nuosprendžiu, pakeista į areštą, laikas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, D. P. įpareigotas šiuo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, t. y. vairuoti transporto priemones 3 metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsniu, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – motociklo „Suzuki GSX-R1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio motociklo dokumentų, laikomų prie bylos (paketas Nr. 3), konfiskavimas.

Iš D. P. priteista 292,31 Eur valstybei už nukentėjusiesiems I. B., L. K., R. K., A. K. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 12 d. apie 22.35 val. (duomenys neskelbtini), kelio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 63 ir 64 kilometruose (eismo įvykis įvyko apie 63,930 km), vairuodamas motociklą „Suzuki GSX-R1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 14, 23, 101, 104, 127 ir 131.1 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, vairavo motociklą neturėdamas šios teisės (KET 14 punktas), nesilaikė kelyje visų būtinų atsargumo priemonių, savitarpio pagarbos ir atsargumo kitų eismo dalyvių atžvilgiu bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui (KET 4 ir 9 punktai), pasirinkdamas didesnį nei 90 km/h važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas ir viršijo ne gyvenvietėse leidžiamą ne didesnį kaip 90 km/h greitį (KET 127 ir 131.1 punktai), lenktyniavo kelyje su E. K., kuris vairavo motociklą „Yamaha YZF-R6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai keisdamas, didindamas ir lėtindamas, važiavimo greitį (KET 23 punktas), prieš keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio dešiniau, gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi, motociklu važiavusiam E. K. (KET 101 ir 104 punktai) – ir dėl to susidūrė su E. K. vairuojamu motociklu, kuris nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio 2016 m. gegužės 13 d. 00.20 val. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Chirurginės reanimacijos skyriuje E. K. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įsakymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl D. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-113(16) nurodyta, kad dėl to, jog po eismo įvykio išsibarstę objektai ir motociklas „Yamaha YZF-R6“ užfiksuoti už kelio važiuojamosios dalies ribų dešinėje pusėje (žr. nuo Šiaulių), o kelio važiuojamojoje dalyje nėra išsibarsčiusių objektų, paliktų žymių, įbrėžimų, rodančių motociklo „Yamaha YZF-R6“ važiavimo krypties keitimą į kairę, ir atsižvelgiant į transporto priemonių tarpusavio padėtis susidūrimo momentu, tikėtina, kad šioje eismo situacijoje motociklo „Suzuki GSX-R1000“ vairuotojas D. P. keitė važiavimo kryptį į dešinę pusę (1 t. 113–119 b. l.). Ekspertizės akte Nr. 11-2697(16) nurodyta, kad eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota pėdsakų (ratų slydimo žymių, įbrėžimų asfalte, išsiliejusio skysčio ir pan.), kurie apibūdintų motociklų tikslią susidūrimo vietą kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, dėl šios priežasties negalima nustatyti motociklų „Yamaha YZF-R6“ ir „Suzuki GSX-R1000“ tikslios susidūrimo vietos kelio ilgio ir pločio atžvilgiu. Eismo įvykio vietoje transporto priemonių judėjimo kryptimi pirmas užfiksuotas objektas yra motociklo plastiko nuolauža, buvusi dešiniajame kelkraštyje, 0,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės. 4,0 m atstumu už pirmosios plastiko nuolaužos buvo užfiksuota motociklo slydimo žymė, kuri išsidėsčiusi apie 10? kampu iš kairės į dešinę važiuojamosios dalies dešiniojo krašto atžvilgiu. Ties žymės pradžia eismo įvykio vietos plane buvo užfiksuota plastiko nuolauža. Nuolauža buvo atidalinta susidūrus motociklams, jos atsidalinimo nuo transporto priemonės momentu, ji judėjo tuo pačiu greičiu kaip ir pati transporto priemonė, t. y. šukė buvo bloškiama į priekį motociklų judėjimo kryptimi. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad prieš įvažiuodamas į dešinį kelkraštį motociklas „Yamaha YZF-R6“ judėjo apie 10? kampu iš kairės į dešinę važiuojamosios dalies dešiniojo krašto atžvilgiu. Tai, kad įvykio vietoje antroje eismo juostoje nebuvo užfiksuota jokių motociklų „Yamaha YZF-R6“ ir „Suzuki GSX-R1000“ susidūrimo pėdsakų, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad nurodytos transporto priemonės susidūrė pirmoje eismo juostoje, iš nustatyto motociklų tarpusavio išsidėstymo susidūrimo metu taip pat darytina išvada, kad prieš pat susidūrimą motociklas „Suzuki GSX-R1000“ judėjo įstrižai važiuojamosios dalies iš kairės į dešinę. Taip pat šiame akte nurodyta, kad apibendrinus atlikto tyrimo rezultatus, tikėtina, kad motociklo „Suzuki GSX-R1000“ vairuotojas D. P. prieš eismo įvykį keitė judėjimo kryptį į dešinę, taip sudarydamas kliūtį dešiniau jo važiavusio motociklo „Yamaha YZF-R6“, vairuojamam E. K., judėjimui, kas techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (1 t. 140–147 b. l.). Be to, šiame ekspertizės akte pateiktas tikėtinas eismo įvykio mechanizmas – motociklo „Suzuki“ vairuotojas D. P. judėjo įstrižai kelio važiuojamosios dalies ir sudarė kliūtį ta pačia kryptimi dešiniau jo didesniu greičiu važiavusiam motociklo „Yamaha“, vairuojamam E. K., judėjimui; motociklas „Yamaha“ vairo kairiąja rankena kliudė motociklo „Suzuki“ plastikinę apdailą po keleivio balneliu, o variklio aušinimo radiatoriaus kairiuoju bakeliu – išmetimo sistemos elementus (išmetimo antgalį, duslintuvą ir vamzdį) bei apdailos kampą, dėl susidūrimo motociklas „Yamaha“ nukrypo į dešinę ir nuvažiavo nuo važiojamosios dalies apie 10° kampu važiuojamosios dalies dešiniojo krašto atžvilgiu, prieš pat įvažiuojant į dešinį kelkraštį motociklo „Yamaha“ greitis buvo didesnis kaip 107 km/h; kirtęs dešinį kelkraštį motociklas judėjo vertikalioje padėtyje iki kelio į (duomenys neskelbtini) kaimą; kertant šį kelią motociklas prarado judesio stabilumą ir toliau judėjo sudėtingu erdviniu judesiu iki kol sustojo eismo įvykio vietos plane užfiksuotoje padėtyje; motociklas „Suzuki“ po susidūrimo jo vairuotojo D. P. buvo patrauktas iš įvykio vietos (kad savo motociklą patraukė, nurodė pats nuteistasis bei liudytojai).

Pirmosios instancijos teisme apklausti ekspertai E. Grigelis (pateikęs specialisto išvadą Nr. 11Š-113(16)) bei V. Matusevič (pateikęs ekspertizės aktą Nr. 11-2697(16)) patvirtino specialisto išvadoje bei ekspertizės akte suformuluotas išvadas bei nurodė, kad jiems pateiktos medžiagos (duomenų) pakako, kad pateikti išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo, ir jeigu motociklus būtų apžiūrėję vizualiai, jų pateiktos išvados nesikeistų. Ekspertas V. Matusevič nurodė, kad „tikėtina išvada“ reiškia, kad kategoriškai išvadai padaryti nepakako duomenų. Taip pat ekspertai paaiškino, kad visų požymių visuma davė pagrindą išvadai, kad motociklai susidūrė būtent pirmoje eismo juostoje – transporto priemonių sugadinimai, kelio važiuojamojoje dalyje nebuvo jokių išsibarsčiusių objektų, jokių duomenų apie motociklo „Yamaha“ judėjimo krypties keitimą į kairę pusę, – motociklo „Suzuki“ vairuotojas, tikėtina, kad keitė eismo kryptį į dešinę pusę, kelio pločio atžvilgiu, o E. K. bandė išvengti susidūrimo, nes buvo nusukta į dešinę, motociklas „Yamaha“ prieš susidūrimą važiavo pirma eismo juosta įstrižai. Ekspertai parodė, kad, jeigu eismo įvykis būtų įvykęs antroje eismo juostoje, motociklo nuvažiavimo trajektorijos kryptis, tikėtina, būtų buvusi ne tokia, kokia dabar užfiksuota, kad motociklas „Yamaha“ į kairę būtų pasisukęs didesniu kampu negu motociklas „Suzuki“, tačiau duomenų, pagrindžiančių, kad eismo įvykis įvyko antroje eismo juostoje nėra.

Teisme kaip liudytojas apklaustas įvykio vietos apžiūroje dalyvavęs policijos pareigūnas A. B. parodė, kad iš karto po įvykio kalbėjo su likusiu gyvu motociklininku (t. y. su D. P.), kuris sakė, kad atsisuko pasižiūrėti, kur yra kitas atsilikęs (t. y. E. K.), ir kad tas, kuris buvo atsilikęs, nuvažiavo nuo kelio.

Ekspertų tyrimų metu nustatyta, kad motociklo „Yamaha YZF-R6“ priekinio rato kairysis šonas nedeformuotas, priekinėje padangoje pažeidimų neužfiksuota, padanga su oro slėgiu, t. y. nėra sugadinimų, rodančių motociklo „Yamaha YZF-R6“ priekinio rato kontaktą su motociklo „Suzuki GSX-R1000“ dešinio šono galine dalimi; kad susidūrimo momentu tarp motociklo „Suzuki GSX-R1000“ dešiniojo šono ir motociklo „Yamaha YZF-R6“ kairiojo šono buvo smailus kampas, atviras link motociklų galinių dalių. Motociklų tarpusavio padėtys susidūrimo momentu pavaizduotos specialisto išvados 7 paveiksle. Duomenų, kad transporto priemonių susidūrimo momentu buvo apgadinta motociklo „Suzuki GSX-R1000“ galinė dalis, kas patvirtintų D. P. parodymus, jog buvo įvažiuota į motociklo galą, motociklo apžiūros metu nebuvo nustatyta. Šie duomenys paneigia apeliacinio skundo teiginį, jog E. K., važiuodamas didesniu nei D. P. greičiu ir nesilaikydamas saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio D. P., įvažiavo į D. P. vairuojamą motociklą ir taip sukėlė eismo įvykį.

Įvertinus specialisto išvadoje, ekspertizės akte nurodytus duomenis, ekspertų paaiškinimus teisme, liudytojo A. B. parodymus, juos sugretinus tarpusavyje, daroma išvada, kad eismo įvykis įvyko pirmoje eismo juostoje, kad D. P. keitė važiavimo kryptį persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą, taip sudarydamas E. K. vairuojamam motociklui kliūtį.

Tiek specialisto išvadoje Nr. 11Š-113(16), tiek ekspertizės akte Nr. 11-2697(16) nurodyta, kad nurodytoje eismo situacijoje, motociklo „Suzuki GSX-R1000“ vairuotojas D. P., važiavo jo paties nurodytu 100÷110 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 90 km/h greičiu, tikėtina, keitė važiavimo kryptį į dešinę, nedavė kelio dešiniau važiavusiam motociklui „Yamaha YZF-R6“ bei su juo susidūrė ir tai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tokiu būdu pagrįstai nustatyta, kad D. P. pažeidė KET 101, 104 punktų reikalavimus, numatančius, jog prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi; jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei).

Apeliaciniame skunde gynėjas kelia abejonę, ar įvykio vietoje rasta šukė priklauso D. P. ar E. K. vairuotam motociklui, nes šukės tyrimas nebuvo atliktas. Iš bylos matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu nuo kelkraščio juostos į dešinę pusę, už 0,5 m mėtėsi motociklo plastikinė nuolauža, kuri įvykio vietos schemoje pažymėta Nr. 1 (1 t. 7–8 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas įvykio vietos apžiūroje dalyvavęs policijos pareigūnas A. B. nurodė, kad ant kelio nebuvo jokių susidūrimo požymių, stiklo šukių ar motociklų nuolaužų, kad buvo rasta tik viena nuolauža ar šukė, jis ją pažymėjo protokole, labiau kelkraštyje (1 t. 61 b. l.). Teisme liudytojas A. B. parodė, kad įvykio vietą apžiūrėjo kartu su policijos ekspertu. Ekspertizės akte Nr. 11-2697(16) nurodyta, kad eismo įvykio vietoje transporto priemonių judėjimo kryptimi pirmas užfiksuotas objektas yra motociklo plastiko nuolauža, buvusi dešiniajame kelkraštyje, 0,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės. 4,0 m atstumu už pirmosios plastiko nuolaužos buvo užfiksuota motociklo slydimo žymė, kuri išsidėsčiusi apie 10? kampu iš kairės į dešinę važiuojamosios dalies dešiniojo krašto atžvilgiu. Ties žymės pradžia eismo įvykio vietos plane buvo užfiksuota plastiko nuolauža. Nuolauža buvo atidalinta susidūrus motociklams, jos atsidalinimo nuo transporto priemonės momentu, ji judėjo tuo pačiu greičiu kaip ir pati transporto priemonė, t. y. šukė buvo bloškiama į priekį motociklų judėjimo kryptimi. Teisme ekspertas V. Matusevič nurodė, kad po įvykio dešiniau važiuojamosios kelio dalies buvo užfiksuota motociklo „Yamaha“ ratų slydimo žymė ir žymė buvo nukreipta smailiu kampu apie dešimt laipsnių iš kairės į dešinę, ties slydimo žymės pradžia buvo užfiksuota plastiko šukė, ši šukė buvo priskirta šiam eismo įvykiui. Taip pat ekspertas paaiškino, kad plastiko nuolauža susiformavo transporto priemonėms susidūrus ir ji buvo bloškiama iki transporto priemonių atsidalinimo bei judėjo transporto priemonių judėjimo kryptimi ir atsidalinusi šukė judėjo ta pačia kryptimi, kaip ir transporto priemonė, kuriai ji priklausė iki atsidalinimo. Visuma paminėtų aplinkybių leidžia spręsti, kad įvykio vietos apžiūros metu rasta ir įvykio schemoje užfiksuota plastikinė nuolauža (pažymėta Nr. 1) yra susijusi su tiriamu eismo įvykiu.

Apeliantas skunde teigia, kad E. K. pažeidė KET 4, 9, 26, 127, 128, 136.1 punktų reikalavimus ir šie E. K. padaryti KET pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtiname dėsningame priežastiniame ryšyje. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes duomenų, kad E. K. įsiterpė tarp mokinio (besimokančio vairuoti mopedą, motociklą, triratį, bet kurios rūšies keturratį (išskyrus sunkųjį)) ir jį lydinčio vairavimo instruktoriaus vairuojamų transporto priemonių (KET 26 punktas) byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog E. K. buvo pradėjęs lenkti, kai paskui jį važiuojantis vairuotojas buvo pradėjęs lenkimo manevrą (KET 136.1 punktas). Byloje nustatyta, kad E. K. viršijo leistiną 90 km/h greitį ir taip pažeidė KET 127 punkto reikalavimą ir tai pagal specialisto išvadą Nr. 11Š-113(16) bei ekspertizės aktą Nr. 11-2697(16) techniniu požiūriu buvo nepriimtina, tačiau ekspertai negalėjo nustatyti, ar motociklo „Yamaha YZF-R6“ vairuotojo E. K. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Taip pat pagal ekspertų paaiškinimus teisme, E. K. bandė išvengti susidūrimo su į jo važiuojamąją kelio juostą persirikiavusiu D. P. vairuojamu motociklu nusukdamas savo motociklą į dešinę. Taigi, nesant objektyvių duomenų (ekspertų išvadų), patvirtinančių, jog E. K. veiksmai, t. y. padaryti KET 4, 9, 127 punktų pažeidimai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, negalima daryti kategoriškos išvados, kad dėl įvykusio eismo įvykio kaltas E. K., kaip teigiama apeliaciniame skunde. Taip pat gynėjo skundo argumentas, jog E. K. neturėjo teisės įvykio metu vairuoti tokį galingą motociklą, kadangi E. K. nebuvo 24 m., jis neturėjo dvejų metų vairavimo stažo, nes jo vairuoto motociklo variklio darbinis tūris buvo 600 kub.cm, yra nepagrįstas, kadangi iš bylos matyti (įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas E. K. išduotas vairuotojo pažymėjimas), kad įvykio metu E. K. buvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, priešingai nei nuteistasis D. P., kuris įvykio metu vairavo žymiai galingesnį nei E. K. motociklą ir iš viso nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

Remiantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į specialisto išvadą bei eksperto akte pateiktas išvadas, teisme duotus nuteistojo, liudytojų parodymus, ekspertų paaiškinimus, daroma išvada, kad D. P. pažeidė KET 4, 9, 14, 23, 101, 104, 127 ir 131.1 punktų reikalavimus ir kad dėl šių jo padarytų KET pažeidimų atsirado byloje nustatyti padariniai – E. K. mirtis. Taigi, tarp nuteistojo veikos (padarytų KET pažeidimų) ir įvykusio eismo įvykio, kurio metu E. K. buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai, yra priežastinis ryšys. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai D. P. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai D. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino chuliganiškas paskatas. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. P. atsakomybę sunkina tai, kad veika – KET pažeidimai – padaryti iš chuliganiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal teismų praktiką chuliganiškas paskatas apibūdina tyčiniai asmens veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką ir rodantys aiškų visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą; kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Byloje nustatyta, kad D. P. ir E. K. kelyje lenktyniavo – važiavo žymiai viršydami leistiną 90 km/h greitį, vijosi vienas kitą, važiavo vienas greta kito bei lenkė vienas kitą. Toks nuteistojo elgesys – lenktyniavimas kelyje laikomas chuliganišku vairavimu (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalis). Iš D. P. suformuluoto kaltinimo matyti, kad jam inkriminuotas KET 23 punkto, draudžiančio vairuotojams lenktyniauti, pažeidimas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veika – KET pažeidimai – padaryti dėl chuliganiškų paskatų, kadangi chuliganiškos paskatos numatytos kaip nusikaltimo sudėties, t. y. KET 23 punkto pažeidimo, požymis. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad D. P. bausmė būtų paskirta pažeidžiant bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. P. įpareigojimus pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., nevartoti alkoholio, jų nemotyvavo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, D. P. skirtini įpareigojimai, padėsiantys įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus. Nors apylinkės teismas šių D. P. skirtinų įpareigojimų nemotyvavo, tačiau iš bylos matyti, kad D. P. niekur nedirbo ir šiuo metu nedirba, nors yra jaunas, darbingas, todėl įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje turės jam teigiamos įtakos. Nors nusikalstama veika padaryta ne po 23 val. ir šią veiką D. P. padarė būdamas blaivus, tačiau iš bylos matyti, kad D. P. yra baustas administracine tvarka už pažeidimą, kurį jis padarė būdamas neblaivus, 2011-11-18 teistas už tai, kad skatino vaiką gerti svaigiuosius gėrimus, 2016-06-17 teistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sumušė kitą asmenį (sudavė ne mažiau 15 smūgių kumščiu), padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad D. P. piktnaudžiauja alkoholiu, todėl pagrįstai skirtas įpareigojimas nevartoti alkoholio. Teismo įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose D. P. taip pat skirtas pagrįstai siekiant užtikrinti, kad nuteistasis nakties metu būtų namuose ir nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti motociklą „Suzuki GSX-R 1000”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei šio motociklo dokumentus. Kodėl apylinkės teismo sprendimas konfiskuoti motociklą „Suzuki GSX-R1000“ yra nepagrįstas, apeliantas skunde nemotyvavo. Iš bylos matyti, kad D. P., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, jas vairuoja, už tai baustas net 7 kartus per 13 metų. Byloje tiriamą eismo įvykį taip pat padarė neturėdamas teisės vairuoti motociklo „Suzuki GSX-R1000“. Be to, motociklas „Suzuki GSX-R1000“ yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes ir atsižvelgus į D. P. polinkį veikti neteisėtai (vairuoti transporto priemones neįgijus teisės jų vairuoti), siekiant užtikrinti bausmės paskirtį (užkirsti kelią pažeisti Kelių eismo taisykles), daroma išvada, kad motociklo „Suzuki GSX-R1000“ konfiskavimas paskirtas pagrįstai ir šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti pripažintą D. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veika – KET pažeidimai – padaryti iš chuliganiškų paskatų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.