Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys S. J. ir Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad priežastys palikimui priimti turėtų būti pripažintos svarbiomis atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, į tai, kad tiek pareiškėjui, tiek jo broliui motinos mirtis buvo labai netikėta, nes jų motina žuvo nelaimingo atsitikimo metu ir tai pareiškėjui buvo didelis stresas, be to, pareiškėjui nebuvo žinoma įstatymo nuostata įpareigojanti palikimą priimti per tris mėnesius. Paaiškino, kad tiek pareiškėjas, tiek ir suinteresuotas asmuo S. J. gyveno toli nuo savo motinos, pats pareiškėjas nevaldo mašinos, todėl visuma šių aplinkybių ir lėmė, kad buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui po pareiškėjo motinos mirties priimti. Nurodė, kad pareiškėjas dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą pagal savo gyvenamąją vietą, tai yra į Biržus ir tik tada jam tapo žinoma, kad būtina kreiptis į notarą Klaipėdos rajone ir, kad yra praleistas įstatymo nustatytas terminas, be to užtruko atstovo paieška.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens S. J. motina T. R., kuri mirties dienai buvo našlė. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. R. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Klaipėdos rajono antrojo notaro biuro 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštas patvirtina, kad po T. R. mirties paveldėjimo byla neužvesta, nes nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo motinos T. R. mirties, nes praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti. Pareiškėjas yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinė paveldint palikimą po savo motinos mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priimti palikimą pareiškėjas turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per tris mėnesius skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 8 d. (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Pareiškėjas tiek pareiškime, tiek ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas palikimui po savo motinos mirties priimti praleido dėl to, kad jis buvo sukrėstas dėl netikėtos motinos mirtis, nes ji mirė nelaimingo atsitikimo metu, be to, neišmanė įstatymų, gyveno toli nuo motinos. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl ko jis praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po savo motinos mirties priimti, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas motinos mirties dienai jau buvo garbingo amžiaus, į pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas pažeidžia kitų asmenų interesus, darytina išvada, kad yra pagrindas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti atnaujinti (CK 5.57 straipsnis ir CK 1.5 straipsnis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Dėl žyminio mokesčio ir pašto išlaidų priteisimo.

Pareiškėjas už pareiškimą turėjo sumokėti 38,00 Eur žyminį mokestį, tačiau nustatyta, kad buvo sumokėtas tik 31,00 Eur žyminis mokestis, todėl yra pagrindas iš pareiškėjo priteisti 7,00 Eur žyminį mokestį ir 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis ir 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui atsiradusiam po jo motinos T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priimti ir šį terminą pratęsti trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš pareiškėjo V. J. 7,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 10,72 Eur valstybei. Valstybės naudai priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.