- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-10
- Bylos Nr.
- N-575-989-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimo H. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus (toliau – ir VDI Kauno skyrius) vyriausioji darbo inspektorė 2009 m. balandžio 1 d. H. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „Gan bei city“ restorano, esančio pramogų ir prekybos centre „Akropolis“, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas, direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1–118 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.2 ir 19.1 punktus. VDI Kauno skyriui atliekant patikrinimą UAB „Gan bei city“ restorane, esančiame pramogų ir prekybos centre „Akropolis“, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas, nustatyta, kad jame faktiškai dirba Uzbekistano Respublikos pilietis R. P., su kuriuo UAB „Gan bei city“ 2009 m. sausio 14 d. sudarė darbo sutartį Nr. 353 – pagal Lietuvos darbo biržos išduotą leidimą R. P. turėjo dirbti virėju UAB „Gan bei city“ restorane, esančiame adresu Saltoniškių g. 9, Vilnius. Taip pat nustatyta, kad UAB „Gan bei city“ restorane, esančiame pramogų ir prekybos centre „Akropolis“, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas, dirbo Indijos pilietis S. K., kuris, kaip paaiškinta, buvo laikinai komandiruotas dirbti iš Latvijos Respublikos įmonės SIA „Lage ir Ko“, turi Latvijos Respublikoje išduotą leidimą dirbti ir darbo sutartį, sudarytą su minėta Latvijos Respublikos įmone. H. L. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 14 d. nutarimu H. L. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs H. L. paaiškinimus ir pateiktus byloje dokumentus, konstatavo, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas pažymėjo, kad S. K. turi Latvijos Respublikoje išduotą leidimą dirbti ir darbo sutartį, sudarytą su Latvijos Respublikos įmone SIA „Lage ir Ko“, ir jam šio darbdavio buvo leista atvykti į Lietuvos Respubliką dirbti, taip pat jis turi 2009 m. kovo 20 d. išduotą formą E 101.
II.
Apeliaciniu skundu VDI Kauno skyrius prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad patikrinimo UAB „Gan bei city“ restorane, esančiame pramogų ir prekybos centre „Akropolis“, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas, metu buvo nustatyta, jog jame faktiškai dirba Uzbekistano Respublikos pilietis R. P., su kuriuo UAB „Gan bei city“ 2009 m. sausio 14 d. sudarė darbo sutartį Nr. 353, kai pagal Lietuvos darbo biržos išduotą leidimą R. P. turėjo dirbti virėju UAB „Gan bei city“ restorane, esančiame adresu Saltoniškių g. 9, Vilnius. Nei patikrinimo metu, nei vėliau UAB „Gan bei city“ direktorius H. L. UAB „Gan bei city“ direktoriaus 2009 m. kovo 16 d. įsakymo, kuriuo vadovaujantis R. P. buvo paskirtas dirbti UAB „Gan bei city“ restorane, esančiame pramogų ir prekybos centre „Akropolis“, nepateikė. Be to, pažymi, kad Lietuvos Respublikos darbo biržos išduotame leidime nurodytos darbo vietos adreso negalima keisti vidiniais įmonės aktais, užsienietis privalėjo dirbti leidime nurodytu konkrečiu adresu – UAB „Gan bei city“ priklausančiame restorane, esančiame Saltoniškių g. 9, Vilniuje.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistą. Pripažįsta, kad darbuotojui R. P. Lietuvos Respublikos darbo birža leidimą dirbti išdavė restorane, esančiame prekybos ir pramogų centre „Panorama“ (adresas – Saltoniškių g. 9, Vilnius), tačiau teigia, kad R. P. UAB „Gan bei city“ restorane, esančiame pramogų ir prekybos centre „Akropolis“ (adresas Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas), dirbo tik vieną dieną, R. P. sutiko dirbti minėtame restorane, todėl 2009 m. kovo 16 d. UAB „Gan bei city“ generalinio direktoriaus įsakymu jam leista ten dirbti, patikrinimo metu pareigūnai buvo informuoti, kad visi UAB „Gan bei city“ dokumentai yra saugomi įmonės administracinėse patalpose, tačiau pareigūnai į minėtas patalpas nebuvo nuvykę ir 2009 m. kovo 16 d. įsakymo iš administracijos darbuotojų ir vadovės nepareikalavo. Teigia, kad teisės aktai, reglamentuojantys užsieniečių įdarbinimo sąlygas ir tvarką Lietuvoje, tiesiogiai ir imperatyviai nenurodo, kad užsienietis privalo dirbti tik leidime nurodytoje darbo vietoje. Be to, Lietuvos Respublikos darbo biržos atstovė telefonu UAB „Gan bei city“ yra paaiškinusi, kad užsieniečio darbdavys yra juridinis asmuo, t. y. UAB „Gan bei city“, o kokiame konkrečiame padalinyje turi dirbti darbuotojas sprendžia įmonės vadovas vidiniu įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio l dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar ATP protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų įvertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 straipsnio l dalyje nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
H. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu taip pat laikomas darbas, dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl H. L. kaltės, įdarbinant S. K., nenustatė jo veikoje nelegalaus darbo požymių. Nurodė, kad S. K. turi Latvijos Respublikoje išduotą leidimą dirbti, darbo sutartį, sudarytą su darbdaviu – Latvijos Respublikos įmone SIA “Lage ir Ko”– ir jam minėto darbdavio potvarkiu buvo leista laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką dirbti, taip pat turi kompetentingos įstaigos išduotą formą E 101 (b. l. 68). Iš nutarimo turinio matyti, kad tokia išvada padaryta, vadovaujantis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, nenustačius visų teisingai bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir nesurinkus įrodymų joms pagrįsti.
Užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje tvarka yra griežtai reglamentuota įstatymais ir poįstatyminiai aktais, siekiant, kad užsieniečiai būtų įdarbinti, suteikiant prioritetą ieškantiems darbo Europos Sąjungos piliečiams, bei atsižvelgiant į darbo rinkos konkrečioje teritorijoje poreikius. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 57 straipsnio 5 punktas numato, kad leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. A1–118 patvirtinto „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo“, galiojusio pažeidimo padarymo metu, 2.2 punktas numato, kad šis aprašas taikomas ir užsieniečiams, atsiųstiems laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, kai jų nuolatinė darbo vieta yra užsienyje. Aprašo 4 punkte įtvirtina, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 1 dalyje ir šios tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus atvejus. H. L. teigė, kad S. K. neprivalėjo įsigyti leidimo dirbti, nes jis nuo tokios pareigos atleidžiamas pagal Aprašo 8.4 punktą. Minėtame punkte įtvirtinta, kad iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti, jeigu jis yra kitos valstybės pilietis, teisėtai dirbantis ir gyvenantis Europos Sąjungos valstybėje narėje, darbdavio atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir turi Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu. Taigi, užsienietis nuo pareigos įsigyti leidimą yra atleidžiamas tik kai įvykdyta minėtų sąlygų visuma.
Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nėra surinkti įrodymai, neginčijamai patvirtinantys, kad minėtos sąlygos buvo įvykdytos. Iš 2004 m. gruodžio 27 d. darbo sutarties (b. l. 17-19) matyti, kad S. K. yra įdarbintas Latvijos Respublikoje registruotoje įmonėje SIA “Lage ir Ko”, šioje sutartyje minimas Latvijos Respublikoje išduotas darbo leidimas Nr. 139-1956, tačiau toks dokumentas administracinėje byloje nepateiktas. Tai pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad S. K. yra išduotas leidimas gyventi Latvijos Respublikoje. Nors byloje yra SIA “Lage ir Ko” 2009 m. vasario 4 d. potvarkis dėl S. K. laikino atsiuntimo dirbti į Lietuvos Respubliką (b. l. 13-14), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas tik 2009 m. kovo 20 d., jo vertimas į lietuvių kalbą patvirtintas Latvijos Respublikoje – 2009 m. kovo 18 d., t. y. po VDI Kauno skyriaus atlikto patikrinimo. Latvijos Respublikos kompetetingos institucijos pažyma E101 dėl teisės aktų, taikomų socialinio draudimo srityje, pateikta tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 66-67), be to, nėra jos vertimo į lietuvių kalbą, kas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Taip pat įvertintina ta aplinkybė, kad pranešimas apie į Lietuvos Respubliką komandiruojamą darbuotoją Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui buvo pateiktas tik 2009 m. balandžio 20 d., t. y. po pažeidimo fakto nustatymo, bei žymiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A1–169 patvirtinto „Informavimo apie komandiruojamus darbuotojus tvarkos aprašo“ 4-5 punktuose numatytą tokio pranešimo pateikimo terminą. Teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme ir surinkus papildomus įrodymus, minėtos H. L. atsakomybę apsprendžiančios aplinkybės turi būti iš naujo įvertintos.
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole H. L., kaip restorano UAB „Gan bei city“ struktūrinio padalinio, esančio adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, direktoriui buvo suformuluotas kaltinimas už du nelegaliai dirbančius asmenis – S. K. ir R. P., tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų ir įrodymų, kuriais vadovaudamasis darbuotojo R. P. darbo nepripažino nelegaliu. Tuo tarpu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismo nutarimas privalo būti motyvuotas. Minėtas reikalavimas kyla iš ATPK 286 straipsnio, kuris įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. N756-164/2010).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas R. P. atžvilgiu visiškai nemotyvuotas ir tai yra esminis pažeidimas, sudarantis pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.), apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų dėl H. L. kaltės, įdarbinant nelegaliai R. P., nenagrinėja kaip neturinčių teisinės reikšmės. Šalys minėtus argumentus galės pateikti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme metu.
Įvertinusi nustatytus procesinius pažeidimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti ir H. L. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.