Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-08-20 · Civilinė byla Nr. e2-9185-1025/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-20
Bylos Nr.
e2-9185-1025/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01361-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Matulevičienė
Ieškovas
uždarosios (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
  • 3.4.1.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-9185-1025/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01361-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.11.3 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 20 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 514,69 Eur skolos, 8 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodo aplinkybes, jog atsakovė neapmokėjo pradinio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) išrašytų bei jai pateiktų sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. birželio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį (duomenys neskelbtini) iš pradinio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) įgijo reikalavimo teisę į atsakovę A. B., apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota registruotu paštu. Atsakovė nėra įvykdžiusi piniginės prievolės. Ieškovė bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Byla nagrinėtina dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus bei ieškovės rašytinius paaiškinimus byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini) atsakovei, vykdančiai individualią veiklą, pardavė prekes ir atsakovei apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras (2017 m. gruodžio 6 d. Nr. S17106917, 2017 m. gruodžio 6 d. Nr. S17106925, 2017 m. gruodžio 13 d. Nr. S17108812, 2017 m. gruodžio 13 d. Nr. S17108813, 2017 m. gruodžio 20 d. Nr. S17110832, 2017 m. gruodžio 27 d. Nr. S17112408), viso 392,38 Eur sumai. Atsakovė pretenzijų pradiniam kreditoriui dėl prekių kokybės nepareiškė, sąskaitų nustatytais terminais neapmokėjo. 2020 m. birželio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės 392,38 Eur įsiskolinimą kartu su visomis kitomis papildomomis sumomis (netesybomis, palūkanomis ir kt., kiek tai tiesiogiai susiję su savalaikiu ir tinkamu piniginės prievolės įvykdymu). Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota registruotu paštu, tačiau nei ieškovės nurodytu terminu (iki 2020 m. birželio 17 d.), nei vėliau atsakovė ieškovei piniginės prievolės neįvykdė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove ar pradiniu kreditoriumi.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, pradinis kreditorius įgijo pareigą parduoti atsakovei sutartas prekes, o atsakovė įgijo pareigą priimti prekes ir sumokėti perkamų prekių kainą nustatytu terminu ir tvarka. Atsakovei prekės buvo parduotos, atsakovė jokių pretenzijų dėl prekių pradiniam kreditoriui nepateikė, atsakovei atsiskaitymui buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, tačiau atsakovė už suteiktas prekes su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad pradinis kreditorius netinkamai įvykdė sutartines prievoles, kad atsakovė reiškė pretenzijas dėl gautų prekių, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Ieškovė patvirtino, jog apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, taip pat ieškovė pateikė pranešimą, kuriuo informavo atsakovę apie reikalavimo teisės perleidimą ir skolą, paragino atsakovę susimokėti skolą, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę, įgijo reikalavimo teisę į atsakovės 392,38 Eur įsiskolinimą kartu su visomis kitomis papildomomis sumomis (netesybomis, palūkanomis ir kt., kiek tai tiesiogiai susiję su savalaikiu ir tinkamu piniginės prievolės įvykdymu).

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė savo įsipareigojimų nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei neįvykdė, sąskaitų faktūrų neapmokėjo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 392,38 Eur skolą iš atsakovės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.245 str. 1 dalis, 3 dalis, 6.256 straipsnis, 6.305 str., 6.313 straipsnis, 6.314 straipsnis).

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis.). Taigi įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-13. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis).

Atsakovė nesilaikė pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti už prekes, tai yra atsakovė piniginės prievolės neįvykdė laiku, todėl ieškovė turi teisę reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustačius, jog atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, atsakovė yra verslininkė, ieškovei priteistinos ieškovės paskaičiuotos kompensacijos palūkanos – 31,39 Eur (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu prašo priteisti iš atsakovės skolos išieškojimo išlaidas 40,00 Eur. CK 6.63 straipsnio 2 dalis numato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė, atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę, kuri išsiuntė raginimą skolininkei. Už skolos išieškojimą ikiteismine tvarka ieškovė patyrė 40,00 Eur išlaidų. Kadangi ieškovės patirti nuostoliai atsirado dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo, patirtos išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės.

Ieškovė, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų metinių palūkanų nuo skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojasi ieškovo lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia ieškovo interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, tai yra nuo 514,69 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė sumokėjo 8,00 Eur žyminio mokesčio bei 200,00 Eur teisinėms paslaugoms apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinį tenkintas visiškai, iš atsakovės priteistina ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 8,00 Eur (žyminio mokesčio) bei 200,00 Eur ieškovės patirto išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 262 straipsniu, 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 514,69 Eur (penkių šimtų keturiolikos eurų ir 69 ct) skolą, nuo šios sumos 8 (aštuonis) procentus metinių palūkanų nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,00 Eur (du šimtus aštuonis eurus) bylinėjimo išlaidų (8,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur teisinėms paslaugoms apmokėti) ieškovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo motyvuoti prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Asta Matulevičienė