Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs R. K. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. gegužės 24 d. apie 17 val. 40 val. M. K. , gimęs (duomenys neskelbtini) neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, vairavo automobilį „Subaru Legacy“ be valstybinio numerio. Automobilyje jis gabeno kontrabandines cigaretes (10933 pakelius „Jing Ling“ su rusiško pavyzdžio banderolėmis) už bendrą 30181,57 Lt sumą. M. K. nepaklusęs VSAT pareigūnų reikalavimui sustoti, bėgo, buvo persekiojamas, į perspėjamąjį šūvį sustoti nereagavo. M. K. Pagėgių savivaldybėje, Mociškių kaime, iš šalutinio kelio išvažiavęs į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) su juo susidūrė, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, atsitrenkė į medį ir žuvo.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 29-1-00122-07, būtent specialisto išvados(t. l, b.1.19–21), matyti, jog M. K. mirė nuo sužalojimų, patirtų autoįvykio metu (poliautotrauma). Specialisto išvadoje duomenų, jog jis būtų nušautas ar šūvio sužalotas, nėra. Ekspertizės akte konstatuota, kad įvykis įvyko dėl automobilio „Subaru Legacy“ vairuotojo (M. K. ) kaltų veiksmų(t. 2, b.1. 30–40).

Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-12-04 nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-12-31 nutarimu Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-12-04 nutarimas paliktas galioti.

Žuvusiojo M. K. mama R. K. 2009-01-19 Tauragės rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl minėtųjų prokuroro nutarimų panaikinimo.

Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009-01-26 nutartimi atsisakė patenkinti pareiškėjos R. K. skundą kaip nepagrįstą.

P. R. K. pateiktame skunde prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-01-26 nutartį kaip nepagrįstą bei priimti naują sprendimą: panaikinti Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-12-04 ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-12-31 nutarimus. Nurodo, kad nėra pagrindo tikėti vien pasieniečio S. parodymais apie tai, kad jis šovė į viršų, nes visi liudytojai nurodė, kad ginklas buvo tikrai ne į viršų nukreiptas. Mano, jog aplinkybės, kad kitiems žmonėms po pasieniečių pastangų juos sulaikyti būna peršauti žandikauliai, šonkauliai ar kojos, rodo, kad pasieniečiai tikrai ne į orą šaudo, o į mašinas ar žmones.

Pareiškėjos įsitikinimu, buvo sudaryta avarinė situacija, todėl ir įvyko eismo įvykis. Atkreipia dėmesį, kad pasieniečiai sulaikymo operaciją vykdė gyvenvietės ribose, sankryžoje, kur pats S. teigė, kad buvo intensyvus eismas. Mano, kad negalima tikėti pareigūnų tvirtinimu, jog sūnaus vairuoto automobilio spidometro rodyklė užstrigo ties 120 km/val. žyma, nes, pareiškėjos įsitikinimu, jeigu atvažiuojant iš šalutinio kelio yra staigus posūkis į kairę, tokiu greičiu neitų išvažiuoti į pagrindinį kelią, darant staigų posūkį. Akcentuoja, kad po įvykio užfiksavo kitus spidometro parodymus, būtent 58 km/val., ir tuo metu dar nebuvo prie mašinos priėję niekas kitas, kaip tik gaisrininkai ir pareigūnai.

Taip pat, pareiškėjos įsitikinimu, nesuprantamas pareigūno S. M. elgesys, kai jis iš matymo atpažinęs žuvusį sūnų M. K. nepatikrino pastarojo kišenių tam, kad rastų asmens tapatybės kortelę, o laikė jį neatpažintu asmeniu. Be to, pažymi, kad S. M. minėjo, jog prieš apie porą mėnesių užpildė dokumentus dėl panašios avarijos, tačiau R. K. pažymi, jog tąkart neaišku kodėl minėtas pareigūnas tylėjo ir nepranešė tėvams apie pirmąją avariją. Tokį pareigūno elgesį vertina kaip padėjimą kontrabandos organizatoriams, kad nebūtų užkirstas kelias veikti nepilnamečiams asmenims.

Pažymi, kad tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl sūnaus žūties, prokuroras A. Ž. pareiškė, kad ši byla teismo nepasieks, nes ir taip viskas aišku. Tai, pareiškėjos įsitikinimu, rodo išankstinį pareigūnų nusistatymą, objektyviai netiriant įvykių aplinkybių.

Pareiškėja prašo skundą tenkinti.

Skundas tenkintinas.

2007-06-21 Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2007 m. gegužės 24 d. 17.00 val. Viešvilės užkardos Sargybų būrio specialistas M. G. informavo, kad jis vykdydamas sargybą „Mobilus patrulis“ kartu su SB pasieniete A. Č. užkardos veikimo teritorijoje Baltupėnų kaimo prieigose Pagėgių sav. kontroliuodamas teisinį režimą pastebėjo, kaip iš R. F. pusės į Lietuvos Respublikos pusę Nemuno upe neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną atplaukė motorinė valtis, prikrauta kartoninių dėžių. M. G. informavo, kad valtyje, neteisėtai kirtusioje LR valstybės sieną, sėdėjo asmuo. Pareigūnas pastebėjęs neteisėtą valstybės sienos pažeidimą apie tai nedelsdamas informavo jį, G. R. . Gavęs minėtą informaciją G. R. sargybos vyresniajam M. G. nedelsdamas nurodė, esant galimybei, sulaikyti valstybės sienos pažeidėją bei galimus kontrabandos gabentojus. O pats kartu su savo pavaduotoju G. S. tarnybiniu visureigiu „Mitsubishi L200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykdamas į pažeidimo vietą, iš sargybos vyresniojo M. G. radijo ryšio pagalba gavo pranešimą, kad Baltupėnų kaimo prieigose Pagėgių sav. stabdomi nestojo ir nuo pažeidimo vietos nuvažiuojantys du tamsios spalvos „Subaru Legacy“ markės automobiliai bando pasišalinti kelio Klaipėda–Kaunas link. Taip pat SB specialistas M. G. sužinojo, kad persekiojami automobiliai nepaisydami įjungtų tarnybinio automobilio garso bei šviesos signalų, kirtę kelią Kaunas–Klaipėda, važiuoja Jūravos ežerėlio link (Jurbarko r.), link Žukų kaimo, Pagėgių sav. Gavę šią informaciją, G. R. tarnybiniu visureigiu kartu su užkardos vado pavaduotoju G. S. nedelsdamas nuvyko į Žukų kaimą. N. Ž. kaimo prieigose G. R. pamatė tarnybinį visureigį su įjungtais garso bei šviesos signalais, keliu Žukai–Mociškiai besivejantį „Universal“ tipo du juodos spalvos automobilius. G. R. supratęs, kad minėti automobiliai važiuodami link kelio Klaipėda–Kaunas, einančio per Mociškių kaimą, kelią didelį pavojų eismo dalyviams bei kaimelio gyventojams, nedelsdamas apsisuko bei keliu Klaipėda–Kaunas nuvyko link Mociškių kaimo. Artėdamas į Mociškių kaimą pamatė, kaip iš miško nuo Žukų pusės į kelią Klaipėda–Kaunas, pavojingai manevruodamas, išsuka juodos spalvos „Subaru Legacy“ markės automobilis bei dideliu greičiu nuvažiuoja Kauno kryptimi. Palaikant radijo ryšį su M. G. , G. R. sužinojo, kad iš miško artėja antrasis persekiojamas automobilis. G. R. sustabdė savo tarnybinį visureigį su įjungtais automobilio garso bei šviesos signalais už sankryžos, iš kurios buvo pasirodęs pirmasis automobilis. Pavaduotojas G. S. , siekdamas sustabdyti artėjantį antrą persekiojamą automobilį, nuo kelio Klaipėda–Kaunas nubėgo miško keliu link Žukų k. G. S. bėgant į miško gilumą, G. R. pastebėjo, kaip iš Žukų pusės Vilkyškių kelio link artėja antrasis persekiojamas automobilis, o nuo Vilkyškių pusės link sankryžos per Mociškių kaimą atvažiuoja mėlynos spalvos automobilis. Supratęs, kad minėtas automobilis greit privažiuos sankryžą bei tuo pačiu metu iš miško atvažiuos persekiojamas automobilis ir gali įvykti jų susidūrimas, sušuko užkardos pavaduotojui, kad stabdytų persekiojamą automobilį. Pavaduotojas G. S. „Stop“ disku stabdė artėjantį automobilį „Subaru Legacy“, tačiau minėto automobilio vairuotojas nevykdė pareigūno teisėto reikalavimo sustoti bei padidinęs greitį pasuko link pavaduotojo. Tuo momentu G. S. šokdamas į kelkraštį bei išvengdamas susidūrimo su stabdomu automobiliu iš tarnybinio ginklo „Winchester Defender 1300“ Nr. L 3214996 iššovė vieną įspėjamąjį šūvį. Po šūvio stabdomas automobilis nestojo bei nelėtindamas greičio išvažiavo skersai į kelią Klaipėda–Kaunas, jame kliudė važiuojantį automobilį „Toyota Yaris“. Po kontakto su minėtu automobiliu „Subaru Legacy“ automobilio vairuotojas nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į pakelės medį bei automobilis nuvažiavo į griovį.

LR valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2000 m. spalio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 8 straipsnio l dalies 2 punkte nurodyta, kad užtikrindama pasienio teisinį režimą, Tarnyba užkardo krovinių (prekių, vertybių ir kitokių daiktų) gabenimą kontrabandos būdu ne per pasienio kontrolės punktus. 20 str. 4, 13 punktuose nurodyta, kad pareigūnai pagal savo pareigas ir kompetenciją įgyvendindami Tarnybos funkcijas pasienio juostoje, valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio ruože, pasienio kontrolės punktuose, saugomuose objektuose ir teritorijose, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę persekioti valstybės sienos pažeidėjus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir juos sulaikyti; panaudoti šaunamuosius ginklus bei specialiąsias priemones.

Minėtojo įstatymo 11 str. nurodyta, kad pareigūnai turi teisę panaudoti gaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones tik įstatymų nustatytais atvejais, atsižvelgdami į teises pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečią situaciją. Pareigūnai šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones gali panaudoti tais atvejais, kai jiems pavestų tarnybinių pareigų negalima įvykdyti kitu būdu be grėsmės savo arba kitų asmenų gyvybei. Jeigu leidžia aplinkybės, apie šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimą reikia įspėti šūksniu, įspėjamuoju šūviu arba kitu būdu. 23 str. l d. 4 p. reglamentuota, kad pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą kitais policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 23 str. 5 dalies 7 punkte nurodyta, kad šaunamuosius ginklus arba specialiąsias priemones naudoti draudžiama <...> prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius žinomas pareigūnui arba pagal vaizdą, atitinkantį amžių, išskyrus atvejus, kai jie peršasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

Kaip matyti iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių, 2007-05-24 operacijoje dalyvavę pareigūnai M. G. , A. Č. , G. R. ir G. S. apie įvykių eigą vienas kitą informavo ryšio perdavimo priemonėmis – racijomis.

Iš liudytojo V. U. vado G. R. parodymų matyti, kad informaciją apie Sargybų būrio specialisto M. G. bei pasienietės A. Č. persekiojamus tamsios spalvos „Subaru“ modelio automobilius gavo apie 17 val. Kontroliuodamas įvykių eigą bei duodamas nurodymus savo pavaldiniui M. G. ir gavęs informaciją, kad persekiojami automobiliai dideliu greičiu juda link gyvenvietės, Užkardos vadas G. R. tarnybiniu visureigiu kartu su savo pavaduotoju G. S. nedelsdami nuvyko į Žukų kaimą.

17.30 val. iš M. G. sužinoję, kad nestoję automobiliai nuo Žukų kaimo bando pasišalinti link Mociškių kaimo, Pagėgių sav. Tuo metu važiuodamas Žukų kaimo prieigose matė, kad tarnybinis visureigis su įjungtais tarnybinio automobilio garso bei šviesos signalais keliu Žukai–Mociškiai vejasi „Universal“ tipo du juodos spalvos automobilius. Supratęs, kad minėti automobiliai važiuodami link kelio Klaipėda–Kaunas, einančio per Mociškių kaimą, kelia didelį pavojų eismo dalyviams bei kaimelio gyventojams, nedelsdamas apsisuko ir keliu Klaipėda–Kaunas nuvyko nuo Žukų k. link Mociškių kaimo.

17.35 val. artėdamas į Mociškių kaimą G. R. pamatė, kad iš miško nuo Žukų pusės į kelią Klaipėda–Kaunas pavojingai manevruodamas išsuka juodos spalvos „Subaru Legacy“ markės automobilis, kuris stabdomas šviesos ir garso signalais nestoja ir dideliu greičiu nuvažiuoja Kauno kryptimi. Minėto automobilio G. R. nusprendė nepersekioti, kadangi tuo metu pagrindiniame kelyje eismas buvo intensyvus, ir sustoti, apsisukti nebuvo galimybės, nes priešingu atveju būtų sukėlęs avarinę situaciją kitiems eismo dalyviams. Palaikant radijo ryšį su M. G. , sužinojo, kad iš miško artėja antrasis persekiojamas automobilis. G. R. Mociškių kaime sustabdė savo tarnybinį visureigį su įjungtais automobilio garso bei šviesos signalais už „pliuso“ formos sankryžos, pagrindinio kelio dešiniajame kelkraštyje, iš kurios buvo pasirodęs pirmasis automobilis. Tuo pačiu metu pavaduotojas G. S. , siekdamas sustabdyti artėjantį antrą persekiojamą automobilį, vilkėdamas šviesą atspindinčią liemenę su „VSAT“ užrašu nuo kelio Klaipėda–Kaunas nubėgo miško keliu link Žukų k., t. y. priešprieša artėjančio automobilio. G. S. bėgant į miško gilumą, G. R. pamatė, kaip iš Mociškų k. pusės link Moliškių k. prie pagrindinio kelio dideliu greičiu pavojingai manevruodamas artėja antrasis persekiojamas automobilis, už kurio tolumoje matėsi tarnybinio visureigio šviesos bei girdėjosi jo įjungti garso signalai. Tuo metu nuo Vilkyškių pusės link sankryžos per Mociškių kaimą, G. R. pamatė atvažiuojantį mėlynos spalvos automobilį. Supratęs, kad minėtas automobilis greit privažiuos sankryžą, bei tuo pačiu metu iš miško atvažiuos persekiojamas automobilis, bei gali įvykti jų susidūrimas, sušuko savo pavaduotojui, kad stabdytų persekiojamą automobilį. Pavaduotojas G. S. „Stop“ disku stabdė artėjantį automobilį „Subaru Legacy“, tačiau minėto automobilio vairuotojas nevykdė pareigūno teisėto reikalavimo sustoti bei padidinęs greitį pavojingu manevru pasuko link pavaduotojo. Tuo metu G. S. šokdamas į kelkraštį bei išvengdamas susidūrimo su stabdomu automobiliu iš tarnybinio ginklo „Winchester Defender 1300“ Nr. L 3214996 iššovė vieną įspėjamąjį šūvį į viršų, tačiau stabdomas automobilis nestojo bei nelėtindamas greičio išvažiavo skersai į kelią Klaipėda–Kaunas, kuriame kliudė minėtu keliu važiuojantį automobilį „Toyota Yaris“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 29-1-00122-07, t. 1, b. l. 71–72).

Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas G. S. (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 29-1-00122-07, t. 1, b. l. 73–75). Taip pat minėtas liudytojas papildomai apklaustas 2007-12-21 parodė ir tai, kad į transporto priemonę netaikė. Šūvis buvo ne judesio metu, tai yra, šovė ne atšokdamas į kelkraštį, nepaslydęs ar panašiai. Ant kelio stovėjo tvirtai, todėl dėl savo iššauto šūvio tvirtai yra įsitikinęs, kad į automobilį nepataikė. Tačiau kokiu tiksliai kampu buvo nukreiptas ginklas, negali pasakyti, neprisimena, ir tai neužsifiksavo. Bet yra įsitikinęs, kad ginklas tikrai nebuvo nukreiptas vertikaliai, kaip ir nebuvo nukreiptas horizontaliai. Be to, liudytojas G. S. parodė ir tai, kad nuo tos vietos, kur buvo jis, iki pagrindinio kelio buvo apie 50 metrų, ir būtent tokį atstumą spėjo nubėgti priešais automobilį. Bėgo todėl, kad sutrukdytų kontrabandininkui išvažiuoti į pagrindinį kelią, kur, jo manymu, būtų kilusi reali grėsmė eismo dalyviams (b. l. 75–76).

Taigi šios faktinės bylos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl būtinybės pareigūnui G. S. panaudoti tarnybinį ginklą.

Pirma, iš įvykių schemos akivaizdu, jog pagrindinis automobilių persekiojimas buvo vykdomas pasienio ruožo, miško teritorijoje, pasienio ruože, apie 17–18 val. vakaro, kas labai sumenkina pareigūnų nurodytą argumentą, jog ginklą buvo nuspręsta naudoti siekiant apsaugoti aplinkinių sveikatą ir gyvybę bei kitas transporto priemones nuo kilusio pavojaus. Teismo nuomone, medžiagoje nėra duomenų, įrodančių, kad pasienio ruožo miško teritorijoje ir juolab 17–18 val. vakaro yra intensyvus žmonių bei transporto priemonių judėjimas. Antra, nuo persekiojimo pradžios iki M. K. išvažiavimo iš miško praėjo apie 40 minučių. Šis laikas, apygardos teismo nuomone, visgi buvo pakankamas užkardos vadui G. R. priimti reikiamus sprendimus siekiant kuo geriau pasirengti sprunkančių automobilių pasalai. Tai yra, per šį laiką buvo galima bent užtikrinti eismo pagrindiniu keliu Klaipėda–Kaunas sustabdymą, taip apsaugant kitus eismo dalyvius nuo galimų padarinių ir kartu sudaryti palankias sąlygas tinkamai sulaikyti sprunkančius, kaip įtariama, nusikaltimą padariusius asmenis. Galiausiai pareigūnai per minėtą laiką turėjo visas galimybes išsikviesti kolegų pastiprinimą bei pasiruošti panaudoti visas turimas kitas priverstinio sustabdymo priemones, pavyzdžiui, tarnybiniu visureigiu užtverti kelią, kuriuo važiavo M. K. , ar ant kelio patiesti vadinamąjį „ežį“.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 23 str., reglamentuojančio šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus, 1 d. 3 p. nurodoma, jog pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, jei „...vairuotojas nepaklūsta išankstiniams aiškiai išreikštiems pareigūno reikalavimams sustoti, jei kitaip nebuvo galima jo sulaikyti.“

Teismo manymu, neabejotinai turi būti detaliai išsiaiškinta kokia kryptimi pareigūnas G. S. pamatęs link jo artėjantį, kaip vėliau paaiškėjo, M. K. vairuojamą automobilį, šovė. Kaip matyti iš šio pareigūno duotų parodymų, jis yra įsitikinęs, kad ginklas tikrai nebuvo nukreiptas vertikaliai, bet ir nebuvo nukreiptas horizontaliai (b. l. 75–76). Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 22 str., reglamentuojančio šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygas, 3 d. nurodoma, kad leidžiant aplinkybėms apie šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimą reikia įspėti šūksniu, įspėjamuoju šūviu ar kitu būdu. Šiuo atveju, teismo nuomone, vargu ar būtų galima G. S. šūvį vertinti kaip įspėjamąjį, jei būtų nustatyta, kad šis pareigūnas taikėsi į atvažiuojantį automobilį, o ne akivaizdžiai į viršų ar bent konkrečiai į automobilio padangas. Pažymėtina, jog ir liudytojai E. E. , A. S. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog minėtasis pareigūnas, pamatęs atvažiuojantį M. K. automobilį, pritūpė ir nusitaikęs būtent į jį šovė (t. 1, b. l. 88–89, 94–95). Be to, pažymėtina, kad turi būti tinkamai ir objektyviai įvertinti liudytojo M. V. parodymai apie tai, kad tarnybinis džipas eismo įvykio vietoje atsirado tik po kelių minučių, Be to, liudytojas parodė, kad gaudynių, kurių metu pareigūnai būtų įjungę garso ir šviesos signalus, negirdėjo ir nematė. Tačiau matė, jog po šūvio M. K. vairuojamas automobilio priekis pakilo ir tapo nevaldomas (t. 2, b. l. 47–48). Netikėti ar abejoti šių nepilnamečių liudytojų parodymais ir išskirtinai remtis tik pasienio pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog visgi įspėjamojo šūvio esmė – paraginti pažeidėją paisyti pareigūno teisėtų reikalavimų ir nedelsiant juos vykdyti, ir tai turi būti lyg psichinė prievarta prieš pažeidėją, tačiau jokiu būdu ne priemonė jį nukauti. Visais atvejai ginklo panaudojimas turi būti tik kaip kraštutinė priemonė siekiant išvengti labai aiškaus ir neišvengiamo pavojaus, kurį keltų automobilio vairuotojas, jeigu jam būtų leista pabėgti. Policijos pareigūnų naudojama mirtiną grėsmę kelianti jėga gali būti pateisinama tam tikromis aplinkybėmis, kai yra „neišvengiamai būtina“, kitaip tariant jis turi būti visiškai proporcingas aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Juozaitienė ir Bikulčius prieš Lietuvą, 2008-04-24 sprendimas).

Iš konstatuotų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad būtina atlikti papildomus procesinius veiksmus iškilusiems neaiškumams pašalinti. Būtent ar pavojus buvo toks akivaizdus ir realiai esantis, kad buvo būtinybė naudoti šaunamąjį ginklą. Ar Viešvilės užkardos pareigūnai ėmėsi visų įmanomų priemonių išvengti labai aiškaus ir neišvengiamo pavojaus?

Taigi pašalinti esančius neaiškumus yra būtina atlikti liudytojų E. E. , A. S. , G. R. ir G. S. papildomą parodymų patikrinimą vietoje apie tai, kurioje vietoje buvo pareigūnas G. S. , kai M. K. automobilis atvažiavo prieš jį bei kokiu metu ir kaip konkrečiai minėtasis pareigūnas nusitaikė į automobilį ir į jį šovė. Taigi būtina nustatyti, ar pareigūnas turėjo galimybę šauti į automobilio padangas ir taip sustabdyti jį. Taipogi atsižvelgiant į visas 2007-05-24 įvykių aplinkybes, būtina įvertinti, ar Viešvilės užkardos vadas G. R. , kontroliavęs ir vadovavęs automobilių „Subaru“ sulaikymo operacijai, tinkamai ir objektyviai įvertino susidariusią situaciją ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus.

Pažymėtina, nors, kaip matyti ikiteisminio tyrimo metu, buvo daryti įvykio vietos, būtent iš kur šovė liudytojas G. S. , skaitmeniniai įrašai, tačiau dėl jų blogos kokybės (aiškiai per tamsus vaizdas) negalima vertinti juose užfiksuotų tyrimui reikšmingų duomenų. Be to, pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas K. Gudžiūnas Tauragės rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui nurodė keletą aplinkybių, kurias būtina išsiaiškinti, siekiant visapusiškai ir išsamiai atlikti pastarąjį ikiteisminį tyrimą. Tačiau atsižvelgiant į apygardos teismo konstatuotas aplinkybes, akivaizdu, jog Lietuvos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nurodytos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos, duoti nurodymai nebuvo tinkamai įvykdyti.

Tad tik išaiškinus kilusias abejones būtų galima spręsti klausimą, ar eismo įvykis nekilo dėl kitų asmenų kaltės bei ar Viešvilės užkardos pareigūnai neviršijo tarnybinių įgaliojimų, tinkamai atliko savo pareigas, ir atitinkamai priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo būdo.

Pareiškėja R. K. skunde nurodė, kad, jos įsitikinimu, negalima tikėti pareigūnų tvirtinimu, jog sūnaus vairuoto automobilio spidometro rodyklė užstrigo ties 120 km/val. žyma, nes ji po įvykio užfiksavo kitus spidometro parodymus, būtent 58 km/val., ir tuo metu dar nebuvo prie mašinos priėję niekas kitas, tik gaisrininkai ir pareigūnai. Vertindamas šį skundo argumentą, teismas pažymi, kad akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo įvertinti šie faktiniai duomenys. Tačiau teismas pažymi, kad šiuokart yra vertinamas skundžiamos Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-01-26 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Vertinant pareiškėjos skunde iškeltus klausimus, kodėl pareigūnas S. M. iš matymo atpažinęs žuvusį jos sūnų M. K. , nepatikrino pastarojo kišenių tam, kad rastų asmens tapatybės kortelę, o laikė jį neatpažintu asmeniu ,bei kodėl S. M. , kaip pats minėjo, prieš porą mėnesių užpildęs dokumentus dėl panašios avarijos, tąkart tylėjo ir nepranešė tėvams apie pirmąją avariją, pažymėtina, kad tai nėra ikiteisminio tyrimo dalykas ir teismas šio pareigūno veiksmų nevertina.

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-01-26 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-12-04 ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-12-31 nutarimus.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.