Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1168-730/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos jūrininkų ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Niskama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės 2016-04-12 sprendimą atmesti ieškovės 2016-04-07 pretenziją ir atsakovės 2016-04-01 sprendimą atmesti supaprastintame atvirame konkurse „VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės pastato, esančio Liepojos g. 45 Klaipėdoje, atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų pirkimas“ pateiktą ieškovės pasiūlymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas, sustabdyti atsakovės VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės supaprastinto atviro konkurso procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Nurodė, jog perkančiajai organizacijai nustačius konkurso laimėtoją ir/ar sudarius su juo viešojo pirkimo sutartį, o teismui galimai pripažinus, kad ieškovės pasiūlymas perkančiosios organizacijos 2016-04-01 sprendimu buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai, ieškovės naudai priimtas teismo sprendimas netektų prasmės, kadangi tai užkirstų ieškovei kelią dalyvauti konkurso pasiūlymų vertinimo etape ir konkursą galimai laimėjus pasirašyti pirkimo sutartį su atsakove; ieškovei ir toliau siekiant ginti savo pažeistas teises ji būtų priversta teisminiu būdu ginčyti pirkimo sutarties teisėtumą ar reikalauti žalos atlyginimo, patirdama papildomų teisinių išlaidų. Pažymėjo, jog konkurso sąlygose nustatytas terminas statybos darbams atlikti yra 11,5 mėnesių nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos, o darbų atlikimo laikotarpis dėl nuo rangovo nepriklausančių priežasčių gali būti pratęstas papildomam 4 mėnesių laikotarpiui, kas reiškia, jog konkurse perkami rangos darbai yra daugiau planinio pobūdžio, o pirkimo sutarties įgyvendinimas nėra itin skubus ar neatidėliotinas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovės ieškinį priėmė, nustatė atsakovei terminą atsiliepimui pateikti bei tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki įsiteisės teismo sprendimas, sustabdė atsakovės VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės supaprastinto atviro konkurso „VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės pastato, esančio Liepojos g. 45 Klaipėdoje, atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų pirkimas“ procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties.

Teismas sprendė, jog atsakovės organizuojamame pirkime numatytų paslaugų pirkimas nėra tiesiogiai susijęs su svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, būtinumu organizuoti viešąjį pirkimą šiems poreikiams užtikrinti nedelsiant, todėl, siekdamas užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus trumpus šios kategorijos bylų nagrinėjimo terminus, byloje nesant duomenų, kad dėl pirkimo procedūrų stabdymo pagal pareikštus reikalavimus iš esmės bus prarastos Europos Sąjungos skirtos lėšos projekto įgyvendinimui, tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir stabilumą byloje, kol ginčas bus išspręstas iš esmės.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą atmesti.

Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:

Ieškovė tinkamai nepagrindė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ji tinkamai nepagrindė savo ieškinio bei neįrodė aplinkybių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Atitinkamai teismas taikė skundžiamas laikinąsias apsaugos priemonės nekonstatavęs minėtų būtinųjų sąlygų joms taikyti.Ieškovės pasiūlymas pagal mažiausios kainos kriterijų, neįvertinus dalyvių kvalifikacinių ir kitų reikalavimų atitikties, užėmė trečiąją vietą, todėl vien jau ši aplinkybė panaikina grėsmę dėl galimo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo. Viešajame pirkime siekiami įgyti rangos darbai (pastato atnaujinimas – modernizavimas) bus finansuojami iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo lėšų, todėl stabdant konkurso procedūras yra sukeliama grėsmė šias investicijas prarasti. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, nebūtų pažeista ieškovės teisė kreiptis į teismą dėl žalos, jei tokia atsirastų, atlyginimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Pažymėtina, jog nors atsakovė savo atskirajame skunde formuluoja reikalavimą panaikinti visą 2016 m. balandžio 22 d. nutartį, iš skundo turinio matyti, jog yra skundžiama nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, ieškinio priėmimas ir termino atsiliepimui pateikti nustatymas negali būti skundžiami atskiruoju skundu.

Vadovaujantis bendrąja proceso teisės norma, įtvirtinta CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. CPK 423⁷ straipsnis nustato specialiąsias taisykles, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 2-2232/2013). Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė UAB „Niskama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės 2016-04-12 sprendimą atmesti ieškovės 2016-04-07 pretenziją ir atsakovės 2016-04-01 sprendimą atmesti supaprastintame atvirame konkurse „VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės pastato, esančio Liepojos g. 45 Klaipėdoje, atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų pirkimas“ pateiktą ieškovės pasiūlymą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas, sustabdyti viešojo konkurso procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės prašymą tenkino, nurodydamas, kad viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas šiuo atveju iš esmės nesukels jokių neigiamų pasekmių, nepažeis viešojo intereso, o priešingai – leis užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Atsakovė su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka ir atskirajame skunde tvirtina, kad ieškovė neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad išnagrinėjęs bylą iš esmės Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu, nenustatęs, kad ieškiniu skundžiami atsakovės sprendimai pažeidė VPĮ, kitus įstatymus ir nepagrįstai apribojo ieškovės teisę dalyvauti organizuojamame pirkime, ieškovės UAB „Niskama“ ieškinį atmetė. Minėtas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau pagal bylos duomenis ir aukščiau nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Taigi, nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti atsakovės vykdomo viešojo pirkimo procedūras ir drausti jai sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kiti atskirajame skunde nurodyti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos nepasisako.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir šis klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB „Niskama“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Atskirajame skunde atsakovė taip pat prašo teismo priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti įrodymai apie atsakovės sumokėtą žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą. Atsižvelgęs į priimamą procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas šį atsakovės prašymą tenkina ir priteisia iš ieškovės UAB „Niskama“ atsakovės VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės naudai 21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmeti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Niskama“ (į. k. 125991848) atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės (į. k. 191340469) naudai 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.