Telšių apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, D. A., jo gynėjui Mariui Mikalauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal Uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės D. A. taikymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teikime nurodyta, kad D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Stebėjimo laikotarpiu D. A. pastoviai lankėsi ir gydėsi psichikos sveikatos centre. Dgn: pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas. 2017 m. spalio 31 d. D. A. apžiūrėtas UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ Gydytojų konsultacinės komisijos. Gydosi ir lankosi pastoviai. Nors taikomas tiek stacionarinis, tiek ambulatorinis gydymas, pilnavertė remisija nepasiekta. Tikėtis, kad pacientas esamomis sąlygomis pasveiks ir galės gyventi be vaistų, nerealūs lūkesčiai. Gydytojų konsultacinė komisija siūlo nutraukti priverstinį stebėjimą ir gydymą ambulatorinėmis stebėjimo sąlygomis dėl šių motyvų: 1) D. A. nusikaltimą padarė nesirgdamas psichine liga, ja susirgo po nusikaltimo padarymo, 2) D. A. serga ir toliau sirgs depresija, kuri pati kaip liga mažina seksualinį geismą, 3) gydymas antidepresantais ir raminamaisiais vaistais sukelia seksualinę disfunkciją, dėl ko mažėja lytinio nusikaltimo rizika.

UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ atstovas teismo posėdyje teikimą palaikė ir prašė panaikinti D. A. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodė, kad D. A. serga daug metų, gydosi, pasveikimas nėra numatomas. Teismo psichiatrijos ekspertizių išvadose D. A. diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas, todėl ši diagnozė iki šiol nurodoma D. A. medicininiuose dokumentuose. Sergant depresija mažėja seksualinis geismas, o vartojami vaistai sukelia seksualinę disfunkciją, todėl D. A. pakartotinio nusikalstamumo, susijusio su seksualinio pobūdžio nusikaltimais, rizika yra maža. Be to, D. A. puikiai pasirūpina savimi, savo motina. Tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą yra netikslinga.

Prokurorė prašo teikimą tenkinti.

Asmuo, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, D. A. ir jo gynėjas su teikimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

D A. Telšių rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius LR įstatymą dėl amnestijos, laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/5. Nuteistasis 2003 m. birželio 13 d. pateikė apeliacinį skundą dėl šio nuosprendžio. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi D. A. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus 2003 m. lapkričio 24 d. ekspertizės aktu konstatuota, kad D. A. po nusikaltimo padarymo išsivystė laikinas psichikos sutrikimas – sunkus depresijos epizodas su suicidinėmis tendencijomis, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartimi D. A. paskirta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro režimo stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Šiaulių apygardos teismo 2004 m. gruodžio 15 d. nutartimi byla perduota Telšių rajono apylinkės teismui spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 13 d. nutartimi pradėtas procesas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių nuteistajam D. A. taikymo ir paskirta papildoma stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus 2005 m. kovo 1 d. ekspertizės aktu konstatuota, kad D. A. serga pasikartojančiu (užsitęsusiu) depresiniu sutrikimu, vidutinio sunkumo depresijos epizodu, kuris pagal trukmę ir struktūrą prilygsta lėtinei psichikos ligai, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti teismo posėdžiuose ir atlikti laisvės atėmimo bausmės. Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 13 d. nutartimi sustabdytas Telšių rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas ir paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą.

Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės buvo panaikintos ir byla grąžinta Šiaulių apygardos teismui nagrinėti bylą toliau apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nutartimi D. A. paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos ekspertizės 2009 m. lapkričio 11 d. – gruodžio 3 d. aktu konstatuota, kad D. A. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl šios psichikos būsenos jis negali būti apklausiamas teismo posėdžio metu, negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis stebėjimas pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota Telšių rajono apylinkės teismui spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi D. A. T. rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas sustabdytas ir paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą, vėliau jos nuolat buvo pratęsiamos. Nagrinėjant 2015 m. vasario 13 d. teisme gautą UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ teikimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis D. A. pratęsimo Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi D. A. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos 2015 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte nurodyta, kad D. A. reikia skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę. Atlikę Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskirtą stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertinio skyriaus ekspertai D. A. nustatė pasikartojantį depresinis sutrikimą, sunkios depresijos epizodą be psichozės simptomų, organinį asmenybės sutrikimą. Ekspertizės akte nurodė, kad D. A. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime, negali teisingai suprasti baudžiamosios bylos teisminiam nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymų ir jam reikalingas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi D. A. pratęstas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas ir ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi D. A. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.

LR BK 98 str. 6 d. nustatyta, jog teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR BPK 405 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas siejamas su dviejų juridinių faktų buvimu: asmens pasveikimu arba jo būklės pagerėjimu tiek, kad išnyksta jo pavojingumas. Teismas priklausomai nuo to, kokiu pagrindu buvo taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, spręsdamas medicinos priemonių taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimą į tai atsižvelgia. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmė, jos labai suvaržo asmeninę žmogaus laisvę.

Specialistas – teismo psichiatras ekspertas teismo posėdyje D. T. nurodė, kad jis kaip ekspertas 2008 m. ir 2015 m. D. A. atliko ambulatorines teismo psichiatrijos ekspertizes. Mano, kad D. A. priverčiamosios medicinos priemonės yra nereikalingos nuo 2008 m., jo būsena neatitinka sunkios depresijos epizodo, nėra kliedesių. Ši diagnozė D. A. nustatyta visiškai nepagrįstai. Tam tikrą D. A. psichikos sutrikimą lemia psichotraumuojanti situacija, kuomet jis 15 metų bijo dėl baudžiamosios bylos baigties, bausmės atlikimo, tačiau tai tikrai nėra sunki depresija. Tai rodo šios aplinkybės: jeigu nekalbama apie baudžiamąją bylą, D. A. bendrauja normaliai, rūpinasi savimi, į situacijas reaguoja adekvačiai, jo kalbos greitis, reakcija į tam tikras situacijas rodo, kad jis neserga depresija.

Teismas neturi pagrindo netikėti teikimą pateikusios institucijos, teismo posėdyje apklausto specialisto – teismo psichiatro eksperto paaiškinimais. Pasikeitus D. A. sveikatos būklei, išnyko būtinybė taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, todėl taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikintinas (LR BPK 405 str. 3 d. 3 p.). Panaikinus taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, baudžiamoji byla Nr.1-47-01/2003 perduotina į Šiaulių apygardos teismą nagrinėti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalimis, 440 straipsniu,

nutaria:

teikimą tenkinti.

Panaikinti D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi paskirtą ir Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi pratęstą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-47-01/2003 perduoti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.