Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei I. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, skolos priteisimo, institucija, duodanti išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. G. su ieškovo ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2011-11-18 Turto pardavimo iš varžytinių akto nelaiko teisėtu ir rengiasi jį ginčyti, todėl atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovas nėra teisėtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas dėl ko neturi teisės reikšti kokio nors pobūdžio reikalavimus susijusius su butu. Be to, nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikšti jai reikalavimus dėl skolos priteisimo, nes šiuo metu tai dar nėra jo patirti nuostoliai. Ieškovas puikiai žino, jog varžytinės nebuvo objektyvios, jog atsakovė jas ginčys, ir, kad ieškovas galimai nebebus buto savininku. Pažymėjo, kad yra bedarbė, viena augina vaiką, turtinė padėtis yra labai sunki. Dėl šios priežasties mokesčius susijusius su būsto išlaikymu moka vėluodama ne dėl piktavališkumo ar ambicijų, bet dėl objektyvių priežasčių. Atsakovei prašant atidėti bylos nagrinėjimą, nes ji ketina pateikti atstovavimo sutartį teismas ne kartą buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą, į parengiamąjį posėdį, kurio metu pereita į teismo posėdį, taip pat į teismo posėdį neatvyko, nors šaukimai jai įteikti tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas V. T. su ieškovo ieškiniu sutiko, nes atsakovė pažeidžia jo kaip savininko teises, neatvykdama į teismo posėdžius teismo procesui yra abejinga, tačiau skyriaus manymu būtų tikslinga atsakovei I. G. suteikti papildomą terminą išsikeldinimui, nes atsakovė turi nepilnametį sūnų D. G..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovui D. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas ieškovo vardu 2011-11-18 Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu (4, 6, 38-40 b.l.). Šis butas anksčiau priklausė I. G. ir V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo įkeistas Akademinės kredito unijos naudai. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą šį butą nutarta ne ginčo tvarka parduoti iš varžytynių (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-26 įsiteisėjusi nutartis c.b. Nr. 2-4552-883/2011 dėl šio turto pardavimo iš varžytynių). Antstoliui priverstinai pardavus butą, areštas butui panaikintas, įkeitimo teisė pabaigta ir paskirstytos už butą gautos lėšos. Nenustatyta, kad atsakovė ar jos sutuoktinis būtų skundę teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4552-883/2011, kad teismine tvarka būtų ginčiję varžytynių aktą ir kad šis būtų panaikintas, nors atsakovė tiek atsiliepime, tiek pirmame parengiamajame teismo posėdyje žadėjo ginčyti šį varžytynių aktą, kad buvę savininkai būtų skundę butą pardavusio antstolio R. K. veiksmus.

Ieškovas nurodė, kad jo asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol be jo sutikimo, nesant jokios nuomos ar panaudos sutarties gyvena buvusi buto savininkė atsakovė I. G. su savo nepilnamečiu sūnumi D. G. (24 b.l.). Ieškovas patvirtino, kad V. G. ieškovo bute negyvena ir ieškovo teisių nepažeidžia. Ieškovas daug kartų prašė atsakovės apleisti butą, tačiau ji kategoriškai atsisakė tai daryti. Atsakovė gyvena ieškovo nuosavybėje be jokio teisinio pagrindo, be to, nemoka gyvenamojo būsto išlaikymo, komunalinių mokesčių, vartoja ieškovo atžvilgiu psichologinį smurtą, kad ši bylinėsis su ieškovu dėl buto metų metus. Per atsakovę ieškovas turi nepatogumų, negali normaliai gyventi, leisti laisvalaikį savo gyvenamajame būste, kurį šis įsigijo, nes dirba ir mokosi Šiauliuose. Kito nekilnojamo turto ieškovas neturi. Ieškovas priverstas gyventi pas tėvus Šiaulių raj., kasdien važinėti į Šiauliuose esantį darbą ir mokslus, kas susiję su papildomomis išlaidomis.

Atsakovei registruotu laišku išsiųstas 2011 m. gruodžio 6 d. per notarą parašytas Įspėjimas dėl išsikeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, kuris jai įteiktas 2011-12-09 (5 b.l.). Atsakovė nei iki įspėjime nurodytos datos, t.y. per 3 mėnesius nuo šio įspėjimo įteikimo dienos, nei iki pat šios dienos neišsikraustė iš ieškovo nuosavybės.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 str. numatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį tiek atvykus į parengiamąjį posėdį pripažino, kad gera valia neišsikelia iš ieškovui, asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Dainų g. 1-10, Šiauliuose. Teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad jis yra buto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė I. G. su savo nepilnamečiu sūnumi D. G. išsikeltų iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo butas priklauso jai ar kad ji turi teisę juo naudotis.

Kadangi nepilnamečio D. G. faktinė gyvenamoji vieta yra jo motinos I. G. gyvenamoji vieta, vaiko gyvenamoji vieta be to nustatyta su motina ir neįsiteisėjusiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-19 sprendimu c.b. Nr. 2-205-883/2012, kuriuo nutraukta I. G. ir V. G. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 2.14 str.), nagrinėjama byla dėl iškeldinimo turi viešojo intereso elementą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktu nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Tačiau ši norma nėra besąlyginis pagrindas, leidžiantis netaikyti savininko teises ginančių įstatymų, kai yra nustatytas pagrindas ginti pažeistas jo teises ir savininko teises pažeidžiančius asmenis iškeldinti iš savininkui priklausančios gyvenamosios patalpos.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų kad atsakovei I. G. yra taikytos tėvų (tėvo, motinos) valdžios apribojimo priemonės.

Teismo nuomone, atsakovė negali remtis ta aplinkybe, kad minėtame bute ji visą laiką gyveno. Butas nuo 2011-11-18 priklauso ieškovui, ieškovas 2011-12-06 pranešimu įspėjo atsakovę dėl išsikėlimo iš buto, suteikdamas protingą ir pakankamą terminą teisėtiems jo reikalavimams įvykdyti (5 b.l.). Aplinkybės, kad atsakovė neturi kito nuosavybės teise priklausančio būsto yra reikšmingos, tačiau nesudaro pagrindo ginti atsakovės teisių gyventi ginčo bute, nes taip neproporcingai būtų pažeisti būsto savininko interesai. Atsakovė yra sveika ir darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes pasirūpinti tiek savo, tiek ir nepilnamečio sūnaus gyvenamąja vieta. Teismo vertinimu, atsakovės ir jos sūnaus iškeldinimas yra proporcinga priemonė ginant ieškovo, kaip buto savininko, teises, įvertinus ją ir vaiko teisių apsaugos aspektu.

Atkreiptinas dėmesys, kad iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų gali būti prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas, jei ieškovą su atsakovu sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta pagal gyvenamųjų patalpų nuomos taisykles. Jei nuomos sutartis šalių nesieja, tai iškeldinimas laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nors lingvistiškai formuluojamas taip pat. Teisinis skirtumas yra tai, kad ieškovas neprivalo svarstyti dėl atsakovės kaltės, suteikti kitos gyvenamosios patalpos ir kt.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovas nesutinka, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyventų bute (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo minėta, savo elgesio teisėtumą turi įrodyti atsakovė, tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo butu atsakovė ir jos sūnus naudojasi teisėtai. Teismas sprendžia, kad tokiu būdu atsakovė pažeidžia ieškovo, kaip buto savininko, teisę valdyti bei naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu, todėl jo pažeista teisė turi būti ginama nuo pažeidimo. Be to, pažymėtina, kad atsakovė iš kitam asmeniui priklausančio buto neišsikėlė nei po pranešimo įteikimo, nei po ieškinio pateikimo, atvykti į tolimesnius teismo posėdžiu vengė, nepateikė jokios jos atstovavimo šioje byloje sutarties, nors net du kartus dėl šios priežasties buvo atidėti parengiamieji teismo posėdžiai, neginčijo varžytynių akto teisėtumo, nors ne kartą žadėjo tą daryti, ir tai rodo, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir tuo pažeidžia ieškovo teises bei teisėtus interesus, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

Nagrinėjamu atveju teismas nesvarsto klausimo dėl sprendimo iškeldinti nepilnametį asmenį atidėjimo, nes atsakovė neteisėtai ir nesutinkant ieškovui naudojasi jai nepriklausančiu butu jau beveik metus, nemoka jokių mokesčių už butą nei ieškovui, nei komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms, pati neieško kito būsto, kuriame galėtų gyventi su vaiku, todėl teismo nuomone, šiuo teismo sprendimu iškeldinus atsakovę su sūnumi, vaiko teisės turėti gyvenamąją patalpą tiesiogiai nebus pažeistos, be to, Vaiko teisių apsaugos skyrius yra ta institucija, kuri turi domėtis, ar tinkamai atsakovė vykdo motinos valdžią ir rūpinasi vaiku, jo gyvenu plotu, vaikas gali būti atskirtas nuo netinkamai vaiku besirūpinančios motinos (CPK 185 str.). Teismas, įvertinęs nurodytą, nutaria atsakovę ir jos nepilnametį sūnų iškeldinti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto su visu atsakovei priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Kadangi atsakovė pati pripažino, kad iki šiol naudojasi atsakovo butu, todėl už naudojimąsi šiam butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, šildymą įstatymas numato pareigą mokėti atitinkamus mokesčius už suteiktas paslaugas (CK 6.38 str. 1 d., 6.384 str.). Ieškovas pateikė teismui pažymas iš AB “Šiaulių energija” ir DNSB Dainų 1 dėl butui, adresu (duomenys neskelbtini), tiektų paslaugų skolos: per laikotarpį nuo 2011-11-11 iki 2012-02-29 už minėtam butui tiektą šilumos energiją, karštą vandenį skola AB „Šiaulių energija“ yra 1118,81 Lt, bendrijai skola už butą 2012-02-01 dienai yra 45,71 Lt (7, 8 b.l.). Viso skola už minėtam butui tiektas minėtų bendrovių paslaugas yra 1164,52 Lt, kurią ieškovas turės kaip buto savininkas dengti, nes paslaugas teikiančios bendrovės iš neteisėtai butu besinaudojančios atsakovės tiesiogiai nereikalavo, todėl ieškovas pagrįstai prašo iš faktinės buto naudotojos minėtą skolą priteisti. Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą sumokėjo ieškovui ar AB „Šiaulių energija“ arba bendrijai, nėra (CPK 176-179 straipsniai), todėl tenkintinas ieškovo ieškininis reikalavimas ir dėl skolos už suteiktas paslaugas naudojantis ieškovo nuosavybe iš atsakovės priteisimo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenimis ieškovas už ieškinį sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio, taip pat 800 Lt atstovavimo išlaidų (3, 21, 43-44 b.l.). Pilnai patenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 950 Lt ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 98 str. 1 d.).

Valstybės biudžetui 7,5 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnametį sūnų D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovui D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos.

Priteisti iš atsakovės I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1164,52 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt keturis litus ir 52 centus) skolos už suteiktas paslaugas naudojantis ieškovo nuosavybe ir 950 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.