- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-1678-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14817-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- VšĮ Kauno mechanikos mokykla
- Trečiasis asmuo
- P. Č.
- Kategorijos
- 11.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Virginijos Lozoraitytės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1276-920/2014 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei VšĮ Kauno mechanikos mokykla, trečiajam asmeniui P. Č. dėl priėmimo į darbą konkurso būdu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė pripažinti, kad VšĮ Kauno mechanikos mokykla neteisėtai nukėlė ir neteisėtai atšaukė direktoriaus pavaduotojo administracijai ir ūkio reikalams konkursą, priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė paskelbė konkursą direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigoms užimti. Ieškovas pagal skelbiamus reikalavimus pateikė dokumentus konkursui. Kadangi ieškovas atitiko keliamus kvalifikacinius reikalavimus, gavo direktoriaus pavaduotojos ugdymui O. R. kvietimą 2013-08-02 Nr. SD-151 dalyvauti pretendentų atrankoje 2013-08-07. Atvykus į konkursą nurodytu laiku personalo specialistė L. Z. ieškovui įteikė Pranešimą 2013-08-07 Nr. SD-154 „Dėl konkurso datos nukėlimo“. Pranešime nenurodyta sprendimo nukelti konkursą priežastys ir/ar teisinis pagrindas. Konkurso atidėjimo teisinio pagrindo ieškovui niekas nepaaiškino, kuris vėliau registruotu laišku gavo Pranešimą 2013-08-07 Nr. SD-158 „Dėl konkurso atšaukimo“. Jame minimas Švietimo ir mokslo ministerijos 2013-08-07 raštas Nr. GD-249 bei LR darbo kodekso straipsniai, reglamentuojantys darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, tačiau nėra aišku, kaip tai susiję su organizuotu konkursu į direktoriaus pavaduotojo administracijai ir ūkio reikalams pareigas, nenurodyta konkurso atšaukimo priežastis ar motyvai. Dėl konkurso atšaukimo priežasčių ar motyvų ieškovas kreipėsi į VšĮ Kauno mechanikos mokyklos direktorių dr. P. Č., kuris jam nepaaiškino ir nepateikė pranešime Nr. SD-158 minimo Švietimo ir mokslo ministerijos 2013-08-07 rašto Nr. GD-249.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės naudai ir 29,61 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad atsakovė paskelbė konkursą direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigoms užimti, apie kurį informavo ieškovą 2013-08-02 raštu Nr. SD-151 dėl dalyvavimo pretendentų atrankoje 2013 m. rugpjūčio 7 dieną, tačiau gavus atsakovo direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigas ėjusio V. K. 2013 m. rugpjūčio 6 d. prašymą atšaukti šalių susitarimą dėl darbo santykių pabaigos ketinant dirbti savo pareigose toliau, atsakovo direktoriaus 2013-08-06 įsakymu Nr. V-111 konkursas nukeltas, šalių susitarimas dėl atleidimo iš darbo atšauktas, ieškovas 2013-08-07 pranešimais informuotas apie konkurso nukėlimą ir atšaukimą (b. l. 6-14, 43).
Teismas, vertindamas atsakovės paskelbto konkurso direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigoms užimti nukėlimo ir atšaukimo teisėtumą, nurodė, kad remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 301 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės įsteigtų fondo lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, sąrašo nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris reguliuoja tik konkurso paskelbimo bei vykdymo tvarką, tačiau nereguliuoja konkurso nukėlimo ir atšaukimo tvarkos, dėl kurios tarp šalių šioje byloje kyla ginčas. Spręsdamas ginčą tarp šalių dėl teisės analogijos taikymo teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 str. 6 p., kuriame nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas viešųjų įstaigų darbuotojams. Atsižvelgdamas į tokią įstatymo normą, taip pat į valstybės tarnybos santykių specifiką, suformuluotą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 str., 31 str., 28 str., teismas konstatavo, kad taikyti analogiją ir remtis, kaip prašė ieškovas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 24 punktu sprendžiant šalių ginčą nėra pagrindo, nes konkursų organizavimo viešosiose įstaigose reguliavimui teisėkūros subjektas sukūrė kitas normas, kurios dėl reguliuojamų santykių pobūdžio nepasižymi valstybės tarnybos teisinių santykių sričiai būdingu išsamumu ir detalumu.
Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo teigimu, atsakovo direktoriaus 2013-08-06 įsakymu Nr. V-111 konkursas negalėjo būti nukeltas, nes šiame įsakyme minimas LR ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento, profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vedėjo M. G. siųstas elektroninis laiškas, gautas 2013-08-07 ir užregistruotas Nr. GD-249 (b. l. 4). Atsakovo direktorius, trečiasis asmuo P. Č. 2014-03-20 teismo posėdžio metu pripažino ieškovo nurodytą aplinkybę dėl 2013-08-06 įsakymo Nr. V-111 datos ir nurodė, kad atsakovo direktoriaus 2013-08-06 įsakymas Nr. V-111 iš tikrųjų buvo parengtas 2013-08-07, o jame įrašyta 2013-08-06 data yra techninė klaida, padaryta per neapsižiūrėjimą (b. l. 89). Šios atsakovo direktoriaus nurodytos aplinkybės patvirtintos Kauno apylinkės prokuratūros 2014-02-24 nutarime atmesti skundą (b. l. 74-77), taip pat atsakovo įsakymų veiklos organizavimo klausimais registro išraše (b. l. 53). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovo direktoriaus 2013-08-07 įsakymu Nr. P-120 šalių susitarimas dėl atleidimo iš darbo atšaukimas neprieštarauja LR DK 127 str. 4 d. nuostatai, nes atsakovas, kaip atsakovo direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigas ėjusio V. K. darbdavys remiantis LR DK 127 str. 4 d. turėjo teisę sutikti su prašymo dėl atleidimo iš darbo atšaukimu, nesuėjus atleidimo iš darbo terminui. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovas buvo informuotas apie konkurso direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigoms užimti nukėlimą 2013-08-07, t. y. konkurso dieną jam atvykus į konkurso vietą, o taip pat 2013-08-09 paštu (b. l. 3, 10). Tokį ieškovo informavimą teismas pripažino nesant pagrindo laikyti netinkamu šiems santykiams taikytino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 301 nuostatų prasme. Taip pat teismas pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius dėl jo netinkamo informavimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis, nes ieškovo pateiktame prašyme dėl informacijos pateikimo yra patvirtinama, kad ieškovas buvo raštu informuotas apie konkurso direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigoms užimti nukėlimą ir atšaukimą (b. l. 10).
Teismas ieškovo reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo kaip išvestinį reikalavimą iš kito reikalavimo pripažino nepagrįstu ir jį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas niekaip nepagrindė būtent 10000 Lt žalos dėl atsakovo veiksmų patyrimo aplinkybių. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo reikalavimą dėl baudos ieškovui skyrimo taip pat atmetė. Nurodė, kad ieškovo naudojamo teisių gynimo būdo nėra pagrindo pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas suklydo nurodydamas įsakymo dėl konkurso nukėlimo datą, tuo pagrįstai sukeldamas ieškovo abejonių dėl konkurso nukėlimo ir atšaukimo pagrįstumo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas galėjo pakankamai pagrįstai manyti esant jo teisių pažeidimą bei ginti jas LR CPK 5 straipsnyje numatyta tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, pripažinti, kad VšĮ Kauno mechanikos mokykla neteisėtai nukėlė ir atšaukė direktoriaus pavaduotojo administracijai ir ūkio reikalams konkursą, panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir minėtas išlaidas priteisti iš klaidą padariusio mokyklos direktoriaus P. Č.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas nurodo, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo negalėjo paaiškinti, kur 2013-08-07 pranešime Nr. SD-154 „Dėl konkurso datos nukėlimo“ ir 2013-08-07 pranešime Nr. SD-158 „Dėl konkurso atšaukimo“ nurodyta konkurso nukėlimo ir nutraukimo priežastis ir/ar teisinis pagrindas. Atsakovo teigimas, kad ieškovui dėl konkurso nukėlimo ir nutraukimo buvo suteikta informacija, yra klaidinantis. Apeliantas nurodo, kad kai 2013-08-09 jis kreipėsi į direktorių P. Č., pastarasis jam atsisakė teikti informaciją tiek dėl konkurso nukėlimo, tiek dėl jo nutraukimo, nors apeliantas prašė tik parodyti dokumentus, kurie buvo paminėti pranešimuose dėl konkurso nukėlimo ir nutraukimo, todėl apeliantui kilo įtarimų, kad dokumentai dėl konkurso nukėlimo nebuvo parengti. Apelianto teigimu, jam informacija buvo suteikta tik pateikus advokatės prašymą 2013-08-09, nors vadovaujantis LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsniu, įstaigos turi pareigą pareiškėjams teikti jų prašomą informaciją. Teismo metu paaiškėjo, o liudininkų apklausos metu buvo patikslinta, kad priežasčių ir/ar teisinio pagrindo nukelti, o vėliau ir nutraukti konkursą, nebuvo, nes 2013-08-07 8.00 val. ryte konkursų komisija dirbo, kitas konkursas organizuotas tą pačią dieną vyko, o konkursas direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigoms užimti buvo nukeltas nesant jokioms objektyvioms aplinkybėms, nes nebuvo parengtas direktoriaus įsakymas konkursui nukelti. Apelianto teigimu, įsakymas 2013-08-06 Nr. V-111 buvo surašytas atgaline data, nes jame minimas LR ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vedėjo M. G. el. paštu siųstas laiškas gautas tik sekančią dieną, t. y. rugpjūčio 7 d. 7.58 val. Kadangi jokių kitų priežasčių nukelti konkursui nebuvo, todėl konkursas buvo nukeltas neteisėtai, nes visi jo nukėlimo dokumentai buvo rengiami jau realai vykstant konkursui ir dirbant konkurso komisijai. Paaiškėjus faktui dėl galimo dokumentų klastojimo, apeliantas buvo priverstas kreiptis į prokuratūrą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos požymius.
2. Apelianto nuomone, direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigas ėjusio V. K. grąžinimas į darbą buvo neteisėtas, nes prieštaravo LR DK 101 straipsnio 3 punktui. V. K. turėjo būti atleistas prieš paskelbiant konkursą, o konkurso vykdymo laikotarpiu V. K. privalėjo būti įdarbintas laikinai, kol bus vykdomas konkursas. Norėdamas grįžti į pareigas V. K., esant jau paskelbtam konkursui, privalėjo dalyvauti konkurse, kaip ir kiti kandidatai. Grąžindamas V. K. į darbą direktorius P. Č. pažeidė LR DK 101 straipsnio reikalavimus, todėl nukėlė, o vėliau ir nutraukė konkursą be teisinio pagrindo. Be to, apeliantas pažymi, kad įstatymo analogija taikytina tais atvejais, kai nėra teisinės normos, reguliuojančios konkretų atvejį, bet yra norma, reguliuojanti į jį panašius atvejus. Todėl šiuo atveju Nutarimas Nr. 966 turi būti taikomi, nes Nutarime Nr. 301 konkurso nutraukimo sąlygos nėra apibrėžtos. Tačiau netgi netaikant šios analogijos konkursas atšauktas neteisėtai, nes iki jo pradžios 2013-08-07 d. 8.00 val. nebuvo parengtas įsakymas nukelti konkursą, todėl minėtas konkursas turėjo vykti, nes konkursų komisija dirbo.
3. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė atsakovo naudai 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui pateikti nebuvo. Teismui buvo pateiktos išlaidos už dokumentų parengimą, bet ne už atstovavimą teisme. Jeigu būtų pateikti argumentuoti atsakymai žodžiu ir ieškovo reikalauti dokumentai, atsakovui nebūtų reikėję samdyti advokatų atsiliepimams rašyti. Tai buvo atliekama dėl mokyklos direktoriaus P. Č. nekompetencijos laiku parengti ir pateikti konkurso nukėlimo bei atšaukimo dokumentus ir personalo specialistės L. Z., kuri organizavo minėtą konkursą, nekompetencijos paaiškinti konkurso nutraukimo priežastis. Savo klaidą rengiant dokumentus direktorius pats pripažino. Todėl kilus dėl to ginčui, žalą tūri atlyginti klaidą padaręs asmuo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai išanalizuotos faktinės aplinkybės dėl ieškovo informavimo apie konkurso nukėlimą (atšaukimą). Nėra ginčo dėl to, kad konkurso dieną ieškovas buvo informuotas apie konkurso nukėlimą ir atšaukimą. Kreipusis su advokatės rengtu raštu dėl konkrečių priežasčių nurodymo, ieškovui 2013-08-27 buvo pateiktas ir paaiškinimas raštu. Ginčo santykį reguliuoja LR Vyriausybės 2007-03-21 nutarimas Nr. 301 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose sąrašo nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, kuris numato konkursų organizavimo tvarką, tačiau šis nutarimas nereguliuoja konkurso nukėlimo bei atšaukimo tvarkos ir terminų, o tai reiškia, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad šis dalykas paliekamas pačios organizacijos dispozicijai.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis LR DK 127 straipsnio 4 dalimi, darbdaviui sutikus, jog trečiasis asmuo teisėtai atšaukia savo pareiškimą dėl darbo santykių nutraukimo, pagrįstai atšaukė, o vėliau ir nutraukė suorganizuotą konkursą, kuris atsakovei nebeteko prasmės, apie tai informuodamas ieškovą. Atsižvelgiant į tai, kad konkreti konkurso atšaukimo ir nukėlimo tvarka teisės normomis nėra reglamentuota, laikytina, kad niekur nėra numatyta, kad atsakovė privalėjo raštu ieškovui nurodyti konkurso nukėlimo (atšaukimo) priežasties, kurios, kaip matyti iš bylos medžiagos, vėliau raštu ieškovui visgi buvo nurodytos. Todėl informavus ieškovą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nurodymai.
2. Apelianto vertinimas, kad dokumentai buvo surašomi atgaline data, kad buvo dokumentų klastojimo faktas, laikytini nepagrįstais. Byloje nustatyta, tą patvirtino ir atsakovės direktorius P. Č. 2014-03-20 teismo posėdžio metu, kad 2013-08-06 įsakymas Nr. V-lll buvo parengtas 2013-08-07, o jame įrašyta 2013-08-06 data yra techninė klaida, padaryta per neapsižiūrėjimą (b. 1. 89). Šios atsakovės direktoriaus P. Č. nurodytos aplinkybės patvirtintos ir Kauno apylinkės prokuratūros 2014-02-24 nutarime atmesti skundą (b. 1. 74-77), taip pat atsakovės įsakymų veiklos organizavimo klausimais registro išraše (b. 1. 53).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus, todėl, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, pagrįstai ir teisėtai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš pralaimėjusios šalies. Be to, apelianto argumentai, kad atsakovei nepagrįstai priteistos atstovavimo išlaidos, kadangi atsakovė nebuvo atstovaujama teisme, o advokatas ruošė tik procesinius dokumentus, atmestini kaip nepagrįsti, nes kiekvienas proceso dalyvis turi teisę būti atstovaujamas. Tokią teisę įtvirtina tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, tiek Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas pateikė Kauno apygardos teismui rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės VšĮ Kauno mechanikos mokykla atsiliepimo į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra ribojamas laiko atžvilgiu, t. y. teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.), ir išimčių, numatytų minėtoje procesinės teisės normoje, nenustatyta, be to, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, papildyti apeliacinį skundą draudžia CPK 323 straipsnio nuostatos, apelianto rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių nevertina.
Byloje kilo ginčas dėl konkurso direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigoms užimti nukėlimo ir atšaukimo teisėtumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė VšĮ „Kauno mechanikos mokykla“ paskelbė konkursą direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigoms užimti, apie kurį informavo ieškovą 2013-08-02 raštu Nr. SD-151 dėl dalyvavimo pretendentų atrankoje 2013-08-07 (b. l. 6-7). VšĮ Kauno mechanikos mokyklos direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigas ėjęs V. K. 2013-08-06 pateikė prašymą atšaukti šalių susitarimą dėl darbo santykių pabaigos ketinant dirbti savo pareigose toliau (b. l. 12). Atsakovės direktoriaus 2013-08-07 įsakymu Nr. P-120 šalių susitarimas dėl atleidimo iš darbo atšauktas (b. l. 43). Atsakovės direktoriaus 2013-08-06 įsakymu Nr. V-111 konkursas direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigoms užimti nukeltas, pavedant mokymo dalies administratorei informuoti apie tai konkurso dalyvius (b. l. 14). Atsakovės direktoriaus 2013-08-07 pranešimu Nr. SD-154 „Dėl konkurso datos nukėlimo“ ieškovas informuotas apie tai, kad konkursas direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigoms užimti nukeliamas (b. l. 8). Atsakovės direktoriaus 2013-08-07 pranešimu SD-158 „Dėl konkurso atšaukimo“ ieškovas informuotas apie tai, kad konkursas direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigoms užimti atšaukiamas (b. l. 9). Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovo informavimą pripažino nesant pagrindo laikyti netinkamu šiems santykiams taikytino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 301 nuostatų prasme. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės kelia tik fakto klausimus, teigdamas, jog minėtuose raštuose apie konkurso nukėlimą ir atšaukimą nebuvo nurodytas konkurso nukėlimo (atšaukimo) pagrindas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes dėl apelianto informavimo apie konkurso nukėlimą ir atšaukimą. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas buvo informuotas apie konkurso direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigoms užimti nukėlimą 2013-08-07, t. y. konkurso dieną jam atvykus į konkurso vietą, taip pat ieškovas 2013-08-07 pranešimu buvo informuotas apie konkurso direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigoms užimti atšaukimą, kuris jis paštu 2013-08-09 (b. l. 3, 10). Kreipusis į atsakovę su advokatės rengtu raštu dėl konkrečių priežasčių nurodymo, ieškovui 2013-08-27 buvo pateiktas ir paaiškinimas raštu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 100 straipsnis numato, kad darbo įstatymai, kiti norminiai aktai, kolektyvinės sutartys gali nustatyti tam tikras prielaidas darbo sutarčiai, t. y. skyrimą į tam tikras pareigas sieti su konkurso, rinkimų, kvalifikacinių egzaminų pravedimu ir jų rezultatais. DK 101 straipsnio 2 dalis konkrečiai nustato, kad konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose konkursines pareigas ir konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 6 punktas numato, kad šis įstatymas netaikomas viešųjų įstaigų darbuotojams. Taigi, ginčo santykį reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. 301 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose sąrašo nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, kuris numato konkursų organizavimo tvarką, tačiau šis nutarimas nereguliuoja konkurso nukėlimo bei atšaukimo tvarkos ir terminų, o tai reiškia, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad šis klausimas paliekamas konkursą organizuojančios institucijos dispozicijai jos kompetencijos ribose. Kaip nustatyta bylos medžiaga, atsakovei jau paskelbus konkursą paaiškėjo, kad anksčiau VšĮ Kauno mechanikos mokyklos direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigas ėjęs V. K., 2013-07-11 šalių susitarimu ketinęs baigti darbo santykius vadovaujantis DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2013-08-30, 2013-08-06 prašymu išreiškė valią atšaukti šį šalių susitarimą dėl darbo santykių pabaigos ketinant tęsti savo pareigas ir toliau. LR DK 125 straipsnis numato, kad sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). LR DK 127 straipsnis numato, kad darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu (DK 127 str. 4 d.). Šiuo atveju darbuotojui išreiškus valią tęsti darbo santykius ir darbdaviui sutikus, atsakovės direktoriaus 2013-08-06 įsakymu Nr. V-111 konkursas buvo nukeltas, o 2013-08-07 įsakymu Nr. P-120 šalių susitarimas dėl atleidimo iš darbo atšauktas, apeliantą 2013-08-07 pranešimais informuojant apie konkurso, kuris atsakovei nebeteko prasmės, nukėlimą ir atšaukimą (b. l. 6-14). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad toks apelianto informavimas nesudaro pagrindu laikyti netinkamu šiems santykiams taikytino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 301 nuostatų prasme, juolab, kad niekur nėra numatyta, jog atsakovė privalėjo raštu apeliantui nurodyti konkurso nukėlimo(atšaukimo) priežastis, kurios, kaip matyti iš bylos medžiagos, vėliau raštu apeliantui visgi buvo nurodytos. Taip pat teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apelianto teiginius dėl jo netinkamo informavimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis, nes ieškovo pateiktame prašyme dėl informacijos pateikimo yra patvirtinama, kad ieškovas buvo raštu informuotas apie konkurso direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigoms užimti nukėlimą ir atšaukimą (b. l. 10).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, jog remiantis LR DK 101 straipsnio 3 dalies nuostatomis, V. K. turėjo dalyvauti konkurse ir apskritai negalėjo pasinaudoti teise atšaukti prašymą jį atleisti iš pareigų. Viešosios įstaigos pavaduotojai pagal LR viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnį, numatantį, kad viešosios įstaigos savo veikloje vadovaujasi įstatais, taip pat atsakovės įstatų 49.1 punktą, skiriami įstaigos direktoriaus įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovės direktoriaus 2013-08-07 įsakymu Nr. P-120 šalių susitarimas dėl V. K. atleidimo iš darbo atšaukimas neprieštarauja LR DK 127 straipsnio 4 dalies nuostatai, nes atsakovė, kaip atsakovės direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigas ėjusio V. K. darbdavys, remiantis LR DK 127 straipsnio 4 dalimi turėjo teisę sutikti su prašymo dėl atleidimo iš darbo atšaukimu, nesuėjus atleidimo iš darbo terminui. Todėl taikyti ieškovo minimą LR DK 101 straipsnio 3 dalies nuostatą, nebuvo jokio pagrindo.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad atsakovės direktoriaus 2013-08-06 įsakymu Nr. V-111 konkursas negalėjo būti nukeltas, nes šiame įsakyme minimas LR ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento, profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vedėjo M. G. siųstas elektroninis laiškas, gautas 2013-08-07 ir užregistruotas Nr. GD-249 (b. l. 4). Kaip nustatyta byloje, atsakovės direktorius, trečiasis asmuo P. Č. 2014-03-20 teismo posėdžio metu pripažino apelianto nurodytą aplinkybę dėl 2013-08-06 įsakymo Nr. V-111 datos ir nurodė, kad atsakovės direktoriaus 2013-08-06 įsakymas Nr. V-111 iš tikrųjų buvo parengtas 2013-08-07, o jame įrašyta 2013-08-06 data yra techninė klaida, padaryta per neapsižiūrėjimą (b. l. 89). Šios atsakovės direktoriaus, trečiojo asmens P. Č. nurodytos aplinkybes patvirtina atsakovės įsakymų veiklos organizavimo klausimais registro išrašas (b. l. 53), taip pat Kauno apylinkės prokuratūros 2014-02-24 nutarimas atmesti R. B. skundą ir nepanaikinti Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK KPS 2014-01-30 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 74-77). Nors, kaip teigia apeliantas, Kauno apylinkės prokuratūra 2014-04-07 nutarimu panaikino Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK KPS 2014-01-30 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalyje ( b. l. 117-118), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tik baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios gali turėti reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo baudžiamojoje byloje ir tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 str. 3 p.). Todėl ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai negali būti rašytiniais įrodymais nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovės direktoriaus 2013-08-06 įsakyme Nr. V-111 padaryta techninė klaida, nurodant netikslią įsakymo parengimo datą, negali būti laikomas pakankamu pagrindu laikyti konkurso nukėlimą bei vėlesnį jo atšaukimą negaliojančiu.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai priteisė iš jo atsakovės naudai 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui pateikti nebuvo. Apelianto nuomone, teismui buvo pateiktos tik išlaidas patvirtinantys duomenys už dokumentų parengimą, bet ne už atstovavimą teisme. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad teismas, atmetęs ieškinio reikalavimus, pagrįstai vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. jas priteisė iš pralaimėjusios šalies. Šiuo atveju išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (b. l. 44-46) (CPK 98 str. 1 d.). Be to pažymėtina, kad kiekvienas proceso dalyvis turi teisę būti atstovaujamas. Tokią teisę įtvirtina tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, tiek Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Atstovavimo institutas užtikrina, kad proceso šalis, neturėdama specialių teisinių ir kitų žinių, siekdama pilnai, objektyviai ir teisingai apginti savo pažeistą teisę teisme, galėtų šią teisę teisme apginti per specialių žinių turinčius asmenis. Paties asmens dalyvavimas civiliniame procese neatima iš asmens teisės turėti atstovą byloje, tai reiškia, kad šalis gali dalyvauti su vienu ar keliais atstovais. Atstovų skaičius nėra ribojamas (CPK 51 str. 1 d.). Taigi, atsakovė turi įstatymo numatytą teisę pasitelkti teisinę pagalbą. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovės teismo posėdyje advokatas neatstovavo, todėl ir dokumentų ruošimo išlaidos atsakovei neturėjo būti priteistos. Pažymėtina, kad atstovavimas teisme apima ne tik dalyvavimą teismo posėdyje, bet ir konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą, įrodymų rinkimą ir pan. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, sudaro ne atstovavimo teisme išlaidos, tačiau išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o tai yra daug platesnė sąvoka, apimanti ne tik atstovavimą teismo posėdžio metu. Be to, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, kurių 8.2 punkte numatytus dydžius atitiko atsakovės prašomas priteisti užmokesčio už advokato paslaugas dydis, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje taip pat pagrįstas.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Kauno apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (LR CPK 178 str. 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.